AS-143-293-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS143-293/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02728-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 59 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Agerona“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Agerona“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Agerona“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu, kurį patikslino, į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2012 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. 1A-321, patvirtinantį trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus teritorinės muitinės 2012 m. kovo 15 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 2VM320024M, ir priimti naują sprendimą, t. y. panaikinti patikrinimo ataskaitos 3.1.3, 3.1.4 ir 3.1.5 dalyse konstatuotus pažeidimus bei dėl to apskaičiuotas mokesčių nepriemokas, delspinigius ir 40 proc. dydžio nuo apskaičiuotų mokesčių nepriemokų baudą; 2) tuo atveju, jei teismas atmestų skundo trečioje dalyje išdėstytus argumentus dėl rapsų aliejaus TARIC kodo nurodymo importo dokumentuose (patikrinimo ataskaitos 3.1.5 dalis) ir nustatytų, kad importuotas rapsų aliejus turėjo būti laikomas apdorotu, prašė panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo dalį importuotą rapsų aliejų klasifikuoti TARIC subpozicijoje 1514 19 90 ir priimti sprendimą aliejų žymėti TARIC kodu 1514 19 10 bei įpareigoti Vilniaus teritorinę muitinę perskaičiuoti prekėms taikytą muitą pagal TARIC kodą 1514 19 10, pritaikant preferencijos kodą 240, bei sumažinti patikrinimo ataskaitos 5 priede nurodytas UAB „Agerona“ mokesčių nepriemokas; 3) tuo atveju, jei nebūtų tenkinamas pirmasis reikalavimas, prašė panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą dėl 40 proc. dydžio (nuo priskaičiuotų mokesčių) baudos paskyrimo bei priimti naują sprendimą dėl šios dalies, t. y. remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio nuostatomis, atleisti pareiškėją nuo paskirtos baudos, o tuo atveju, jei teismas prašymą atmestų, paskirtą baudą sumažinti iki minimalios įstatymo numatytos ribos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu Vilniaus teritorinės muitinės 2012 m. kovo 15 d. patikrinimo ataskaitos Nr. 2VM320024M 3.1.4 punkte nustatyto pažeidimo nagrinėjimą nutraukė, o kitus pareiškėjo skundo reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.

II. Atsakovas 2013 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą dėl išlaidų atlyginimo.

Atsakovas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 4 dalimi, prašė atlyginti iš pareiškėjo vertimo išlaidas – 498,51 Lt pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VLN4994, kurias turėjo rengdamas ir raštu teikdamas teismui dokumentus administracinėje byloje (Muitinės departamento 2013 m. kovo 6 d. raštas Nr. (4.14)3B-2907).

Pareiškėjas atsiliepimu į prašymą prašė atmesti prašymą.

Pareiškėjas nurodė, kad dokumentų vertimo išlaidos nėra susijusios su bylos nagrinėjimu teisme bei nėra turėtos rengiant dokumentus teismui, o buvo patirtos dar Vilniaus teritorinei muitinei atliekant UAB „Agerona“ patikrinimą, t. y. nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. iki 2012 m. kovo 15 d. Be to, ABTĮ vertimo išlaidos nėra numatytos.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 8 d. nutartimi patenkino atsakovo prašymą. Teismas priteisė iš pareiškėjo atsakovo naudai 498,51 Lt teismo išlaidų.

Teismas vadovavosi ABTĮ 44 straipsnio 1, 4 dalimis. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimas iš esmės buvo priimtas atsakovo naudai. Remdamasis PVM sąskaita-faktūra Nr. VLN4994, nustatė, kad išlaidų, kurias atsakovas turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus, pobūdis – „Vertimas RU-LT“, suma iš viso su pridėtinės vertės mokesčiu – 498,51 Lt. Muitinės departamento Finansų skyriaus inspektorės patvirtintas Tiekėjų detalus bandomasis balansas taip pat patvirtina, kad Muitinės departamentas apmokėjo už UAB „AIRV“ suteiktas vertimo paslaugas (Technologinis reglamentas ir CMR) 498,51 Lt. Teismas taip pat nustatė, kad Muitinės departamentas 2013 m. vasario 13 d. posėdžio metu iki kito teismo posėdžio buvo įpareigotas papildomai pateikti visus dokumentų vertimus (teismo posėdžio garso įrašas). PVM sąskaitos-faktūros Nr. VLN4994 išrašymo data – 2013 m. vasario 28 d. taip pat patvirtina, kad paslauga (vertimas) buvo atlikta būtent 2013 m. vasario 28 d. Vadinasi, oficialus Technologinio reglamento ir deklaracijų vertimas buvo padarytas po 2013 m. vasario 13 d. teismo posėdžio, o ne dar atliekant mokestinį UAB „Agerona“ tyrimą muitinėje, kaip atsiliepime nurodė pareiškėjas. Aplinkybė, jog oficialus dokumentų vertimas buvo padarytas po 2013 m. vasario 13 d. teismo posėdžio, paneigė pareiškėjo šiuo aspektu darytiną išvadą, jog Technologinis reglamentas buvo išverstas dar tyrimo muitinėje metu, t. y. iki bylos nagrinėjimo teisme. Teismas pažymėjo, jog ABTĮ 43–45 straipsnių nuostatos bei jų prasmė patvirtina, kad galėtų būti priteisiamos tik su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios išlaidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad Muitinės departamentas ginčo vertimus papildomai pateikė tik teismui įpareigojus tai padaryti (įpareigojimas suformuluotas 2013 m. vasario 13 d. teismo posėdyje), vadinasi, bylos nagrinėjimo metu, todėl ABTĮ 44 straipsnio 4 dalies prasme šios vertimo išlaidos yra atlygintinos. Pareiškėjas neįrodė šių aplinkybių priešingai. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, Muitinės departamento naudai iš UAB „Agerona“ teismas priteisė 498,51 Lt išlaidų atlyginimo.

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti atsakovo prašymą.

Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus teritorinė muitinė iš Rusijos gautu Technologiniu reglamentu rėmėsi dar 2011–2012 m. atlikdama UAB „Agerona“ patikrinimą bei jį citavo 2012 m. kovo 15 d. patikrinimo ataskaitoje; taigi šie dokumentai į valstybinę kalbą buvo išversti dar iki 2012 m. kovo 15 d., o teisminis nagrinėjimas buvo inicijuotas žymiai vėliau, t. y. tik 2012 m. spalio 23 d. UAB „Agerona“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikus skundą. Pažymi, kad ABTĮ 44 straipsnio 4 dalis numato tik išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu teisme, atlyginimą. Nei šis, nei jokie kiti ABTĮ straipsniai nenumato, jog gali būti atlyginamos patikrinimą atliekančios valstybinės institucijos išlaidos (dokumentų vertimui ar kt.), patirtos dar iki ginčo tarp šalių pradžios, t. y. Vilniaus teritorinei muitinei atliekant UAB „Agerona“ patikrinimą ir sprendžiant, ar skirti baudą, ar ne. Todėl patenkinti Muitinės departamento prašymo nebuvo jokio teisinio pagrindo, nes nurodytos išlaidos nėra susijusios su bylos nagrinėjimu teisme.

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad teismui teiktų dokumentų vertimai buvo padaryti teismo pavedimu, vykdant ABTĮ 9 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir šios išlaidos yra susiję su bylos nagrinėjimu teisme, o ne skundžiamo sprendimo priėmimo stadija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Atskirasis skundas atmestinas.

Atsakovas siekia, kad jam būtų atlygintos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patirtos vertimo išlaidos.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 4 dalis numato, jog kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.

Šioje byloje sprendimas priimtas atsakovo naudai (4 t., b. l. 172–178; 5 t., b. l. 37–46), todėl jis turi teisę reikalauti iš pareiškėjo atlyginti jam nurodytas išlaidas.

Vadovaujantis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Atsakovas prašymu prašė priteisti iš pareiškėjo vertimo išlaidas – 498,51 Lt (5 t., b. l. 48). Prašomas priteisti išlaidas atsakovas grindė UAB „AIRV“ 2013 m. vasario 28 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. VLN4994 (5 t., b. l. 51) ir 2013 m. gruodžio 9 d. tiekėjų detaliu bandomuoju balansu (5 t., b. l. 52).

Iš bylos matyti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 13 d. posėdžio metu atsakovas buvo įpareigotas išversti dokumentus ir pateikti juos teismui (4 t., b. l. 57; priedas su kompiuterine laikmena). Muitinės departamentas 2013 m. kovo 6 d. raštu Nr. (4.14)3B-2907 „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ (4 t., b. l. 59) pateikė teismui dokumentus su vertimu iš rusų kalbos (iš viso: 100 lapų) (4 t., b. l. 60–159). Taigi dokumentų vertimai buvo padaryti 2013 m. vasario 13 d. teismo pavedimu. Šios paslaugos išlaidos yra pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos. Priešingi pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, jog atsakovo turėtos pagrįstos išlaidos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme yra 498,51 Lt, kurios priteistinos iš pareiškėjo.

Taigi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo UAB „Agerona“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė