AS-810-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-810-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05088-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 69.3; 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015m. vasario 11 d. nutartimi priimta nagrinėti pareiškėjo R. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundo dalis dėl nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 ir 15 straipsnius bei nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 rugpjūčio 31 d. taikant Laikinojo įstatymo 5 ir 15 straipsnius neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Vidaus reikalų ministerijos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi administracinę bylą Nr. I-7119-790/2015 sustabdė, kol įsigalios Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas (sprendimas) Konstitucinio Teismo byloje Nr. 21/2013.

Teismas nurodė, kad analogiškoje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas ištirti, ar 2011 m. gruodžio 20 d. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams. Teismas sprendė, kad tiesioginis kreipimasis į Konstitucinį Teismą, kai Konstituciniame Teisme jau yra priimtas analogiškas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas ištirti Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų konstitucingumą, būtų perteklinis, pareiškėjo teisės ir teisėti interesai gali būti apginti sustabdant šios bylos nagrinėjimą, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą Nr. 21/2013 ir nutars dėl šioje byloje taikytinų Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatų konstitucingumo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 str. 1 d. 3 p.).

II. Pareiškėjas R. B. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą ta apimtimi, kuria ginčo dalykas yra neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, sustabdyti administracinę bylą ta apimtimi, kuria ginčas yra dėl valstybinės pensijos sumažinimo taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės bylas Nr. 12/2013 ir Nr. 21/2013.

Pareiškėjas nurodo, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas dėl valstybinės pensijos dalies, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo, nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas turėjo šią jo skundą dalį nagrinėti iš esmės, kadangi dėl šio ginčo dalyko Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra išnagrinėtos administracinės bylos ir priimti galutiniai sprendimai, kurių pagrindu išmokėtos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų nepriemokos. Be to, skundžiamoje nutartyje teismas neargumentavo, kodėl ši skundo dalis negali būti išspręsta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas R. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties dalį, kuria sustabdytas administracinė bylos nagrinėjimas, kol įsigalios Konstitucinio Teismo nutarimas (sprendimas) Konstitucinio Teismo byloje Nr. 21/2013.

Pareiškėjas nesutinka su ta skundžiamos nutarties dalimi, kuria teismas sustabdė bylą ir dėl reikalavimo priteisti iš atsakovų neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, kuri susidarė nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažintos Konstitucijai prieštaraujančios Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, taikymo. Pareiškėjo nuomone, teismas pagal jo skundą turėjo sustabdyti administracinę bylą tik ta apimtimi, kurioje ginčo dalykas yra pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimas, taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ABTĮ 4 straipsnio 1 ir 2 dalys įpareigoja teismą netaikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai ir sustabdyti bylos nagrinėjimą, kreipiantis į Konstitucinį Teismą, kai yra pagrindas abejoti byloje taikomo akto konstitucingumu. Minėta, kad pareiškėjas prašo priteisti valstybinės pensijos nepriemoką ir už 2012–2013 metus, t. y. ir už laikotarpį, kuriam Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais yra pratęstas šio įstatymo nuostatų galiojimas valstybinių pensijų gavėjams ir šiuo aspektu Konstituciniame Teisme yra konstitucinės justicijos byla.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad sustabdyti administracinę bylą pagal ABT 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą galima ir tais atvejais, kai kitas teismas analogiškais klausimais ir argumentais jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą ir šis prašymas yra dar neišnagrinėtas, o nagrinėjama administracinė byla nepasižymi jokiomis individualiomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti reikšmingos kreipimuisi į Konstitucinį Teismą (pvz., 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-443/2011, 2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-524/2011, 2014 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-309/2014 ir kt.).

Vadovaujantis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundžiama teismo nutartis sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą laikytina pagrįsta, jeigu, įvertinus kreipimosi į Konstitucinį Teismą turinį pirmosios instancijos teismo nurodytoje byloje, jis būtų analogiškas šioje byloje nagrinėjamiems klausimams (pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-886/2011).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015m. vasario 11 d. nutartimi priimta nagrinėti pareiškėjo skundo dalis dėl nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. taikant Laikinojo įstatymo 4 ir 15 straipsnius bei nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 rugpjūčio 31 d. taikant Laikinojo įstatymo 5 ir 15 straipsnius neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas analogiškoje administracinėje byloje Nr. I-3856-142/2013 (proceso Nr. 3-61-3-01854-2013-7) 2013 m. spalio 28 d. nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas ištirti, ar 2011 m. gruodžio 20 d. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams. Prašymas priimtas, bylai suteiktas numeris 21/2013.

Pažymėtina, kad minėtų Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų priėmimas yra susijęs būtent su šio Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų galiojimo pratęsimu valstybinių pensijų gavėjams 2012–2013 metams. Nors pareiškėjas savo reikalavimus dėl valstybinės pensijos nepriemokų priteisimo išskaidė į dvi dalis pagal nepriemokos susidarymo teisinį pagrindą, tačiau 2012 metų laikotarpis sutampa pagal abu reikalavimus. Taigi pareiškėjo teisių galimo pažeidimo pasekmių nagrinėjimo skaidymas į atskirus etapus, kai teismui kyla abejonių dėl nagrinėjant bylą taikytino įstatymo (jo dalies) atitikties Konstitucijai, gali būti kliūtis išnagrinėti bylą visapusiškai ir objektyviai, priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-779/2014). Taigi, nustatęs, kad šioje administracinėje byloje taikytinų teisės normų konstitucingumo klausimas bus nagrinėjamas Konstituciniame Teisme, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė sustabdyti nagrinėjamą administracinę bylą, vadovaudamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju administracinėje byloje nurodyti pareiškėjo reikalavimai nebuvo išskirti į atskirą bylą, o ABTĮ nenustato, kad gali būti priimtas dalinis sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-360/2014, 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-779/2014).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sustabdė nagrinėjamą administracinę bylą (ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p.), kol įsigalios Konstitucinio Teismo nutarimas (sprendimas) Konstitucinio Teismo byloje Nr. 21/2013.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogišku klausimu (pvz., 2014 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-360/2014, 2014 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1006/2014, 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-743/2014, 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-779/2014).

Vadovaudamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą pagal jame išdėstytus motyvus nėra pagrindo. Atskirasis skundas netenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys