AS-146-146-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS146-146/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02966-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. Š. firmos „Banginukas“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. Š. firma „Banginukas“ (toliau – ir Firma, pareiškėjas) padavė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 2–12), kuriuo prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. T-607) dalį, kuria apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Sprendimo Nr. T-607 dalies dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune, galiojimą. Prašyme nurodė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių nepritaikymas sukels Firmai realius, neatitaisomus neigiamus padarinius. Įsigaliojus Sprendimui Nr. T-607 ir sutrumpinus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, 75 procentais sumažės pareiškėjo pajamos, jis negalės konkuruoti su kitais barais, dirbančiais visą parą ar ilgiau nei iki 22 val. Minėtos aplinkybės turės lemiamą reikšmę sprendžiant klausimą dėl veiklos tęstinumo ir galimo bankroto. Be to, į biudžetą bus surinkta mažiau mokesčių, dalis darbuotojų bus atleisti iš darbo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi (b. l. 45–46) patenkino pareiškėjo L. Š. firmos „Banginukas“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – t. y. laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdė ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalies dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune, galiojimą.

Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, kad netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011).

Pareiškėja prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalį dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini) , Kaune. Vadovaudamasis ABTĮ 92 straipsniu, teismas nurodė, kad skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Nesustabdžius ginčijamo atsakovo Sprendimo Nr. T-607 galiojimo, pareiškėjui būtų apribota prekyba alkoholiu, prekyba gali tapti nepelninga, gali labai sumažėti Firmos pajamos, todėl pareiškėjas bus priverstas priimti sprendimą dėl labiausiai pažeidžiamo socialinio sluoksnio – darbuotojų galimybės toliau tęsti darbo santykius. Teismo vertinimu, galimo palankaus pareiškėjui teismo sprendimo priėmimo atveju pasunkėtų iki ginčijamo Sprendimo Nr. T-607 priėmimo buvusios padėties atkūrimas, nes atsirastų neigiamos pasekmės tretiesiems asmenims, kadangi būtų nutraukti darbo teisiniai santykiai, ir dėl to darbuotojai patirtų nuostolių. Be to, teisės prekiauti alkoholiniais gėrimais apribojimas sukeltų neigiamas pasekmes ir pareiškėjo veiklai (pajamų sumažėjimą, pastovių klientų praradimą ir pan.), kurių pašalinimas apsunkintų buvusios padėties atkūrimą.

Įvertinęs nuodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad šiuo atveju pirmiausia turėtų būti galutinai išspręstas kilęs ginčas ir tik paskui realiai įgyvendinamas ginčijamas atsakovo Sprendimas Nr. T-607. Siekiant išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su priimto galbūt palankaus pareiškėjui teismo sprendimo vėlesniu vykdymu, būtina imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė laikinai, iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo, sustabdyti ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalies dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune, galiojimą.

III. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė pateikė atskirąjį skundą (b. l. 49–53), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (administracinės bylos Nr. AS6-496/2006, AS15-622/2006, AS16-528/2007, kt.), reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos tuo atveju, jei yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju Kauno apygardos administracinis teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nei vienos iš nurodytų aplinkybių nevertino. Iš nutarties neaišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas padarė savo išvadas. Todėl atsakovas mano, jog skundžiama nutartis prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008).

2. Teismas nenustatė, ar netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių bus įmanomas ir iš esmės neapsunkintas galimo teismo sprendimo vykdymas, o apsiribojo galimų privataus subjekto turtinių interesų apsauga, nors tai nėra reikalavimų užtikrinimo tikslas pagal ABTĮ 71 straipsnį. Atsakovo nuomone, tiek teigiamo, tiek neigiamo sprendimo pareiškėjui priėmimo atveju teismo sprendimo vykdymas nebus neįmanomas ar apsunkintas, t. y. pareiškėjas galės arba ne ir toliau prekiauti nuo 22 val. iki 8 val.

3. Ginčijamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti, o ne pavienio verslo subjekto interesui, dėl kurio nukenčia tokios konstitucinės vertybės, kaip visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmogaus sveikata ir pan., tenkinti. Atsakovo nuomone, pirmos instancijos teismui nevertinus reikalavimo užtikrinimo priemonės adekvatumo siekiamam tikslui, buvo pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ir viešasis interesas. Be to, teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad ginčijamoje teritorijoje prekyba alkoholiu apribota tik nuo 22 val. iki 8 val. ryto, gi kitu laiku prekyba alkoholiu subjektams, turintiems licencijas prekiauti alkoholiu, yra galima.

Pareiškėjas L. Š. firma „Banginukas“ nesutinka su atsakovo atskiruoju skundu ir prašo jį atmesti bei palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi analogiški argumentai tiems, kuriais pareiškėjas grindė savo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Papildomai pareiškėjas nurodo tokius nesutikimo su atsakovo atskiruoju skundu argumentus:

1. Atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodyto esminio reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindo, kad galiojant Sprendimui Nr. T-607 pareiškėjo pajamos sumažėja daugiau kaip 75 proc., todėl pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų neįmanomas.

2. Pareiškėjo pateikti įrodymai ir argumentai leidžia teigti, kad skundas yra prima facie pagrįstas, todėl galima pagrįstai manyti, jog byloje bus priimtas pareiškėjui palankus sprendimas. Dėl nurodytos priežasties nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, kad skundo patenkinimui, o tuo pačiu ir reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui, nėra jokio pagrindo.

3. Pareiškėjo nuomone, nutartimi pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės yra ekonomiškos, sąžiningos, proporcingos ir teisingos. Dėl taikomų priemonių viešasis interesas nebus pažeistas, priešingai, jis bus užtikrintas, kadangi reikalavimo užtikrinimo priemonės sustabdo akivaizdžiai neteisėto sprendimo galiojimą ir neleidžia jam sukurti neteisėtų padarinių.

4. Atskirajame skunde atsakovas nepateikia nė vieno išsamaus ir objektyviai pagrįsto argumento, susijusio su reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindais ir galinčio sudaryti pagrindą skundžiamos teismo nutarties panaikinimui. Visi atskirojo skundo motyvai, kuriais remiantis yra reikalaujama panaikinti nutartį, yra subjektyvaus pobūdžio ir niekaip neįrodo nutarties neteisėtumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atsakovo Kauno miesto savivaldybės atskirajame skunde keliamas klausimas dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo L. Š. firmos „Banginukas“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo – t. y. laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdė ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalies dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune, galiojimą.

Administraciniam teismui pareikšto reikalavimo užtikrinimą reglamentuoja ABTĮ 71 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal nusistovėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių, teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad yra būtinas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas, tenka asmeniui, prašančiam taikyti tokias priemones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS63-277/2008, Nr. AS525-801/2011, Nr. AS525-295/2011). Pabrėžtina, kad prašant taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, įrodymai turi būti teikiami tik tuo aspektu, kuris gali patvirtinti aplinkybes, kurios susijusios su ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo paskirtimi, t. y. kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės yra reali grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Nagrinėjamu atveju sprendimą taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę teismas motyvavo tuo, jog ginčijamo Sprendimo Nr. T-607 galiojimas sukeltų neigiamas pasekmes pareiškėjo veiklai, o būtent: apribojus Firmos prekybą alkoholiu nuo 22 val. iki 8 val., gali labai sumažėti pareiškėjo pajamos, jo veikla gali tapti nepelninga, pareiškėjas galbūt bus priverstas priimti sprendimą dėl darbo santykių su darbuotojais nutraukimo. Įvertinusi bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstyti motyvai nepagrindžia ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo paskirties ir tikslų.

Atsakovas atskirajame skunde pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog skundžiamu sprendimu nustatytas apribojimas taikomas tik prekybai alkoholiu naktį (nuo 22 val. iki 8 val.). Taigi skundžiamas sprendimas neapriboja pareiškėjo, kuris turi licenciją prekybai alkoholiu, galimybių prekiauti alkoholiu dieną. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas atsižvelgia į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-365/2012).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. pvz., 2013 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-376/2013, 2012 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-768/2012) pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo Firma gali patirti finansinių sunkumų, nelaikytina tokia, dėl kurios būtų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki skundžiamo sprendimo priėmimo. Pabrėžtina, kad atsakovo Sprendimas Nr. T-607 pareiškėjui nenustato visiško uždraudimo prekiauti alkoholiu, o draudžia prekiauti tik naktį (nuo 22 iki 78 val.), t. y. mažesnę paros dalį (10 val. per parą) nei prekyba yra leidžiama (14 val. per parą). Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių (sumažėti pajamos), nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas, todėl paminėta aplinkybė nėra pagrindas ABTĮ 71 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009, 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012). Pažymėtina ir tai, kad skundžiamas atsakovo sprendimas nesaisto pareiškėjo teisių pertvarkyti verslą taip, kad galimą pajamų sumažėjimą iš prekybos alkoholiu naktį kompensuotų kita verslo kryptis.

Skundo reikalavimų užtikrinimo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos individualios bylos aplinkybių bei pateiktų įrodymų ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, todėl sprendžiant skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, iš esmės negalima tapatinti atskirų bylų faktinių situacijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-349/2012).

Įvertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybes, kad pareiškėjo akcentuojamas galimas jo finansinės padėties pablogėjimas ir prielaida apie galimą darbuotojų atleidimą ir pan., atsižvelgdama į pirmiau minėtą aplinkybę, kad atsakovo Sprendimas Nr. T-607 neuždraudžia pareiškėjo verslo, o tik sutrumpina prekybos alkoholiu laiką, taip pat atsižvelgdama į interesų pusiausvyros principą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo verslo interesas gauti kuo daugiau pajamų, negali būti vertinamas kaip svaresnis už viešąjį interesą – visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir kt. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., administracines bylas Nr. AS756-529/2008, AS556-587/2008), pareiškėjo interesai dėl jo verslo negali būti iškeliami aukščiau už atsakovo siekį ginčijamu sprendimu užtikrinti viešąją tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taikant pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdžius skundžiamo Sprendimo Nr. T-607 galiojimą, galėtų būti pažeistos kitų asmenų, kurie yra suinteresuoti, kad prekyba alkoholiu naktį nevyktų, teisės ir teisėti interesai.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl prima facie įrodymų, kadangi tokių įrodymų, akivaizdžiai patvirtinančių ginčijamo Sprendimo Nr. T-607 neteisėtumą, kolegijos vertinimu, šioje byloje nėra pateikta.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog yra pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – t. y. laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 dalies dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune, galiojimą.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, todėl naikintina išsprendžiant klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo L. Š. firmos „Banginukas“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas