AS-261-499-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-499/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00890-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JUMPS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JUMPS“ skundą atsakovui Muitinės departamentui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „JUMPS“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „JUMPS“) 2013 m. vasario 4 d. išsiuntė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. S-2(7-213/2013); 2) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. 1A-384; 3) Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. liepos 12 d. supaprastinto mokestinio patikrinimo ataskaitą Nr. 3VM191305S.

Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, pareiškėjui Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartimi buvo nustatytas terminas iki 2014 m. kovo 3 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti įrodymus, kada pareiškėjas gavo 2014 m. sausio 6 d. Mokestinių ginčų komisijos sprendimą Nr. S-2(7-213/2013).

2014 m. vasario 26 d. teisme gautas pareiškėjo pranešimas bei papildomi dokumentai, patvirtinantys, jog pareiškėjo atstovai Mokestinių ginčų komisijos sprendimą gavo 2014 m. sausio 11 d. (sausio 11 d. buvo nedarbo diena, todėl laikytina, kad sprendimas pareiškėjo atstovams įteiktas 2014 m. sausio 13 d.). Pasak pareiškėjo, kadangi skundžiamo Mokestinių ginčų komisijos sprendimo rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta, jog pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalį dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos, tai leido pareiškėjui neabejotinai konstatuoti, jog skundo padavimo terminas yra pradedamas skaičiuoti penktą dieną po sprendimo išsiuntimo iš Mokestinių ginčų komisijos dienos. Pareiškėjas, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalimi, nurodė, kad skundo teismui padavimo terminas pradedamas skaičiuoti 2014 m. sausio 17 d., todėl jis termino skundui paduoti nepraleido.

Tuo atveju, jei teismas laikytų, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, prašė šį terminą atnaujinti. Atkreipė dėmesį, kad tokiu atveju pareiškėjas būtų praleidęs terminą tik viena diena, be kita ko, terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių – Mokestinių ginčų komisijos lydraštyje ir sprendime pateikto klaidinančio nurodymo apie skundo padavimo termino skaičiavimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 4 d. nutartimi (b. l. 75-76) pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JUMPS“ prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo atmetė kaip nepagrįstą, ir skundą priimti atsisakė.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog pirmenybė paprastai yra teikiama faktiniam, o ne Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalyje nurodytam momentui. Kitaip tariant, Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtinta taisyklė yra taikoma tada, kai byloje nėra duomenų (įrodymų) apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui arba yra kitos priežastys, pateisinančios minėtos prezumpcijos taikymą (pvz., mokesčių mokėtojo nesąžiningumas). Kadangi nagrinėjamu atveju byloje yra duomenų apie faktinį Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimą, teismo vertinimu, nėra pagrindo vadovautis Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalimi.

Pažymėjo kad sprendžiant skundo padavimo termino klausimą aplinkybė, kad terminas buvo praleistas nežymiai, pati savaime neturi teisinės reikšmės. Atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiamas Mokestinių ginčų komisijos sprendimas buvo išsiųstas ne pačiai UAB „JUMPS“, o jos atstovui – Advokatų profesiniai bendrijai „Judickienė ir partneriai JUREX“. Taigi, pareiškėjas naudojosi kvalifikuotų teisininkų – advokatų – teisine pagalba. Teismas pažymėjo, kad advokatams turi būti žinoma teisės aktais reglamentuota ginčijamų aktų apskundimo tvarka ir terminai bei teisminė praktika dėl anksčiau minėtų teisės aktų nuostatų taikymo, todėl tai, kad pareiškėjo atstovai, paduodami skundą netinkamai aiškino teisės aktų nuostatas, susijusias su Mokestinių ginčų komisijos sprendimų apskundimu, nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo.

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą (b. l. 79-82), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti skundo padavimo terminą.

Atskirasis skundas grindžiamas analogiškais argumentais, nurodytais 2014 m. vasario 26 d. pareiškėjo prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymų numatytu terminu.

Nagrinėjamu atveju, grįsdamas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, pareiškėjas nurodo, jog skundžiamame 2014 m. sausio 6 d. Mokestinių ginčų komisijos sprendime Nr. S-2(7-213/2013) nebuvo išaiškinta jo apskundimo tvarka ir dėl šios priežasties buvo suklysta pateikiant skundą pirmosios instancijos teismui.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Teismas, spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr. 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Teisėjų kolegija pažymi, kad svarbių ar nesvarbių priežasčių, dėl kurių įstatymo nustatytu terminu nebuvo pateiktas skundas, nustatymas bei praleisto termino atnaujinimas yra teismo prerogatyva. Praleisto termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas ieškant protingos pusiausvyros tarp viešojo intereso užtikrinti realią subjektinių teisių apsaugą ir viešojo intereso garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą.

Vertindama pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su netinkamai išaiškinta skundžiamo sprendimo apskundimo tvarka, teisėjų kolegija nurodo, jog nagrinėjamu atveju Mokestinių ginčų komisijos sprendimui yra taikytini individualiam administraciniam aktui keliami reikalavimai. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nustatančio individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, 2 dalyje nurodyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka. Vertindamas šios įstatymo nuostatos reikšmę, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog aplinkybė, kad skundžiamame sprendime nebuvo tiesiogiai nurodyta ir išaiškinta jo apskundimo galimybė, nebuvo nurodyti įstatymo numatyti apskundimo terminai atskirais atvejais (atsižvelgiant į ginčijamo administracinio akto apskundimo tvarkos bei terminų teisinio reglamentavimo specifiką) gali būti vertinama kaip priežastis, objektyviai sukliudžiusi pareiškėjui laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą.

Be to, administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geru viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į teismą. Tačiau sprendžiant klausimą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo aplinkybė, kad viešojo administravimo subjektas individualiame administraciniame akte neišaiškino tinkamai jo apskundimo tvarkos, turi būti vertinama atsižvelgiant į byloje reikšmingų aplinkybių visumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-266/2004, 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008).

Priešingu atveju, kiekvieną kartą automatiškai pripažįstant, jog individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos nepakankamas išaiškinimas yra priežastis, laikytina objektyviai sukliudžiusia pareiškėjui kreiptis į teismą laiku, susidarytų situacija, kai pareiškėjas galėtų piktnaudžiauti tokia teise, nepagrįstai kreipdamasis į administracinį teismą po ilgo laiko tarpo. Todėl kiekvieną kartą būtina nustatyti ir kitas reikšmingas aplinkybes, be kita ko, pareiškėjo veiksmus po administracinio akto gavimo, jo pastangas skųsti administracinį aktą, laiko tarpą, per kurį pareiškėjas kreipėsi į teismą ir kitas aplinkybes, leidžiančias daryti išvadą dėl pareiškėjo pastangų, įvykdytų per protingą laiko tarpą, realizuojant savo teises (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-753/2013).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas 2014 m. sausio 6 d. Mokestinių ginčų komisijos sprendimą Nr. S-2(7-213/2013) gavo 2014 m. sausio 13 d. (b. l. 62-63). Prie siunčiamo sprendimo buvo pateiktas lydraštis, kuriame nurodyta, kad „šis sprendimo lydraštis ir vokas yra dokumentai, kuriais remiantis nustatoma Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui diena, nuo kurios skaičiuojamas šio sprendimo apskundimo terminas“ (b. l. 64). Kartu atkreipia dėmesį į tai, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta, jog „skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui gali būti paduotas ne vėliau kaip per 20 dienų po Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos (b. l. 65-73). Be kita ko, nurodyta, kad Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė yra taikoma tik tada, kai byloje nėra duomenų apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-245/2013). Kadangi nagrinėjamu atveju byloje yra duomenys apie faktinį Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimą, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šiuo atveju nėra objektyvaus pagrindo vadovautis Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalies nuostata. Taigi, ginčijamas sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2014 m. sausio 13 d., skundo padavimo terminas baigėsi vasario 3 d., tačiau skundas teismui buvo paduotas 2014 m. vasario 4 d., t. y. 1 diena praleidus nustatytą terminą.

Teisėjų kolegija, spręsdama termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą, pabrėžia, kad ta aplinkybė, jog iš esmės terminas praleistas nežymiai (1 diena), šiuo atveju yra reikšminga. Formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste, galimai būtų pažeista asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, tenkina pareiškėjo atskirąjį skundą – atnaujina skundo padavimo terminą, panaikina pirmosios instancijos teismo nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JUMPS“ atskirąjį skundą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „JUMPS“ skundo padavimo terminą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas