Legislator Case Law & Legislation
AS-851-438/2015 AI generated

AS-851-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number AS-851-438/2015
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

AS-851-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą, 2015 m. kovo 4 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS-851-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04870-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja Z. P. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 1–5) 2013 m. spalio 8 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-1993 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos skundą, bei įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėją per du mėnesius patikslinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2671 (toliau – ir Įsakymas) patvirtintą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą Z. P. nustatyta tvarka suformuojant grąžinimui natūra likusiam laisvos valstybinės žemės fondo (toliau – ir LVŽF) žemės masyve Nr. (duomenys neskelbtini) apie 0,5 ha žemės plote sklypą Nr. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 5 d. sprendimu (b. l. 130–134) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – teismas panaikino NŽT 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-1993 ir įpareigojo NŽT išnagrinėti pareiškėjos 2013 m. rugsėjo 16 d. skundą, priimti sprendimą ir apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją per dešimt dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kitoje dalyje (dėl įpareigojimo NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėją per du mėnesius patikslinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2671 patvirtintą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir Z. P. nustatyta tvarka suformuojant grąžinimui natūra likusiam LVŽF žemės masyve Nr. (duomenys neskelbtini) apie 0,5 ha žemės plote sklypą Nr(duomenys neskelbtini) skundą paliko nenagrinėtu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą, 2015 m. kovo 4 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimą.

Pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 160–161), kuriuo prašė iš atsakovo NŽT pareiškėjos naudai priteisti 2 400 Lt (695,08 Eur) dydžio sumą išlaidoms, patirtoms apmokant advokato pagalbą bei mokant žyminį mokestį, padengti. Savo prašymą pareiškėja grindė teisinių paslaugų sutartimi, sąskaita už teisines paslaugas, banko vietinio mokėjimo nurodymų kopijomis.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b. l. 170–173), kuriuo nesutiko su pareiškėjos prašymu, nurodė, kad prašomos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos ir nepagrįstai didelės, todėl pareiškėjos prašymas turėtų būti atmestas ir netenkinamas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi (b. l. 176–178) iš dalies tenkino pareiškėjos prašymą ir priteisė jai iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 36,20 Eur turėtų atstovavimo išlaidų.

Teismas nustatė, kad bylinėjimosi išlaidų pagrindimui pareiškėja pateikė 2014 m. vasario 12 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. MB-04/2014, sąskaitą už teisines paslaugas Nr. MB-188, kurioje pateikta pareiškėjai suteiktų teisinių paslaugų detalizacija (už teisines konsultacijas ir bylos medžiagos kopijos gavimą Vilniaus apygardos administraciniame teisme – 750 Lt, už susipažinimą su bylos medžiaga ir pasiruošimą Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžiui – 1 200 Lt, už atstovavimą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. posėdyje – 450 Lt, iš viso – 2 400 Lt) bei 2014 m. vasario 13 d. ir gegužės 5 d. vietinio mokėjimo nurodymus, patvirtinančius avanso (1 800 Lt) ir likusios sumos (600 Lt) pagal 2014 m. vasario 12 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. MB-04/2014 apmokėjimą.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nurodė, kad ginčas byloje iš esmės buvo išspręstas pareiškėjos naudai bei, atsižvelgęs į LVAT praktiką, pagal kurią tokio pobūdžio teisinė paslauga kaip pasirengimas bylos nagrinėjimui nelaikoma savarankišku veiksmu, sprendė, kad pareiškėjos prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo priteisimo gali būti tenkinamas tik dėl atstovavimo Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje. Vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinės bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos), atsižvelgė į ginčo metu buvusią nustatytą minimalią mėnesinę algą – 1 000 Lt, ir paskaičiavo, jog už atstovavimą teismo posėdžio metu priteistina suma būtų 43,44 Eur, tačiau, atsižvelgęs į patenkintų ir nepatenkintų pareiškėjos reikalavimų dalį (patenkintas vienas iš dviejų pareiškėjos reikalavimų), nurodė, kad ši suma turėtų būti mažinama perpus – iki 21,72 Eur. Taip pat, atsižvelgęs į 2013 m. spalio 8 d. įmokos mokėjimo kvitą, patvirtinantį apie žyminio mokesčio sumokėjimą, teismas nusprendė, kad pareiškėjai priteistina ir ½ sumokėtos žyminio mokesčio sumos, t. y. 14,48 Eur.

III. Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 182–184), kuriuo prašo minėtą nutartį pakeisti ir iš atsakovo NŽT priteisti jai 268,73 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą nutartį vadovavosi jos priėmimo metu jau nebegaliojusiomis Rekomendacijų nuostatomis, kurios tuo metu jau buvo pakeistos 2015 m. kovo 20 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo taip pat buvo patvirtinta nauja Rekomendacijų redakcija (toliau – ir Naujos rekomendacijos). Pažymi, kad Naujos rekomendacijos ne tik nustato skirtingus dydžius nuo kurių skaičiuojamas advokato teikiamų paslaugų koeficientas, bet ir numato atlyginimą už advokato pasiruošiant bylos nagrinėjimui ir (ar) susipažįstant su byla sugaištą laiką. Taip pat nurodo, jog teismas netinkamai įvertino faktiškai advokato suteiktas paslaugas.

Atsakovas NŽT, nesutikdamas su pareiškėjos atskiruoju skundu, pateikė atsiliepimą į jį. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja klaidina teismą keisdama prašomos priteisti sumos dydį bei pabrėžia, jog jos reikalavimai buvo tenkinti iš dalies. Pažymi, jog bylinėjimosi išlaidų priteisimas negali būti pasipelnymo šaltiniu bei atkreipia dėmesį, kad pareiškėja yra turėjusi nemažai teisminių ginčų. Mano, kad ginčas nebuvo iš esmės išspręstas pareiškėjos naudai, nes nebuvo tenkintas pagrindinis jos reikalavimas, o teismas, konstatavęs, jog buvo naujai paaiškėjusi aplinkybė įpareigojo atsakovą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos paklausimą. Taip pat atsakovas nesutinka, kad teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą nesivadovavo aktualiais teisės aktais, kadangi visi advokato atstovavimo veiksmai buvo atlikti dar iki įsigaliojant Naujoms rekomendacijoms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjai priteistino bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų dydžio.

Pareiškėja teismo prašė iš viso jai priteisti 2 400 Lt (695,08 Eur) bylinėjimosi išlaidų (už žyminio mokesčio sumokėjimą ir patirtas atstovavimo išlaidas).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, atsižvelgęs į patenkintų pareiškėjos reikalavimų dalį, pripažino pareiškėjos teisę į 36,20 Eur išlaidų – 21,72 Eur atstovavimo Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje išlaidų bei 14,48 Eur sumokėjus žyminį mokestį patirtų išlaidų – atlyginimą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog tenkinus vieną iš dviejų pareiškėjos reikalavimų, byla buvo iš esmės išnagrinėta pareiškėjos naudai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnyje įtvirtinta, kad „proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą“ (1 dalis); „proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“ (6 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnyje įtvirtinta, kad „šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos“ (1 dalis); „šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio“ (2 dalis).

Pareiškėja, pagrįsdama patirtas atstovavimo išlaidas, pirmosios instancijos teismui pateikė 2014 m. vasario 12 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. MB-04/2014 (b. l. 162), sąskaitą už teisines paslaugas Nr. MB-188 (b. l. 163), kurioje pateikta pareiškėjai suteiktų teisinių paslaugų detalizacija (už teisines konsultacijas ir bylos medžiagos kopijos gavimą Vilniaus apygardos administraciniame teisme – 750 Lt, už susipažinimą su bylos medžiaga ir pasiruošimą Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdžiui – 1 200 Lt, už atstovavimą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. posėdyje – 450 Lt, iš viso – 2 400 Lt) bei 2014 m. vasario 13 d. ir gegužės 5 d. vietinio mokėjimo nurodymus, patvirtinančius avanso (1 800 Lt) ir likusios sumos (600 Lt) pagal 2014 m. vasario 12 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. MB-04/2014 apmokėjimą (b. l. 164-165), taip pat prie bylos medžiagos yra pridėtas įmokos mokėjimo kvitas, patvirtinantis 100 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą (b. l. 6). Visus šiuos dokumentus, priimdamas skundžiamą 2015 m. balandžio 10 d. nutartį, įvertino Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R‑85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, kurių 7 punkte įtvirtinti rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Nagrinėjamai bylai aktualių procesinių veiksmų (suteiktų paslaugų) atlikimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ patvirtinta minimali mėnesinė alga – 1 000 Lt. Tuo tarpu pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis nauja Rekomendacijų redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pareiškėjos pozicija. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 2 punktu nustatė, jog šiuo įsakymu patvirtintų Naujų rekomendacijų nuostatos yra taikomos nustatant priteistino užmokesčio dydį už advokato ar advokato padėjo pagalbą, suteiktą po šio įsakymo įsigaliojimo. Vadovaujantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, taip pat pareiškėjos pateiktais jos patirtas išlaidas patvirtinančiais dokumentais, matyti, jog visi pareiškėjos atstovavimo veiksmai buvo atlikti iki minėto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo priėmimo, be kita ko, su pareiškėjos atstovu atsiskaityta taip pat buvo iki šio įsakymo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiu, jog apskaičiuojant jos patirtas išlaidas turėjo būti vadovaujamasi Naujų rekomendacijų nuostatomis, taip pat su pareiškėjos atskirajame skunde pateiktu patirtų išlaidų skaičiavimu.

Kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų pareiškėja nenurodė, todėl, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei juose pateiktą pareiškėjai priteistinų išlaidų, patirtų teisminio proceso metu, apskaičiavimą bei nenustačiusi aplinkybių, kurios būtų pagrindas keisti pareiškėjai priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 10 d. priėmė teisingą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos Z. P. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys