A-1489-442/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1489-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00953-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas J. S. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2011 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. liepos 14 d. laisvės atėmimo bausmę jis atlikinėjo perpildytuose Pravieniškių PN-AK, kuriuose nuteistųjų skaičius stipriai viršijo teisės aktais nustatytą maksimalų nuteistųjų skaičių. Gyvenamosiose patalpose gyvenamojo ploto vienam asmeniui teko tik apie 2 kv. m. Būriuose, kuriuose būdavo 200–240 nuteistųjų, jis buvo priverstas naudotis kartu su kitais nuteistaisiais 6 praustuvėmis, 5 tualetais, 3 pisuarais, o maitinimo patalpose ir trumpalaikių pasimatymų kambariuose nebuvo įrengta šilto vandens tiekimo sistema. Skalbyklos ir džiovyklos patalpų plotas tik apie 10 kv. m, todėl jos nebuvo pritaikytos išskalbti ir išdžiovinti drabužius dideliam nuteistųjų skaičiui. Baudos izoliatoriaus kameros taip pat neatitiko gyvenamojo ploto vienam asmeniui normų reikalavimų. Šiose kamerose nebuvo įrengta šilto vandens tiekimo sistema, nors jose nuobaudas atliekantys nuteistieji valgo. Atliekant bausmę baudos izoliatoriuje nebuvo teikiamos drabužių ir patalynės skalbimo paslaugos, be to, Pravieniškių PN-AK neturėjo leidimo-higienos paso, kuris įstaigai yra privalomas. Kadangi pastatai nepritaikyti tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui, vėdinimo sistema gyvenamose patalpose neatitiko nustatytų reikalavimų, buvo užteršta, taip pat Pravieniškių PN-AK nebuvo evakuacinio išėjimo. Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus buvo palankios sąlygos veistis graužikams ir buities parazitams. Pareiškėjas teigė, kad išvardintais pažeidimais jam buvo padaryta neturtinė žala, t. y. sutriko ir pablogėjo sveikata, jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, su pareiškėjo skundu nesutiko.

Nurodė, jog per visą bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laiką pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose kartu su kitais nuteistaisiais. Pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK teritorijoje yra įrengtos krepšinio, tinklinio, futbolo aikštelės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji. Be to, ne visada visos miegamosios patalpos vietos (lovos) būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto realiai tenka daugiau. Pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Paaiškino, kad nuteistieji privalo budėti (palaikyti švarą ir tvarką) gyvenamosiose patalpose pagal administracijos patvirtintą ir iškabintą brigados nuteistųjų budėjimo gyvenamojoje patalpoje grafiką. Gyvenamųjų patalpų valymo rezultatus kiekvieną dieną kontroliuoja būrio viršininkas. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį yra atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas. Sanitariniai, techniniai įrenginiai, sanitariniai mazgai plaunami ir dezinfekuojami darbuotojų kiekvieną dieną. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginančios jo buvimą Pravieniškių PN-AK, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Jam tenkantis gyvenamasis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, jog į baudos izoliatoriaus kameras patalpinamų nuteistųjų skaičius niekada neviršija kameroje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisė 500 Lt (144,81 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, vadovaudamasis surinktais rašytiniais įrodymais, nustatė, jog pareiškėjui tekęs plotas neatitiko vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimų: nuo 2011 m. spalio 26 d. teko 0,6 kv. m, nuo 2012 m. gruodžio 5 d. – 0.4 kv. m, nuo 2013 m. sausio 16 d. – 1,09 kv. m, nuo 2013 m. birželio 5 d. – 0,97 kv. m, o nuo 2013 m. liepos 15 d. – 0,75 kv. m mažiau ploto nei teisės aktuose nustatyta minimali norma. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas bausmės atlikimo laikotarpiu atliko nuobaudas baudos izoliatoriuje ir nustatė, kad pareiškėjas po 15 parų praleido patalpose, kuriose jam atitinkamai teko 0,06 kv. m ir 0,07 kv. m mažiau negu teisės aktų garantuotas minimalus dydis. Teismas sprendė, kad dėl padaryto pažeidimo pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydis gali būti įvertinamas 500 Lt.

Kitas aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindė patirtą žalą, teismas laikė nepagrįstomis.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjui priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Teigia, kad Pravieniškių PN-AK per pareiškėjo buvimo laikotarpį nė karto neatliko remonto ir grybelio pašalinimo darbų jo gyvenamosiose patalpose, nebuvo laikomasi priešgaisrinės saugos reikalavimų, nesirūpinama elektros instaliacijos tvarkingumu, pareiškėjas gyveno aplinkoje, apsuptoje asbesto ir jo produkcijos. Pareiškėjas paaiškina, kad teismas netiksliai apskaičiavo kalinimo metu jam tekusį plotą. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog pareiškėjas ir kiti nuteistieji maistą laikė dėžėse, kurios užėmė daug vietos, taip ženkliai sumažindamos gyvenamąjį plotą. Be to, pareiškėjo ir kitų nuteistųjų drabužiai buvo džiovinami gyvenamosiose patalpose, kurie taip pat užėmė gyvenamojo ploto dalį. Pasak pareiškėjo, baudos izoliatoriaus kamerose neveikė ventiliacija, o langas atsidarė tik 4 cm ir tik iš viršaus, dėl to kameroje trūko oro, buvo didėlė drėgmė, pareiškėjas kentė nuolatinį smogą. Nuteistieji nebuvo skirstomi į rūkančiuosius ir nerūkančiuosius, todėl baudos izoliatoriuje turėjo kvėpuoti tabako dūmais. Pareiškėjas buvo priverstas skalbti savo drabužius tik su šaltu vandeniu tam nepritaikytose vietose bei džiovinti drabužius kamerose. Pareiškėjas dėl didelio nuteistųjų skaičiaus drabužių skalbimo paslauga pasinaudoti galimybės neturėjo, o skalbdamas savo drabužius šaltu vandeniu ir džiovindamas juos drėgnoje kameroje pakenkė savo sveikatai. Pareiškėjo teigimu, teismas netyrė tinkamo evakuacinio išėjimo neįrengimo aplinkybės, nors Pravieniškių PN-AK pateiktame plane yra tik vienas išėjimas – pagrindinis, kuris yra ir evakuacinis. Aplinkybės, kad Pravieniškių PN-AK neturėjo leidimo-higienos paso, teismas nepripažino kaip pažeidimo, nors leidimo-higienos paso neturėjimas reiškia, jog kalinimo sąlygos neatitiko nustatytų reikalavimų, o tai tiesiogiai susiję su pareiškėjo gyvenimo sąlygomis Pravieniškių PN-AK. Nesutinka su 500 Lt suma, priteista neturtinei žalai atlyginti, kaip visiškai nepagrįsta padengti jo patirtai žalai.

Taip pat prašo iš Pravieniškių PN-AK išreikalauti visus duomenis, susijusius su baudos izoliatoriuje įrengta ventiliacijos sistema, galimybe atverti kameros langą, rūkančiųjų nuo nerūkančiųjų nuteistųjų atskyrimu bei nuteistųjų drabužių skalbimu ir džiovinimu.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, nepriteisiant 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Nurodo, kad atsižvelgiant į skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų ir įvertinus nurodytų pažeidimų trukmę bei mąstą, laikytina, kad pareiškėjas nepatyrė neturtinės žalos. Taip pat pažymi, kad teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už patirtą teisės pažeidimą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir paaiškina, kad jokie teisės aktai nenustato, jog daiktų užimamas plotas turi būti atimamas iš bendro ploto, tenkančio kalinamajam. Nuteistiesiems yra teikiamos drabužių bei skalbimo paslaugos, taigi išskalbtus drabužius ir patalynę nuteistieji gauna jau išdžiovintus. Pabrėžia, kad nuteistieji, uždarant juos į baudos izoliatorių, yra skirstomi į rūkančius ir nerūkančius. Įtvirtintos langų konstrukcijos netrukdo atidaryti langų tiek, kad būtų užtikrinta reikalaujama ventiliacija patalpose. Pravieniškių PN-AK veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, o patalynės ir drabužių, kuriais aprūpina Pravieniškių PN-AK, skalbimo paslaugos perkamos iš tiekėjų. Teigia, kad nepagrįsti ir pareiškėjo reikalavimai dėl evakuacinio išėjimo bei dokumentų turėjimo. Pabrėžia, kad pareiškėjas dėl blogų ar pablogėjusių kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK į Sveikatos priežiūros tarnybą bei Psichologinę tarnybą, veikiančias įstaigoje, nesikreipė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje kilo ginčas dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, dėl ko pareiškėjas prašė priteisti neturtinę žalą, kurią vertino 20 000 Lt dydžio suma.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) 111.1–111.2 punktus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose ir 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

Nagrinėjamu atveju įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktų paskaičiavimų pagrindu padaryta išvada, kad laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 26 d. iki 2014 m. liepos 14 d. (išskyrus laikotarpius, kai pareiškėjas buvo laikomas kitose įkalinimo įstaigose bei laikotarpius nuo 2013 m. gegužės 28 d. ir nuo 2014 m. liepos 9 d., kai pareiškėjas buvo patalpintas 25 paroms į Pravieniškių PN-AK baudos izoliatoriaus kameras, kuriose jam teko ne mažiau kaip 4,15 kv. m ir 3,61 kv. m kamerų ploto) nebuvo užtikrinta teisės aktais nustatyta vienam asmeniui turinti tekti minimali gyvenamojo ploto norma, t. y. pareiškėjui teko nuo 0,06 kv. m iki 1,09 kv. m mažiau ploto nei nustatyta norma vienam asmeniui. Taigi pareiškėjo kalinimo Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje metu buvo pažeista jo subjektinė teisė atlikti bausmę tinkamo ploto patalpose, t. y. viešojo administravimo subjektas neveikė taip, kaip jį įpareigojo veikti įstatymai. Tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Nagrinėjamu atveju akcentuotina pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iš bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų, jis turėjo judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijose, taip pat galėjo sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, todėl nežymus nustatytos minimalios ploto normos pažeidimus tam tikru laikotarpiu nėra pagrindas konstatuoti, kad tai pareiškėjui realiai galėjo sukelti tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias galima būtų įvardinti kaip nežmoniškas kalinimo sąlygas ar asmens žeminimą, kankinimą.

Kitų pareiškėjo akcentuojamų neatitikimų Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, susijusių su neturėjimu higienos leidimo ar techninio – energetinio paso, taip pat nepakanka tam, kad pareiškėjo įkalinimo sąlygas laikyti nežmoniškomis ar pažeidžiančiomis pareiškėjo orumą, o elgesį su pareiškėju vertinti kaip kankinimą Konvencijos 3 straipsnio prasme.

Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl netinkamos ventiliacijos ir nuteistųjų neskirstymo į rūkančiuosius ir nerūkančiuosius, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nevertina, kadangi skunde pirmosios instancijos teismui tokių argumentų pareiškėjas nenurodė, o apeliacinės instancijos teisme nauji reikalavimai ar argumentai, kurie nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas pirmosios instancijos teisme, negali būti keliami (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 5 dalis).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Nagrinėjamu atveju vertinant dėl pareiškėjo laikymo teisės aktų reikalavimus nevisiškai atitinkančiomis sąlygomis jo patirtų papildomų nepatogumų dydį, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog nustatytais laikotarpiais pareiškėjas būtų kreipęsis į bausmės vykdymo institucijos administraciją dėl kalinimo sąlygų netinkamumo. Be to, pažymėtina, kad byloje nenustatyti jokie pareiškėjo sveikatos sutrikimai būtent dėl kalinimo sąlygų, priešingai, Pravieniškių pataisos namų– atvirosios kolonijos Psichologinės tarnybos 2014 m rugsėjo 12 d. pažyma patvirtina, jog pareiškėjas dėl netinkamų laikymo įstaigoje sąlygų į psichologinę tarnybą nesikreipė (b. l. 65).

Taigi, remdamasi tokio pobūdžio bylose formuojama administracinių teismų praktika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-913/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1377/2013 ir kt.), teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Todėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį pakeisti ir išdėstyti taip:

„Pareiškėjo J. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo J. S. teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.

Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Arūnas Dirvonas

Dainius Raižys