eAS-50-520/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-50-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03800-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 59; 70.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. O. (T. O.) skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas T. O. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba, NŽT) išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. birželio 30 d. prašymą ir priteisti 400 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 26 d. pateikė teismui atsisakymą nuo skundo, kuriame pažymėjo, kad Tarnyba jo pateiktą prašymą išnagrinėjo, todėl išnyko ginčo dalykas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad išlaidų dydį patvirtinantys dokumentai buvo pridėti prie skundo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 10 d. nutartimi bylą nutraukė ir tenkino pareiškėjo prašymą priteisti 400 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 straipsniu ir 101 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių tvirtinti, jog skundo atsisakymas prieštarauja teisės aktams ar viešajam interesui arba pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus 2014 m. rugpjūčio 12 d. sąskaitą SEB Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. rugpjūčio 13 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė, kad už skundo parengimą advokatui buvo sumokėta 400 Lt. Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjas atsisakė nuo skundo dėl to, kad išnyko ginčo dalykas, t. y. Tarnyba jo prašymą išnagrinėjo, ir vadovaudamasis ABTĮ 44 straipsnio 3 dalimi pripažino, jog pareiškėjas įgijo teisę į pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 19 d.) bei atsižvelgė į tai, kad teisminio ginčo nagrinėjimo (advokato teiktų teisinių paslaugų) metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1543, kuriuo buvo nustatyta 1 000 Lt minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA).

Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašomos priteisti 400 Lt bylinėjimosi išlaidos yra ženkliai mažesnės už Rekomendacijų (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 19 d.) 8.2 punkte nustatytą maksimalų 3 000 Lt skundo parengimo įkainį, todėl yra pagrįstos ir priteistinos iš atsakovo.

II. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas iš esmės šiais pagrindiniais argumentais:

1. Dėl didelio institucijai tenkančio darbų krūvio, darbuotojų atostogų laikotarpio per įstatymo nustatytą terminą nespėta atsakyti į pareiškėjo 2014 m. birželio 30 d. prašymą. Atsakymas į jį pareiškėjui pateiktas 2014 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Nagrinėjamu atveju nebuvo būtina ginčą nagrinėti teismine tvarka, o pareiškėjas nebandė pasinaudoti gynybos galimybe, numatyta ABTĮ 25 straipsnyje, jis neišnaudojo visų galimybių išspręsti susidariusią situaciją administracinėmis priemonėmis, vien tik formaliai laukė įstatymu nustatyto termino informacijai pateikti, o vėliau pasinaudojo teismine gynyba. Pareiškėjo atžvilgiu analogiškai tokiomis pat aplinkybėmis vyko ginčo nagrinėjimas kitoje Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-2187-331/2013. Pareiškėjo elgesys pakartotinai kreipiantis į teismą, esant identiškoms aplinkybėms, vertintinas kaip pareiškėjo ir jo atstovo siekis nesąžiningai ir nepagrįstai įgyti pajamas prisiteisiant bylinėjimosi išlaidas.

3. Pareiškėjo 2014 m. birželio 30 d. prašymas yra įvykdytas. Pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (400 Lt) yra nepagrįstai didelė, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas neturėjo būti tenkinamas. Rekomendacijų (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 19 d.) 2 punkte nurodyti kriterijai, į kuriuos rekomenduojama atsižvelgti nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį: bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, būtinybė išvykti į kitą vietovę ir kt. Šiuo atveju pareiškėjo atstovas bylos nagrinėjime nedalyvavo, nepatyrė atvykimo išlaidų, byla nelaikytina sudėtinga, joje nagrinėjamos aplinkybės aiškios ir nereikalaujančios didelių laiko ir pastangų sąnaudų jas analizuojant. Šioje byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, o ginčas savo esme ir apimtimi nebuvo sudėtingas.

Pareiškėjas T. O. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti bei priteisti iš atsakovo 150 Lt išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas iš esmės šiais pagrindiniais argumentais:

1. Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog bylinėjimosi išlaidos turėtų būti nepriteisiamos dėl to, kad analogiškomis aplinkybėmis vyko ginčo nagrinėjimas kitoje Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje. Atsakovas vilkina prašymų nagrinėjimą, nuolat demonstruoja nepagarbą Lietuvos Respublikos piliečiams, pažeidžia jų teises, todėl atsakovo skundo tenkinimas ir prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetimas reikštų ne ką kitą, kaip palankių sąlygų sudarymą atsakovui toliau sistemingai pažeidinėti piliečių teises.

2. Šio ginčo atveju įstatymas nenustato privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, todėl atsakovas nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjas turėjo kreiptis su skundu į viešojo administravimo subjektą. Skundas buvo ne dėl atsakovo atsisakymo atlikti kokį nors konkretų jo kompetencijai priskirtą veiksmą ar dėl vilkinimo šį veiksmą atlikti. Pareiškėjas tiesiog prašė, kad atsakovas išnagrinėtų jo prašymą ir atsakytų į jį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad ginčams dėl neveikimo privalomas neveikimo skundimas ikiteismine tvarka neatitiktų efektyvaus teisių gynimo mechanizmo požymių. Net jei institucijos, nagrinėjančios ikiteismine tvarka skundus, įpareigotų atsakovą atlikti atitinkamus veiksmus, tokio sprendimo vykdymas negalėtų būti užtikrinamas, nes atsakovui neįvykdžius jo geruoju, nėra nustatytas tokių sprendimų priverstinio vykdymo mechanizmas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-1006/2006; 2005 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-03/2005; 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007).

3. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neprotingai didelė, nes 400 Lt suma visiškai atitinka Rekomendacijų (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 19 d.) nuostatas ir yra 7,5 karto mažesnė už Rekomendacijose nurodytą sumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Atsakovas NŽT atskirajame skunde ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį, kuria teismas priteisė pareiškėjui T. O. 400 Lt teismo išlaidų atlyginimą tuo pagrindu, kad ginčas galėjo būti išspręstas ne teismo tvarka, o pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįstai didelė.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė teismui atsisakymą nuo skundo dėl to, kad atsakovas geruoju įvykdė skundo reikalavimą, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bylą nutraukė. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 44 straipsnio 3 dalimi ir remdamasis pareiškėjo pateiktais įrodymais apie patirtas teismo išlaidas, priteisė pareiškėjui iš atsakovo išlaidų atlyginimą už skundo parengimą (400 Lt).

ABTĮ 44 straipsnyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (1 d.); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (6 d.). Pagal ABTĮ 44 straipsnio 3 dalį pareiškėjo teisė reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui.

Atsakovas atskirajame skunde nurodo, jog ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies nuostata dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netaikoma, nes pareiškėjui laiku neatsakyta dėl didelio institucijai tenkančio darbų krūvio ir darbuotojų atostogų laikotarpio, o be to, pareiškėjas analogišką ginčą yra iškėlęs kitoje administracinėje byloje. Šie atsakovo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas neturi teisės į išlaidų atlyginimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad šiai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011).

Šioje byloje pareiškėjas ginčą kėlė dėl to, jog atsakovas neatsakė į pareiškėjo prašymą ir prašė teismo įpareigoti atsakovą atsakyti į jį. Atsakovas prie atsiliepimo į pareiškėjo skundą pateikė 2014 m. rugpjūčio 29 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjo prašymas ir jį buvo atsakyta.

CPK 98 straipsnyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (1 d.); šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 d.).

Pareiškėjas prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad jam turėtų būti atlygintos bylinėjimosi išlaidos už skundo teismui parengimą, ir pateikė 2014 m. rugpjūčio 12 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugpjūčio 13 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2014 m. rugpjūčio 13 d. advokato orderį ((duomenys neskelbtini)), kurie patvirtina, jog už skundo teismui parengimą pareiškėjas sumokėjo 400 Lt.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 19 d.) numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 19 d.) 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje eAS-462-556/2015).

Teisėjų kolegija nurodo, kad Rekomendacijų (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 19 d.) 7 punkte įtvirtinti rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, apskaičiuojami nustatytus koeficientus dauginant iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos MMA. Nagrinėjamai bylai aktualių procesinių veiksmų (suteiktų paslaugų) atlikimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ patvirtinta minimali mėnesinė alga – 1 000 Lt.

Pagal Rekomendacijų (redakcija galiojusi iki 2015 m. kovo 19 d.) 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 3 MMA, todėl maksimali galima priteisti suma už skundo parengimą yra 3 000 Lt. Pareiškėjo prašoma priteisti suma (400 Lt) šios sumos neviršija, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė šią pareiškėjo prašomą sumą. Pareiškėjui iš atsakovo priteista suma negali būti vertinama kaip per didelė ir neprotinga.

Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad remiantis atsakovo atskirojo skundo argumentais pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašo priteisti jam 100 Lt (43,44 Eur) išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog atsakovo atskirasis skundas nagrinėjamu atveju netenkintas, konstatuoja, jog pareiškėjas turi teisę į teismo išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, atlyginimą (ABTĮ 45 straipsnio 2 dalis).

Prie atskirojo skundo pareiškėjas pateikė 2014 m. spalio 16 d. sąskaitą už teisines paslaugas (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad sąskaita išrašyta už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Taip pat apeliacinės instancijos teismui pateiktas 2014 m. spalio 17 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, jog pareiškėjas minėtą sąskaitą apmokėjo. Prie šių teismo išlaidas patvirtinančių dokumentų taip pat pateiktas 2014 m. spalio 16 d. advokato orderis Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtus dokumentus, daro išvadą, kad pareiškėjas pagrindė faktą, jog už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą jis advokatui sumokėjo 150 Lt. Vertindama, ar ši suma yra pagrįsta, teisėjų kolegija vadovaujasi Rekomendacijų (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 19 d.) 8.15 punktu, kuriame nurodyta, jog už atsiliepimą į atskirąjį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 0,5 MMA. Atsiliepimas į atskirąjį skundą parengtas 2014 m. spalio 17 d., jo parengimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. 972, kuriuo nustatyta 1 035 Lt MMA. Vadovaujantis minėtomis nuostatomis, 517,50 Lt (1 035 x 0,5) yra maksimali suma, kurią teismas galėtų priteisti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Pareiškėjo prašoma priteisti 150 Lt (šiuo metu tai yra 43,44 Eur) suma neviršija minėtos sumos ir teismo nuomone yra proporcinga, todėl priteistina pareiškėjui iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui T. O. (T. O.) 43,44 Eur (keturiasdešimt tris eurus ir 44 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė