AS-438-428-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS438-428/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00113-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dolosa“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Dolosa“ (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 6–10), prašydamas panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas, savivaldybės taryba) 2014 m. sausio 16 d. sprendimo „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ Nr. T-13 (toliau – ir sprendimas) dalį dėl apribojimų taikymo adresu (duomenys neskelbtini), Kauno mieste.

Pareiškėjas pateikė teismui prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (b. l. 60–68), t. y. laikinai sustabdyti ginčijamo sprendimo dalies vykdymą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių nepritaikymas turės neigiamos įtakos pareiškėjo finansinei padėčiai, nes po sprendimo įsigaliojimo pareiškėjo pajamos sumažėjo daugiau kaip 67 proc. Įmonė veikia tik nuo 2013 m. lapkričio mėn. Pareiškėjo įsiskolinimai siekia net 43912 Lt, o turtas tik 46770 Lt. Tokiu būdu turto vertė atėmus įsipareigojimus lygi tik 2858 Lt, todėl pareiškėjas bankrutuos po 2 mėn. Sumažinus darbo laiką turės būti atleista dalis darbuotojų.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 13 d. nutartimi, pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkino; laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. T-13 „Dėl prekybos alkoholiniai gėrimais laiko apribojimo“ dalies dėl apribojimų taikymo adresu (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, galiojimą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 92 straipsniu, skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Nesustabdžius ginčijamo atsakovo sprendimo galiojimo, pareiškėjui būtų apribota prekyba alkoholiu, dėl ko ženkliai sumažėtų įmonės pajamos ir tai privestų prie bankroto, be to, pareiškėjas būtų priverstas trumpinti darbo laiką, atleisti iš darbo dalį darbuotojų. Apribojus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val., naktinė prekyba taps nepelninga, todėl pareiškėjas bus priverstas ne tik spręsti klausimą dėl prekybos naktį, tačiau ir priimti sprendimą dėl labiausiai pažeidžiamo socialinio sluoksnio – darbuotojų – galimybės toliau tęsti darbo santykius. Tai, kad galiojantis skundžiamas sprendimas pareiškėjui sukels žymius ir reikšmingus finansinius nuostolius, kurie galimai lems pareiškėjo nuostolius, bankrotą, likvidavimą patvirtina pareiškėjo pateikti įrodymai – kasos knygos išrašai ir kasos knygos įrašų apibendrinimas, 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaita, 2013 m. balanso kopija. Todėl palankaus pareiškėjui teismo sprendimo priėmimo atveju pasunkėtų iki ginčijamo sprendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas, nes atsirastų neigiamos pasekmės tretiesiems asmenims, kadangi būtų nutraukti darbo teisiniai santykiai, ir dėl to darbuotojai patirtų nuostolių. Be to, teisės prekiauti alkoholiniais gėrimais apribojimas tam tikrą laiką sukeltų neigiamas pasekmes ir pareiškėjo veiklai, kurių pašalinimas apsunkintų buvusios padėties atkūrimą. Šiuo atveju pirmiausia turėtų būti galutinai išspręstas kilęs ginčas ir tik po to realiai turėtų būti įgyvendinamas ginčijamas atsakovo sprendimas. Taigi, siekiant išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su priimto galimai palankaus pareiškėjui sprendimo vėlesniu vykdymu, būtina imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, t. y. sustabdyti ginčijamo sprendimo dalies galiojimą.

III. Atsakovas, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 136–140), kuriuo prašo minėtą nutartį panaikinti bei priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmesti.

Nurodo, kad pareiškėjo ginčijamas sprendimas yra norminis teisės aktas, paskelbtas teisės aktų registre (įsigaliojo 2014 m. sausio 18 d.) ir priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės 18 straipsnio 9 dalimi bei atsižvelgus į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2013 m. spalio 29 d. raštą Nr. (10.2.3.2.-194)10-9042, bendruomenės centro „Žaliakalnio aušra“ 2013 m. lapkričio 18 d. raštą, 149-osios butų savininkų bendrijos, 151-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ir butų savininkų bendrijos „Žilvitis“ 2013 m. gruodžio 2 d. prašymą, siekiant pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos tuo atveju, jei yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nė vienos iš nurodytų aplinkybių nevertino. Be to, teismas net nenustatė, ar netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių bus įmanoma ir ar iš esmės nebus apsunkintas galimo teismo sprendimo vykdymas, o apsiribojo galimų privataus subjekto turtinių interesų apsauga, nors tai nėra reikalavimų užtikrinimo tikslas pagal ABTĮ 71 straipsnį. Tokiu būdu teismas pažeidė ABTĮ nuostatas išplėsdamas šio teisės akto taikymą. Tiek teigiamo, tiek neigiamo pareiškėjo reikalavimo atžvilgiu teismo sprendimo priėmimo atveju, šio sprendimo įvykdymas nebus nei sudėtingas ar neįmanomas, t. y. pareiškėjas galės arba ne ir toliau prekiauti nuo 22 val. iki 8 val.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nustatęs, kad prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimas negali būti vertinamas vien kaip sankcija pažeidėjui už konkrečius teisės aktų pažeidimus, savo paskirtimi tai priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2814/2011).

Todėl Kauno miesto savivaldybės taryba, būdama atsakinga už gyventojus, gyvenančius jos teritorijoje, žinanti naktinės prekybos Kauno mieste problemas, įvertinusi visą jai pateiktą medžiagą ir pasiūlymus, bei visuotinai žinomą aplinkybę, kad asmenys, apsvaigę nuo alkoholio, neretai būna agresyvūs, konfliktiški, pažeidžia viešąją tvarką, o kai kuriais atvejais ir patys tampa nusikaltimo aukomis, jau nekalbant apie tai, kad alkoholio vartojimas kelia didelę riziką sveikatai, šeimos ir visuomenės gerovei, t.y. siekdama pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos ir vadovaudamasi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, priėmė ginčijamą norminį teisės aktą.

Mano, kad ginčijamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti, o ne pavienio verslo subjekto interesams tenkinti. Pirmosios instancijos teismui nevertinus reikalavimo užtikrinimo priemonių adekvatumo siekiamam tikslui, buvo pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ir viešasis interesas, kadangi ginčijama nutartimi atitinkamos teritorijos gyventojų saugumas, jų sveikata ir šeimos gerovė pastatomi prieš vieno privataus subjekto ribotus interesus. Teismas taip pat nevertino ir aplinkybės, kad ginčijamoje prekybos vietoje prekyba alkoholiu apribota tik nuo 22 val. iki 8 val., tuo tarpu likusiu laiku prekyba alkoholiu, subjektams turintiems licencijas prekiauti alkoholiu, yra galima.

Be to, ribojimai yra išreikšti norminiu teisės aktu ir visiškai nesusiję su pareiškėju bei jo vykdomos veiklos teisėtumu, t. y. niekas neriboja pareiškėjo teisės šia veikla užsiimti kitoje vietoje.

Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jo netenkinti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad jo skundas yra pagrįstas prima facie įrodymais, kas yra tinkamai įvertinta skundžiamoje nutartyje. Nutartimi pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės užtikrina, kad pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasidarys nebeįmanomas. Nutartis atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimus. Atsakovo reikalavimas panaikinti nutartį yra nepagrįstas, nes atskirajame skunde pateikiami argumentai nesusiję su reikalavimo užtikrinimo priemonių pagrindų egzistavimu ir neįrodo nutarties neteisėtumo.

Teigia, kad atskirojo skundo reikalavimus atsakovas kildina iš to, jog skundžiamos nutarties galiojimas ir pareiškėjo veiklos vykdymas neva pažeis visuomenės interesus, kels grėsmę saugumui ir pan. Tačiau byloje esantys dokumentai ir pareiškėjo skundo (prašymo) argumentacija patvirtina, kad tokia grėsmė neegzistuoja: sprendimas pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas nemotyvuotai; nėra įrodymų, kurie galėtų patvirtinti bent menamą ryšį tarp pareiškėjo veiklos ir galimos grėsmės visuomenės interesams; byloje yra daugiau kaip šimto artimiausių namų gyventojų prašymas ir patvirtinimas, kad jie neturi nusiskundimų pareiškėjo veikla. Be to, net ir tuo atveju, jei kiltų grėsmė atsakovo nurodytiems viešiesiems interesams, yra teisinių priemonių tokiems interesams apsaugoti ir užtikrinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas yra reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas – atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 16 d. sprendimo „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ Nr. T-13 dalies dėl apribojimų taikymo adresu (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, laikinas sustabdymas iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis). Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad nagrinėjant administracinę bylą reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei iš bylos medžiagos ar proceso dalyvių prašyme nurodomų motyvų galima padaryti išvadą, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo toje byloje įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Be to, ABTĮ 92 straipsnis numato, kad skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju privalo būti atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis. Taigi svarbu nustatyti, ar nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo bylos nagrinėjimo metu, išnagrinėjus administracinę bylą galėtų būti įmanoma atkurti padėtį, buvusią iki skundžiamo akto priėmimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad realus iki skundžiamo administracinio akto (veiksmo) priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas (veiksmas), kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pavyzdžiui, 2005 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-155/2005, 2005 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-230/2005, 2009 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-368/2009).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė pirmosios instancijos teismo pritaikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytas reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą. Pareiškėjo nuomone, laikinai nesustabdžius Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 16 d. sprendimo „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ Nr. T-13 dalies dėl apribojimų prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, galiojimo, pareiškėjas neteks didelės dalies savo pajamų, turės atleisti dalį darbuotojų, o tai gali lemti jo veiklos pabaigą.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas atsakovo ginčijamą nutartį tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nustatė, kad nesustabdžius ginčijamo atsakovo sprendimo galiojimo, pareiškėjui būtų apribota prekyba alkoholiu, dėl ko ženkliai sumažėtų įmonės pajamos ir tai privestų ją prie bankroto, be to, pareiškėjas būtų priverstas trumpinti darbo laiką, atleisti iš darbo dalį darbuotojų.

Įvertinusi bylos faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstyti motyvai nepagrindžia ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo paskirties ir tikslų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pavyzdžiui, 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas atsižvelgia į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-365/2012).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pavyzdžiui, 2013 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-376/2013, 2012 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-768/2012) pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo bendrovė gali patirti finansinių sunkumų, nelaikytina tokia, dėl kurios būtų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki skundžiamo sprendimo priėmimo. Pabrėžtina, kad atsakovo priimtas ginčijamas sprendimas pareiškėjui nenustato visiško uždraudimo prekiauti alkoholiu, o draudžia prekiauti tik naktį (nuo 22 val. iki 8 val.), t. y. mažesnę paros dalį (10 val. per parą) nei prekyba yra leidžiama (14 val. per parą). Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių (sumažėti pajamos), nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas, todėl paminėta aplinkybė nėra pagrindas ABTĮ 71 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009, 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012). Pažymėtina ir tai, kad skundžiamas atsakovo sprendimas neapriboja pareiškėjo teisės pertvarkyti verslą taip, kad galimą pajamų sumažėjimą iš prekybos alkoholiu naktį kompensuotų kita verslo kryptis.

Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos individualios bylos aplinkybių bei pateiktų įrodymų ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, todėl sprendžiant skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, iš esmės negalima tapatinti atskirų bylų faktinių situacijų (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-349/2012).

Įvertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybes, pareiškėjo argumentus apie galimą jo finansinės padėties pablogėjimą ir prielaidą apie galimą darbuotojų atleidimą ir pan., atsižvelgdama į prieš tai paminėtą aplinkybę, kad ginčijamas atsakovo sprendimas neuždraudžia pareiškėjo verslo, o tik sutrumpina prekybos alkoholiu laiką, taip pat atsižvelgdama į interesų pusiausvyros principą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo verslo interesas gauti kuo daugiau pajamų, negali būti vertinamas kaip svaresnis ir svarbesnis už viešąjį interesą – visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir kt. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pavyzdžiui, administracines bylas Nr. AS756-529/2008, AS556-587/2008), pareiškėjo interesai dėl jo verslo negali būti iškeliami aukščiau už atsakovo siekį ginčijamu sprendimu užtikrinti viešąją tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pritaikius pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdžius skundžiamo sprendimo galiojimą, galėtų būti pažeistos kitų asmenų, kurie yra suinteresuoti, kad prekyba alkoholiu naktį nevyktų, teisės ir teisėti interesai.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl prima facie įrodymų, nes tokių įrodymų, akivaizdžiai patvirtinančių ginčijamo atsakovo sprendimo neteisėtumą, kolegijos vertinimu, šioje byloje nėra pateikta.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog yra pagrindas taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones – t. y. laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. T-13 „Dėl prekybos alkoholiniai gėrimais laiko apribojimo“ dalies dėl apribojimų taikymo adresu (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, galiojimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina, o pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo yra atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dolosa“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas