A-552-227-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-227/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03345-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja R. B. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) Vilniaus skyriaus 2012 m. spalio 29 d. sprendimus, kuriais atsisakyta tenkinti jos 2012 m. spalio 4 d. ir 2012 m. spalio 17 d. prašymus bei Valdybos 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. IE-18; įpareigoti Valdybos Vilniaus skyrių perskaičiuoti ir padidinti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas atsižvelgiant į pareiškėjos draudžiamąsias pajamas, gautas iš UAB „Pačiolis“.

Pareiškėja paaiškino, kad iki išeidama nėštumo ir gimdymo atostogų, prasidėjusių 2012 m. birželio 1 d., be kitų vykdomų veiklų rengdavo straipsnius, kurie buvo publikuojami UAB „Pačiolis“ žurnale (duomenys neskelbtini). 2011 m. gruodžio 4 d. ir 2012 m. vasario 16 d. parengė ir pateikė du straipsnius teisinėmis temomis. Minėti straipsniai buvo publikuoti žurnalo (duomenys neskelbtini) Nr. 1, 3 ir 4 (2012 m. sausio, kovo, balandžio mėn.). Tačiau atsiskaitymas už straipsnius vėlavo. Autorinis atlyginimas už visus tris straipsnius UAB „Pačiolis“ buvo pervestas į pareiškėjos sąskaitą tik 2012 m. rugsėjo 28 d., t. y. nėštumo ir gimdymo atostogų metu. 2012 m. rugsėjo 28 d.

UAB „Pačiolis“ Valdybos Vilniaus skyriui pateikė 2012 m. rugsėjo 28 d. pažymą Nr. 120927-001, kurioje paaiškino, kad 2012 m. rugsėjo 28 d. buvo išmokėtas autorinis atlyginimas už rengtus straipsnius, kuriuos pareiškėja perdavė iki 2012 m. balandžio mėnesio. 2012 m. birželio 8 d. Valdybos Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 6-24-9549 skiriant nėštumo ir gimdymo atostogų pašalpą, 2012 m. spalio 4 d. Valdybos Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 6-24-17179 skiriant ir apskaičiuojant vaiko priežiūros iki 2 metų pašalpą, nebuvo atsižvelgta į gautas pajamas iš UAB „Pačiolis“.

Pareiškėja nurodė, kad per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą 2012 m. spalio 4 d. ir 2012 m. spalio 17 d. teikė prašymus Valdybos Vilniaus skyriui dėl skirtų pašalpų perskaičiavimo (padidinimo), atsižvelgiant į pajamas iš UAB „Pačiolis“. Valdybos Vilniaus skyrius 2012 m. spalio 29 d. nurodė, kad atsisako tenkinti minėtus prašymus dėl skirtų pašalpų perskaičiavimo (padidinimo). Ikiteismine tvarka apskundus Valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. spalio 29 d. sprendimus Valdybai, jos skundas buvo atmestas. Pareiškėjos teigimu, tiek Valdybos Vilniaus skyrius, tiek Valdyba pripažįsta, kad autorinis atlyginimas iš UAB „Pačiolis“ nelaikytinas draudžiamosiomis pajamomis nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu.

Tačiau Valdybos Vilniaus skyrius bei Valdyba, vadovaudamiesi Valstybinio socialinio draudimo gavėjų registro duomenimis, taip pat nelaiko pasikeitusiomis ir draudžiamųjų pajamų laikotarpiu, į kurį buvo atsižvelgiama apskaičiuojant skiriamas pašalpas. Pareiškėjos manymu, Valdybos Vilniaus skyrius ir Valdyba, nepriėmę sprendimo perskaičiuoti (padidinti) skirtas pašalpas, visiškai neatsižvelgė į faktinę situaciją, o tik išimtinai formaliai įvertino Valstybinio socialinio draudimo gavėjų registro duomenis. Pareiškėja nurodė, kad išimtinai formalaus pobūdžio Valdybos elgesys laikomas neteisėtu ir teismų praktikoje.

Pareiškėja pažymėjo, kad, priėmus draudimo įmoką, apskaičiuotą nuo UAB „Pačiolis“ mokėto autorinio atlyginimo, jai nebuvo suteikta jokia draudiminė apsauga. Pareiškėja darė išvadą, kad Valdybos Vilniaus skyrius ir Valdyba priimdami skundžiamus sprendimus elgėsi nenuosekliai, nepagrįstai ir neteisėtai.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalį visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos pagal duomenis, turimus Valstybinio socialinio draudimo gavėjų registre. Pareiškėjos pajamos pagal autorinę sutartį, gautos iš UAB „Pačiolis“, Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinių išmokų gavėjų registro duomenų bazėje įrašytos į 2012 m. rugsėjo 28 d. Pareiškėjai nėštumo ir gimdymo atostogos suteiktos nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. spalio 4 d. Motinystės pašalpa pareiškėjai skirta Valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 6-24-9549. Šios pašalpos dydis apskaičiuotas pagal Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinių išmokų gavėjų registre esančius duomenis – pareiškėjos draudžiamąsias pajamas, turėtas per 2011 m. gegužės 1 d. – 2012 m. balandžio 30 d. laikotarpį. Vaiko priežiūros atostogos pareiškėjai suteiktos nuo 2012 m. spalio 5 d. iki 2014 m. birželio 14 d. Už šį laikotarpį pareiškėjai Valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 6-24-17179 skirta motinystės (tėvystės) pašalpa, kurios dydis apskaičiuotas pagal pareiškėjos draudžiamąsias pajamas, turėtas per 2011 m. rugsėjo 1 d. – 2012 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpį. Atsakovas darė išvadą, kad Valdybos Vilniaus skyrius teisėtai ir pagrįstai neperskaičiavo pareiškėjai paskirtų motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

Valdyba paaiškino, kad pareiškėjos gautas autorinis atlyginimas yra laikomas 2012 m. rugsėjo 28 d. gautomis draudžiamosiomis pajamomis, tačiau, vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 41 punktu, nelaikoma, kad asmuo turėjo darbinių pajamų nėštumo ir gimdymo atostogų metu, kuriomis reikėtų mažinti motinystės pašalpą, kadangi tai pajamos už darbą, atliktą iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios. Valdyba nurodė, kad UAB „Pačiolis“ 2012 m. rugsėjo 28 d. gauto autorinio atlyginimo sumos įtraukti į kompensuojamąjį uždarbį motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos apskaičiavimui nėra teisinio pagrindo, kadangi rugsėjo mėnesio draudžiamosios pajamos nepatenka į minėtų pašalpų apskaičiavimo laikotarpį. Valdyba nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad Valstybinio socialinio draudimo fondui priėmus draudimo įmoką, apskaičiuotą nuo UAB „Pačiolis“ sumokėto autorinio atlyginimo, šioje dalyje nebuvo suteikta jokia draudiminė apsauga. Nuo minėtos sumos buvo sumokėtos pensijų, sveikatos bei ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos. Todėl už 2012 metų rugsėjo mėnesį pareiškėjai buvo suteikta lygiai tokia pati socialinio draudimo apsauga kaip ir bet kurį kitą mėnesį, kada ji buvo drausta minėtomis socialinio draudimo rūšimis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 6 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, panaikino Valdybos 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. IE-18, Valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. spalio 29 d. sprendimą „Dėl motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų perskaičiavimo“, Valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. spalio 29 d. sprendimą „Dėl motinystės pašalpos perskaičiavimo“, įpareigojo Valdybos Vilniaus skyrių perskaičiuoti R. B. skirtinas motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, atsižvelgiant į pareiškėjos 2012 m. rugsėjo 28 d. gautą 1 195 Lt autorinį atlyginimą iš UAB „Pačiolis“, priteisė pareiškėjai iš atsakovo 100 Lt žyminį mokestį.

Teismas rėmėsi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, 10 straipsnio 3 dalimi, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, 18 straipsnio 2 dalimi, Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 41 punktu, vertino, kad skundžiamuose sprendimuose iš esmės pripažįstama, jog pareiškėjos gautas autorinis atlyginimas yra už laikotarpį iki 2012 m. balandžio 1 d., t. y. patenka į laikotarpį (nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d.), nuo kurių pareiškėjai buvo skaičiuojama pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. spalio 4 d., bei į laikotarpį (nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.), už kurį pareiškėjai buvo skaičiuojama motinystės pašalpos suma už vaiko priežiūrą atostogų metu.

Teismas pažymėjo, kad iš pateiktų duomenų akivaizdu, jog pareiškėja dirbo, gavo autorinį atlyginimą už savo darbą ir nuo jo buvo sumokėtos draudiminės įmokos, bet atsakovas šių lėšų niekur neįskaitė, o tik nemažino jau paskirtos pašalpos dydžio. Tai teismas vertino atsakovo pripažinimu, jog UAB „Pačiolis“ pervesti pinigai už darbą iki 2012 m. balandžio 1 d. yra ir pareiškėjos draudiminės pajamos, į kurias turi būti atsižvelgiama perskaičiuojant pašalpų dydžius.

Teismas pažymėjo, kad nuo pareiškėjai pervesto autorinio atlyginimo draudimo įmoka buvo sumokėta į Valstybinio socialinio draudimo fondą. Tai, kad UAB „Pačiolis“ vėlavo sumokėti pareiškėjai autorinį atlyginimą už darbą iki 2012 m. balandžio 1 d., teismo vertinimu, nėra ta aplinkybė, į kuria neturi būti atsižvelgta skaičiuojant pareiškėjai skirtinas pašalpas. Teismas pabrėžė, kad Valdybos Vilniaus skyrius ir Valdyba turėjo įvertinti, kad vėliau gautas autorinis atlyginimas turėjo būti laikomas atlyginimu už darbą iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios, tačiau iš skundžiamų nutarimų nėra matyti, kad nuo autorinio atlyginimo į Valstybinio socialinio draudimo fondą sumokėta draudiminė suma suteikė teisę pareiškėjai į socialines garantijas draudiminio įvykio metu tiek iki pareiškėjos nėštumo ir gimdymo atostogų, tiek ir šių atostogų metu. Šiuo atveju įmoka į Valstybinio socialinio draudimo fondą nuo autorinio atlyginimo už darbą iš UAB „Pačiolis“ nebuvo užskaityta nei skaičiuojant pareiškėjos pašalpą nėštumo atostogų metu, nei skaičiuojant pašalpą vaiko priežiūros atostogų metu, nors ši įmoka padaryta už pareiškėjos darbą tuo laikotarpiu, nuo kurio draudiminių pajamų jai buvo apskaičiuotos šios pašalpos.

Teismo vertinimu, skundžiamuose sprendimuose neatsižvelgta į tai, kad pareiškėjai autorinis atlyginimas buvo pervestas už darbą, atliktą iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios, bei į tai, kad šis autorinis atlyginimas patenka į laikotarpius, pagal kuriuos pareiškėjai buvo apskaičiuotos motinystės pašalpos, todėl skundžiamuose sprendimuose nepagrįstai šios pajamos laikomos draudžiamosiomis pajamomis, kurias pareiškėja gavo 2012 m. rugsėjo 28 d., ir jos nepagrįstai neįtrauktos į kompensuojamąjį uždarbį motinystės ir motinystės pašalpos apskaičiavimui.

Teismas konstatavo, kad išvadą dėl pareiškėjos gauto autorinio atlyginimo, kaip draudžiamųjų pajamų už 2012 m. rugsėjo 28 d., o ne už laikotarpį, per kurį gautos draudžiamosios pajamos buvo naudojamos apskaičiuojant pašalpų dydį, Valdybos Vilniaus skyrius ir Valdyba padarė formaliai, neatsižvelgę į faktinę padėtį. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju sprendžiant, ar pareiškėjai pagrįstai buvo neperskaičiuotos motinystės pašalpos, vertintinas susiklosčiusių santykių turinys, o ne formali jų išraiška. Valdybos Vilniaus skyrius ir Valdyba, priimdami ginčijamus sprendimus, turėjo atsižvelgti į pareiškėjos vykdomos veiklos ir atsiskaitymo už darbą su ja specifiką, t. y. vertinti visos turimos informacijos kontekste, o ne tik formaliai vadovaudamiesi teisės normomis. Teismas darė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai neįtraukė pareiškėjos iš UAB „Pačiolis“ gauto autorinio atlyginimo kaip gautų draudiminių pajamų į laikotarpius, pagal kurių draudimines pajamas pareiškėjai buvo apskaičiuota motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei pašalpa vaiko priežiūros atostogų metu.

III. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius apeliaciniu skundu (b. l. 95–97) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Atsakovas vadovaujasi Socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, 10 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435, 25.10 punktu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 41 punktu, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 9 punktu ir daro išvadą, kad teisės aktai aiškiai reguliuoja ginčo santykius, abejonių dėl jų taikymo nekyla. Atsakovas remiasi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir pabrėžia, kad, būdamas viešojo administravimo subjektas ir priimdamas sprendimus, privalo vadovautis galiojančiais teisės aktais, o teisė aiškinti teisės aktų nuostatas ir jas taikyti savo nuožiūra Valdybos Vilniaus skyriui nesuteikta. Atsakovo manymu, teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 6 dalimi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 102–104) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovaujasi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi, 18 straipsnio 2 dalimi, Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 9, 41 punktais, pažymi, kad autorinis atlyginimas pareiškėjai buvo išmokėtas už darbą, atliktą dar iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios, todėl Valdybos Vilniaus skyrius pagrįstai išmokėjo pareiškėjai motinystės pašalpą neatsižvelgdamas į pareiškėjos turėtas draudžiamąsias pajamas motinystės pašalpos gavimo laikotarpiu, nes šios pajamos buvo gautos už darbą, atliktą dar iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios. Valdyba sutinka, kad pareiškėjos gautas atlyginimas yra laikomas 2012 m. rugsėjo 28 d. gautomis draudžiamosiomis pajamomis, tačiau pabrėžia, kad, vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 41 punktu, nelaikoma, kad asmuo turėjo darbinių pajamų nėštumo ir gimdymo atostogų metu, kuriomis reikėtų mažinti motinystės pašalpą, kadangi tai pajamos už darbą, atliktą iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios. Valdybos teigimu, pareiškėjos gautas autorinis atlyginimas yra draudžiamosios pajamos, tačiau motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo ir mokėjimo teisinis reglamentavimas nesudaro teisinio pagrindo šių pajamų įtraukti į draudžiamąsias pajamas mokant motinystės pašalpą, kai šios pajamos yra gautos už darbą, atliktą dar iki nėštumo ir gimdymo atostogų dienos. Valdyba atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimą ir pažymi, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas aiškintinas kaip reiškiantis, kad apdraustajam asmeniui, kuriam suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, motinystės pašalpos mokėjimo metu gaunančiam draudžiamųjų pajamų už darbą, atliktą iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos, šios pajamos į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos ir taip nėra paneigiama asmens teisė į valstybės garantuojamą socialinę apsaugą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimų, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymus dėl motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų perskaičiavimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja savo poziciją grindė tuo, kad ji atostogų vaiko priežiūrai metu gavo autorinį atlyginimą už darbą, atliktą iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios, šis autorinis atlyginimas patenka į laikotarpius, pagal kuriuos pareiškėjai buvo apskaičiuotos motinystės pašalpos, todėl atsakovas turėtų perskaičiuoti pašalpas ir jas padidinti.

Pirmosios instancijos teismas pripažino pareiškėjos argumentus pagrįstais ir tenkino jos skundą, panaikinęs ginčijamus sprendimus ir įpareigojęs atsakovą perskaičiuoti pašalpų dydį.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, reglamentuojančius motinystės pašalpų skyrimą, jų apskaičiavimą bei duomenų apie draudžiamųjų pajamų sumą įrašymą į Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialiniu išmokų gavėjų registro duomenų bazę.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, nepritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams ir išvadoms.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjai nėštumo ir gimdymo atostogos suteiktos nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. spalio 4 d. Motinystės pašalpa pareiškėjai skirta Valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 6-24-9549. Pašalpos dydis apskaičiuotas pagal Registre esančius duomenis – pareiškėjos draudžiamąsias pajamas, turėtas per 2011 m. gegužės 1 d. – 2012 m. balandžio 30 d laikotarpį. 2012 m. rugsėjo 28 d. UAB „Pačiolis“ į pareiškėjos banko sąskaitą pervedė autorinį atlyginimą, tą pačią dieną Valdybos Vilniaus skyriui pateikdamas pažymą Nr. 120927-001, kurioje paaiškino, kad 2012 m. rugsėjo 28 d. išmokėtas autorinis atlyginimas už straipsnius, kurie pareiškėjos buvo paduoti iki 2012 m. balandžio mėn. Valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. spalio 4 sprendimu Nr. 6-24-17179 už pareiškėjai suteiktą vaiko priežiūros atostogos laikotarpį nuo 2012 m. spalio 5 d. iki 2014 m. birželio 14 d., jai skirta motinystės (tėvystės) pašalpa, kurios dydis apskaičiuotas pagal pareiškėjos draudžiamąsias pajamas, turėtas per 2011 m. rugsėjo 1 d. – 2012 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpį.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje (2010 m. lapkričio 9 d. įstatymo Nr. XI-1102 redakcija) nustatyta, kad už asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis, draudėjo ir apdraustojo socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir sumoka draudėjas atitinkamo atlygio išmokėjimo dieną, kuri yra laikoma asmens socialinio draudimo pradžios data. Analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras) nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435, 25.10 punkte (2010 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. 125 redakcija), nurodant, kad Registro duomenų bazėje duomenys apie sumą ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą įrašomi į šio atlygio išmokėjimo dieną. Pagal Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243, 41 punktą 13-SD pranešimą apie asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis, teritorinei Registro tvarkymo įstaigai draudėjas privalo pateikti atitinkamo atlygio išmokėjimo dieną.

Nagrinėjamu atveju, pateikiant ir registruojant duomenis apie pareiškėjos pajamas pagal autorinę sutartį, šios tvarkos buvo laikomasi.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje (2007 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. X-1396 redakcija) nurodyta, kad visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos pagal duomenis, turimus Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre.

Motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos skiriamos ir mokamos Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. IX-110 redakcija) ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 (toliau – Pašalpų nuostatai), nustatyta tvarka.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-639 redakcija) nustatyta, kad kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį. Pagal šio įstatymo 3 straipsnis 2 dalį (2007 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. X-1400 redakcija), apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos yra visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos motinystės socialiniam draudimui, apdraustajam priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos, mokamos vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, taip pat priskaičiuotos nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (2010 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1244 redakcija) nurodyta, kad jeigu apdraustasis motinystės pašalpos gavimo laikotarpiu turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, ir jų dydis mažesnis už motinystės pašalpą, jam mokamas šios pašalpos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas. Mokant motinystės pašalpą, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos pajamos, gautos pagal autorines sutartis už darbą, atliktą iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos. Motinystės pašalpa ar jos dalis apskaičiuojama ir mokama Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka. Pašalpų nuostatų 9 punkte (2010 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. 1293 redakcija) nurodyta, kad vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms apskaičiuojamas paeiliui einančių 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, draudžiamąsias pajamas dalijant iš to paties laikotarpio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu perkeltas poilsio dienas. Pašalpų nuostatų 41 punkto 2 dalyje (2011 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 434 redakcija) nustatyta, kad į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos pajamos, gautos pagal autorines sutartis už darbą, atliktą iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos, taip pat Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotos motinystės (tėvystės) pašalpos dėl kito vaiko gimimo.

Remiantis paminėtu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjos 2012 m. rugsėjo 28 d. gautas autorinis atlyginimas turi būti laikomas to mėnesio draudžiamosiomis pajamomis. Šios pajamos gautos už darbą, atliktą iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios, todėl motinystės pašalpa (kuriai apskaičiuoti buvo vertinamos pareiškėjos draudžiamosios pajamos nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d.) negali būti mažinama. Įtraukti šias pajamas į kompensuojamąjį uždarbį motinystės (tėvystės) pašalpos apskaičiavimui taip pat nėra teisinio pagrindo, nes draudžiamosios pajamos, pagal kurias apskaičiuotas dienos kompensuojamasis uždarbis (įvertinus laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.) nepasikeitė. Nuo gauto autorinio atlyginimo sumokėta socialinio draudimo suma, turėtų įtakos pareiškėjai skiriant socialinio draudimo išmokas, kurių dydžiui apskaičiuoti būtų reikalingos 2012 m. rugsėjo mėnesį gautos draudžiamosios pajamos.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamuose atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimuose pagrįstai nurodyta, jog pareiškėjai nėra pagrindo perskaičiuoti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, nes pareiškėjos 2012 m. rugsėjo 28 d. gautos draudžiamosios pajamos nepatenka į nurodytų pašalpų apskaičiavimo laikotarpį.

Skundžiami sprendimai buvo pagrįsti teisės aktų nuostatomis ir objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, priimti viešojo administravimo subjektų apibrėžtos kompetencijos ribose, todėl atitiko ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, keliamus individualiems administraciniams aktams.

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, taikytinas ginčo išsprendimui, dėl to priėmė neteisingą sprendimą visiškai tenkinti pareiškėjos skundą (ABTĮ 143 str.)

Dėl išdėstytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimas naikintinas priimant naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas