AS-858-941-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-941/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00868-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 67.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „JCDecaux LIETUVA“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „JCDecaux LIETUVA“ (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. (33.200)R-3213; 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. (33.200)R-3550; 3) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. (33.200)R-3326; 4) panaikinti atsakovo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. (33.200)R-3482 ir 2014 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. (33.200)R-3394; 5) įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos iš naujo svarstyti pareiškėjo 2014 m. gegužės 9, 15, 16, 22, 28 ir 30 d. prašymus bei priimti naujus sprendimus, laikantis teismo sprendime nustatytų išaiškinimų.

Kartu su skundu pareiškėjas pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimų, nurodytų 2014 m. gegužės 27 d. rašte Nr. (33,200)R-3326, 2014 m. gegužės 30 d. rašte Nr. (33.200)R-3394, 2014 m. birželio 3 d. rašte Nr. (33.200)R-3482 ir 2014 m. birželio 5 d. rašte Nr. (33.200)R-3550, kuriais reikalaujama pašalinti pareiškėjo reklaminius įrenginius iš jų buvimo vietos, galiojimą bei uždrausti atsakovui išduoti kitiems ūkio subjektams leidimus įrengti išorinę reklamą tose Kauno miesto vietose, kuriose šiuo metu yra įrengti pareiškėjo reklaminiai įrenginiai.

Pareiškėjas nurodė, kad netaikius reikalavimų užtikrinimo priemonių jis privalėtų išmontuoti 245 reklaminius įrenginius, būtų pašalinta iš lauko reklamos viešinimo paslaugų rinkos Kauno mieste mažiausiai laikotarpiui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje, negautų pajamų iš lauko reklamos viešinimo paslaugų teikimo bei patirtų reklaminių įrenginių išmontavimo bei naujų reklaminių įrenginių įrengimo išlaidas. Taip bendrovei bus sukelta didelė žala, ji patirtų neproporcingas pasekmes, kurių ištaisymas ir prieš skundžiamų atsakovo sprendimų priėmimą buvusios situacijos atstatymas, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, būtų labai sudėtingas, susijęs su papildomų teisminių ginčų inicijavimu, ar netgi neįmanomas. Be to, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių būtų pažeistas viešasis interesas užtikrinti viešojo transporto tinkamą organizavimą, jo keleivių patogumą ir saugumą. Pareiškėjas turėtų pašalinti 216 įrengtų stoginių, naujos stoginės negalėtų būti įrengtos, nes Koncesijos sutartis dėl naujų stoginių įrengimo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra sustabdyta, todėl Kauno miesto viešojo transporto naudotojai liktų be 216 viešojo transporto stotelių stoginių. Prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės yra proporcingos, nes jas pritaikius pareiškėjas nepatirtų nurodytų neigiamų pasekmių, Kauno miesto viešojo transporto naudotojai galėtų toliau naudotis pareiškėjo įrengtomis stoginėmis bei Kauno miesto savivaldybė toliau galėtų gauti dideles pajamas iš pareiškėjo už leidimus įrengti ir naudoti reklaminius įrenginius.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 26 d. nutartimi pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tenkino – laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdė ginčijamų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. (33.200)R-3326, 2014 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. (33.200)R-3394, 2014 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. (33.200)R-3482 ir 2014 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. (33.200)R-3550 galiojimą dalyse dėl nurodymo pašalinti reklaminius įrenginius iš jų buvimo vietos ir uždraudė Kauno miesto savivaldybės administracijai išduoti tretiesiems asmenims leidimus įrengti išorinę reklamą tose Kauno miesto vietose, kuriose šiuo metu yra įrengti pareiškėjo UAB „JCDecaux LIETUVA“ reklaminiai įrenginiai.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas savo lėšomis pagal su atsakovu sudarytą 2001 m. gruodžio 5 d. sutartį įrengė 212 Kauno miesto viešojo transporto stotelių stogines ir 33 reklamines vitrinas. Skundžiamais Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimais (2014 m. gegužės 22 d. Nr. (33.200)R-3213, 2014 m. birželio 5 d. Nr. (33.200)R-3550, 2014 m. gegužės 27 d. Nr. (33.200)R-3326 ir 2014 m. gegužės 30 d. Nr. (33.200)R-3394, 2014 m. birželio 3 d. Nr. (33.200)R-3482) atsisakyta derinti pareiškėjo išorinės reklamos įrengimo projektus, išduoti pareiškėjai leidimus įrengti išorinei reklamai viešojo transporto stotelių stoginėse ir vitrinose bei nurodyta pašalinti neteisėtus statinius – viešojo transporto stogines ir reklamines vitrinas.

Pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą pareiškėjas sieja su skundžiamų atsakovo sprendimų daroma neigiama įtaka pareiškėjo ekonominei veiklai, viešajam interesui.

Įvertinęs pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, jog akivaizdu, kad nesustabdžius atsakovo sprendimų galiojimo dalyse dėl nurodymo pareiškėjui pašalinti neteisėtus statinius – viešojo transporto stogines ir reklamines vitrinas, pareiškėjas jau šiuo metu turėtų išmontuoti minėtus reklaminius įrenginius.

Teismas pripažino, jog dėl tokio atsakovo nurodymo įvykdymo pareiškėjas patirs turtinius nuostolius, susijusius su minėtų reklaminių įrenginių iš jų buvimo vietų pašalinimu bei, galimai esant palankiam pareiškėjui teismo sprendimui, su vėlesniu jų įrengimu, kurių atlyginimas būtų susijęs su naujų teisminių ginčų inicijavimu. Neuždraudus atsakovui išduoti kitiems ūkio subjektams leidimus įrengti reklaminius įrenginius tose Kauno miesto vietose, kuriose šiuo metu yra įrengti pareiškėjui priklausantys reklaminiai įrenginiai ir teismui galimai patenkinus pareiškėjo skundą, kitiems ūkio subjektams išduoti leidimai išorinei reklamai įrengti turėtų būti panaikinti, kas gali sukelti naujus ginčus tarp šių ūkio subjektų, savivaldybės bei pareiškėjo.

Pažymėjo, jog pašalinus 216 įrengtų stoginių, laikotarpiu, kol nebus įrengtos naujos stoginės, Kauno miesto viešojo transporto naudotojai liktų be 216 viešojo transporto stotelių stoginių, kas jiems sudarytų tam tikrų nepatogumų.

Be to, teismo nuomone, reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymas šioje byloje nepažeis atsakovo turtinių interesų, nes už leidimus įrengi ir naudoti reklaminius įrenginius jis gauna tam tikras pajamas – rinkliavą.

Teismas konstatvo, kad esant šiai ginčo stadijai, reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymas būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso.

III. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartį ir priimti naują – pareiškėjo prašymą atmesti. Taip prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atskirajame skunde nurodo, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, būsimo teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimas turi būti realus, ne menamas. Turi būti itin akivaizdus priežastinis ryšys tarp ginčijamo akto, reikalavimo užtikrinimo priemonių ir būsimo teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimo. Atsakovo atsisakymas išduoti reklamos leidimą buvo sąlygotas ne įvykusio koncesijos konkurso (dėl kurio yra kilę teisminių ginčų), bet sąlygotas sutarties tarp šalių pasibaigimo, dėl kurių ginčo nėra.

Pažymi, kad draudimas visiems Lietuvoje veikiantiems subjektams išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą yra nesusijęs su administraciniu ginču, nepagrįstai riboja visų ūkio dalyvių konkurenciją, nepagrįstai suvaržo patikėjimo teise valdomos nuosavybės teises, todėl turi būti panaikintas. Teismas apribojo veiksmus, susijusius su vieta, o ne su pačiu pareiškėjo įrenginiu, todėl tokia teismo nutartis iškraipo konkurenciją ir diskriminuoja visus, išskyrus vieno rinkos dalyvį.

Nurodo, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti išvengiama didesnės žalos pareiškėjui nei reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas galėtų padaryti atsakovui, t. y. taikant reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti siekiama pareiškėjo ir atsakovo interesų pusiausvyros. Šiuo atveju atsakovo neigiami padariniai yra ženkliai didesni.

Atkreipia dėmesį, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės nėra taikomos, kai jomis siekiama pakeisti norminio teisės akto galiojimą, uždrausti tokį teisės aktą priimti ar išspręsti ginčą dėl tokio teisės akto teisėtumo.

Pareiškėjas UAB „JCDecaux LIETUVA“ atsiliepimu į atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą prašo atmesti jį kaip nepagrįstą, palikti galioti kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartį.

Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tiesiogiai susijusios su šalių administraciniu ginču dėl ginčijamų sprendimų teisėtumo.

Pabrėžia, kad, priešingai nei teigia atsakovas, nepateikdamas jokių tai pagrindžiančių įrodymų, Kauno miesto savivaldybė nepatirs jokių neigiamų pasekmių dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos tik atsakovui ir tiesiogiai neapriboja trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių.

Atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijami sprendimai yra ne norminiai teisės aktai, bet individualūs teisės aktai.

Pastebi, kad panaikinus reikalavimo užtikrinimo priemones, būtų neteisėtai pažeistas viešasis interesas, pareiškėjo stoginių eksploatavimo teisėtumas tiesiogiai priklauso nuo statinių projekto pratęsimo, kurio atsakovas neteisėtai neatliko ir kuris yra šio ginčo objektas, dėl kurio teisėtumo turi nuspręsti teismas. Tuo tarpu nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir pašalinus pareiškėjo stogines, viešasis interesas būtų neabejotinai pažeistas, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas ir neginčija asakovas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – reikalavimo užtikrinimo priemonės – Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. (33.200)R-3326, 2014 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. (33.200)R-3394, 2014 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. (33.200)R-3482 ir 2014 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. (33.200)R-3550 galiojimo laikino sustabdymo ir draudimo Kauno miesto savivaldybės administracijai išduoti tretiesiems asmenims leidimus įrengti išorinę reklamą tose Kauno miesto vietose, kuriose šiuo metu yra įrengti pareiškėjo UAB „JCDecaux LIETUVA“ reklaminiai įrenginiai – taikymas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama teismo nutartimi taikė nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones, nustatęs, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjas patirs turtinius nuostolius, susijusius su minėtų reklaminių įrenginių iš jų buvimo vietų pašalinimu bei, galimai esant palankiam pareiškėjui teismo sprendimui, su vėlesniu jų įrengimu, kurių atlyginimas būtų susijęs su naujų teisminių ginčų inicijavimą. Taip pat teismas pažymėjo, kad netenkinus pareiškėjo prašymo būtų pažeistas viešasis interesas.

Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria.

Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog skundžiamais Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimais 2014 m. gegužės 22 d. Nr. (33.200)R-3213, 2014 m. birželio 5 d. Nr. (33.200)R-3550, 2014 m. gegužės 27 d. Nr. (33.200)R-3326 ir 2014 m. gegužės 30 d. Nr. (33.200)R-3394, 2014 m. birželio 3 d. Nr. (33.200)R-3482 buvo atsisakyta derinti pareiškėjo išorinės reklamos įrengimo projektus, išduoti pareiškėjui leidimus įrengti išorinei reklamai viešojo transporto stotelių stoginėse ir vitrinose bei nurodyta pašalinti neteisėtus statinius – viešojo transporto stogines ir reklamines vitrinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartimi iš esmės buvo pritaikytos dvejopo pobūdžio reikalavimo užtikrinimo priemonės (sustabdytas skundžiamų sprendimų galiojimas ir uždrausta atsakovui išduoti tretiesiems asmenims leidimus įrengti išorinę reklamą tose Kauno miesto vietose, kuriose šiuo metu yra įrengti pareiškėjo reklaminiai įrenginiai), atskirai pasisako dėl kiekvienos iš jų.

Pažymėtina, jog administracinėje teisėje reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą nustato ABTĮ 71 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pabrėžtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-196/2008, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-632/2011). Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012 nurodė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Nors šios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau jos nėra materialieji teisiniai teisių gynimo būdai, t. y. materialiųjų teisių ribojimai taikomi procesiniais tikslais. Reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (ABTĮ 71 str.).

Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal nusistovėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių, teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Be to, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).

Kiek tai susiję su reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymu dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. (33.200)R-3326, 2014 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. (33.200)R-3394, 2014 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. (33.200)R-3482 ir 2014 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. (33.200)R-3550 galiojimu dalyse dėl nurodymo pašalinti reklaminius įrenginius iš jų buvimo vietos, teisėjų kolegija pabrėžia, kad atsakovas nesutinka su skundžiama nutartimi, teigdamas, jog turi būti akivaizdus priežastinis ryšys tarp ginčijamo akto, reikalavimo užtikrinimo priemonių ir būsimo teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimo. Atsakovas teigia, kad jo atsisakymas išduoti reklamos leidimą buvo sąlygotas ne įvykusio koncesijos konkurso (dėl kurio yra kilę teisminių ginčų), bet sutarties tarp šalių pasibaigimo, dėl kurių ginčo nėra.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija nurodo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu pratęsti pareiškėjo reklaminių vitrinų statinių projektų galiojimą ir išduoti naujus leidimus įrengti išorinę reklamą pareiškėjui priklausančiose Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginėse ir reklamų vitrinose. Atsakovas ginčijamais sprendimais pareiškėjo prašymo netenkino ir įpareigojo pašalinti neteisėtus statinius – viešojo transporto stogines ir reklamines vitrinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas šioje administracinėje byloje skundžia atsakovo atsisakymą pratęsti pareiškėjo reklaminių vitrinų statinių projektų galiojimą ir išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą bei įpareigojimą pašalinti pareiškėjo reklaminius įrenginius iš jų buvimo vietos, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės sustabdė ginčijamų sprendimų galiojimą dalyse dėl nurodymo pašalinti pareiškėjui priklausančius reklaminius įrenginius iš jų buvimo vietos. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tiesiogiai susijusios su tarp šalių kilusiu ginču, todėl aptartas pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Šioje dalyje prašymą panaikinti reikalavimo užtikrinimo priemonę atsakovas grindė taip pat tuo, kad šiuo atveju pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones atsakovui kiltų ženkliai didesni neigiami padariniai nei siekiami apsaugoti pareiškėjo interesai. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo nurodytu argumentu, jog taikant reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti išvengiama didesnės žalos pareiškėjui nei reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas galėtų padaryti atsakovui, t. y. taikant reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti siekiama pareiškėjo ir atsakovo interesų pusiausvyros. Tačiau atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, jog šiuo atveju pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones Kauno miesto savivaldybė faktiškai nebegali ieškoti investuotojų į miesto stoteles, nes kiekvieną domina galimybės toje vietoje skelbti reklamą, o esamos sutartys bus galimai nutrauktos dėl negalimumo jas įvykdyti. Kaip teisingai nurodė pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą, atsakovas nepateikia jokių duomenų, patvirtinančių, jog kiekvieną investuotoją domina galimybės skelbti išorinę reklamą pareiškėjo reklaminių įrenginių buvimo vietose, byloje taip pat nėra duomenų apie pareiškėjo sudarytas sutartis su trečiaisiais asmenimis bei duomenų, patvirtinančių apie galimą žalą minėtų sutarčių vykdymui. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Kauno mieste yra 900 stotelių (tai patvirtina išrašas iš 2014 m. liepos 7 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos tripliko į 2014 m. birželio 23 d. ieškovo UAB „JCDecaux LIETUVA“ dubliką civilinėje byloje Nr. 2-2055-657/2014), kai tuo tarpu pareiškėjas valdo tik 212 jų stoginių, kas įrodo, jog Kauno miesto savivaldybės administracija nepagrįstai teigia, jog pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones šioje administracinėje byloje, atsakovas faktiškai nebegalės ieškoti investuotojų į miesto stoteles.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad dėl ginčijamo atsakovo nurodymo įvykdymo pareiškėjas patirtų didžiulius turtinius nuostolius, susijusius su minėtų reklaminių įrenginių iš jų buvimo vietų pašalinimu bei, galimai esant palankiam pareiškėjui teismo sprendimui, su vėlesniu jų įrengimu, kurių atlyginimas būtų susijęs su naujų teisminių ginčų inicijavimu.

Pasisakydama dėl draudimo Kauno miesto savivaldybės administracijai išduoti tretiesiems asmenims leidimus įrengti išorinę reklamą tose Kauno miesto vietose, kuriose šiuo metu yra įrengti pareiškėjo UAB „JCDecaux LIETUVA“ reklaminiai įrenginiai, teisėjų kolegija nurodo, jog draudimas viešojo administravimo subjektui atlikti kokius nors jo kompetencijai pavestus veiksmus, kurie gali turėti įtakos ir tretiesiems asmenims, nelaikomas reikalavimų užtikrinimo priemonių pritaikymu trečiojo asmens atžvilgiu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, neuždraudus atsakovui išduoti kitiems ūkio subjektams leidimus įrengti reklaminius įrenginius tose Kauno miesto vietose, kuriose šiuo metu yra įrengti pareiškėjui priklausantys reklaminiai įrenginiai ir teismui galimai patenkinus pareiškėjo skundą, kitiems ūkio subjektams išduoti leidimai išorinei reklamai įrengti turėtų būti panaikinti arba kiltų nauji ginčai dėl to, kieno reklaminiai įrenginiai teisėtai gali stovėti toje vietoje. Atsižvelgusi į visa, kas nurodyta, teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus, kad draudimas visiems Lietuvoje veikiantiems subjektams išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą tose Kauno miesto vietose, kuriose šiuo metu yra įrengti pareiškėjo UAB „JCDecaux LIETUVA“ reklaminiai įrenginiai, yra nesusijęs su administraciniu ginču, nepagrįstai riboja visų ūkio dalyvių konkurenciją, nepagrįstai suvaržo patikėjimo teise valdomos nuosavybės teises, kaip nepagrįstus.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip neturintį reikšmės šiai adminitracinei bylai atsakovo argumentą, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės nėra taikomos, kai jomis siekiama pakeisti norminio teisės akto galiojimą, uždrausti tokį teisės aktą priimti ar išspręsti ginčą dėl tokio teisės akto teisėtumo, nes šioje administracinėje byloje ginčijami atsakovo sprendimai yra ne norminiai, bet individualūs teisės aktai, kurie adresuoti konkrečiai pareiškėjui, o ne individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šioje administracinėje byloje nepritaikius ginčijamų reikalavimo užtikrinimo priemonių, būtų, be kita ko, pažeidžiamas ir viešasis interesas. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas su trečiuoju asmeniu UAB „Reklamos arka“ 2014 m. gegužės 12 d. sudarė Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrengimo (pastatymo), valdymo, naudojimo ir priežiūros koncesijos sutartį Nr. SR-1030 (toliau – ir Koncesijos sutartis). Pastebėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-2055-657/2014, kurioje vyksta ginčas dėl minėtos Koncesijos sutarties sudarymo teisėtumo, yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir Koncesijos sutarties vykdymas yra sustabdytas iki byla bus išnagrinėta. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog panaikinus reikalavimo užtikrinimo priemones pareiškėjas turėtų pašalinti savo stogines, o naujos stoginės, kol sustabdytas koncesijos sutarties vykdymas, nebus įrenginėjamos, dėl ko Kauno miesto viešojo transporto naudotojai liktų be 216 viešojo transporto stotelių stoginių, kas jiems sudarytų tam tikrų nepatogumų.

Pažymėtina, jog proceso dalyviai gali pakartotinai teikti motyvuotus prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo, panaikinimo ar pakeitimo. Tačiau tokiais atvejais jie privalo nurodyti naujas aplinkybes bei pateikti įrodymus, dėl kokių priežasčių, atsižvelgiant į ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, atsirado būtinybė (iš naujo) pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ar vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę pakeisti kita arba esamą reikalavimo užtikrinimo priemonę panaikinti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-133/2008).

Pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje (neišnagrinėjus bylos iš esmės) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas, todėl atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas teisėjų kolegija nesvarsto.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė reikalavimo užtikrinimo priemones. Tenkinti atskirąjį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis