A-143-1203-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A143-1203/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03114-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija 19

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Prienų rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos prašymą atsakovui Prienų rajono savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui L. S. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – ir pareiškėjas, Komisija) kreipėsi su prašymu (b. l. 1–2) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Prienų rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas, apeliantas) 2010 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. T3-168 „Dėl Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotojo skyrimo“.

Pareiškėjas nurodė, kad, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Komisija 2010 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. KS-28 pripažino, jog Prienų rajono savivaldybės tarybos narys – trečiasis suinteresuotas asmuo L. S. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo), dalyvaudamas klausimų, susijusių su jo einamos pareigybės naikinimu ir tokių pareigybių skaičiaus nustatymu, sprendimo procedūrose, supratęs, kad iškilo interesų konfliktas, ir pareiškęs nusišalinimą koalicijos posėdyje, netinkamai įvykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnyje nustatytą nusišalinimo procedūrą – privalėjo nusišalinti savivaldybės tarybos posėdyje.

Tai yra, Komisija pripažino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pažeidė Įstatymo nuostatas. Šis Komisijos sprendimas nebuvo skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir yra įsigaliojęs. Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje 2010 m. rugpjūčio 18 d. Komisijai pateikė prašymą pagal kompetenciją įvertinti Prienų rajono savivaldybės tarybos nario A. V. pranešimą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad Įstatymo nuostatas pažeidusį savivaldybės tarybos narį L. S. Prienų rajono savivaldybės taryba 2010 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. T3-168 paskyrė eiti Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotojo pareigas, t. y. paaukštino tarnyboje.

Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje Komisijai nurodė, kad šio klausimo išspręsti jis negalintis, nes tai nėra Vyriausybės atstovo kompetencijos dalykas. Pažymėjo, kad Įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, jog valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais šio įstatymo reikalavimus, vienus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, skiriami į aukštesnes pareigas, o tarnybos santykiams pasibaigus bet kuriais pagrindais, trejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti priimami į valstybinę tarnybą.

Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad meras ir mero pavaduotojas negali dirbti kitose institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose ir gauti kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už mokslinę, pedagoginę ar kūrybinę veiklą (jei mero pavaduotojas pareigų neatlieka visuomeniniais pagrindais, o šiuo konkrečiu atveju, jam nustatytas atlyginimas); 20 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad, merui negalint eiti savo pareigų, daugumą jo funkcijų atlieka mero pavaduotojas. Todėl, Komisijos nuomone, savivaldybės tarybos nario paskyrimas į mero pavaduotojo pareigas yra laikytinas skyrimu į aukštesnes pareigas.

Reaguodama į tai, Komisija 2010 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės tarybą, siūlydama panaikinti paminėtą sprendimą, kaip prieštaraujantį imperatyvioms Įstatymo nuostatoms. Savivaldybė buvo perspėta, kad, jai neįgyvendinus šio siūlymo, Komisija svarstys galimybę L. S. paaukštinimą ginčyti teismine tvarka. Savivaldybės meras A. V. raštu informavo Komisiją, kad neteikė savivaldybės tarybai svarstyti sprendimo projekto dėl Prienų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. T3-168 panaikinimo, kadangi šis sprendimas yra teisėtas.

Taip pat pažymėjo, kad kitų savivaldybės tarybos narių nuomonė šiuo klausimu gali nesutapti, o 2010 m. rugsėjo 16 d. posėdyje savivaldybės tarybos nariai su paminėtu Komisijos raštu buvo supažindinti. Tvirtino, kad Komisija išnaudojo visas įmanomas ikiteismines galimybes, siekiant, kad būtų panaikintas Įstatymo nuostatoms prieštaraujantis savivaldybės tarybos sprendimas. Atsižvelgdama į tai, 2010 m. spalio 18 d. posėdyje Komisija nusprendė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti nurodytą Įstatymo nuostatų neatitinkantį savivaldybės tarybos sprendimą.

Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2001 m. birželio 15 d. sprendimu patenkino Komisijos prašymą prieš terminą nutraukti Įstatymą pažeidusio Šilutės rajono savivaldybės mero A. B. darbo santykius su Šilutės rajono savivaldybės taryba arba įpareigoti Šilutės rajono savivaldybės tarybą nutraukti darbo santykius su A. B. ir jį atleisti iš Šilutės rajono mero pareigų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2001 m. liepos 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A8-700/2001 paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą nepakeistą, o atsakovų A.

B. ir Šilutės rajono savivaldybės tarybos apeliacinius skundus atmetė.

Atsakovas atsiliepimu į prašymą (b. l. 41–45) prašė atmesti prašymą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Prienų rajono savivaldybės taryba 2010 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. T3-168 „Dėl Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotojo skyrimo“ paskyrė L. S. Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotoju. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotoju L. S. paskirtas slaptu balsavimu. Pažymėjo, kad, pareiškėjo nuomone, L. S., pripažintas pažeidusiu Įstatymą, negalėjo būti paskirtas į aukštesnes pareigas. Atsakovas tvirtino, kad Komisija 2010 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. KS-28 „Dėl L.

S.“ nusprendė, jog Prienų rajono savivaldybės tarybos narys L. S., dalyvaudamas klausimų, susijusių su jo einamos pareigybės naikinimu ir tokių pareigybių skaičiaus nustatymu, sprendimo procedūrose, supratęs, kad iškilo interesų konfliktas, ir pareiškęs nusišalinimą koalicijos posėdyje, netinkamai įvykdė Įstatymo 11 straipsnyje nustatytą nusišalinimo procedūrą – privalėjo nusišalinti savivaldybės tarybos posėdyje. Tačiau Komisija nepripažino, kad L. S. pažeidė šio įstatymo nuostatas. Pareiškėjas prašyme teigė, kad L.

S. laikomas pažeidusiu Įstatymo nuostatas, tačiau tokio sprendimo trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu nėra priėmęs. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, todėl pareiškėjas negali aiškinti savo priimto teisės akto trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu reikšmės kitaip, negu tame teisės akte yra nustatyta. Atsakovo vertinimu, L. S. negali būti laikomas pažeidusiu Įstatymo nuostatas, nes tokio sprendimo jo atžvilgiu nėra priimta. Tvirtino, kad ginčijamas Prienų rajono savivaldybės tarybos teisės aktas yra teisėtas ir priimtas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų.

Pažymėjo, kad pareiškėjas praleido terminą skundžiamam aktui apskųsti. Akcentavo, jog Komisijos prašymas teismui surašytas 2010 m. spalio 28 d. Pareiškėjas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nurodytą 1 mėnesio skundo padavimo administraciniam teismui terminą. Prienų rajono savivaldybėje 2010 m. rugsėjo 2 d. gautas Komisijos 2010 m. rugpjūčio 31 d. raštas Nr. S-862-(2.5) „Dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų taikymo“, kuriuo siūlyta Prienų rajono savivaldybės tarybai panaikinti 2010 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. T3-168, kaip neatitinkantį Įstatymo nuostatų.

Prienų rajono savivaldybės meras 2010 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. (7.33)-R3-1364 „Dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų taikymo“ atsakė, kad Prienų rajono savivaldybės meras neteiks tarybai svarstyti sprendimo projekto dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, kadangi manė, jog sprendimas yra teisėtas. Vėliau Komisija 2010 m. spalio 6 d. raštu Nr. S-975-(2.5) „Dėl informacijos pateikimo“ paprašė pateikti turimą medžiagą, susijusią su ginčijamu sprendimu. Apie skundžiamo akto priėmimą pareiškėjas sužinojo gavęs Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje 2010 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. 10-192 „Dėl Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotojo skyrimo teisėtumo“.

Atsakovo nuomone, nuo šio rašto gavimo datos turi būti skaičiuojamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas 1 mėnesio terminas skundui paduoti dėl ginčijamo teisės akto panaikinimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisės normas, suformuluota taisyklė, jog šios teisės normos taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y.: apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, 2009 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-280/2009, 2005 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS7-100/2005, 2009 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-175/2009).

Pažymėjo, kad nei ABTĮ, nei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas, nei jokie kiti teisės aktai nenumato privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros dėl ginčijamo teisės akto panaikinimo. ABTĮ 19 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, kad, netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, Vilniaus apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas pagal skundus dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos kreipimųsi dėl tarnybos santykių su valstybės tarnautojais nutraukimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimu (b. l. 94–97) patenkino pareiškėjo prašymą. Teismas panaikino Prienų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. T3-168 „Dėl Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotojo skyrimo“.

Teismas nustatė, kad atsakovas Prienų rajono savivaldybės taryba 2010 m. liepos 22 d. priėmė sprendimą Nr. T3-168 „Dėl Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotojo skyrimo“, kuriuo nuspręsta trečiąjį suinteresuotą asmenį L. S. skirti Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotoju. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2010 m. kovo 30 d. priėmė sprendimą Nr. KS-28 „Dėl L. S.“, kuriuo, vadovaudamasi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendė, kad Prienų rajono savivaldybės tarybos narys L.

S., dalyvaudamas klausimų, susijusių su jo einamos pareigybės naikinimu ir tokių pareigybių skaičiaus nustatymu, sprendimo procedūrose, supratęs, kad iškilo interesų konfliktas, ir pareiškęs nusišalinimą koalicijos posėdyje, netinkamai vykdė Įstatymo 11 straipsnyje nustatytą nusišalinimo procedūrą – privalėjo nusišalinti savivaldybės tarybos posėdyje. Vadinasi, Komisija paminėtu sprendimu pripažino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pažeidė Įstatymo nuostatas. Atsakovo tvirtinimas atsiliepime į prašymą, kad pareiškėjas nepripažino trečiojo suinteresuoto asmens pažeidusiu paminėto įstatymo nuostatas, yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Komisijos sprendimo motyvuose ir nusprendžiamojoje dalyje aiškiai konstatuota, kad L. S. netinkamai vykdė Įstatymo 11 straipsnyje nustatytą nusišalinimo procedūrą – privalėjo nusišalinti savivaldybės tarybos posėdyje. Skundžiamas aktas dėl L. S. paskyrimo Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotoju priimtas galiojant Komisijos 2010 m. kovo 30 d. sprendimui Nr. KS-28. Teismas pažymėjo, jog Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 15 straipsnyje (2008 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. X-1667 redakcija) nustatyta, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais šio įstatymo reikalavimus, vienus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, skiriami į aukštesnes pareigas, o tarnybos santykiams pasibaigus bet kuriais pagrindais, trejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti priimami į valstybinę tarnybą.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 8 dalį, merui negalint eiti savo pareigų, daugumą jo funkcijų atlieka mero pavaduotojas. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas pagrįstai įvertino, jog savivaldybės tarybos nario skyrimas mero pavaduotoju yra paskyrimas į aukštesnes pareigas. Skundžiamas aktas priimtas nesilaikant imperatyvaus draudimo, nustatyto Įstatymo 15 straipsnyje, per vienus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos valstybės tarnyboje dirbančių asmenų, pripažintų teisės aktų nustatyta tvarka pažeidusiais šio įstatymo reikalavimus, neaukštinti tarnyboje.

Teismo vertinimu, trečiojo suinteresuoto asmens padarytas pažeidimas paaiškėjo pareiškėjui priėmus 2010 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. KS-28. L. S. iki 2011 m. kovo 30 d. negalėjo būti paaukštintas tarnyboje. Teismas konstatavo, kad skundžiamas aktas naikintinas.

Teismas nustatė, kad, atsakovo tvirtinimu, pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą skundui paduoti dėl ginčijamo teisės akto panaikinimo. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2010 m. spalio 6 d. raštu Nr. S-971-(2.5) iš atsakovo pareikalavo pateikti visą Prienų rajono savivaldybės turimą medžiagą dėl L. S. skyrimo į mero pavaduotojo pareigas: skundžiamą byloje aktą, 2010 m. liepos 22 d. savivaldybės tarybos posėdžio protokolą, dalyvavusių asmenų sąrašą, sprendimo projektą, raštišką savivaldybės mero teikimą (jei toks buvo) ir pan. Atsakovas reikalaujamą medžiagą pateikė 2010 m. spalio 15 d. raštu Nr. (7-10)-R3-1451. Pareiškėjas į teismą su prašymu panaikinti skundžiamą aktą kreipėsi 2010 m. spalio 29 d., t. y. nepraleidęs 1 mėnesio termino nuo to momento, kai iš atsakovo gavo visą reikalingą medžiagą, todėl, teismo vertinimu, akto apskundimo termino nepraleido.

III. Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 103–108) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Komisija 2010 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. KS-28 nepripažino, kad L. S. pažeidė Įstatymo nuostatas. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, todėl pareiškėjas negali aiškinti savo priimto teisės akto trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu reikšmės kitaip, negu tame teisės akte yra nustatyta.

2. Nesutinka, kad Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 8 dalies kontekste laikytina, jog savivaldybės tarybos nario skyrimas į mero pavaduotojo pareigas yra paskyrimas į aukštesnes pareigas. Skiriasi asmenų tapimo savivaldybės tarybos nariais ir tapimo meru ar jo pavaduotoju procedūra bei reglamentavimas (Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 1 str. 1 d., Vietos savivaldos įstatymo 19 str. 1 d.). Tik mero pareigybė galėtų būti vertintina kaip aukštesnė mero pavaduotojo pareigybės prasme.

3. Pareiškėjas jau 2010 m. rugsėjo 2 d. kreipdamasis į Prienų rajono savivaldybės tarybą žinojo visą informaciją apie skundžiamą Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimą. Vėliau, 2010 m. spalio 6 d., jis paprašė pateikti turimą medžiagą, susijusią su ginčijamu sprendimu. Apie skundžiamo teisės akto priėmimą pareiškėjas sužinojo dar anksčiau, t. y. gavęs Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje 2010 m. rugpjūčio 16 d. raštą Nr. 10-192. Nuo šio rašto gavimo datos turi būti skaičiuojamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas 1 mėnesio terminas skundui paduoti dėl ginčijamo teisės akto panaikinimo. Teisės aktai nenumato privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros dėl ginčijamo teisės akto panaikinimo. Terminas skundui dėl ginčijamo Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo paduoti yra žymiai praleistas.

4. Teismas nevertino aplinkybės, kad šios bylos nagrinėjimo metu trečiasis suinteresuotas asmuo jau nebedirbo mero pavaduotoju. Skundžiamas teisės aktas nesukelia jokių teisinių pasekmių ir yra jau neveikiantis. Ši aplinkybė teismui buvo žinoma nagrinėjant bylą. Atsižvelgiant į suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1099/2013; 2010 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-47/2010; 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-608/2012; 2013 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-94/2013; 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. R442-1/2013), skundžiamo Prienų rajono savivaldybės tarybos teisės akto panaikinimas nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl jis negalėjo būti panaikintas.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 113–114, 115–117) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Komisijos sprendimo motyvuose ir nusprendžiamojoje dalyje aiškiai konstatuota, kad L. S. netinkamai vykdė Įstatymo 11 straipsnyje nustatytą nusišalinimo procedūrą – privalėjo nusišalinti tarybos posėdyje.

2. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 8 dalį, merui negalint eiti savo pareigų, daugumą jo funkcijų atlieka mero pavaduotojas. Tokiame kontekste vertintina, kad savivaldybės tarybos nario skyrimas mero pavaduotoju yra paskyrimas į aukštesnes pareigas.

3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi atnaujino terminą prašymui dėl Prienų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. T3-168 panaikinimo paduoti. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punktas nenumato, jog Komisija dėl darbo santykių nutraukimo gali kreiptis tik per mėnesį nuo darbo santykių pradžios. Šiuo atveju Prienų rajono savivaldybė darė tęstinį pažeidimą, leisdama Įstatymo nuostatas pažeidusiam savivaldybės tarybos nariui eiti mero pavaduotojo pareigas, todėl Komisija turėjo teisę kiekvieną pažeidimo dieną kreiptis dėl pažeidimo nutraukimo.

4. Imperatyvioms Įstatymo nuostatoms prieštaraujantis Prienų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. T3-168 negalioja ipso iure, o teismas tik pripažino šį objektyviai kilusį teisės akto negaliojimą ir jį panaikino. Akivaizdu, kad toks teismo sprendimas veikia ex tunc, t. y. nuo įstatymui prieštaraujančio teisės akto priėmimo (įsigaliojimo) momento. Tai reiškia, kad nors iki Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo teisės aktas buvo laikomas galiojančiu, nuo teismo sprendimo įsigaliojimo momento jis traktuotinas taip, tarsi niekada negaliojo, o jo sukelti teisiniai padariniai laikytini niekiniais. Skundžiamu aktu yra įforminti darbo (tarnybos) santykiai, todėl jo galiojimui subsidiariai taikytinos sandorių negaliojimo taisyklės (Civilinio kodekso 1.95 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovo 2010 m. liepos 22 d. sprendimo, kuriuo trečiasis suinteresuotas asmuo, būdamas Prienų rajono savivaldybės tarybos narys, buvo paskirtas šios savivaldybės mero pavaduotoju, teisėtumo. Pareiškėjas, pasinaudodamas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punkto jam suteikta teise kreiptis į teismą dėl Įstatymo reikalavimus pažeidžiančių teisės aktų pripažinimo negaliojančiais, prašo teismo panaikinti paminėtą atsakovo sprendimą tuo pagrindu, kad jis (šis sprendimas), pareiškėjo manymu, buvo priimtas, pažeidus Įstatymo 15 straipsnio (2008-07-01 įstatymo Nr. X-1667 redakcija) nustatytą ir nagrinėjamoje situacijoje trečiajam suinteresuotam asmeniui skirtą draudimą būti paskirtam į aukštesnes pareigas per vienus metus nuo pirmiau padaryto Įstatymo reikalavimų pažeidimo paaiškėjimo dienos.

Pagal pareiškėją, pastarasis pažeidimas yra siejamas su Įstatymo 11 straipsnio nustatytos nusišalinimo nuo balsavimo savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 24 d. vykusiame posėdyje procedūros nesilaikymu, kuris (šis pažeidimas) buvo konstatuotas pareiškėjo 2010 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. KS-28. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo teismui paduotu prašymu, šį nesutikimą pagrindžia tuo, kad, jo manymu, pastarasis pareiškėjo sprendimas (pagal jo turinį) negali būti laikomas pripažinimu, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pažeidė Įstatymo nuostatas, todėl jis negali būti pripažintas reikšmingu Įstatymo 15 straipsnio taikymo prasme. Be to, atsakovo manymu, trečiojo suinteresuoto asmens paskyrimas į mero pavaduotojo pareigas negali būti traktuojamas kaip aukštesnių pareigų suteikimas Įstatymo 15 straipsnio taikymo prasme. Atsakovas taip pat teigia, kad pareiškėjas, 2010 m. spalio 29 d. paduodamas teismui nurodytą prašymą (skundą), praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio skundo padavimo administraciniam teismui terminą, todėl ši administracinė byla turėtų būti nutraukta.

Kolegija, atsižvelgdama į nurodytus ginčo šalių argumentus, pirmiausia pripažįsta būtina pasisakyti dėl paminėto pareiškėjo 2010 m. kovo 30 d. sprendimo reikšmės nagrinėjamai bylai, t. y. dėl šio sprendimo reikšmės Įstatymo 15 straipsnio taikymo prasme.

Tai darydama, kolegija pažymi, kad Įstatymo 15 straipsnyje (bylai aktuali 2008-07-01 įstatymo Nr. X-1667 redakcija), be kita ko, nurodyta, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais šio įstatymo reikalavimus, vienus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, skiriami į aukštesnes pareigas <...>. Atsižvelgiant į šias straipsnio nuostatas, nagrinėjamai bylai yra aktualu išaiškinti dvi pagrindines aplinkybes: 1) ar savivaldybės mero pavaduotojo pareigos laikytinos aukštesnėmis pareigomis palyginus su savivaldybės tarybos nario pareigomis, 2) ar paminėtas pareiškėjo 2010 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. KS-28 gali būti laikomas Įstatymo 15 straipsnyje minimu teisės aktų nustatyta tvarka pripažinimu, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo pažeidė Įstatymo reikalavimus.

Atsakydama į pirmąjį iš nurodytų klausimų, kolegija pažymi, kad trečiojo suinteresuoto asmens iki paminėto atsakovo 2010 m. liepos 22 d. sprendimo priėmimo užimtos savivaldybės tarybos nario pareigos bei po šio sprendimo priėmimo jo užimtos savivaldybės mero pavaduotojo pareigos Įstatymo taikymo požiūriu priskirtinos valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų pareigoms (Įstatymo 2 str. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas savivaldybės mero pavaduotojas yra skiriamas iš tarybos narių, kad jis yra kompetentingas spręsti specialiai jo kompetencijai priskirtus klausimus, o, merui negalint eiti savo pareigų, atlikti visas mero pareigas, darytina neabejotina išvada, jog jo (mero pavaduotojo) pareigos, palyginus jas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, yra aukštesnės. Todėl tai yra konstatuotina ir Įstatymo 15 straipsnio taikymo prasme.

Atsakydama į antrąjį iš nurodytų klausimų, kolegija pirmiausia pažymi, kad Įstatymo laikymosi kontrolė, o tuo pačiu ir tam tikrų Įstatymo nuostatų pažeidimo fakto konstatavimas yra pareiškėjo speciali kompetencija (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 str. 1 d. 1 p.). Tai reiškia, kad šiuo aspektu paminėtas (aptariamas) pareiškėjo 2010 m. kovo 30 d. sprendimas pripažintinas teisėtu individualiu administraciniu aktu. Iš šio sprendimo rezoliucinės dalies, kurios turinys yra atskleistas motyvuojamojoje sprendimo dalyje, matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip Prienų rajono savivaldybės tarybos narys, „dalyvaudamas klausimų, susijusių su jo einamos pareigybės naikinimu ir tokių pareigybių skaičiaus nustatymu sprendimo procedūroje <...>, netinkamai įvykdė Įstatymo 11 straipsnyje nustatytą nusišalinimo procedūrą – privalėjo nusišalinti savivaldybės tarybos posėdyje“ (b. l. 7-9). Akivaizdu, kad tai yra Įstatymo 11 straipsnio pažeidimo fakto konstatavimas. Tokio konstatavimo pagrįstumo klausimas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, nes šis pareiškėjo sprendimas (ABTĮ taikymo požiūriu individualus teisės aktas) nebuvo apskųstas ir yra galiojantis. Taigi darytina pagrįsta išvada, kad Įstatymo 15 straipsnio taikymo požiūriu aptariamas pareiškėjo 2010 m. kovo 30 d. sprendimas laikytinas trečiojo suinteresuoto asmens Įstatymo pažeidimo fakto pripažinimu. Todėl su šiuo sprendimo priėmimu yra sietina Įstatymo 15 straipsnyje numatyto vienų metų termino, per kurį trečiasis suinteresuotas asmuo negalėjo būti paskirtas eiti aukštesnes pareigas, eigos pradžia.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė Įstatymo 15 straipsnio taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje klausimą.

Pasisakydama dėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto 1 mėnesio skundo padavimo administraciniam teismui termino taikymo nagrinėjamoje byloje, kolegija pažymi, kad (kaip jau buvo pasakyta pirmiau) pareiškėjas, vadovaudamasis jo veiklą reglamentuojančio Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punktu, turėjo teisę kreiptis į administracinį teismą dėl, jo manymu, Įstatymo nuostatoms prieštaraujančio atsakovo 2010 m. liepos 22 d. sprendimo pripažinimo negaliojančiu (jo panaikinimo). Kartu pažymėtina, kad šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų nuostatos numato tam tikrą procedūrą, kuria pareiškėjas galėjo (turėjo teisę) pasinaudoti prieš kreipdamasis į teismą. Iš bylos matyti, kad pareiškėjas, pasiūlydamas atsakovui panaikinti ginčo sprendimą pačiam bei pareikalaudamas papildomų (kreipimusi į teismą būtinų) dokumentų, veikė pagal tokią procedūrą. Todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad aptariamo 1 mėnesio kreipimosi į teismą eigos pradžia skaičiuotina nuo 2010 m. spalio 15 d. (kai atsakovas pateikė pareiškėjui jo prašomus dokumentus), kolegijos pripažintina teisinga.

Atsakydama į apelianto argumentus dėl ginčo sprendimo panaikinimo neaktualumo, kolegija pirmiausia pažymi, kad byloje nėra konkrečių duomenų, patvirtinančių, kada ir dėl kokių priežasčių trečiasis suinteresuotas asmuo nustojo eiti savivaldybės mero pavaduotojo pareigas. Antra vertus, šie argumentai atsakovo nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl teismas, nagrinėdamas bylą pareiškėjo paduoto prašymo (skundo) ribose, šios aplinkybės negalėjo ir neturėjo aptarti. Be to, ši apelianto nurodyta aplinkybė savaime nepanaikina pareiškėjo, kaip viešojo administravimo subjekto, suinteresuotumo šios administracinės bylos baigtimi, t. y. įstatymų saugomo intereso, kuris ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu taip pat yra teisminio gynimo objektas.

Taigi konstatuotina, kad tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija, patikrinusi bylą, nenustatė ir kitų atsakovo apeliaciniame skunde nenurodytų pagrindų pakeisti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).

Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu ir paliktinas nepakeistu.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Prienų rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Arūnas Sutkevičius