AS-1072-146/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-1072-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01639-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. (V. M.) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. (V. M.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2015 m. gegužės 22 d. gautas pareiškėjo V. M. (V. M.) (toliau – ir pareiškėjas) skundas (b. l. 2–6), kuriame prašoma priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 30 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 26 d. nutartyje (b. l. 39) konstatavo, kad pareiškėjo paduotas skundas atitinka ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog nuo 2015 m. spalio 5 d. yra laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose Nr. 22, 60, teismas pažymėjo, kad tikslindamas skunde nurodytą laikotarpį pareiškėjas turėtų atkreipti dėmesį į jo kituose skunduose dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, paduotuose Šiaulių apygardos administraciniam teismui iki 2015 m. gegužės 21 dienos, kurių pagrindu nagrinėjamos ar jau išnagrinėtos administracinės bylos, nurodytas faktines aplinkybes ir laikotarpius, t. y. laikotarpiai ir faktinės aplinkybės neturėtų sutapti, nes Administracinių bylų teisenos įstatymas nesuteikia teisės kreiptis į administracinį teismą su tapačiu skundu dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas nustatė pareiškėjui terminą per 14 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos pateikti nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus reikalavimus atitinkantį skundą bei tiek jo nuorašų, kiek byloje bus šalių (ABTĮ 37 str. 1 d.).

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 25 d. nutartimi (b. l. 44) pareiškėjo V. M. (V. M.) skundą laikė nepaduotu ir nutarė grąžinti pareiškėjui.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas buvo pateiktas su trūkumais, dėl kurių bylos nagrinėjimas buvo negalimas, todėl 2015 m. gegužės 26 d. teismo nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas pašalinti teismo nutartyje nurodytus trūkumus per 14 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos. Iš turimų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį gavo 2015 m. birželio 2 d.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas per teismo nutartyje nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino, todėl nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui.

III. Pareiškėjas V. M. padavė atskirąjį skundą (b. l. 48), kuriame prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atskirajame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir mano, kad jo skundas atitinka bendras Administracinių bylų teisenos įstatymo ir Civilinio proceso kodekso nuostatas. Pareiškėjas pažymi, kad jo skunde, kuris buvo gautas Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2015 m. gegužės 22 d., nurodytas ginčijamas laikotarpis nesutampa su laikotarpiais, dėl kurių buvo kilę administraciniai ginčai kitose pareiškėjo inicijuotose administracinėse bylose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas paduotas dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra išvardyti ABTĮ 23 ir 24 straipsniuose. Be kita ko, pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punktą, skunde turi būti nurodyta konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data. Taigi skundas turi būti suformuluotas taip, kad teismui nekiltų abejonių, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimą. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą ir aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11), 2007 m.). Remiantis ABTĮ 24 straipsnio 3 dalimi, skundo (prašymo) su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, išskyrus atvejus, kai skundas (prašymas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Teismas, manydamas, kad pareiškėjo reikalavimas nėra pakankamai tikslus ar skundas neatitinka kitų ABTĮ nustatytų skundo turinio bei formos reikalavimų, gali pasiūlyti pareiškėjui patikslinti reikalavimą, taip pat pašalinti kitus skundo turinio bei formos neatitikimus ABTĮ nustatytiems reikalavimams. Pašalinus skundo trūkumus, skundas priimamas. Tačiau jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Taigi skundo trūkumų šalinimo institutas, be kita ko, skirtas suteikti galimybę pareiškėjui pataisyti skundą vietoje to, kad skundas būtų iš karto nepriimtas, kas yra naudinga pačiam pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-599/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nutarties dėl trūkumų šalinimo motyvai vertinami kaip nutarties dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui motyvų sudėtinė dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012). Atsižvelgdama į tai, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, tikrindama apskųstos Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarties pagrįstumą ir vertindama, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies normas, taip pat atsižvelgia į tai, kokius pareiškėjo skundo trūkumus teismas buvo nustatęs 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi, taip pat į tai, ar pareiškėjas šiuos trūkumus pašalino.

Iš administracinės bylos dokumentų matyti, kad pareiškėjas šioje administracinėje byloje kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (gautas teisme 2015 m. gegužės 22 d., b. l. 2–6), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą dėl laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje netinkamomis sąlygomis. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 26 d. nutartyje (b. l. 39) konstatavo, kad pareiškėjo paduotas skundas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų, nes pareiškėjas savo skunde ginčijamo laikotarpio pradžia nurodė 2015 m. spalio 5 dieną, nuo kurios jis yra laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose Nr. 22, 60, todėl neaišku, ar nesutampa kituose pareiškėjo skunduose dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, paduotuose Šiaulių apygardos administraciniam teismui iki 2015 m. gegužės 21 dienos, nurodytos faktinės aplinkybės ir laikotarpiai, nes Administracinių bylų teisenos įstatymas nesuteikia teisės kreiptis į administracinį teismą su tapačiu skundu dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgdamas į nurodytus skundo trūkumus, Šiaulių apygardos administracinis teismas nustatė pareiškėjui terminą per 14 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos pateikti nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus reikalavimus atitinkantį skundą bei tiek jo nuorašų, kiek byloje bus šalių (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Susipažinusi su pareiškėjo skundu (b. l. 2–6) bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti ABTĮ 37 straipsnio nuostatas dėl skundo trūkumų šalinimo bei siūlyti pareiškėjui patikslinti ginčijamą laikotarpį ir faktines aplinkybes, iš kurių pareiškėjas šioje byloje kildina savo skundo reikalavimą dėl 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus. Pažymėtina, kad 2014–2015 metais pareiškėjas 9 kartus buvo kreipęsis į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundais dėl atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų, tarp jų ir su reikalavimais dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus. Ypač atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinėje byloje Nr. I-1628-289/2014 pareiškėjas prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti jam 173 100 Lt neturtinės žalos dėl kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje perpildytose kamerose, neatitinkančiose higienos normos reikalavimų, laikotarpiais nuo 2007 m. gruodžio 21 d. iki 2009 m. gruodžio 17 d. ir nuo 2013 m. liepos 9 d. iki 2014 m. balandžio 3 d., o administracinėje byloje Nr. I-2964-257/2014 pareiškėjas prašė priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą dėl to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo kalinamas nuo 2014 m. balandžio 3 d. iki 2014 m. spalio 5 d. perpildytose kamerose, kalinimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų. Abi nurodytos administracinės bylos yra išnagrinėtos ir dėl jų priimti teismo procesiniai sprendimai.

Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėjas šioje byloje kelia administracinį ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje netinkamomis sąlygomis, keliamas ginčas galbūt yra analogiškas (tapatus) kitose administracinėse bylose pagal pareiškėjo skundus inicijuotiems ginčams, į tai, kad pareiškėjo skunde (gautas Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2015 m. gegužės 22 d.) padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas nurodant ginčijamo laikotarpio, kuriuo pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje netinkamomis sąlygomis, pradžią (nurodyta ateities data „nuo 2015 m. spalio 5 d.“, nors pareiškėjo skundas teismui buvo išsiųstas tik 2015 m. gegužės 21 d.), vadovaujantis pirmiau įvardytais ABTĮ 23 straipsnio reikalavimais dėl skundo turinio bei iš ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktų nuostatų kylančios teismo pareigos atsisakyti priimti nagrinėjimui teisme tapačius skundus, t. y. skundus dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl skundo trūkumų šalinimo, kadangi pareiškėjo skundas neatitinka visų ABTĮ nustatytų reikalavimų. Todėl teismas 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą per 14 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos pateikti teismui patikslintą skundą, nurodant jame faktines aplinkybes ir laikotarpius, kurie neturėtų sutapti su kituose pareiškėjo skunduose dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir laikotarpiais.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (b. l. 41, 42) patvirtina, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartis dėl skundo trūkumų pašalinimo buvo įteikta pareiškėjui pasirašytinai 2015 m. birželio 2 d. Tačiau pareiškėjas iki teismo nutartyje nurodyto termino, t. y. per 14 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos, arba iki 2015 m. birželio 16 d., ir net iki skundžiamos nutarties priėmimo, t. y. iki 2015 m. birželio 25 d., nepašalino teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 25 d. nutartyje teisingai nustatė, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, todėl pagrįstai ir teisėtai nutarė laikyti jo skundą nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui.

Pareiškėjas atskirajame skunde nepateikė argumentų dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Atskirajame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jo skunde, kuris buvo gautas teisme 2015 m. gegužės 22 d., nurodytas ginčijamas laikotarpis nesutampa su laikotarpiais, dėl kurių buvo kilę administraciniai ginčai kitose pareiškėjo inicijuotose administracinėse bylose. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas šiuos ir kitus savo argumentus galėjo pateikti tiesiogiai pirmosios instancijos teismui, per teismo nustatytą terminą teikdamas patikslintą skundą, tačiau dėl teismui nežinomų priežasčių, o galbūt ir paties pareiškėjo subjektyviai pasirinkto pasyvaus elgesio būdo, pareiškėjas tokia įstatymo numatyta procesine galimybe nepasinaudojo.

Bylos dokumentai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasirinko pasyvų savo teisių gynimo būdą, t. y. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų nepašalino bei nepateikė teismui prašymo pratęsti teismo nustatytą trūkumų šalinimo terminą. Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, konstatuotina, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartimi pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu pagrįstai ir teisėtai. Kolegija nenustatė pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais ar kitais motyvais, todėl 2015 m. birželio 25 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. M. (V. M.) atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Arūnas Sutkevičius