A-463-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-463-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07391-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. T. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai, G. Z. O., G. K. (G. K.) ir V. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja Z. T. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą (b. l. 1–2), prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. A51-41264 (2.14.2.12-MP8); 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją: a) suprojektuoti laisvą natūra grąžintiną žemės sklypą M. P. turėtos žemėvaldos ribose; b) organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2005, Nr. 80-2899); c) patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą, kuriame turi būti nurodyti šie kadastro duomenys: pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652), taip pat suprojektuoti siūlomi servitutai (jeigu jų reikia). Žemės sklypo naudojimo būdas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą.

Pareiškėja paaiškino, jog yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į M. P. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą (ties (duomenys neskelbtini)). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2013 m. balandžio 9 d. raštu Nr. A51-41264 (2.14.2.12-MP8) buvo informuota, kad M. P. turėtos žemėvaldos ribose grąžintiną žemės sklypą atsisakoma suformuoti natūra, kadangi jis yra neracionalaus dydžio ir negali funkcionuoti kaip atskiras žemės sklypas. Minėtą atsisakymą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-3416-764/2013 paliko skundą nenagrinėtą todėl, kad nesilaikė privalomos ikiteisminių ginčų nagrinėjimo tvarkos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsniu, pateikė skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui, kuris 2013 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 49SDP-(14.49.23)-88 patenkino skundą ir persiuntė dokumentaciją atsakovui, kuris iki šiol nėra pareiškęs, ar sutinka su sprendimu, ar ne, taip atsisakydamas atlikti jam teisės aktais priskirtus veiksmus. Pareiškėjos manymu, atsakovas nepagrįstai atsisako atlikti jam teisės aktais priskirtus veiksmus. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, argumentas, kad galimas suformuoti sklypas nebūtų racionalus, nėra reikšmingas; nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali būti atkuriamos ir į mažesnį nei 0,04 ha dydžio žemės sklypą.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 19–22) prašė bylą nutraukti, pareiškėjai praleidus apskundimo terminą, arba skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad M. P. turėtos žemėvaldos ribose Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1996 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 1702V suformuotas 2 000 m2 naudojamos namų valdos žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Šis sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. K., G. K. ir G. Z. O. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 30-2043 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“ šalia minėtos namų valdos suformuotas 287 m2 žemės sklypas, į kurį pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės. Sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), Atkūrimo tvarka bei kitais teisės aktais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punkte nurodoma, kad suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Kaip matyti iš Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 m. pagrindinio brėžinio ištraukos, prašomas suprojektuoti žemės sklypas ties (duomenys neskelbtini), patenka į infrastruktūros teritoriją.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha. Nors Atkūrimo įstatyme bei kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuosavybės teisių atkūrimą į žemę, minimalus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo dydis nėra nustatytas, tačiau bet kokiu atveju toks žemės sklypas turi būti suformuotas taip, kad galėtų funkcionuoti kaip atskiras žemės sklypas. Kaip matyti iš preliminarios žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje schemos (pridedama), laisvos žemės turėtos žemėvaldos vietoje (pažymėta kaip prašomas suprojektuoti sklypas) yra apie 250 m2, tačiau jos nemažą dalį užima įvažiavimas į namų valdą (duomenys neskelbtini).

Be to, prašomas natūra grąžinti sklypas yra išsidėstęs siaura juosta tarp namų valdos (duomenys neskelbtini), ir gatvės, iš dalies patenka į infrastruktūros teritoriją, todėl laikytinas neracionalaus dydžio sklypu, neatitinkančiu natūra grąžintinam sklypui keliamų reikalavimų ir dėl to negali būti formuojamas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2013 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-161 perdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nagrinėti V. K. ir G.

K. prašymą suformuoti žemės sklypą (maždaug apie 300 m2) ties (duomenys neskelbtini), nurodydami, kad prašomas sklypas yra gale jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kur auga jų obelis, vyšnios, trešnės, t. y. toje pačioje vietoje, kurioje pareiškėja prašo suprojektuoti grąžintiną natūra žemės sklypą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2013 m. birželio 18 d. raštu Nr. A51-67317-(2.14.2.12-MP-8) buvo atsakyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla dėl sklypo formavimo nuosavybės teisėms atkurti, grąžinant žemę natūra, ties (duomenys neskelbtini).

V. K. ir G. K. 2013 m. gruodžio 17 d. pateikė pakartotinį prašymą padidinti žemės sklypą ties (duomenys neskelbtini).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius (toliau – ir NŽT Vilniaus miesto skyrius) atsiliepimu į skundą (b. l. 33–37) prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 12 d. sprendimu (b. l. 130–135) pareiškėjos skundą tenkino. Teismas panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. A51-41264 (2.14.2.12-MP8), ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suprojektuoti laisvą natūra grąžintiną žemės sklypą M. P. turėtos žemėvaldos ribose, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti žemės sklypo planą, pateikti pasiūlymus dėl servitutų nustatymo ir šiuos dokumentus bei duomenis pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui.

Teismas konstatavo, kad ginčas kilęs dėl to, ar pagrįsti ir teisėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai atsisakyti suformuoti pareiškėjai žemės sklypą grąžinti natūra.

Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog ginčo žemė yra iki 1995 m. birželio 1 d. miestui nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra. Tai pat nėra ginčo ir dėl to, kad žemę pareiškėjos nurodytose vietose iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė M. P.

Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, taip pat nustatė, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. vasario 17 d. parengtą pažymą Nr. 97 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ Z. T. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,2276 ha M. P. turėtą žemę (duomenys neskelbtini) (ties (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) mieste. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2005 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 31/05/17-4783 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių prašydamas nustatyti, ar ši žemė nėra priskirta valstybės išperkamai ir yra grąžinama, o esant galimybei suformuoti žemės sklypo ribas, organizuoti sklypo kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir parengti žemės sklypo planą; pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas; pasiūlyti architektūrinius-urbanistinius apribojimus ir sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį; apskaičiuoti žemės sklypo vertę; pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2006 m. sausio 18 d. raštu Nr. A51-938-(2.5-MPD-0) informavo, kad M. P. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo ties (duomenys neskelbtini) ribose Vilniaus miesto valdybos 1996 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 1702V suformuotas 2000 kv. m naudojamos namų valdos žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuris 2003 m. kovo 28 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi parduotas vienam iš namų valdos bendraturčių, M. P. iki nacionalizacijos turėta žemė (duomenys neskelbtini) priskirta valstybės išperkamai ir natūra negrąžinama.

Apie tai pareiškėja informuota Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2006 m. vasario 10 d. raštu Nr. S22-215. Tenkinant pareiškėjos 2010 m. liepos 15 d. prašymą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2010 m. liepos 22 d. raštu Nr. SS22-2 pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą dėl laisvo natūra grąžintino žemės sklypo suformavimo buvusios savininkės M.

P. iki 1940 m. nacionalizacijos ties (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)) turėtoje žemėvaldoje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 30-2043 nustatytos laisvo (neužstatyto) natūra grąžinamo kitos paskirties 287 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje ribos. Atsižvelgiant į tai, kad suformuoto žemės sklypo 0,0213 ha dalis patenka į buvusios savininkės M. P. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribas, NŽT 2011 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 49S-27 Z.

T. atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 0,0213 ha ploto žemės sklypo dalį, esančią 0,0287 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini). Tenkinant pareiškėjos 2013 m. kovo 10 d. prašymą, gautą 2013 m. kovo 14 d., NŽT Vilniaus miesto skyrius 2013 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 49SDP-(14.49.23)-33 pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl laisvo natūra grąžintino žemės sklypo suformavimo buvusios savininkės M. P. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtoje žemėvaldoje. Skundžiamame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2013 m. balandžio 9 d. rašte Nr. A51-41264 (2.14.2.12-MP8) nurodyta, kad M.

P. iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos vietoje Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypas. Taip pat rašte nurodyta, kad tarp sklypo ir gatvės esančioje laisvoje valstybinėje žemėje natūra grąžintinas sklypas nebus formuojamas, nes jo plotas yra neracionalaus dydžio, išsidėstęs siaura juosta tarp sklypo ir gatvės, jame yra įrengtas įvažiavimas į sklypą (duomenys neskelbtini). NŽT Vilniaus miesto skyrius 2013 m. spalio 31 d. raštu Nr. 49SDP-(14.49.23)-88 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2013 m. lapkričio 29 d. raštu Nr. A51-123245 (2.14.2.12-MP-8) informavo, kad laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka natūra grąžintinam žemės sklypui keliamų reikalavimų.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu (2006 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. X-907 redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) (Žin., 1997, Nr. 90-2256; 2011, Nr. 48-2305) 106 punktu, nuo 2011 m. balandžio 24 d. – 1061 punktu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2010, Nr. 86-4525) 6 straipsniu.

Teismas konstatavo, kad savivaldybės administracija gali atlikti Tvarkos 106 punkte nustatytus jos kompetencijai priskirtus natūra grąžinamo žemės sklypo formavimo veiksmus tik tuo atveju, jei ji nustato, jog grąžintina žemė yra laisva (neužstatyta), t. y. nepriskirtina valstybės išperkamai žemei. Teismas, įvertinęs teisės aktų nuostatas, priėjo išvadą, kad nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimui natūra projektuojamiems laisvos (neužstatytos) žemės sklypams iš esmės nustatytas vienintelis reikalavimas – jie turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą.

Atkūrimo įstatyme nėra nustatyta, kad nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriant natūra, grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, tokiam tikslui negali būti formuojami mažesni nei 0,04 ha sklypai. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha, tačiau ši nuostata neprivalo būti taikoma vykdant nuosavybės teisių atkūrimą natūra.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentai, kad prašomas natūra grąžinti sklypas yra išsidėstęs siaura juosta tarp namų valdos (duomenys neskelbtini), ir gatvės, iš dalies patenka į infrastruktūros teritoriją, todėl laikytinas neracionalaus dydžio sklypu, neatitinkančiu natūra grąžintinam sklypui keliamų reikalavimų, yra nepagrįsti ir atmestini. Aplinkybė, kad tretieji suinteresuoti asmenys pretenduoja išsipirkti ar išsinuomoti žemės sklypą, į kurią nuosavybės teises natūra pretenduoja atkurti pareiškėja, nėra kliūtis laisvoje (neužstatytoje) žemėje formuoti sklypą, kadangi tai nėra Atkūrimo įstatyme nustatytas pagrindas tokią žemę pripažinti valstybės išperkama, be to, net ir tokiu atveju čia galėtų būti formuojamas žemės sklypas.

Nagrinėjamu atveju natūra išlikusioje žemės sklypo dalyje esantiems įvažiavimams į gretimus sklypus bei inžineriniams įrenginiams eksploatuoti gali būti nustatomi servitutai, todėl šios aplinkybės negali būti pagrindžiančios visuomenės poreikį šiai teritorijai. Byloje suinteresuotais asmenimis dalyvaujančių kelių privačių subjektų interesai gali būti apginti kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis, nesusijusiomis su pareiškėjos teisės atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą natūra suvaržymu. Nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas remiantis Atkūrimo įstatymu, kuriame, kaip matyti iš jo preambulės, pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą, todėl nesant šiame įstatyme aiškių atsisakyti atkurti nuosavybės teises į turtą natūra pagrindų, nustatytų įvertinus susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius, atsisakyti atkurti nuosavybės teises į žemę negalima, todėl argumentas, jog galimas suformuoti sklypas nebūtų racionalus, nėra reikšmingas.

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas pareiškėjos skundą tenkino, skundžiamą sprendimą panaikino, atsakovą įpareigodamas suprojektuoti laisvą natūra grąžintiną žemės sklypą M. P. turėtos žemėvaldos ribose, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti žemės sklypo planą, pateikti pasiūlymus dėl servitutų nustatymo ir šiuos dokumentus bei duomenis pateikti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui.

III. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (b. l. 142–145) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidus materialinės teisės normas, kas lėmė neteisingą šios bylos išnagrinėjimą.

2. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagrįstai, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, atsisakė pareiškėjai formuoti žemės sklypą M. P. turėtos žemėvaldos ribose, šalia namų valdos (duomenys neskelbtini). Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje yra numatytas minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis - 0,04 ha. Tvarkos 35 punkte įtvirtinta analogiška nuostata. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose numatomi grąžinti, perduoti arba suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip įsigyti naudojimuisi žemės sklypai turi būti racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį. Taip pat Tvarkos 1061 punkte nurodoma, kad suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Kaip matyti iš Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 m. pagrindinio brėžinio ištraukos, prašomas suprojektuoti žemės sklypas ties (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patenka į miškų ir miškingą teritoriją, infrastruktūros teritoriją. Taigi iš šių teisės aktų nuostatų akivaizdu, kad laisvoje valstybinėje žemėje ties (duomenys neskelbtini), natūra grąžintinas sklypas negali būti formuojamas, kadangi neatitinka natūra grąžintinam sklypui minėtuose teisės aktuose keliamų reikalavimų.

3. Kaip matyti iš teismui atsakovo pateiktos preliminarios žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvėje schemos, laisvos žemės turėtos žemėvaldos vietoje (pažymėta kaip prašomas suprojektuoti sklypas) yra apie 250 kv. m, tačiau jos nemažą dalį užima įvažiavimas į namų valdą (duomenys neskelbtini). Toks nedidelis ir išsidėstęs siaura juosta prie gatvės bei apimantis įvažiavimą į namų valdą (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, kaip atskiras turto vienetas, yra per mažas, kad jį galima būtų kaip nors racionaliai panaudoti. Pažymėtina, kad NŽA Vilniaus miesto skyrius 2013 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-161 perdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nagrinėti V. K. ir G. K. prašymą dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tikslu – padidinti esamą žemės sklypą, priskiriant papildomą įsiterpusį žemės plotą, t. y. tą patį žemės sklypą, kurį prašo natūra grąžinti pareiškėja. V. K. ir G. K. 2013 m. gruodžio 17 d. pateikė pakartotinį prašymą dėl žemės sklypo padidinimo ties (duomenys neskelbtini). Taigi tretieji suinteresuoti asmenys V. K. ir G. K. siekia įsigyti įsiterpusį žemės sklypą ir sujungti jį su jau turimu žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Laisvas žemės plotas ties (duomenys neskelbtini), yra apie 250 kv. m ir yra išsidėstęs siaura juosta tarp trečiųjų suinteresuotų asmenų sklypo ir gatvės. Tokio dydžio ir taip išsidėstęs (siaura juosta įsiterpęs tarp gatvės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypo) valstybinės žemės sklypas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.15 punkto nuostatas. Dėl to toks įsiterpęs valstybinės žemės sklypas negali būti grąžinamas natūra pareiškėjai, kadangi būtų pažeistas teisės aktuose įtvirtintas imperatyvas dėl pagrindinio sklypo sujungimo su įsiterpusiu žemės sklypu.

Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimą; prašo pridėti prie bylos 2014 m. birželio 12 d. prašymą adresuotą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuris buvo pateiktas po teismo sprendimo priėmimo dienos.

Pareiškėja nurodo, kad tarp jos ir trečiųjų asmenų įtrauktų į bylą atsakovo iniciatyva nėra ginčo dėl priimto sprendimo pagrįstumo. Informuoja teismą apie tai, kad 2014 m. birželio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai yra pateikusi prašymą, kuriuo sutiko su žemės servituto nustatymu projektuojant laisvą natūra grąžintiną žemės sklypą M. P. turėtos žemėvaldos ribose (prašymo kopiją prideda). Atsakovas proceso metu yra nenuoseklus tiek teikdamas teismui procesinius dokumentus, tiek ir duodamas paaiškinimus.

Dviprasmiškai skamba atsakovo argumentas, kad jai natūra grąžintino žemės sklypo formuoti negalima, nes pagal Vilniaus miesto bendrojo plano iki 2015 m. pagrindinio brėžinio sprendinius prašomas suprojektuoti žemės sklypas ties (duomenys neskelbtini), patenka į miškų ir miškingą teritoriją (tokių duomenų byloje nėra), infrastruktūros teritoriją (tokių duomenų nėra). Taigi faktiškai kalbama apie valstybės išperkamos žemės kategoriją, bet toliau kalbama apie tai, kad ši teritorija yra priskirtina prie įsiterpusios žemės kategorijos ir gali būti formuojama siekiant ją perleisti nuosavybėn vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“.

Atkūrimo įstatyme nėra numatyta, kad nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriant natūra, grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, tokiam tikslui negali būti formuojami mažesni nei 0,04 ha sklypai. Atkūrimo 5 straipsnio 3 dalyje yra numatytas minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha, tačiau ši nuostata neprivalo būti taikoma vykdant nuosavybės teisų atkūrimą natūra (LVAT 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-15/2012).

Aplinkybė, kad tretieji suinteresuoti asmenys faktiškai naudoja, pretenduoja išsipirkti ar išsinuomoti dalį žemės, į kurią nuosavybės teises natūra pretenduoja atkurti, nėra kliūtis laisvoje (neužstatytoje) žemėje formuoti sklypą, kadangi tai nėra pagrindas tokią žemę pripažinti valstybės išperkama, be to, net ir tokiu atveju čia galėtų būti formuojamas žemės sklypas. Byloje nėra ginčo, kad teritorija, į kurią siekiama atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, iki šio nėra suplanuota įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu.

Pareiškėja remiasi LVAT administracine byla Nr. A502-927/2008, administracine byla Nr. A7-276-2004, administracine byla Nr. A492-15/2012).

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 157–160) prašo sprendimą šioje byloje priimti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad teismas niekaip nepagrindė, jog ginčo sklypas yra racionalių ribų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Tikrinamos administracinės bylos dalykas - pareiškėjos teisė susigrąžinti natūra iki nacionalizacijos Vilniaus mieste turėtos žemės dalį.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2013 m. balandžio 9 d. dokumentu šią teisę paneigė (b.l. 3), nes laisvas (neužstatytas) žemės plotas, į kurį pretenduojama atkurti nuosavybės teises, nėra racionalaus dydžio. Iš esmės tai vienintelė aplinkybė, kuria grįstas atsisakymas. Vėliau užsimenama ir apie reikalingą minimalų nuosavybėn perduodamo žemės sklypo dydį – 0,04 ha.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei.

Ginčo žemė nėra priskirta valstybės išperkamai ir dėl to disputo nėra.

Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (2011 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 457 redakcija ir redakcija galiojusi 2013 m. balandžio 9 d.) 1061 punktas numatė, kad savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą. Šios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

Vadinasi, “ <...> nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimui natūra projektuojamiems laisvos (neužstatytos) žemės sklypams iš esmės nustatytas vienintelis reikalavimas – jie turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

Atkūrimo įstatyme nėra numatyta, kad nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriant natūra, grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, tokiam tikslui negali būti formuojami mažesni nei 0,04 ha sklypai. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje yra numatytas minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha, tačiau ši nuostata neprivalo būti taikoma vykdant nuosavybės teisų atkūrimą natūra“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-15/2012).

Toje pačioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje taip pat buvo konstatuota: „Nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas remiantis Atkūrimo įstatymo, kuriuo, kaip matyti iš jo preambulės, pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą, todėl nesant šiame įstatyme aiškių atsisakyti atkurti nuosavybės teises į turtą natūra pagrindų, nustatytų įvertinus susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius, atsisakyti atkurti nuosavybės teises į žemę nėra galima, todėl argumentas, kad galimas suformuoti sklypas nebūtų racionalus, nėra reikšmingas“.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra pažymėjęs, kad “ <...> iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą“.

Nagrinėjama administracinė byla pagal taikytiną teisinį kvalifikavimą bei paneigimo į nuosavybės teisės atkūrimą natūra argumentus iš esmės analogiška ką tik paminėtai administracinei bylai, kurioje buvo padarytos ir atitinkamos išvados teisiškai reikšmingos turimai bylai. Šiai teisėjų kolegijai nesutinkant su 2012 m. sausio 12 d. nutartyje išdėstytomis nuostatomis, tai turėtų būti aiškiai pagrįsta. Tame pačiame 2006 m. kovo 28 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime buvo pažymėta, jog “ <...> nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant“.

Bet teisėjų kolegija tikrinanti šią bylą neturi pagrindo kitokiai išvadai nei padaryta pirmiau. Nuosavybės teisių atkūrimas natūra gali būti paneigtas tik tiksliai bei konkrečiai apibrėžtais atvejais. Nei Atkūrimo įstatyme, nei Tvarkoje (pagrindiniai teisės aktai reguliuojantys aptariamus santykius) ginčo sprendimo priėmimo dienai nebuvo nurodyti ribojimai į nuosavybės teisės atkūrimą natūra, sietini su minimaliu aiškiai išreikštu žemės sklypo dydžiu ar žemės sklypo racionaliu dydžiu. Apeliaciniame skunde daroma nuoroda į teisinį reguliavimą taikytina ne šiems ginčo santykiams. Taigi, argumentas, kad grąžintinas sklypas nėra racionalaus dydžio, buvo teisiškai nepagrįstas bei nepaneigiantis nuosavybės teisės atkūrimo natūra į mažesnį nei 0,04 ha žemės sklypą (pagal byloje esančius duomenis laisvos žemės turėtos žemėvaldos vietoje yra apie 250 kv.m.).

Akcentuotina, jog įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę nacionalizuotą turtą susigrąžinti natūra, o tai ribojančius veiksnius pakankamai konkrečiai įvardijo.

Patikrinus apskųstą sprendimą tvirtintina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes byloje, objektyviai jas įvertino, teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius