A-662-1831-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1831/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01271-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, Kauno RAAD) direktoriaus 2013 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. P-123 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. G.“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis yra Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas. Ginčijamu Įsakymu pareiškėjas buvo pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą bei jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Pareiškėjas su paskirta nuobauda nesutiko, o Įsakymas yra nepagrįstas ir naikintinas. Nurodė, jog 2013 m. rugpjūčio 9 d. buvo sudaryta komisija, kurios tikslas – atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atsakingų pareigūnų ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių įgalinimų atšaukimo ir panaikinimo.

Po atlikto tarnybinio tyrimo 2013 m. rugsėjo 6 d. buvo surašyta tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. 189 (toliau – ir Išvada). Pareiškėjo nuomone, minėta išvada neatitinka Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 13 punkto reikalavimų, nes neaptarta nei jo kaltė, jos forma, nei sunkinančios, nei lengvinančios aplinkybės. Sudaryta komisija, konstatuodama nusižengimo faktą, neatliko išsamaus visų faktinių aplinkybių tyrimo ir vertinimo, o apsiribojo tik 2013 m. rugpjūčio 2 d. pažyma Nr. (16-4)-D8-6584 „Apie Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių galimų nusižengimo tyrimo rezultatus“.

Šioje pažymoje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo kaltę dėl 2013 m. liepos 16 d. įvykio. 2013 m. liepos 16 d. buvo suplanuoti du Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų reidai, paskirti reidų vadovai: vyresnysis specialistas A. M. ir vyresnysis specialistas D. J. bei suderintas savarankiškas neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių reidas. Tą dieną pareiškėjo darbo laikas buvo nuo 8 val. iki 17 val. Pareiškėjas nurodė, jog komisija, atlikdama tyrimą, neatkreipė dėmesio, jog pareiškėjas nuo 17 val. buvo ne tarnyboje.

Pareiškėjas neplanavo, neorganizavo ir nekontroliavo Aplinkos apsaugos agentūros 2013 m. liepos 16 d. reido, kurio metu buvo sulaikyti neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, pareiškėjas netyrė šio įvykio ir nerinko įrodymų dėl administracinio teisės pažeidimo nustatymo. Pareiškėjas ne tarnybos metu negalėjo kontroliuoti įvykio vietoje buvusių Vilniaus RAAD pareigūno J. B. ir jam į pagalbą nusiųsto Kauno RAAD pareigūno D. J. veiksmų. Šie pareigūnai tyrė įvykį ir atliko visus būtinus veiksmus, siekdami surinkti įrodymus ir nustatyti pažeidimą.

A. G. pažymėjo, jog šis reidas buvo tinkamai užregistruotas, kaip to reikalauja teisės aktai. Savarankiškas neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių reidas buvo įregistruotas Reidų registracijos žurnale, reido metu pareigūnai turėjo nustatytos formos protokolų blankus, kurie nėra griežtos apskaitos dokumentai ir juos gali atsispausdinti patys neetatiniai inspektoriai, todėl pareiškėjui nebuvo pareigos kontroliuoti, kad neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai turėtų nustatytos formos dokumentus. Be to, pagal Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių funkcijų atlikimo tvarkos aprašą, kuris reglamentuoja neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklą ir veikloje naudojamus dokumentus, neetatiniai pareigūnai prieš kiekvieną jų savarankiškai vykdomą reidą nėra atskirai instruktuojami.

Pareiškėjas nesutiko, jog jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Kontrolės įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 15 punkto reikalavimus, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, gavęs pranešimą apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nesiėmė visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jei pats to padaryti negalėjo, turėjo informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti.

Pareiškėjas, būdamas ne darbe, pats tirti pažeidimą neturėjo pareigos ir galimybių, tačiau gavęs informaciją apie nustatytą pažeidimą nusiuntė į įvykio vietą kitą pareigūną. A. G. atkreipė teismo dėmesį, jog pareiškėjas buvo kaltinamas, kad netinkamai organizavo 2013 m. liepos 16 d. reidą ir pažeidė Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų ir pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo instrukciją, patvirtintą aplinkos ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. D1-484, tačiau nurodė, jog su tokiu kaltinimu nesutinka, kadangi 2013 m. liepos 16 d. reidas buvo vykdomas Vilniaus RAAD pareigūnų Aplinkos apsaugos agentūros Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjo K.

M. pavedimu, o pareiškėjas už šio reido organizavimą ir koordinavimą nebuvo ir negalėjo būti atsakingas. K. M. buvo komisijos narys, todėl tiek 2013 m. rugpjūčio 2 d. pažyma, kuria vadovavosi ir Kauno RAAD komisija, tiek 2013 m. rugsėjo 6 d. išvada yra neobjektyvios ir šališkos.

Atsakovas Kauno RAAD prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad tarnybinis nusižengimas padarytas dėl aplaidumo netinkamai organizuojant ir koordinuojant Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų darbą bei neužtikrinant pavestų funkcijų vykdymo. Pareiškėjui paskirta švelniausia nuobauda – pastaba, kurios pagrindas Kauno RAAD direktoriaus įsakymas, priimtas pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 29 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Pareiškėjas yra Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas, kuris atsako pagal Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos nuostatus, vadovaujasi pareigybės aprašymu bei kitais aktais.

Pagal nustatytas faktines aplinkybes buvo konstatuota, kad pareiškėjas netinkamai organizavo ir koordinavo pareigūnų, tarp jų ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių, darbą, vykdant 2013 m. liepos 16 d. reidą. Nors pareiškėjas nurodo, jog neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių G. V. ir D. M. reidas buvo savarankiškas, tačiau patys pareigūnai G. V. ir D. M. teigė, kad pareiškėjo nurodymu vyko į reidą. Atstovės teigė, kad praktikoje nėra pasitaikę atvejų, jog neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai vieni, be aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, vyktų ar savarankiškai organizuotų konkretų reidą.

Pareiškėjas organizavo 2013 m. liepos 16 d. reidą, tačiau reido atlikti vyko vieni neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. Iš D. J. paaiškinimo akivaizdu, jog į Karalgirio mišką jis išvyko iš namų ir jokio tą dieną reido neplanavo – reidas buvo suplanuotas 2013 m. liepos 17 d., nors pareiškėjas teigė, kad 2013 m. liepos 16 d. buvo suplanuoti du reidai. Šios aplinkybės įrodo, jog pareiškėjas nesiėmė priemonių užtikrinti tinkamą inspekcijos darbo organizavimą. K. M. neorganizavo reido, o tik paprašė inspektoriaus J.

B. nuvykti į nurodytą vietą, kadangi buvo gautas signalas, kad du neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai reido metu brakonieriauja neva su Kauno aplinkosaugininkų žinia. Pažeidimas buvo užfiksuotas Kauno RAAD teritorijoje, todėl pareiškėjas turėjo pareigą imtis reikiamų priemonių 2013 m. liepos 16 d. pažeidimui išaiškinti, tačiau į įvykio vietą buvo nusiųstas nepilnus metus dirbantis pareigūnas, kuris neatliko visų įvykio vietos fiksavimo ir aplinkybių tyrimo veiksmų. Kauno RAAD direktoriaus 2013 m. liepos 23 d. pavedimu Nr. PV-9/2013 buvo pavesta Kėdainių rajono agentūros vedėjui perimti G.

V. administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimą. Akivaizdu, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, nuobauda jam paskirta pagrįstai ir teisėtai.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė VTĮ 2 straipsnio 12 dalį, 28 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2013 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-971/2013. Valstybės tarnautojų tarnybiniai nusižengimai daro tiesioginę įtaką šių institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui. Tarnybinės atsakomybės taikymo pagrindus ir tvarką išsamiai reglamentuoja VTĮ VII skyrius „Valstybės tarnautojų skatinimas ir atsakomybė“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Teismas išdėstė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A662-3035/2012 ir kt. nuostatas. Akcentuota, kad visos veikos, už kurias valstybės tarnautojui skiriama tarnybinė nuobauda, turi būti nustatytos ir atitinkamai kvalifikuotos tarnybinio nusižengimo tyrimo metu. Tyrimo rezultatai, inter alia duomenys apie padarytą tarnybinį pažeidimą, jo kvalifikacija, įforminami tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, vertina ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį. Įvertinus byloje esančius dokumentus bei medžiagą ir Išvadą, nurodyta, jog pareiškėjo kaltės forma nėra nustatyta. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad pareiškėjas dėl aplaidumo neatliko savo pareigų, tačiau atsiliepime pateikti atsikirtimai į pareiškėjo skundo argumentus nevertintini kaip tarnybinio nusižengimo sudėties elementas, kuris turėjo būti nustatytas ir konstatuotas Išvadoje, kurios pagrindu buvo priimtas sprendimas dėl nuobaudos skyrimo.

Teismas pažymėjo, kad Išvados konstatuojamojoje dalyje nurodyta, jog pareiškėjas netinkamai vykdė tarnybines pareigas, organizuodamas 2013 m. liepos 16 d. reidą Karalgirio miške, Kauno rajone (VTĮ 2 str. 12 d): neužtikrino jam pavestų funkcijų vykdymo, tuo pažeisdamas Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno RAAD 2010 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-46, (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.1. ir 7.2. punktų reikalavimus; gavęs pranešimą apie aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus nesiėmė visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, tuo pažeidė Kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punktą; 2013 m. liepos 16 d. reido organizavimas buvo netinkamas, pažeista Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų ir pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo instrukcija, patvirtinta aplinkos ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. D1-484. Iš šios Išvados dalies nustatyta, jog pareiškėjui buvo suformuluotas kaltinimas dėl netinkamo 2013 m. liepos 16 d. reido organizavimo.

Įvertinus Išvadą ir Įsakymą, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta nuobauda, matyti, kad pareiškėjo veika kvalifikuota pagal VTĮ 2 straipsnio 12 dalį, kuri nustato valstybės tarnautojų bendrąją pareigą. Ši įstatymo norma gali būti pažeista valstybės tarnautojui padarant konkrečiai apibrėžtą tarnybinį nusižengimą, kuris tarnybinio patikrinimo motyvuotoje išvadoje kvalifikuojamas pagal atitinkamą (pažeisto) teisės akto normą (straipsnį, dalį, punktą). Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas, kaip jau minėta, nesilaikė Pareigybės aprašymo 7.1. ir 7.2. punktų bei Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų ir pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo instrukcijos reikalavimų. Minėtos normos pagal jose įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį yra blanketinės, nukreipiančios į kitų teisės aktų nustatytas pareigas ar pavedimus, kuriuos pareiškėjas turėjo būti pripažintas pažeidęs, siekiant jį patraukti tarnybinėn atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju toks teisės aktas ar pareiškėjui duotas pavedimas, imperatyviai įpareigojęs pareiškėją elgtis atitinkamu būdu, nei Išvadoje, nei Įsakyme nenurodytas. Konstatuota, kad Išvadoje ir Įsakyme pareiškėjo veika kvalifikuota netinkamai, pareikštas kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas nekonkrečiai, pareiškėjo veiksmų nesusiejant su teisės aktų normomis, kurių kaip įtvirtinančių imperatyvų elgsenos variantą atitinkamoje situacijoje pareiškėjas privalėjo laikytis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-3777/2011).

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012 ir pažymėjo, kad vien teisės normų nurodymas ir jų turinio (kuriuose įtvirtinti bendro pobūdžio elgesio standartai) nurašymas tarnybinio nusižengimo kvalifikacijoje, nedetalizuojant ir tinkamai neatskleidžiant visų būtinų pažeidimo sudėties elementų, negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei atsirasti. Teismo nuomone, dėl Išvados trūkumų, kurie vertinami kaip pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimas, tarnybinės nuobaudos paskyrimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas.

Išvadoje pareiškėjui taip pat inkriminuoti veiksmai, jog jis, gavęs pranešimą apie aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nesiėmė visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, tuo pažeidė Kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punktą, kuris reglamentuoja, jog aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, gavę pranešimą apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imasi visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jei pats to padaryti negali, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti. Iš bylos aplinkybių bei teismo posėdžio pasisakymų, liudytojų K. M., J. B., D. J. parodymų nustatyta, kad pareiškėjas, gavęs pranešimą apie pažeidimą, kurį nustatė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnas J. B., iš karto susisiekė su minėtu pareigūnu, nurodė į pažeidimo vietą nuvykti D. J., kad padėtų pareigūnui J. B.. Liudytojas K. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš karto po įvykio jis paskambino pareiškėjui, kuris į įvykio vietą nurodė vykti inspektoriui D. J.. Liudytojas J. B. taip pat pavirtino, jog į įvykio vietą pareiškėjo nurodymu atvyko Kauno RAAD pareigūnas D. J., kuriam ir buvo perduotas G. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei kita medžiaga. Liudytojas D. J. pažymėjo, jog A. G. 2013 m. liepos 16 d. vakare jam telefonu nurodė vykti į įvykio vietą ir atlikti visus reikalingus veiksmus tam, kad būtų išaiškintas galimas pažeidimas. Tol, kol administracinio teisės pažeidimo medžiaga buvo Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje, A. G. kuravo ir koordinavo tyrimo veiksmus.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas, vykdydamas savo tarnybines pareigas, atliko reikiamus veiksmus, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai tiek, kiek per tas kelias dienas (nuo 2013 m. liepos 16 d. iki 2013 m. liepos 22 d.) galima buvo atlikti. Be to, 2013 m. liepos 22 d. tarnybiniu pranešimu, siekiant objektyvumo dėl administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo, pareiškėjas paprašė spręsti klausimą dėl tyrimo medžiagos perdavimo kitiems pareigūnams (Aplinkos apsaugos administracinio teisės pažeidimo bylos p. 18). Tik šio pranešimo pagrindu Kauno RAAD 2013 m. liepos 23 d. pavedimu Nr. PV9/2013 buvo pavesta Kauno RAAD Kėdainių rajono agentūros vedėjui K. M. nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 246 (Aplinkos apsaugos administracinio teisės pažeidimo bylos p. 19). Jokių kitų administracinio teisės pažeidimo bylos perdavimo kitiems pareigūnams pagrindų šios administracinės bylos nagrinėjimo metu nenustatyta. Byloje nėra objektyvių ir patikimų duomenų, kad pareiškėjas aplaidžiai vykdė minėto įvykio tyrimą ir pažeidė Kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punkto reikalavimus, todėl nepagrįstai ir neteisėtai dėl minėtų veiksmų pareiškėjui paskirta nuobauda.

Teismas konstatavo, kad Išvadoje ir Įsakyme pareiškėjo veika kvalifikuota netinkamai, pareikštas kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas nekonkrečiai, pareiškėjo veiksmų nesusiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgsenos variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėjas privalėjo laikytis, kas vertintina kaip Taisyklių 13 punkto reikalavimų nepaisymas. Nenustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Pareiškėjui iškelti kaltinimai dėl netinkamo reido organizavimo, kuomet buvo pažeista Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų ir pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo instrukcija, nenurodant konkrečios jos dalies ar dalių, bei Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.2 punktai, kurie yra blanketiniai, nukreipiantys į kitų teisės aktų nustatytas pareigas ar pavedimus, kuriuos pareiškėjas turėjo būti pripažintas pažeidęs, vertintina kaip procedūrinis pažeidimas. Nesant tokių nuorodų kaltinimo apimtis tampa neaiški, užkerta kelią žinoti, kokių taisyklių, pareigų nesilaikė atsakomybėn traukiamas asmuo, valstybės tarnautojui atimama galimybė apsiginti konkretaus kaltinimo ribose, atimama galimybė vertinti tarnybinės nuobaudos pagrįstumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-795/2007, 2007 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-254/2007). Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai yra pagrįsti, todėl Įsakymas panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

III. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde išdėsto, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nenustatytos pareiškėjo kaltės formos, kadangi iš pačios Išvados turinio galima aiškiai nustatyti kaltės formą. Akivaizdu, kad tarnybinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo ir aplaidumo netinkamai organizuojant ir koordinuojant Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų darbą bei neužtikrinant pavestų funkcijų vykdymo. Toks formalus traktavimas leidžia valstybės tarnautojui išvengti atsakomybės už tarnybinį pažeidimą, kadangi, kaip ir šios bylos atveju, jau yra suėjęs terminas tarnybinės nuobaudos skyrimui. Taip pat pažymi, kad tai niekaip neprisideda prie valstybės tarnybos įvaizdžio visuomenėje, nedidina žmonių pasitikėjimo ja. Valstybės institucijų atsakingiems pareigūnams yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniams pareigūnams ir visuomenė turi pagrįstų lūkesčių, kad minėti valstybės pareigūnai yra aukštesnių moralės normų ir tarnybinės etikos principų.

Dėl Išvados pagrįstumo nurodo, jog komisija pateikdama Išvadą rėmėsi ir 2013 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro sudarytos komisijos pažyma „Apie Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių galimų nusižengimo tyrimo rezultatus“. Pažymoje buvo išsamiai ištirtos visos nusižengimo aplinkybės, apklausti liudytojai, įvertintas paties pareiškėjo A. G. paaiškinimas. Todėl, kaip ir nurodyta Išvadoje, nebuvo tikslinga iš naujo rinkti įrodymus, apklausti liudytojus ir taip tik toliau vilkinti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Pažymėta, kad su 2013 m. rugpjūčio 2 d. pažyma pareiškėjas buvo supažindintas, jos pagrindu rašė paklausimus ir skundus aplinkos ministrui. Mano, kad tai nėra tarnybinio nusižengimo išvados trūkumas.

Atsakovo nuomone, pareiškėjo veiksmai, atsižvelgiant į tiksliai nustatytas tarnybinio nusižengimo aplinkybes, yra susieti su teisės aktų normomis, t. y. Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.2 punktais bei Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų ir pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo instrukcija. Nesutinka, kad nurodytos teisės normos yra visiškai blanketinės, kadangi, pvz., reikalavimas organizuoti inspekcijos darbą nėra iki galo reglamentuotas, tačiau tai yra nurodyta pareiškėjo pareigybės aprašyme. Be to, savo skunde pareiškėjas nekelia klausimo dėl Įsakymo neteisėtumo, todėl pareiškėjui, atsižvelgiant ir į tai, kad pareiškėjas yra Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas, konkrečių teisės normų pažeidimas yra aiškus. Dėl Kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punkto pažeidimo teismas sprendime pasisakė iš esmės, nors ši norma taip pat gali būti vertinama kaip blanketinė.

Teismas bylos nagrinėjimo metu visiškai netyrė 2013 m. liepos 16 d. reido organizavimo ir vykdymo pažeidimų, todėl, atsakovo manymu, teismas turėjo išankstinę nuomonę dėl teismo sprendimo ir pareiškėjo skundo tenkinimo, vadovaujantis formaliais pagrindais. Bylos aplinkybės teismo posėdžio metu nebuvo iki galo ištirtos ir įvertintos, o tai sąlygoja priimto sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą. Teismas sprendime visiškai neanalizavo aplinkybės, kad pareiškėjas nenurodė jam pavaldiems pareigūnams patikrinti G. V. ir D.

M. seifuose laikomų ginklų ir jų skaičiaus. Norint išsklaidyti bet kokias abejones dėl galimo neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių brakonieriavimo pareiškėjas, kaip Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vadovas ir koordinatorius, nenurodė jam pavaldiems pareigūnams patikrinti G. V. ir D. M. seifuose laikomų ginklų ir jų skaičiaus, o jeigu jie būtų nesutikę tai padaryti, operatyviai kreiptis į teisėsaugos institucijas, nes automobilyje, kuriuo atvyko G. V. ir D. M., buvo rastas tuščias plastmasinis šautuvo dėklas. Nei atvykęs surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo D.

J., nei vėliau apie tai informuotas pareiškėjas neorganizavo ir nekoordinavo šio ginklo, kaip galimo pažeidimo įrankio, paieškos. Pareiškėjas skunde teigia, kad Inspekcija laukė filmuotos medžiagos, nors buvo privalu kitą rytą rinkti pažeidimo įrodymus, fiksuoti situaciją pažeidimo vietoje, aplinkybes, rinkti papildomus paaiškinimus ir t. t. Departamento direktorius 2013 m. liepos 23 d. pavedimu Nr. PV-9/2013 pavedė Kėdainių rajono agentūros vedėjui K. M. perimti G. V. administracinio teisės pažeidimo tyrimą, kuris ir atliko veiksmus, kuriuos buvo privalu nedelsiant atlikti Inspekcijos pareigūnams (patikrinti, kur yra šautuvas, kurio dėklas buvo tuščias, paprašyti neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių papildyti paaiškinimus, nuvykti į pažeidimo vietą fiksuoti situaciją, nustatyti tikslią pažeidimo vietą ir t. t.).

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė D. J., todėl pareiškėjas pagal tarnybines pareigas privalėjo žinoti, koordinuoti ir padėti jaunam darbuotojui renkant įrodymus, juolab kad Aplinkos apsaugos agentūros Gyvosios gamtos kontrolės viršininkas K. M. kitą dieną, t. y. 2013 m. liepos 17 d., paskambino pareiškėjui telefonu ir paprašė „Alvydai, rink medžiagą“ (audio įrašas). Dėl to, kad įrodymai nebuvo surinkti nedelsiant, nukentėjo administracinės bylos objektyvumas. Administracinio teisės pažeidimo tyrimo procedūra (pažeidimo nustatymas) baigiasi, kai būna surinkta visa faktinė medžiaga, išaiškintos visos aplinkybės ir t. t., nutarimo administracinėje byloje priėmimu, o ne tik fakto fiksavimu 2013 m. liepos 16 d.

Pareiškėjas A. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, jog nesutinka su apelianto nuomone, kad pareiškėjo kaltės forma yra nustatyta Išvadoje, kituose dokumentuose. Apeliantas tik formaliai nurodo, kad kaltė nustatyta, tačiau nepagrindžia, kuo pasireiškė kaltė, kokius veiksmus atliko ar neatliko pareiškėjas, organizuodamas ir koordinuodamas Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų darbą. Kaltinimas, kad 2013 m. liepos 16 d. gavus pranešimą apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą pareiškėjas nesiėmė visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, neatitinka faktinių aplinkybių. Nesutinka su apelianto argumentais, kad Išvada atitinka jos turiniui keliamus reikalavimus, surašyta tinkamai. Mano, jog jokio papildomo tyrimo nereikėjo, nes buvo atskleistos tarnybinio pažeidimo aplinkybės. Išvadoje nurodytose teisės normose išvardytos pareigos yra bendrojo pobūdžio, jose nėra detalizuotas konkretus pareigūno elgesys, vykdant šiose normose nurodytas pareigas, aiškumas dėl šių normų pažeidimo neatskleistas (neįrodytas) Išvadoje, atskirai nenurodyta, kuo pasireiškė valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas (pažeidimas) bei kuo pasireiškė jo kaltė dėl tariamai padarytų pažeidimų. Išvados turinys neatitinka ankščiau paminėtų Taisyklių 13 punkto 3 reikalavimų. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas buvo šališkas, turėjo išankstinę nuomonę, o bylos aplinkybės nebuvo išnagrinėtos. Vien aplinkybė, kad teismas priėmė nepalankų apeliantui sprendimą, neįrodo teismo šališkumo. Į teismo posėdžius buvo iškviesti liudytojai K. M., J. B., D. J., ištirti byloje visi kiti surinkti rašytiniai įrodymai, proceso dalyviai teikė savo įrodymus ir argumentus. Tai, kad teismas savo sprendime konkrečiai nepasisakė dėl to, jog buvo nepatikrinti neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių G. V. ir D. M. seifuose laikomi ginklai ir jų skaičius, neįrodo, kad teismas nenagrinėjo visų tarnybinės nuobaudos skyrimo aplinkybių. Teismas susipažino su administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 246 medžiaga, išnagrinėjo kitus įrodymus ir nustatė, kad vykdydamas tarnybines pareigas, pareiškėjas atliko reikiamus veiksmus. Jokių kitų administracinio teisės pažeidimo bylos kitiems pareigūnams perdavimo pagrindų nenustatyta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2013-09-12 įsakymo Nr. P-123, kuriuo už netinkamą reido organizavimą ir pavaldžių pareigūnų veiksmų koordinavimą Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkui A. G. skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX–855 redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių nuostatos, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus priimti valstybės tarnautojų administracinį teisinį statusą nustatantys teisės aktai (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. D1-484 patvirtinta Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų ir pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo instrukcija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2012-03-15 įsakymu Nr. V-68 patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo tvarkos aprašas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2010-04-23 įsakymu Nr. V-46 patvirtintas Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pareigybės aprašymas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008; 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012; 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.). Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

Įsakymu tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta atsižvelgiant į 2013 m. rugsėjo 9 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. NR-189 dėl A. G. tarnybinio nusižengimo. Konstatuota, kad pareiškėjas kaip Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas netinkamai vykdė tarnybines pareigas organizuodamas 2013 m. liepos 16 d. reidą Karalgirio miške, Kauno rajone: neužtikrino jam pavestų funkcijų vykdymo, tuo pažeisdamas GGAI viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2010 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-46 7.1. ir 7.2 punktų reikalavimus; gavęs pranešimą apie aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus nesiėmė visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punktą bei 2013 m. liepos 16 d. reido organizavimas buvo netinkamas ir pažeidė Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų ir pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo instrukciją, patvirtintą aplinkos ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. D1-484.

Atsakovas, tarnybinio patikrinimo išvadoje akcentuodamas pareiškėjui priskirtų funkcijų, nustatytų Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.2 punktuose vykdymo pažeidimą, perrašė Komisijos 2013-08-02 pažymos Nr. (16-4)-D8-6584 „Apie Kauno RAAD Gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų ir neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių galimų nusižengimo tyrimo rezultatus“ motyvus, absoliučiai nesigilindamas į kilusio ginčo esmę bei teisinio reguliavimo aspektus (ar pagal galiojančius teisės aktus pareiškėjo kompetencijai buvo priskirtas visų išvardytų veiksmų atlikimas). Taip pat aptariamoje tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra tiksliai ir konkrečiai nurodyta, kokias Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų ir pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo instrukcijos nuostatas pareiškėjas pažeidė netinkamai organizuodamas reidą. Tai reiškia, jog tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė nebuvo tinkamai pagrįsta ir atlikta veikos juridinė kvalifikacija. Atsakovas minėtoje išvadoje visiškai nesprendė klausimo dėl pareiškėjo kaltės pobūdžio. Galiausiai sprendžiant dėl padaryto tarnybinio nusižengimo jo kvalifikavimui yra svarbios dėl to kilusios pasekmės. Atsakovas Išvadoje nenurodo, ar dėl pareiškėjo veikos (neveikimo) jam kilo kokio nors pobūdžio neigiamos pasekmės. Nenustačius esminių tarnybinio nusižengimo elementų – konkrečių asmens neteisėtų veiksmų (neveikimo), jo kaltės bei dėl pažeidimo kilusių pasekmių, tarnybinei atsakomybei taikyti nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje ir skundžiamame įsakyme pareiškėjo veika kvalifikuota netinkamai, pareikštas kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas nekonkrečiai, pareiškėjo veiksmų nesusiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgsenos variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėjas privalėjo laikytis, kas vertintina kaip Taisyklių 13 punkto reikalavimų nepaisymas ir panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2013-09-12 įsakymą Nr. P-123 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. G.“.

Apeliacinio teismo teisėjo kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams dėl A. G. veiksmų atliekant aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų tyrimą bei dėl jų papildomai nepasisako.

Patikrinusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas taisykles ir sprendime padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas. Kaip matyti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, tikrindamas Įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiškėjui pagrįstumą bei teisėtumą, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, pasisakė dėl kiekvieno tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyto pažeidimo ir taip pat patikrino, ar tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse nustatytos tvarkos.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Dainius Raižys Skirgailė Žalimienė