A-2197-502/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2197-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00028-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. V. ir uždarosios akcinės bendrovės „Nordcros“ skundą atsakovui Kretingos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Progresyvūs projektai“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai A. V. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nordcros“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. (6.23)-D3-5539 „Dėl žemės sklypų planų, prilyginamų detaliajam teritorijų planavimui“ ir įpareigoti Kretingos rajono savivaldybės administraciją suderinti planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (naujas adresas(duomenys neskelbtini)) (toliau – ir žemės sklypas 43A), kuriame esantis gamybinis buitinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais, nuosavybės teise priklauso A. V., ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas 43), Kretingoje, kuriame esantis pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais, nuosavybės teise priklauso UAB „Nordcros“.

Skunde (III t., b. l. 114–118) pareiškėjai paaiškino, kad Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. A1-684 buvo leista pradėti rengti žemės sklypų planus, prilyginamus detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, tačiau Kretingos rajono savivaldybės administracija skundžiamu sprendimu atsisakė derinti žemės sklypų 43A ir 43 planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams (toliau – ir Žemės sklypų planai). Planų nederinimą atsakovas motyvavo tuo, jog nebuvo atsižvelgta į pradedamą rengti naują detalųjį planą, kuriuo siekiama suformuoti žemės sklypus laisvoje valstybinėje žemėje, bei tuo, jog pagal Žemės sklypų planus suformuotų žemės sklypų dydis (8 664 kv. m. ir 3 900 kv.

m) yra neracionalus ir nepagrįstas juose esančių statinių eksploatacija. Pareiškėjų teigimu, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus išduotuose Žemės sklypų planų rengimo reikalavimuose nurodyta, kad rengiant Žemės sklypų planus turi būti vadovaujamasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, t. y. Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T2-322 patvirtintu Kretingos rajono teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto – bendruoju planu, o kiti galiojantys teritorijų planavimo dokumentai nenurodyti, todėl nepagrįstas atsakovo reikalavimas atsižvelgti į pradedamą rengti detalųjį planą, kuriuo siekiama suformuoti žemės sklypus laisvoje valstybinėje žemėje.

Klaipėdos apskrities viršininkas 2000 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 1981 patvirtino žemės sklypo 43A ribas ir leido išsinuomoti 8 664 kv.m. žemės sklypą 43A prie nuosavybės teise valdomų statinių. Šio žemės sklypo ribos sutampa su sklypą juosiančia tvora, kuri yra vienas iš nuosavybės teise valdomų statinių, prie kurių formuojamas sklypas. Žemės sklypo 43 planas taip pat parengtas pagal preliminarią žemės sklypo ribų schemą, kaip reikalaujama pagal Aprašo 19 ir 20 punktų nuostatas, ir jo plotas, nors schemoje bei kadastrinių matavimų byloje nurodytas 6 900 kv. m, žemės sklypo plane sumažintas iki 3 900 kv. m.

Taigi nėra pagrindo teigti, kad ir žemės sklypo 43 plotas 3 900 kv. m neatitinka preliminarios žemės sklypo ribų schemos ir yra neracionalaus dydžio. Žemės sklypų planai parengti vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2012 m. rugsėjo 6 d. sutikimu Nr. 14SD-(14.14.7)-162, prie kurio pridėti planai, pagal kuriuos žemės sklypui 43 priskirtas 6 900 kv. m plotas, o žemės sklypui 43 už 8 664 kv. m ploto sklypą. Ši aplinkybė vertintina kaip atsakovo pripažinimas pareiškėjų naudojimosi nurodyto dydžio sklypu.

Žemės sklypai suformuoti atsižvelgiant į planavimo tikslą – suformuoti žemės sklypus prie nuosavybės teise valdomų statinių, t. y. žemės sklypas 43A formuojamas prie pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių (tvoros ir kiemo aikštelės – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o žemės sklypas 43 prie pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių (tvoros ir kiemo aikštelės – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 punktą, formuojami sklypai turi apimti visą savininko turimą nekilnojamąjį turtą (šiuo atveju pastatus, tvoras ir kiemo aikšteles) bei formuojami sklypai tokio dydžio, kuris būtinas esminiams statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, Tarnyba) 2014 m. sausio 10 d. akte Nr. 1KA-(9.4)-5 pripažinta, kad sklype 43 yra pastatas, o 2013 m. gegužės 17 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 14ŽN-(14.14.73)-29 pateikti neteisingi duomenys apie tai, jog sklype pastato nėra.

Atsakovas Kretingos rajono savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime (I t., b. l. 146–147; III t., b. l. 138–139) paaiškina, kad Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. A1-684 pareiškėjams buvo leista pradėti rengti Žemės sklypų planus. Pagal Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 (toliau – ir Aprašas), 20 punktą, plano rengėjas turi rengti planą pagal išduotus reikalavimus ir rengdamas žemės sklypo planą vietovėje patikslinti schemoje siūlomas preliminarias žemės sklypo ribas pagal nustatytus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo reikalavimus. Kretingos rajono savivaldybės administracija valstybinėje žemėje rengia detalųjį planą ir formuoja du naujus sklypus, kurių formavimui gavo Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą. Šiuo atveju yra gautos planavimo sąlygos, parengta planavimo užduotis, vykdomos viešųjų pirkimų procedūros detaliojo plano rengėjui parinkti, o pareiškėjai siekia dalį planuojamos teritorijos prijungti prie formuojamų sklypų nuosavybės teise valdomiems statiniams eksploatuoti. Pareiškėjų siūlomi formuoti žemės sklypai nėra racionalaus dydžio ir tinkami naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. Pagal pastatų išdėstymą teritorijoje matyti, kad planuojami nepagrįstai dideli žemės sklypai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prieštaravo pareiškėjų skundo tenkinimui.

Atsiliepime (II t., b. l. 8–12; III t., b. l. 141–146) nurodė, kad Kretingos rajono savivaldybės administracija 2012 m. rugpjūčio 22 d. raštu Tarnybos Kretingos skyriui pateikė pareiškėjų 2012 m. rugpjūčio 3 d. prašymą dėl sutikimo rengti Žemės sklypų planus, kurių tikslas suformuoti žemės sklypus prie nuosavybės teise valdomų pastatų eksploatacijai. Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyrius 2012 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 14SD-(14.14.7)-1628 davė sutikimą rengti Žemės sklypų planus. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog Klaipėdos apskrities viršininkas 2000 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 1981 patvirtino žemės sklypo ribas ir leido išsinuomoti 8 664 kv. m žemės sklypą 43A prie nuosavybės teise valdomų pastatų, taip pat nurodydami, jog žemės sklypo 43 planas parengtas pagal preliminarią žemės sklypo ribų schemą. Buvę statinių savininkai UAB „Kretingos Baltika“, VĮ Kretingos agroautomatikos, UAB „Dundesys“, J. Narbuto komercinė firma, UAB „Prieglius“ valstybinės žemės nuomos sutarties nesudarė, sandoriai nebuvo užbaigti ir žemės sklypo planas, kurio plotas 8 664 kv. m, nebuvo patvirtintas Kretingos rajono (valdybos) savivaldybės mero, kaip numatė tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirtis veiklai“ nuostatos. Kretingos miesto taryba 1991 m. lapkričio 7 d. sprendimu suteikė 8 000 kv. m ploto žemės sklypą gamybinės bazės statybai. Ten išlikęs 57,50 kv. m ploto pastatas yra apleistas, apgriuvęs, veikla jame nevykdoma, jis užterštas statybinėmis šiukšlėmis, o prie jo pareiškėjai siekia suplanuoti 8 664 kv. m ploto žemės sklypą. Tarnyba sutiko su Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 7 d. rašte išdėstyta pozicija, kad statinių savininkai turi pateikti verslo planą, kuris užtikrintų formuojamo žemės sklypo dydį pastatų eksploatacijai bei verslui vykdyti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Progresyvūs projektai“ palaikė pareiškėjų skundą.

Atsiliepime (I t., b. l. 130–133) paaiškino, kad žemės sklypai suformuoti vadovaujantis Aprašo 16, 16.1, 16.2, 16.3, 19, 20.1, 20.2 punktų reikalavimais, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus parengtais žemės sklypų rengimo reikalavimais bei schemomis, juose pateikta nuoroda dėl žemės sklypų ribos formavimo pagal kadastrinių matavimų bylos medžiagą. Sklypo 43A formavimas buvo užbaigtas Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu, o sklypo 43 – tuometinio Kretingos rajono savivaldybės vyr. architekto suderinimu.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjų A. V. ir UAB „Nordcros“ skundą tenkino iš dalies – panaikino Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. (6.23)-D3-5539 ir įpareigojo Kretingos rajono savivaldybės administraciją per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti pateiktus žemės sklypų 43A ir 43 planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, arba raštu pateikti motyvuotą atsakymą plano rengėjui, jeigu planai nederinami (IV t., b. l. 16–24).

Teismas nurodė, kad Kretingos rajono savivaldybės administracija yra viešojo administravimo subjektas, todėl privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas). Pareiškėjų ginčijamas Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimas Nr. (6.23)-D3-5539 turi atitikti tokiam aktui nustatytus reikalavimus. Bendro pobūdžio taisyklės, keliamos individualaus administracinio akto turiniui, yra įtvirtintos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos žemėtvarkos skyrius 2012 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 14SD-(14.14.7.)-1628 sutiko, kad būtų rengiamas valstybinės žemės sklypų 43A ir 43 planas, prilyginamas detaliajam teritorijų planavimo dokumentui. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. A1-684 leista pradėti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Planavimo tikslas – suformuoti žemės sklypus prie nuosavybės teise valdomų pastatų. Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus patvirtintuose žemės sklypo plano rengimo reikalavimuose nurodyta vadovautis planuojamoje teritorijoje galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais – Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio18 d. sprendimu Nr. T2-322 patvirtintu Kretingos rajono teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendruoju planu. Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. (6.23)-D3-5539 parengti planai nederinti. Skundžiamame sprendime nurodytos nederinimo priežastys, jog pareiškėjai, rengdami teritorijų planavimo dokumentus, neatsižvelgė į Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 14 d. teiktus pasiūlymus dėl planavimo, t. y. 1) rengiant planus ir projektuojant sklypus reikia atsižvelgti į su sklypais besiribojančių (duomenys neskelbtini) gatvių kategorijas, jų raudonųjų linijų ribas, rezervuoti teritorijas gatvių plėtrai, pėsčiųjų takams, inžinerinių tinklų koridoriams; 2) neatsižvelgta į tai, jog Kretingos rajono savivaldybės administracija pradeda rengti detalųjį planą tikslu suformuoti žemės sklypus laisvoje valstybinėje žemėje, nes pareiškėjų formuojami sklypai užima didžiąją dalį numatomų formuoti sklypų; 3) suformuotų sklypų dydis 8 664 kv. m ir 3 900 kv. m neracionalus, nepagrįstas esamų statinių eksploatacija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-453/2014 panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 23 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą žemės sklypai be aukciono gali būti išnuomoti arba parduoti, jeigu jie yra užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, nes būtina prielaida atsirasti asmens teisei be aukciono išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą yra tai, jog žemės sklypai turi būti užstatyti šiam asmeniui priklausančiais statiniais. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog iš byloje esančių įrodymų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, ar M. J. priklausęs 57,50 kv. m sandėlis sklype 43 faktiškai egzistuoja.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad nekilnojamąjį turtą, dėl kurio faktinio egzistavimo buvo iškilęs ginčas – sandėlį iš M. J. nusipirko UAB CTrent, o po to pareiškėjas UAB „Nordcros“. Atsakovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovės pripažino aplinkybę, jog 57,50 kv. m sandėlis sklype 43 faktiškai egzistuoja. Tai užfiksuota ir Nacionalinės žemės tarnybos Rizikų valdymo ir veiklos kokybės užtikrinimo skyriaus 2014 m. sausio 10 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. 1KA-(9.4)-5, kuriame nurodyta, jog nesuformuotame valstybiniame žemės sklypo plote, sklype 43, yra išlikęs pastatas – sandėlis. Atsakovui pripažinus šią aplinkybę, proceso šalys derino taikos sutarties sąlygas, tačiau nesutarė dėl sklypų dydžio. Atsižvelgęs į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pripažino, jog 57,50 kv. m sandėlis faktiškai egzistuoja, todėl yra teisinis pagrindas žemės sklypo išnuomojimui arba pardavimui be aukciono.

Pagal Žemės įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. birželio 30 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės įstatymo 6 straipsnyje numatyta, kad parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus.

Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 9 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, jog asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (ginčijamo akto priėmimo metu galiojusi redakcija nuo 2011 m. gegužės 5 d. iki 2014 m. vasario 25 d.) patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, kurių 2.4 punkte nurodyta, jog asmenys pagal Taisykles gali įsigyti nuosavybėn žemės sklypus, kurių reikia nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose arba žemės sklypų planuose, prilyginamuose detaliojo teritorijų planavimo dokumentams (toliau – ir teritorijų planavimo dokumentas), nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (3 p.). Iš šių teisės normų turinio matyti, jog parduodamų valstybinės žemės sklypų prie nuosavybės teise esančių pastatų dydžiai apibrėžiami pastatų eksploatacija pagal jų tiesioginę paskirtį, t. y. iš esmės formuojamo sklypo dydis pagrįstas vertinamąja kategorija, o konkretus dydis nustatomas teritorijų planavimo dokumente.

Pareiškėjai siekia suplanuoti 8 664 kv. m ir 3 900 kv. m valstybinės žemės sklypus. Ginčijamu sprendimu Kretingos rajono savivaldybės administracija nederino pareiškėjų parengtų teritorijų planavimo dokumentų, iš esmės argumentuodama, jog formuojamų sklypų dydžiai neracionalūs ir nepagrįsti juose esančių statinių eksploatacija. Iš skundžiamo akto turinio nėra aišku, koks konkretus sklypų dydis, atsakovo nuomone, būtų racionalus ir pagrįstas, kad sklypuose esantys pastatai galėtų būti tinkamai eksploatuojami. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 27 d.

įsakymu Nr. A1-684 „Dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo“ leista pradėti rengti žemės sklypų 43A ir 43 planus pagal pridėtą schemą, kurioje nurodytos preliminarios žemės sklypų ribos pagal kadastrinių matavimų bylos medžiagą. Pagal VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. 56/2410 duomenis, žemės sklypo 43 plotas nurodytas 6 900 kv. m, o Kadastro ir registro byloje Nr. 56/3222 žemės sklypo 43A plotas nurodytas 8 664 kv. m.

Iš teritorijų planavimo dokumentų sprendinių matyti, jog plano rengėjai nenukrypo nuo kadastro duomenų rengdami pastarojo žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, o žemės sklypo 43 plotas sumažintas beveik du kartus. Teismas pažymėjo, kad Kretingos rajono savivaldybės administracijos parengtame taikos sutarties projekte žemės sklypų plotai siūlyti atitinkamai 5 500 kv. m ir 3 000 kv. m. Pareiškėjai sutiko su žemės sklypo 43 plotu 3 000 kv. m, tačiau žemės sklypą 43A siekė suplanuoti 8 600 kv. m.

Iš bylos duomenų nėra aišku, kodėl atsakovas nesutikimą su sklypo 43A plotu grindžia ploto neracionalumu ir nepagrįstumu, nors Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 1981 patvirtintos šio sklypo ribos ir leista nuomoti būtent 8 664 kv. m sklypą prie jame esančių pastatų. Atsakovas taip pat nevertino Nacionalinės žemės tarnybos nurodytos aplinkybės, kad Kretingos miesto tarybos 1991 m. lapkričio 7 d. sprendimu suteiktas 8 000 kv. m ploto žemės sklypas gamybinės bazės statybai. Atsakovo argumentas, jog jis pats pradėjo planavimo procedūras, o pareiškėjų formuojami sklypai užima didžiąją dalį atsakovo numatomų formuoti sklypų, teisiškai nėra reikšmingas, nes pagal ginčo teisinių santykių metu galiojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 26 straipsnio 3 dalį, detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams.

Tuo tarpu atsakovo reikalavimas atsižvelgti į pradėtus rengti planavimo dokumentus Įstatyme nenumatytas. Paties atsakovo išduotuose žemės sklypų planų rengimo reikalavimuose nurodyta vadovautis Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T2-322 patvirtintu Kretingos rajono teritorijos ir jos dalies – Kretingos miesto bendruoju planu, kitų galiojančių teritorijų planavimo dokumentų nenurodyta. Byloje nėra duomenų, kad parengti žemės sklypų planai prieštarauja Bendrajam planui, tokių argumentų nekelia ir atsakovas.

Nepagrįstas atsakovo atsisakymas derinti parengtus teritorijų planavimo dokumentus dėl to, jog pareiškėjai neatsižvelgė į atsakovo teiktus pasiūlymus. Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. (6.23)-D3-5135 teikti planavimo pasiūlymai yra visuomenės pasiūlymai Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 32 straipsnio požiūriu. Šio straipsnio 1 dalis nustatė, kad pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta planavimo organizatoriaus pareiga išnagrinėti gautus pasiūlymus ir pasiūlymus pateikusiems asmenims motyvuotai atsakyti raštu. Iš bylos duomenų matyti, jog planavimo organizatorius šio reikalavimo nepažeidė. Atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad minėtoje normoje aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas pasinaudojo planavimo organizatoriaus atsakymo apskundimo teise. Teismo įsitikinimu, Kretingos rajono savivaldybės administracija, įgyvendindama jai teisės aktais priskirtus viešojo administravimo įgaliojimus, negali jais naudotis kaip planavimo organizatoriaus nubaudimu už tai, jog jis neatsižvelgė į teiktus pasiūlymus.

Skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodytas Taisyklių 8 punktas, kuris nagrinėjamu atveju netaikytinas, nes iš esmės reglamentuoja išskyrimą atskirų žemės sklypo dalių, reikalingų kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, bei bendraturčiams parduodamų žemės sklypo dalių išskyrimą. Kretingos rajono savivaldybės administracijos sprendime nurodyta, jog su projektuojamais sklypais ribojasi atitinkamos kategorijos gatvės, todėl formuojant žemės sklypus būtina atsižvelgti į gatvių raudonųjų linijų ribas, rezervuojant teritorijas gatvės plėtrai, pėsčiųjų takams, inžinerinių tinklų koridoriams. Teismo vertinimu, ši žemės sklypų planų nederinimo priežastis taip pat suformuluota netinkamai, nes neaišku, kokios kategorijos besiribojančios gatvės, kaip konkrečiai jos įtakoja formuojamų sklypų dydį, kokie apribojimai taikomi projektuojant sklypus, kokio dydžio konkrečiai teritorijos turi būti rezervuojamos gatvių plėtrai, pėsčiųjų takams ir pan., ir ar šie reikalavimai nebuvo išlaikyti rengiant teritorijų planavimų dokumentus. Atsisakymas derinti žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir skundžiamame sprendime išdėstyti nekonkretūs reikalavimai bei ribojimai tiesiogiai įtakoja pareiškėjų daiktinių teisių apimtį (naudojimąsi jiems nuosavybės teise priklausančiais pastatais) ir teisių, susijusių su teritorijų planavimu, apimtį. Sprendimas, kuriuo atsakovas įgyvendino savo kompetenciją, turi būti paremtas įstatymu ir proporcingas siekiamam tikslui. Nekonkretizavus atsisakymo derinti pareiškėjų parengtus teritorijų planavimo dokumentus motyvų ir jų nepagrindus negali būti pripažįstama, jog tokia viešojo administravimo subjekto valios išraiška yra teisėta ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Nurodyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai yra esminiai, todėl skundžiamas administracinis aktas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Apeliacinis skundas (IV t., b. l. 28–32) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Žemės įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje, 9 straipsnio 5 dalyje, 10 straipsnio 4 dalyje bei 5 dalies 1 punkte aiškiai apibrėžta, kad valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai.

2. Žemės įstatymas numato, kad valstybinės žemės sklypai gali būti be aukciono išnuomojami ar parduodami, jei jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (9 str. 6 d. 1 p., 10 str. 5 d. 1 p.).

3. UAB „Nordcros“ prie nuosavybės teise priklausančio sandėliavimo paskirties 57,50 kv. m ploto pastato, esančio sklype 43, siekia suformuoti 3 900 kv. m žemės sklypą. Pareiškėjo siekiamo suformuoti žemės sklypo plotas yra neracionalaus dydžio ir nenaudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

4. Žemės sklypai formuojami pagal Teritorijų planavimo įstatymo 21 ir 22 straipsniuose nurodytus ir įstatymų nustatyta tvarka parengtus, ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus arba žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų paskirtį.

5. Pareiškėjai nesikreipė į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sutikimo rekonstruoti pastatus, esančius valstybinėje žemėje, sklype 43. Sprendžiant, ar žemės sklypas yra naujas ar naudojamas, lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas. Svarbu, ar žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau vystyti vienokią ar kitokią veiklą; svarbu ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu.

6. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatas – sandėlis, esantis sklype 43, kurio plotas 57,50 kv. m, pagal Nacionalinės žemės tarnybos Rizikų valdymo ir veiklos kokybės užtikrinimo skyriaus 2014 m. sausio 10 d. aktą Nr. 1KA-(9.4.)-5 bei Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 1 d. aktą Nr. NP-35 yra apleistas ir apgriuvęs, nenaudojamas pagal Nekilnojamojo turto registre nustatytą pagrindinę naudojimo paskirtį. Patalpose nesandėliuojama. Patalpos užterštos statybinėmis šiukšlėmis, net auga žolė.

Pareiškėjai A. V. ir UAB „Nordcros“ prašo Tarnybos apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (IV t., b. l. 57–65) pažymi, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu teisinio santykio subjektams gali būti sukurtos teisės ir pareigos valstybinės žemės naudojimo srityje – asmens teisė išsinuomoti arba įgyti nuosavybėn konkretų žemės sklypą, atitinkamai valstybės pareiga šį žemės sklypą išnuomoti arba parduoti. Tarnyba, apeliaciniame skunde teigdama, kad žemės sklypų dydis neracionalus, nepagrįstas juose esančių statinių eksploatacija, nepateikė įrodymų, jog suformuotų žemės sklypų dydžiai prieštarauja preliminariose žemės sklypų schemose pažymėtoms siūlomoms preliminarioms formuojamų sklypų riboms. Žemės sklypo dydis, reikalingas kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, yra nustatomas vadovaujantis Taisyklėmis. UAB „Nordcros“ priklauso ne tik tariamai nenaudojamas sandėlis, bet ir kiemo aikštelė, tvora.

Atsakovas Kretingos rajono savivaldybės administracija prašo tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą.

Atsiliepime (IV t., b. l. 49–51) paaiškina, kad pareiškėjai siekia suformuoti žemės sklypus pažeidžiant Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas. Iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos sprendimo 1 punkto galima aiškiai suprasti, kad Kretingos rajono savivaldybės administracija nesutinka su formuojamomis pareiškėjų sklypų ribomis ir reikalauja išimti iš planuojamos teritorijos žemės sklypų plotus tomis ribomis, kurios nurodytos pateiktose schemose. Nei žemės įstatymas, nei Taisyklės nenustato, kad žemės sklypai prie pareiškėjų naudojamų kitų statinių būtų formuojami atsižvelgiant į kadastro duomenų byloje esančio žemės sklypo plano ribas. Ši nuostata taikoma formuojant namų valdos žemės sklypus (Taisyklių 2.15 p.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Progresyvūs projektai“ prieštarauja Tarnybos apeliacinio skundo tenkinimui.

Atsiliepime (IV t., b. l. 53–55) paaiškina, kad pareiškėjai negali naudoti ir rekonstruoti jiems nuosavybės teise priklausančio turto, nes nėra suformuoti žemės sklypai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai Kretingos rajono savivaldybės administracija atsisakė derinti žemės sklypų 43A ir 43 planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, argumentuodama tuo, kad suformuotų sklypų dydis (8 664 kv. m ir 3 900 kv. m) yra neracionalus ir nepagrįstas juose esančių statinių eksploatacija.

Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo (šiam ginčui aktuali teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 21 straipsnio 3 dalies 1 punktu miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį suformuotų žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką iki 2014 m. sausio 1 d. reglamentavo Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas, kuris, kaip matyti iš jį patvirtinusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 1124 preambulės, buvo priimtas įgyvendinant Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteiktus įgaliojimus.

Pagal Aprašo 34 punktą, žemės sklypo planas derinamas su: savivaldybės vyriausiuoju architektu arba jo įgaliotu valstybės tarnautoju, žemės sklypo plano rengimo reikalavimus išdavusiu struktūrinio padalinio vadovu, valstybinės žemės patikėtiniu <...>. Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar kita institucija derinti žemės sklypo plano negali ilgiau kaip 10 darbo dienų. Per tokį pat laiką privaloma raštu pateikti motyvuotą atsakymą plano rengėjui, jeigu planas nederinamas (Aprašo 35 p.). Taigi atsakovo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. (6.23)-D3-5539 priėmimo metu galiojęs teisinis reguliavimas įtvirtino viešojo administravimo subjektams, dalyvaujantiems detaliajam planui prilyginamo dokumento derinimo procedūroje, pareigą per 10 darbo dienų terminą priimti vieną iš numatytų sprendimų – žemės sklypo planą suderinti arba motyvuotai atsisakyti tai daryti, t. y. nesuteikė trečios alternatyvos.

Tikrinamu atveju yra surinkta pakankamai įrodymų ir teisėjų kolegija neabejoja tuo, jog faktine ir teisine prasme ginčo teritorija yra užstatyta pareiškėjams priklausančiais statiniais, todėl jie yra tinkami subjektai reikalauti suformuoti valstybinės žemės sklypus šiems statiniams eksploatuoti. Skundžiamo individualaus administracinio akto argumentacija rodo, jog nekvestionuodama paminėtos aplinkybės, atsisakymą derinti pateiktus Žemės sklypų planus Kretingos rajono savivaldybės administracija grindė Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatomis, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis iš Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnių kylančiu reikalavimu motyvuoti priimamus administracinius aktus, pritartina Klaipėdos apygardos administracinio teismo argumentams, kad šios bylos individualiomis aplinkybėmis neaišku, koks konkretus sklypų dydis, atsakovo nuomone, būtų racionalus ir pagrįstas, kad minėtuose sklypuose esantys pastatai galėtų būti eksploatuojami pagal jų paskirtį. Pažymėtina, jog Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. A1-684 1.1 ir 1.2 punktais leisdamas pradėti rengti Žemės sklypų planus ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja – vyr. architektė, patvirtindama žemės sklypo 43 plano rengimo reikalavimus ir žemės sklypo 43A plano rengimo reikalavimus, planuojamos teritorijos ploto neapibrėžė, todėl atsakovas, prieštaraudamas suformuotų sklypų dydžiui (8 664 kv. m ir 3 900 kv. m), privalo savo poziciją tinkamai pagrįsti, t. y. nurodyti, kokie sprendiniai šiuo atveju atitiktų nustatytą planavimo tikslą. Be to, nagrinėjamoje byloje nesant duomenų dėl UAB „Progresyvūs projektai“ parengtų planų sprendinių prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams, faktas, kad pats atsakovas rengia kitą po paties lygmens teritorijų planavimo dokumentą, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pareiškėjų niekaip nesaisto.

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nurodytus motyvus ir sutikdamas su kitomis Klaipėdos apygardos administracinio teismo išvadomis, jų nekartoja, o tik patikslina skundžiamo teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo rezoliucinę dalį. Kadangi juo Kretingos rajono savivaldybės administracijai duotas patvarkymas per 10 darbo dienų suderinti pateiktus žemės sklypų 43A ir 43 planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, arba raštu pateikti motyvuotą atsakymą plano rengėjui, jeigu planai nederinami, iš esmės yra nurodymas atsakovui pašalinti analizuotos administracinės procedūros metu padarytus pažeidimus, teisėtai ir pagrįstai atsakovo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimas Nr. (6.23)-D3-5539 panaikintas ir atsakovas įpareigotas nustatyta tvarka iš naujo spręsti Žemės sklypų planų derinimo klausimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Pareiškėjų A. V. ir uždarosios akcinės bendrovės „Nordcros“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. (6.23)-D3-5539 ir įpareigoti Kretingos rajono savivaldybės administraciją priimti naują sprendimą dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) 43 ir 43A, Kretingoje, planų, prilyginamų detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, derinimo.

Kitą pareiškėjų skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas