eAS-76-502/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-76-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04595-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Miškų valstybės kadastro tvarkytojo 2014 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą patvirtinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 844; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Valstybinė miškų tarnyba) 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. R2-2802; 3) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio 2014 m. rugpjūčio 13 d. privalomąjį nurodymą Nr. P-7K-2 (toliau – ir Privalomasis nurodymas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjo G. S. skundą atsisakė priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Privalomuoju nurodymu, pasinaudodamas teise šį aktą ginčyti administracine tvarka, t. y. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas) 23 straipsnio 2 dalimi pateikė skundą Valstybinei miškų tarnybai, kuri 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimu jo skundo netenkino. Taigi šiuo atveju Valstybinė miškų tarnyba išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjo ginčą dėl Privalomojo nurodymo, priimto Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio, teisėtumo.

Kaip matyti, centrinis administravimo subjektas (Valstybinė miškų tarnyba) patvirtino teritorinės įstaigos sprendimą (Privalomąjį nurodymą), ginčo klausimu nepriimdamas administracinio akto, kuriuo būtų iš esmės keičiamas pareiškėjo teisinis statusas (teisės ir pareigos), t. y. nurodė, kad Privalomasis nurodymas yra teisėtas ir tuo pagrindu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. ABTĮ 32 straipsnio 3 dalis nustato, kad išnagrinėjus ginčą neteismine tvarka, šalių procesinė padėtis, paduodant skundą teismui, nesikeičia.

ABTĮ 35 straipsnyje nustatyta, kad skundas paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, kai centrinė institucija išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi skundą dėl teritorinio skyriaus sprendimo pareiškėjo skundo netenkina ar tenkina iš dalies ir pareiškėjas nesutinka su palikta galioti sprendimo dalimi, skundo į teismą dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines pasekmes, o atsakovas tokiose bylose yra teritorinis skyrius, priėmęs sprendimą, ir šios bylos nagrinėtinos administraciniuose teismuose pagal teritorinių viešojo administravimo subjektų buveinės vietų paskirstymą teismams.

Kadangi šiuo atveju Privalomąjį nurodymą surašė Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinis poskyris, vadinasi, teritorinis teismingumas turėtų būti nustatomas pagal šio viešojo administravimo subjekto buveinės vietą. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio buveinė yra Molėtų g. 51, Utena, t. y. patenka į Utenos rajono apylinkės teismo veiklos teritoriją, o Utenos rajono apylinkės teismo veiklos teritoriją apima Panevėžio apygardos administracinis teismas, todėl pareiškėjo skundas turėtų būti paduodamas Panevėžio apygardos administraciniam teismui.

III. Pareiškėjas G. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas paaiškina, kad šioje byloje yra ginčijamas ne tik Privalomasis nurodymas ir Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimas Nr. R2-2802, bet ir savarankiškas centrinio administracinio subjekto administracinis aktas – Miškų valstybės kadastro tvarkytojo 2014 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas, todėl byla teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje tikrintina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atsakovą ir, atsižvelgiant į tai, tinkamai išsprendė bylos teritorinio teismingumo klausimą.

Pagal ABTĮ 35 straipsnyje įtvirtintą bendrą principą, skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami (ABTĮ 48 str. 2 d.), buveinė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje atsakovu laikoma materialiojo teisinio santykio šalis (institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas) tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą (2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 4(14), P. 109–124).

Šios bylos medžiaga rodo, kad Valstybinė miškų tarnyba, išnagrinėjusi G. S. skundą dėl Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2014 m. rugpjūčio 13 d. surašyto privalomojo nurodymo Nr. P-7K-2, 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. R2-2802 jį atmetė. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, kad tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukelia Valstybinės miškų tarnybos teritorinio poskyrio, bet ne Valstybinės miškų tarnybos, pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnį veikiančios kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, sprendimas.

Kita vertus, atsakydama į pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, susijusius su galimybe ginčyti 2014 m. liepos 31 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. 844 (toliau – ir Aktas), teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui ir jų keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 198-13-V, 7 punktu (nuo 2014 m. balandžio 3 d. galiojanti redakcija) gavus informacijos, kad Kadastro duomenys yra galimai netikslūs, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimu, gali būti atliekamas Kadastro duomenų patikrinimas vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar Kadastre registruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Patikrinimą atlieka Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu paskirti Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai ar specialistai (toliau – Komisija) pagal poreikį dalyvaujant ir kitų institucijų atstovams. Patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo vietoje aktu (Tvarkos aprašo 5 priedas). Jeigu komisijos išvadose konstatuojama, kad Kadastro duomenys yra keistini, tikslintini ir (ar) taisytini, pokyčius tvirtina Valstybinės miškų tarnybos direktorius ir duomenys pagal patikrinimo akto išvadas registruojami Kadastre.

Iš skundžiamo Akto turinio matyti, jog jo išvadų 4 punktu dėl A. S. 2014 m. liepos 18 d. prašymo, kurio pagrindu ir buvo inicijuotas ginčo patikrinimas, nuspręsta tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis pagal šio akto 2 priedą, pažymint 43 taksacinio sklypo intarpu (miško aikštė (miško žemė verčiama ne miško žeme)) teritorijas šio akto priede Nr. 2 pažymėta 43-1,43-2,43-3. Taigi konstatuotina, kad individualiam administraciniam aktui būdingų požymių prasme šis sprendimas gali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (ABTĮ 3 str. 1 d., 5 str. 1 d., 15 str. 1 d. 1 p., 22 str. 1 d.).

Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir ABTĮ 17 straipsnio 3 dalies reguliavimu, pagal kurį, kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 19 str. 1 d.), o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis naikinama kaip neteisėta ir nepagrįsta, ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas šiam teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti šiam pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas