A-492-493-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-493/2014

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00207-2009-7

Procesinio sprendimo kategorija 79.1.; 70.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių žemėtvarkos skyriui (Utenos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo G. B.).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. pareiškėja D. K. su skundu (I t., b. l. 2–4) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Anykščių miesto žemėtvarkos skyrių (teisių perėmėjas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių žemėtvarkos skyrius (toliau – ir Tarnybos Anykščių žemėtvarkos skyrius)) suderinti 0,1300 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą bei įpareigoti patvirtinti 0,1300 ha žemės ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą.

Paaiškino, jog pagal 2005 m. sausio 27 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį iš valstybės įsigijo 0,1300 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Prie sutarties buvo pridėtas parduodamo žemės sklypo planas, kuriame nebuvo nustatytos ribos, posūkio taškai ir riboženklių koordinatės valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje. Daiktinės teisės į žemės sklypą buvo įregistruotos 2005 m. vasario 9 d. Nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 12 d. UAB „Geovelda“ parengė ginčo žemės sklypo Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą.

Pareiškėja 2008 m. rugpjūčio 29 d. šią bylą pateikė žemėtvarkos skyriui, kuris 2008 m. rugsėjo 5 d. informavo, jog UAB „Geovelda“, atlikdama kadastrinius matavimus, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 25 punkto reikalavimus, kad žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams.

Argumentavo, kad žemėtvarkos skyrius nenurodė asmens, kuris turėtų dalyvauti ženklinant sklypą. Pažymėjo, kad 2009 m. kovo 30 d. Utenos apskrities viršininkui buvo pateiktas skundas ir Utenos apskrities viršininkas 2009 m. gegužės 5 d. atsakė, jog patikrinus linijų ilgius ir riboženklių, pažymėtų numeriais 1, 2, 3, 5 ir 6, koordinates, nustatyta, kad jos neatitinka 2004 m. birželio 14 d. nubraižyto abriso bei preliminaraus plano, kad UAB „Geovelda“ sklypą paženklino atitraukdama pietinę ribą nuo Alaušo ežero apie 6 m, o šiaurinę sklypo ribą pastumiant 5 m į kaimyninį valstybinės žemės sklypą, paaiškino, jog 2004 m. birželio 14 d. nubraižyto žemės sklypo autorius S. K. buvo nuteistas už tai, kad tyčia suklastojo minėto sklypo abrisą.

Nurodė, kad 2009 m. birželio 3 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl informacijos, ar ginčo sklypas ribojasi su Alaušo ežeru. VĮ „Registrų centras“ 2009 m. birželio 4 d. atsakė, jog ežero kranto linija nėra stabili, aiškiai apibrėžta kontūrais ir gali keistis. Pareiškėja nurodė, kad 2009 m. birželio 30 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba), kuri 2009 m. liepos 29 d. atsakė, jog pareiškėjos sklypas vakarinėje dalyje ribojasi su A. L. ir G.

L. priklausančiu sklypu, kuris suformuotas ir įregistruotas; rytinėje dalyje – su Z. Š. sklypu, kuris taip pat suformuotas ir įregistruotas, o šiaurinėje dalyje – su valstybine žeme, kurios pageidauja G. B.. Nurodyta, jog sklypas turi ribotis su Alaušo ežeru, nepaliekant tarpo iki ežero. Pagrindinė pastaba buvo ta, kad matavimuose nedalyvavo A. L. ir G. L. bei skyriaus atstovas kaip valstybinės žemės patikėtinio atstovas. Akcentavo, kad pakartotiniai sklypo ženklinimo darbai buvo atlikti 2009 m. spalio 13 d. Jame dalyvavo A.

L. ir G. L. bei skyriaus atstovas. Nurodė, kad žemėtvarkos skyriaus atstovas su paženklintomis ribomis nesutiko ir nenurodė priežasčių ir teisinio pagrindo. Teigė, kad Z. Š. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas suformuotas ir įregistruotas atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, pažymėtas žemės sklypo plane taškais 3-4-5, tačiau 5 taškas nesiriboja su Alaušo ežeru, todėl ginčo sklypas neturi ir negali turėti ribos tiesiogiai su Alaušo ežeru.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą (I t. b. l. 62–64) nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jo netenkinti.

Paaiškino, kad pareiškėjai 0,13 ha žemės sklypą paženklino S. K. įmonė. Su sklypo paženklinimu (ribomis), plotu bei specialiosiomis naudojimo sąlygomis pareiškėja sutiko, pasirašė 2004 m. birželio 14 d. žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte bei 2004 m. birželio 15 d. preliminarių matavimų plane. Atliekant pareiškėjai priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus 2008 m. rugpjūčio 12 d., kuriuos atliko UAB „Geovelda“, nebuvo pakviestas skyriaus atstovas kaip valstybinės žemės patikėtinio atstovas. Pakartotiniame pareiškėjai priklausančio žemės sklypo matavime dalyvavo ir skyriaus atstovas M. B., kuris žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2009 m. spalio 13 d. akte nepasirašė, nes žemės sklypo paženklinimas buvo atliekamas nesivadovaujant preliminariu žemės sklypo ribų planu, kuris buvo sudarytas 2004 m. birželio 14 d. Akcentavo, kad UAB „Geovelda“ sudarytų 2008 m. birželio 22 d. ir 2009 m. spalio 13 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų 2 punkte nurodyta, jog žemės sklypo ribų nustatymą atliko ir riboženklių įtvirtinimo vietas pažymėjo V. B., vadovaudamasis preliminariu žemės sklypo ribų planu, sudarytu 2004 m. birželio 14 d., kurį paruošė S. K.. Palyginus UAB „Geovelda“ sklypo kadastrinių matavimų planą su S. K. paruoštu planu matyti, jog kadastriniame plane sklypo pietinė riba (taškai 5-6) nuo Alaušo ežero atitraukti apie 6 m, o šiaurinė sklypo riba (taškai 1-2-3) perstumti 5 m į valstybinį žemės sklypą, suformuotą kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris patvirtintas Utenos apskrities viršininko 2007 m. liepos 19 d. įsakymu. Dėl to UAB „Geovelda“ turėjo tikslinti (nužymėti) vadovaudamasi pareiškėjos archyvinėje byloje esamais dokumentais: žemės sklypo preliminarių matavimų planu, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu, sudarytais 2004 m. birželio 14 d. ir 2004 m. birželio 15 d. Dėl to pareiškėjos paaiškinimai dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo yra neobjektyvūs, nes UAB „Geovalda“, atlikdama pareiškėjai priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesivadovavo aukščiau nurodytais dokumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. B. teismo prašė skundą atmesti.

Paaiškino, kad jis pirkimo-pardavimo sutartimi 1992 m. gruodžio 14 d. įsigijo nuosavybėn gyvenamąjį namą iš I. Š.. Namų valdos techninės apskaitos byloje nurodyta, kad žemės sklypą sudarė 267 m2. Trečiojo suinteresuotojo asmens teigimu, jis taip pat yra atlikęs naudojamo sklypo kadastrinius matavimus, tačiau jie dar nėra patvirtinti, kilo ginčas su kaimyne D. K. dėl žemės sklypo ribos. Nurodė, jog bendrosios kompetencijos teisme nėra iniciavęs bylos dėl sklypo ribos nustatymo.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškėjos D. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos apeliacinį skundą, 2011 m. vasario 21 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 26 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad teisiškai reikšminga aplinkybė – pirminės, preliminaraus matavimo būdu nustatytos, žemės sklypo ribos gali būti nustatytos tik atitinkamai ištyrus bei įvertinus 2004–2005 m. sudarytus dokumentus. Ir tik po to, kai bus nustatytos pirminės žemės sklypo ribos, atsiras galimybė įvertinti 2009 m. atliktų kadastrinių matavimų atitikimą arba neatitikimą šioms riboms. Nurodė, kad įvertinus tai, jog dalis dokumentų – abrisas, dėl jo klastojimo neatitinka faktinių aplinkybių, darytina išvada, jog paminėtų kartografinių dokumentų ištyrimas bei įvertinimas, yra susijęs su specialių žinių panaudojimu. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Utenos apskrities viršininko administracija 2007 m. liepos 19 d. įsakymu patvirtino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, kuriuo trečiajam suinteresuotam asmeniui G. B. suprojektavo 0,03 ha žemės sklypą išsipirkimui, skiriant jį eksploatuoti esamus pastatus. Rėmėsi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, 26 straipsnio 3 ir 6 dalimis ir nurodė, kad sprendžiant byloje kilusį ginčą turi būti įvertinti ir minėto žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniai, nustatant ar jie byloje nagrinėjamu atveju įtakoja bylos dalyvių subjektines teises, kokia apimtimi ir pan. Priklausomai nuo atsakymo į šį klausimą šalims gali būti išaiškinta jų teisė nustatyta tvarka ginčyti šio žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių teisėtumą bei pagrįstumą.

II. Iš naujo išnagrinėjęs administracinę bylą Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 28 d. sprendimu (II t., b. l. 73–76) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl kadastrinių matavimų teisėtumo ir pagrįstumo, šiais matavimais nustatomų žemės sklypo ribų. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 21 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 21 punktu bei Taisyklių 11 punktu ir padarė išvadą, kad šiuo teisiniu reglamentavimu yra įtvirtinta pagrindinė taisyklė, nustatanti reikalavimą dėl vietovėje paženklinto pagal preliminarius matavimus žemės sklypo ribų stabilumo, jų nekintamumo, t. y., nustatanti reikalavimą nekeisti žemės sklypo ribų, kurios buvo nustatytos pagal preliminarius matavimus, vėliau atliekant kadastrinius matavimus.

Todėl teismas vertino, kad nustatyti, ar UAB „Geovelda“ atlikti kadastriniai matavimai ir jų pagrindu parengtas žemės sklypo planas atitinka žemės sklypo ribas, paženklintas vietovėje 2004 metais ir užfiksuotas, atliekant kadastrinius matavimus. Nurodė, kad pareiškėjai žemės sklypą 2004 m. birželio 14 d. paženklino S. K., su paženklintomis žemės sklypų ribomis, plotu bei specialiomis žemės naudojimo sąlygomis D. K. sutiko, pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte ir abrise. Iš šio abriso iki S. K. jį ištaisant (suklastojant), matyti, kad žemės sklypas pietvakarine kraštine ribojasi su Alaušo ežeru, nuo kaimyniniame sklype esančios pirties iki riboženklio Nr. 1 yra 31 metrų atstumas, iki riboženklio Nr. 4 – 35 metrų atstumas.

Nuo (duomenys neskelbtini)gatvės vidurio iki riboženklio Nr. 3 yra 23,5 metro, o iki riboženklio Nr. 2 – 21,7 metro. Teismas akcentavo, kad po suklastojimo abrise atsirado duomenys, jog nuo (duomenys neskelbtini) gatvės vidurio iki riboženklio Nr. 3 yra 23,9 metro, buvo papildomai pažymėtas riboženklis tarp D. K. ir A. Š. sklypų, servitutas G. B. sklype, kiti atstumai liko tie patys. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis, pareiškėjai priklausantis 0,13 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuotas ir nekilnojamojo turto registre įregistruotas atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai (preliminarūs matavimai).

Nustatyta, kad šis žemės sklypas vakarinėje dalyje ribojasi su A. L. ir G. L. priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), rytinėje dalyje – su Z. Š. priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), šiaurės rytinėje dalyje – su valstybine žeme. Be to, Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypo pietvakarinė riba ribojasi su Alaušo ežeru. Pagal namų valdos inventorizacinės bylos duomenis, D. K. žemės sklypo plotis yra 14,50 metro, ilgis varijuoja nuo 88 iki 91 metro. Matininkė ekspertė A.

V., teismo pavedimu atlikusi byloje esančių dokumentų tyrimą bei išmatavusi ginčo sklypą vietovėje, nurodė, kad S. K. įmonės nubraižytame abrise atitinka tikrovę tik atstumai, matuoti nuo G. B. gyvenamojo namo. Linijų ilgiai nuo pirties kampų iki abriso taškų 1 ir 4, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės vidurio iki taškų 2 ir 3 neatitinka esančių natūroje. Specialistė taip pat pažymėjo, kad UAB „Geovelda“ atliktas kadastrinių matavimų planas taip pat nevisiškai atitinka abrise ir inventorizacinėje byloje užfiksuotus duomenis, nes namų valdos žemės naudmenos negalėjo būti matuojamos iki ežero kranto, tokiose vietose nestatomi ir riboženkliai, linijų ilgiai skiriasi, neatitinka linijų C ir D gretimybės. Natūroje yra išlikę tik 1 ir 4 riboženkliai.

Todėl teismas padarė išvadą, kad šiuo metu neįmanoma nustatyti visiškai tikslių D. K. žemės sklypo ribų, kurios buvo 2004 metais paženklintos vietovėje atliekant preliminarius matavimus arba kuriomis pareiškėja faktiškai naudojo namų valdos žemę iki preliminarių matavimų atlikimo. UAB „Geovelda“ parengtas žemės sklypo planas ir suformuota kadastrinių matavimų byla neatitinka kitų galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, taip pat ir 2007 m. liepos 19 d. patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą patvirtinti suformuotą kadastrinių matavimų bylą.

Teismas vertino, kad D. K. ir G. B. turėtų pirmiausiai tarpusavio susitarimu arba civilinio proceso tvarka teisme nustatyti jų sklypų ribą ir pagal ją parengti naudojamų žemės sklypų kadastrinius planus bei suformuoti kadastrinių matavimų bylas.

III. Pareiškėja D. K. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 79–81), kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog neįmanoma nustatyti visiškai tikslių D. K. žemės sklypo ribų. Mano, kad teismo padaryta išvada neatitinka atsakovo pozicijos byloje, kuris byloje prašė atmesti skundą tik dėl to, jog matavimai neteisingi ir neatitinka teisės aktų reikalavimų, o ne dėl to, kad nėra aiškios ginčo žemės sklypo ribos. Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai neatitinka 2007 m. liepos 19 d. patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto. Paaiškina kad pagal 2005 m. sausio 27 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį iš valstybės įsigijo 0,1300 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), t. y. dvejais metais anksčiau, nei patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Pažymi, kad per šį laikotarpį S. K. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis tyčia suklastojo 2004 m. birželio 14 d. nubraižytą žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), abrisą, kad pakeistų pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas. Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje atsakovas nepateikė duomenų apie tai, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos buvo keičiamos rengiant ir tvirtinant 2007 m. liepos 19 d. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Teigia, kad byloje apklausta matininkė ekspertė A. V. paaiškino, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas nesiriboja ir nesiribojo su Alaušo ežeru. Mano, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos yra aiškios, o atsakovas nepagrįstai atsisako atlikti jam teisės aktais pavestus veiksmus

Atsakovas Tarnybos Anykščių žemėtvarkos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 88–91) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. B. atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 86–87) nurodo, kad taip pat nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti.

IV. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 28 d. nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą ir sustabdė bylą, kol įsiteisės teismo sprendimas Anykščių rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-59-266/2012 (proceso Nr. 2-14-3-00897-2011-8) pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei D. K. (trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių rajono žemėtvarkos skyrius).

Įsiteisėjus teismo sprendimui Anykščių rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-59-266/2012 (proceso Nr. 2-14-3-00897-2011-8), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartimi administracinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas. Teismo pirmininko 2014 m. sausio 8 d. nutartimi byla skirta nagrinėti teismo posėdyje 2014 m. vasario 19 d. 9.30 val.

Pareiškėja D. K. 2014 m. vasario 18 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsisako apeliacinio skundo šioje byloje ir prašo apeliacinį procesą nutraukti. Patvirtino, jog jai yra žinomos apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės, nurodytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 3 dalyje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. Atsisakymas nuo apeliacinio skundo priimtinas. Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Apie apeliacinio skundo atsisakymą teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius. Apeliacinio skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės (132 str. 3 d.). Pareiškėja D. K. 2014 m. vasario 18 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl apeliacinio skundo atsisakymo, kuriame nurodė, kad atsisako savo apeliacinio skundo ir prašo apeliacinį procesą nutraukti, nurodė, kad jai žinomos apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsisakymas nuo apeliacinio skundo pateiktas iki bylos nagrinėjimo pradžios, jis atitinka ABTĮ reikalavimus, t. y. yra pasirašytas pareiškėjos, prašyme nurodyta, jog pareiškėjai žinomos atsisakymo nuo apeliacinio skundo pasekmės, taip pat atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo kiti proceso dalyviai neskundė, atsisakymas nuo apeliacinio skundo yra besąlyginis, apeliacinio proceso nutraukimas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, kliūčių, dėl kurių pareiškėjos prašymas negalėtų būti patenkintas, nėra, pareiškėjos prašymą dėl apeliacinio skundo atsisakymo priima ir apeliacinį procesą pagal pareiškėjos apeliacinį skundą šioje administracinėje byloje nutraukia (ABTĮ 132 str. 1 ir 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. K. apeliacinio skundo atsisakymą priimti.

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjos D. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių žemėtvarkos skyriui (Utenos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo G. B.) nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė