AS-826-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-826-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01429-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas) Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Intermaks sistemos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Intermaks sistemos“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimo ir patikrinimo akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Intermaks sistemos“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Intermaks sistemos“) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) Tikrinimo komisijos neplaninio patikrinimo aktą Nr. A3-147 (toliau – ir Neplaninio patikrinimo aktas) bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. sausio 19 d. nutarimą Nr. O3-64 (toliau – ir Nutarimas); 2) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 9 d. nutartimi (b. l. 2-3) atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą ir paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje (žr., pvz., 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-390/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimas Nr. 23), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies, 17 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teismas pabrėžė, jog minėtas teisinis reglamentavimas suponuoja tai, kad Energetikos ministerija sprendžia klausimus dėl leidimų gaminti elektros energiją ir dėl to atsirandančių, pasikeičiančių ir pasibaigiančių teisių ir pareigų. Komisija, pareiškėjo atžvilgiu atlikusi neplaninį patikrinimą, 2015 m. sausio 16 d. priėmė neplaninio patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo faktiškai įrengtos saulės elektrinės technologinis tipas neatitinka Elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius išteklius, tarifų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-233,(toliau – ir Metodika) 5 punkte apibrėžtos integruotos į pastatą saulės jėgainės tipo, dėl ko pareiškėjui nepagrįstai taikomas fiksuotas tarifas, nustatytas integruotai į pastatą saulės elektrinei. Nutarimu buvo pritarta Neplaninio patikrinimo akte pateiktoms išvadoms. Taigi, šiuo atveju nėra priimtas galutinis sprendimas, o pareiškėjo skundžiami Neplaninio patikrinimo aktas ir Nutarimas laikytini tarpinio pobūdžio aktais.

Teismas pažymėjo, kad argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra. Administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimas Nr. 23). Taigi, skundžiant galutinį sprendimą gali būti nurodyti ir argumentai, susiję su Neplaninio patikrinimo akto ir Nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Intermaks sistemos“ pateikė atskirąjį skundą (b. l. 10-13), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija priėmė ne tarpinius, o galutinius sprendinius, remdamasi pačios patvirtinta Metodika, susijusius su atsinaujinančių išteklių elektrinių gaminamos el. energijos supirkimo fiksuotų tarifų nustatymu ir Fotovoltinės elektrinės tipo priskyrimo vienai ar kitai kategorijai. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. sausio 16 d. neplaninio patikrinimo aktas Nr. A3-147, surašytas remiantis 2014 m. gruodžio 17 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. 1-49, laikytinas pirminiu dokumentu. 2015 m. sausio 19 d. Komisijos nutarimas Nr. O3-64, patvirtinantis neplaninio patikrinimo akto išvadas, laikytinas (nes atitinka visus tam keliamus reikalavimus) išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu (ABTĮ 25 str. 1 d.). Be to, Komisijos sprendimai ar aktai, liečiantys atsinaujinančius energetikos išteklius, neprivalomi nagrinėti išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka (Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 64 str.).

Pažymi, jog Energetikos ministerijos kompetencija, sprendžiant klausimus dėl leidimų gaminti elektros energiją ir dėl to atsirandančių, pasikeičiančių, pasibaigiančių teisių ir pareigų, yra visiškai kitos viešojo administravimo institucijos veikla dėl visiškai kito dalyko ir kitu pagrindu, kuri taip pat skundžiama įstatymų nustatyta tvarka.

Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo aktai būtent tiesiogiai panaikina (išnyksta teisė) pareiškėjo teisę gauti integruotoms į pastatą, fotovoltinėms elektrinėms, nustatytą el. energijos supirkimo fiksuotą tarifą (tai pažymėta akto išvadose). Savo ruožtu tai sukuria pagrindą teisminiam procesui, dėl nuostolių atlyginimo, kurie gali būti ženklūs (keliolikos tūkstančių Eur). Taip pat ginčijami aktai sukuria pareigą (prievolę) teikti Energetikos ministerijai patikslintus duomenis, o tai neįvykdoma, nes konkrečios priežastys, kas padaryta ne taip, nenurodytos ir nepagrįstos, kito ar kitokio dokumento gauti, esant tokiai nekonkrečiai akto išvadai, nėra galimybių. Be to, jie padaro pareiškėją Energetikos įstatymo 21 straipsnio 4 dalies pažeidėju. Šių aktų pagrindu atsiranda dar keletas papildomų įpareigojimų ateityje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Energetikos ministerija sprendžia klausimus dėl leidimų gaminti elektros energiją ir dėl to atsirandančių, pasikeičiančių ir pasibaigiančių teisių ir pareigų. Komisija, pareiškėjo atžvilgiu atlikusi neplaninį patikrinimą, 2015 m. sausio 16 d. priėmė neplaninio patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo faktiškai įrengtos saulės elektrinės technologinis tipas neatitinka Metodikos 5 punkte apibrėžtos integruotos į pastatą saulės jėgainės tipo, dėl ko pareiškėjui nepagrįstai taikomas fiksuotas tarifas, nustatytas integruotai į pastatą saulės elektrinei. Nutarimu buvo pritarta Neplaninio patikrinimo akte pateiktoms išvadoms. Taigi, šiuo atveju nėra priimtas galutinis sprendimas, o pareiškėjo skundžiami Neplaninio patikrinimo aktas ir Nutarimas laikytini tarpinio pobūdžio aktais.

Iš bylos medžiagos matyti, jog skundžiamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Tikrinimo komisijos 2015 m. sausio 16 d. neplaninio patikrinimo aktas Nr. A3-147 (b. l. 32-34) priimtas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sudarytai tikrinimo komisijai dėl gamintojų, elektros energiją gaminančių integruotose į pastatus saulės šviesos elektrinėse, neplaninio patikrinimo atlikus pareiškėjo neplaninį patikrinimą, siekiant įvertinti elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojams taikomų fiksuotų tarifų pagrįstumą (patikrinti, ar technologinis elektrinės tipas, nurodytas pareiškėjui Energetikos ministerijos išduotame leidime gaminti elektros energiją, atitinka faktiškai įrengtą elektrinės technologinį tipą). Šio Neplaninio patikrinimo akto išvadose pripažinta, jog pareiškėjo faktiškai įrengtos saulės elektrinės technologinis tipas neatitinka Metodikos 5 punkte apibrėžtą integruotos į pastatą saulės jėgainės tipo, todėl pareiškėjui nepagrįstai taikomas fiksuotas tarifas, nustatytas integruotai į pastatą saulės elektrinei. Skundžiamu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. O3-64 (b. l. 36) pritarta Neplaninio patikrinimo aktui ir jame pateiktoms išvadoms.

Kaip matyti iš skundžiamų aktų, jie priimti, remiantis, be kita ko, Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. O3-140, (toliau – ir Aprašas) kurio 44 punkte numatyta, jog energetikos įmonės reguliuojamos veiklos patikrinimas įforminamas patikrinimo aktu, kurio projektą pasirašo Komisijos pirmininko įsakymu paskirti Komisijos darbuotojai (Tikrinimo komisija), kuri, atsižvelgdama į tikrinamos energetikos įmonės pastabas (jei tokių buvo), ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tikrinamos energetikos įmonės pastabų gavimo jas įvertina ir surašo patikrinimo aktą (50 p.). Toks patikrinimo aktas teikiamas svarstyti Komisijos posėdyje (52 p.), kuri galutinai patikrinimo rezultatus įtvirtina savo sprendimu (53, 58 p.). Minėto aprašo 60 punktas numato, jog nustačiusi reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimus, Komisija energetikos įmonei skiria sankcijas, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 36 straipsnio nuostatomis ir Sankcijų skyrimo taisyklėmis, patvirtintomis Komisijos 2014 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. O3-44. Energetikos įstatymo 36 straipsnio 16 dalyje numatyta, jog Komisijos sprendimas dėl sankcijos skyrimo per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Taigi, nagrinėjamu atveju Komisija, energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą reguliuojanti ir valstybinę energetikos priežiūrą atliekanti institucija (Energetikos įstatymo 8 str. 1 d.), elektros energetikos srityje užtikrinanti reguliuojamosios energetikos veiklos vykdymo bei elektros energetikos įmonių ir vartotojų teisių ir pareigų tinkamo įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę (Elektros energetikos įstatymo 9 str. 2 d.), kontroliuodama, kaip taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir tarifai (Energetikos įstatymo 8 str. 9 d. 4 p.), šiuo atveju atliko pareiškėjo neplaninį veiklos elektros energetikos sektoriuje patikrinimą, vadovaudamasi minėtu Aprašu, ir priėmė du procedūrinius tokio patikrinimo sprendimus, t. y. Neplaninio patikrinimo aktą bei Nutarimą, kuriais konstatavo, jog pareiškėjui nepagrįstai taikomas fiksuotas tarifas, nustatytas integruotai į pastatą saulės elektrinei, t. y. jo faktiškai pastatytos ir eksploatuojamos saulės jėgainės technologinis tipas neatitinka Metodikos 5 punkte apibrėžto integruotos į pastatą saulės jėgainės tipo, nurodyto pareiškėjui Energetikos ministerijos išduotame leidime gaminti elektros energiją. Šis konstatuotas faktas pats savaime pareiškėjui materialinių teisinių pasekmių nesukelia (automatiškai nepanaikina teisės gauti elektros energijos supirkimo fiksuotą tarifą), kadangi iš aprašytos situacijos akivaizdu, kad Komisija ar kita kompetentinga institucija turėtų imtis kokių nors papildomų veiksmų (priimti konkrečius sprendimus), siekdama pašalinti šį pažeidimą ir (ar) taikydama atitinkamas poveikio priemones (pvz. sankcijas, licencijos panaikinimą, fiksuoto tarifo panaikinimą ir pan.) atsakingiems asmenims. Pareiškėjas ir pats nurodo, jog skundžiamų aktų pagrindu atsiranda dar keletas papildomų įpareigojimų, tačiau tik ateityje. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo skundžiami Neplaninio patikrinimo aktas ir Nutarimas kol kas laikytini tik tarpinio pobūdžio aktais, negalinčiais būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Intermaks sistemos“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys