A-1123-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1123-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00599-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 6–8) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 14 736 Lt turtinei ir 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde, taip pat pareiškėjas ir jo įgaliota atstovė teismo posėdžių metu nurodė, kad pareiškėjas, atlikdamas laivės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, dirbo nuo 2008 m. gegužės 16 d. Alytaus pataisos namų (duomenys neskelbtini). Pagal darbo laiko apskaitos žurnalo duomenis jis dirbo 21–22 darbo dienas per mėnesį, t. y. 120 valandų, tačiau realiai jis dirbo be išeiginių, t. y. 30–31 dieną per mėnesį. Į bylą nepateikta jokių įrodymų apie pareiškėjo pavadavimą poilsio dienomis, kas patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl neturėtų poilsio dienų. Per laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 16 d. iki skundo padavimo teismui dienos jam nesuteikta 480 išeiginių dienų. Už vieną darbo dieną jam mokama 15,35 Lt. Kadangi darbas poilsio ir švenčių dienomis apmokamas dvigubai, todėl pareiškėjui nesumokėta 14 736 Lt. Tokiais veiksmais išnaudodamas nuteistąjį atsakovas pažeidė teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjas patyrė jam neišmokėtos sumos dydžio turtinę žalą. Be to, dėl valdžios grasinimų susidoroti, jei pareiškėjas bandys skųstis, jis patyrė išgyvenimus ir psichologinį moralinį smurtą, t. y. neturtinę žalą, kurią vertina 15 000 Lt ir prašo priteisti iš atsakovo.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime į skundą (I t., b. l. 16–18) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Alytaus pataisos namų direktoriaus 2008 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 2-131 R. J. nuo 2008 m. gegužės 21 d. paskirtas dirbti (duomenys neskelbtini) 0,75 pareigybės, mėnesinė alga 258 Lt. Pagal Alytaus pataisos namų nuteistųjų maitinimosi grafiką matyti, kad nuteistųjų maitinimasis trunka 5 val. 50 min., toks yra realus pareiškėjo darbo dienos laikas, kitas laikas skirtas poilsiui. Pataisos namuose, vadovaujantis pataisos namų direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka, atsakingi darbuotojai pildo nuteistųjų darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose nurodomas faktiškai dirbtas laikas, pagal kurį skaičiuojamas nuteistųjų darbo užmokestis. Pagal pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, pareiškėjas nedirbo daugiau laiko nei buvo nustatyta, poilsio dienomis jį vadavo tvarkiniai. Prašė pareiškėjo reikalavimams taikyti sutrumpintą trijų metų ieškinio senatį.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 27 d. sprendimu pareiškėjo R. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo 2008 m. gegužės 21 d. pareiškėjas atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose buvo paskirtas dirbti (duomenys neskelbtini) 0,75 pareigybės, mėnesio alga 258 Lt.

Teismas pažymėjo, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Alytaus pataisos namų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Teismas vadovavosi Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 111, 125 straipsniais. Dirbančių nuteistųjų darbo sąlygas, darbo užmokesčio dydžio bei apmokėjimo klausimus reglamentuoja BVK 11 skyriaus 2 skirsnis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl nuteistųjų laisvės atėmimu darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Nuteistųjų laisvės atėmimu darbo apmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Rėmėsi BVK 128 straipsnio 1 dalies, 128 straipsnio 3 dalies, Aprašo 12 punkto nuostatomis.

Pažymėjo, jog pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).

Pagal į bylą pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo grafikus už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2014 m. balandžio 1 d. matyti, kad pareiškėjo darbo diena truko šešias valandas, maksimalus ginčo laikotarpiu per mėnesį pareiškėjo dirbtų dienų skaičius yra 23 darbo dienos (I t., b. l. 47–48, 148–149, 166–167, 171–172), jam buvo suteikta po mažiausiai dvi poilsio dienas kiekvieną darbo savaitę, pareiškėjui dirbus poilsio ar švenčių dienomis, jam buvo suteiktas poilsis kitomis dienomis. Pagal šių darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis (faktiškai išdirbtą laiką) pareiškėjui buvo mokamas darbo užmokestis.

Liudytojos J. F. duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu paneigė pareiškėjo tvirtinimą, kad jis dirbo be poilsio dienų. J. F. patvirtino, kad pareiškėjui buvo suteikiamos poilsio dienos pagal jos sudarytus nuteistųjų darbo grafikus. Paaiškino, kad Alytaus pataisos namų nuteistųjų valgykloje dirba šešiolika (duomenys neskelbtini), keturi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo poilsio dienomis jo funkcijas atlikdavo ne tvarkinys, kaip nurodė Alytaus pataisos namų atstovas, o kiti trys (duomenys neskelbtini) t. y. vietoj keturių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) trys (duomenys neskelbtini).

Ginčo dėl pačios darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos (t. y. koeficiento taikymo, išskaitymų ir pan.) byloje nekilo, todėl šios aplinkybės neanalizuotos.

R. J. nepateikė teismui jokių atsakovo atstovo aukščiau pateiktus duomenis bei liudytojos parodymus paneigiančių įrodymų, todėl daryta išvada, jog byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 21 d. iki 2014 m. balandžio 1 d. dirbo be poilsio dienų, dėl ko jam nesumokėtas darbo užmokestis už 480 dienų.

Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą, daryta išvada, jog pareiškėjui darbo užmokestis buvo išmokėtas už faktiškai dirbtą laiką, teismas nenustatė, jog pareiškėjas dirbo be poilsio dienų, taip atsakovui pažeidžiant BVK 128 straipsnio nuostatas. Kadangi šiuo atveju nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga (CK 6.245–6.249 str.) – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėti veiksmai, todėl nebuvo pagrindo priteisti pareiškėjui 14 736 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Skunde pareiškėjas deklaratyviai nurodė, kad jam buvo grasinama susidorojimu, jei jis nuspręs skųstis, todėl patyrė išgyvenimus, psichologinį moralinį smurtą, tačiau pareiškėjas nenurodė, kokiu konkrečiu laikotarpiu buvo jo nurodytos aplinkybės, visiškai nepagrindė ir papildomai neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), nenurodė priežastinio ryšio tarp galimų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, todėl pareiškėjo argumentai dėl atsakovo atstovo grąsinimų susidoroti, išgyvenimų, patirto psichologinio smurto pagrįsti tik paties pareiškėjo subjektyvia nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Dėl paminėtų priežasčių pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Atsakovo atstovas prašė teismą priteisti iš pareiškėjo su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Teismas rėmėsi ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, 45 straipsnio 1 dalimi. Atsakovo atstovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimo paliekamas nenagrinėtas, nes nepateiktas turėtų išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas (ABTĮ 45 str.). Atsakovo atstovui išaiškintina, kad ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį atitinkantį prašymą atlyginti teismo išlaidas jis gali raštu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo ir toks prašymas bus teismo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka priimant nutartį.

III. Pareiškėjas R. J. padavė apeliacinį skundą (II t., b. l. 2–3), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui išnagrinėti bylą ir pareiškėjui priteisti 14 736 Lt turtinės žalos ir 15 000 Lt neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo aplaidžiai, nes neprašė iš Alytaus pataisos namų darbo grafikų laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 21 d. iki 2014 m., skundo padavimo teismui dienos, pagal kuriuos pareiškėjas buvo leidžiamas į darbą pro kontrolės postą Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, kad teismas nevertino pareiškėjo su skundu paduotų darbo grafikų.

Tvirtina, jog Alytaus pataisos namai teismui pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir darbo grafikus, kurie visiškai neatitinka tikrovės. Mano, kad Alytaus pataisos namų administracija teismui teikė melagingus duomenis apie pareiškėjo darbo ir poilsio dienas.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 8–10), prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti Kauno apygardos administraciniam teismui, teismo išnagrinėti ir įvertinti. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Pareiškėjas teismui nepateikė atsakovo pateiktus duomenis paneigiančių įrodymų, todėl teismo padaryta išvada, kad pareiškėjui darbo užmokestis buvo išmokėtas už faktiškai dirbtą laiką yra teisėtas ir pagrįstas.

Pažymi, jog pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepažeidė teisės normų, tinkamai įvertino visas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, sprendimas atitinka ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus ir nėra pagrindo jo naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas R. J. kildina iš Alytaus pataisos namų neteisėtų veiksmų.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, atlikdamas laivės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 21 d. iki šiol paskirtas dirbti (duomenys neskelbtini) 0,75 pareigybės, mėnesio alga 258 Lt (I t., b. l. 20). Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti turtiną žalą, kuri atsirado neišmokėjus užmokesčio už darbą poilsio bei švenčių dienomis, ir tvirtindamas, jog darbo apskaita buvo vykdoma neteisingai, kadangi jis dirbo visą mėnesį ir poilsio dienos jam realiai nebuvo suteikiamos, tačiau atlyginimas už darbą šiomis dienomis nebuvo mokamas. Neturtinę žalą kildina iš Alytaus pataisos namų valdžios grasinimų susidoroti, jei pareiškėjas bandys skųstis.

BVK 128 straipsnio 1–3 dalys nustato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aštuonių valandų darbo diena. Gydymo – pataisos namuose atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems darbo dienos trukmę individualiai kiekvienam nuteistajam nustato gydytojų komisija. Darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato pataisos įstaigos direktorius, vadovaudamasis šio Kodekso 117 straipsnio nuostatomis. Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis, išskyrus darbo įstatymuose numatytais atvejais. Nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, taip pat darbuose, kur dėl techninių gamybos sąlygų negalima laikytis nuteistiesiems nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbą poilsio arba švenčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų. BVK 131 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) 42 straipsnis, reglamentuojantis viešojo administravimo subjektų atsakomybę, nustato, kad viešojo administravimo subjektas, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 dalis nustato, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o 3 dalis – kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Šiuo atveju pareiškėjas tvirtina, jog (duomenys neskelbtini) dirbo be poilsio dienų, t. y. 7 dienas per savaitę, nors buvo mokama tik už 5, o darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kuriuose buvo nurodytos pareiškėjo turėtos poilsio dienos, neatitinka tikrovės.

ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 57 str. 6 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Alytaus pataisos namų į bylą pateiktus Darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir Darbo grafikus už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės mėnesio iki 2014 m. kovo mėnesio, nustatė, jog pareiškėjo darbo diena truko šešias valandas, maksimalus ginčo laikotarpiu per mėnesį pareiškėjo dirbtų dienų skaičius yra 23 darbo dienos, jam buvo suteikta po mažiausiai dvi poilsio dienas kiekvieną darbo savaitę, pareiškėjui dirbus poilsio ar švenčių dienomis, jam buvo suteiktas poilsis kitomis dienomis. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja apklausta valgyklos vedėja J. F. patvirtino šiuose dokumentuose nurodytų darbo ir poilsio dienų teisingumą, paaiškino, kad pareiškėjui buvo suteikiamos poilsio dienos pagal jos sudarytus nuteistųjų darbo grafikus. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvados padarytos įvertinus byloje pateiktais įrodymais patvirtintas aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pareiškėjas neįrodė, kad jis (duomenys neskelbtini) dirbo be poilsio dienų. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, jog Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir Darbo grafikuose pateikti duomenys nėra teisingi, tačiau šio teiginio nepagrindė kitais įrodymais. Pažymėtina, jog pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d.,72 str.; žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/2011). Administracinių ginčų teisenoje teismui yra numatytas aktyvus vaidmuo (ABTĮ 10 str., 57 str. 4 d., 81 str.), tačiau aktyvaus teismo principas turi būti taikomas kartu su visais kitais administracinio proceso principais, tarp jų rungimosi principu, reiškiančiu, kad bylos šalims procese turi būti užtikrintos vienodos galimybės. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Kai konkrečioje byloje paaiškėja, jog nustatymui visų nagrinėjamai bylai svarbių aplinkybių ir visapusiškam, objektyviam jų ištyrimui turi būti pateikti į bylą papildomi įrodymai, teismas gali imtis procesinių veiksmų, kad į bylą būtų pateikti ginčui išspręsti reikalingi dokumentai (ABTĮ 57 str. 4 d., 68 str. 1 d., 80 str. 1 d., 81 str.). Pažymėtina, kad administracinio teismo aktyvus vaidmuo byloje (ABTĮ 10, 81 str.) nereiškia, jog teismas turi tenkinti visus pareiškėjo ar kitų bylos proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų prijungimo bei išreikalavimo. Pateikiant ir renkant įrodymus turi būti paisoma sąsajumo, leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo konkrečioje byloje dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Teismas kiekvienu atveju turi apsvarstyti proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų prijungimo ar išreikalavimo ir juos atitinkamai išspręsti (motyvuotai patenkinti arba atmesti).

Pažymėtina, jog nors pareiškėjas apeliaciniame skunde ir tvirtina, kad jis dirbo pagal tokius darbo grafikus, kuriuos pateikė teismui kartu su skundu, tačiau su skundu pareiškėjas nepateikė jokių grafikų. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje esančiuose Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir Darbo grafikuose detaliai išvardintos dienos ir valandos, kada pareiškėjas dirbo ginčo laikotarpiu. Nors pareiškėjas teigia, jog turėjo būti vadovaujamasi grafikais, pagal kuriuos jis buvo leidžiamas į darbą pro kontrolės postą, tačiau nėra pagrindo manyti, jog šie grafikai paneigtų byloje pateiktais įrodymais nustatytas aplinkybes. Be to, pažymėtina, kad Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai parengti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimu patvirtintą pavyzdinę formą, patvirtintą vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 6 dalimi. Pastarojoje Darbo kodekso normoje numatyta, jog darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę, dirbto darbo laiko trukmę poilsio ir švenčių dienomis, naktį bei nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų, arba Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Tuo tarpu, kaip matyti iš byloje esančio 2014 m. gegužės mėnesio Nuteistųjų valgyklos salės darbuotojų išleidimo (grįžimo) iš lokalinio sektoriaus grafiku (I t., b. l. 21) bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų (2014 m. spalio 6 d. posėdis; J. F. liudijimas), šiame grafike nurodytas išleidimo laikas apima ne tik darbo laiką, bet ir papildomą laiką pavalgyti bei pasiruošti darbui.

Įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo teiginiai, jog jis laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 21 d. iki 2014 m. balandžio 1 d. dirbo be poilsio dienų, nėra įrodyti. Taip pat nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, jog pirmosios instancijos teismas bylą vedė aplaidžiai ir nevertino visų bylai aktualių duomenų: teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus procesinius dokumentus, šalių prašymus ir įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ištirtus įrodymus, nustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, pasisakė visais esminiais ginčui aktualiais aspektais, teismo išvadas aiškiai ir motyvuotai pagrindė teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumos analize ir konkrečiomis teisės normomis (ABTĮ 86 str. 2 d., 87 str. 4 d.).

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindė itin lakonišku ir apibendrintu teiginiu, jog tokio pobūdžio žalą patyrė dėl išgyvenimų ir psichologinio smurto, pasireiškusį valdžios grasinimais susidoroti, jei pareiškėjas bandys skųstis, tačiau jokių šį savo teiginį patvirtinančių įrodymų nenurodė ir nepateikė, todėl skundas pagrįstai atmestas ir šioje dalyje.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė