AS-756-725-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS756-725/2014

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00195-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. Š. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. Š. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su prašymu (b. l. 2–4), kuriuo prašė: įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių sumokėti 8 431,31 Lt valstybinio socialinio draudimo pensijos nepriemoką už 2010-2011 metus.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi (b. l. 16–17) atsisakė priimti pareiškėjos prašymą ir nutarčiai įsiteisėjus, prašymą grąžino pareiškėjai.

Prašymą atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Teismas pažymėjo, kad kompetentingų įstaigų, mokančių valstybinio socialinio draudimo pensijas, sprendimų apskundimo tvarką nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnis (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.). Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, kompetentingo subjekto, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją sprendimai, netenkinantys pareiškėjų, gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir Fondo valdyba), o Fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymas) 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo valdybos įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą), o 4 dalyje nustatyta, jog Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Fondo valdybos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui.

Pagal ginčo laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą, tokių įstaigų sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, galėjo būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Iš prie prašymo pridėtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja nors ir kreipėsi į Fondo valdybą, tačiau pastaroji nustatė, kad skundas pateiktas praleidus jo padavimo terminą ir pareiškėjos skundą atsisakė nagrinėti. Jeigu pareiškėja Fondo valdybai būtų pateikusi įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti (t. y. būtų įrodžius, kad 3 metų terminą praleido dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių), skundo priėmimo klausimas būtų buvęs sprendžiamas iš naujo. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad yra apskundusi šios institucijos sprendimą atsisakyti nagrinėti jos prašymą taip, kaip yra nurodyta institucijos rašte bei kad Fondo valdyba išnagrinėjo pareiškėjos skundą iš esmės ir dėl jo priėmė sprendimą. Be to, pareiškėja Fondo valdybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3375 „Dėl 2014 m. kovo 18 d. skundo“, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, turi skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 19 str. 1 d.). Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad pareiškėja nesilaikė bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, todėl jos prašymas nepriimamas. Pareiškėjai išaiškinama, kad ji turi pasinaudoti išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, ji gali kreiptis su prašymu dėl termino atnaujinimo skundui paduoti į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, taip pat ji Fondo valdybos sprendimą turi teisę apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

III. Pareiškėja J. Š. atskiruoju skundu (b. l. 19–21) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Pareiškėja sutinka, kad teisės aktai nustato tam tikrą ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarką. Ji kreipėsi į Fondo valdybos Utenos skyrių, tačiau teritorinis skyrius atsisakė nagrinėti jos skundą, nors skunde ji buvo nurodžiusi priežastis, dėl kurių delsė kreiptis į pensiją mokančią instituciją (per masinės informacijos priemones buvo nuolat žadama, kad sumažinta pensija bus gražinta). Fondo valdybos Utenos skyrius nelaikė to svarbia priežastimi. Toks Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimas nepriklausė nuo pareiškėjos valios, todėl sąlygą kreiptis į instituciją, ginčą nagrinėjančią išankstine ne teismo tvarka, pareiškėja įvykdė. Institucijos atsisakymas nagrinėti skundą yra pakankamas pagrindas kreiptis į teismą. Taigi, teismas neteisingai interpretavo ir aiškino teisės aktų nuostatas, susijusias su ginčų nagrinėjimo išankstine ne per teismą tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Ginčas byloje kilo dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad su skundu, kuriuo prašė išmokėti jai už 2010-2011 metus neišmokėtą valstybinio socialinio draudimo pensijos dalį (Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 str.) į Fondo valdybos Utenos skyrių pareiškėja kreipėsi 2014 m. kovo 18 d. (b. l. 9–10). Fondo valdybos Utenos skyrius 2014 m. kovo 26 d. raštu Nr. (10.1)R3-8863 (b. l. 11), vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjos skundą persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Fondo valdybai. Fondo valdyba 2014 m. balandžio 10 d. raštu Nr. (6.5)I-3375 (b. l. 12–13) atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014 m. kovo 18 d. skundą, nes praleistas Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytas 3 metų terminas. Šiuo raštu Fondo valdyba pareiškėją informavo, jog jeigu ji iki 2014 m. balandžio 18 d. pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti praleistą terminą, skundo priėmimo klausimas bus nagrinėjamas iš naujo. Duomenų, kad pareiškėja būtų minėtus įrodymus pateikusi bei pakartotinai kreipusis į Fondo valdybą, byloje nėra.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, apibendrindama ir suvienodindama administracinių teismų praktiką Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo aspektu, 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 konstatavo, kad Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatos suponuoja būtinybę prieš kreipiantis į teismą Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimus apskųsti Fondo valdybai, kuri pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjusi skundą, priima dėl jo sprendimą iš esmės, t. y. gali skundą patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Tai, kad ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka patvirtino ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 22 d. priimtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014. Šioje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija, be kita ko, pažymėjo ir tai, jog tiek Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio, tiek Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatos aiškiai įtvirtina skundų dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų pensijų klausimais padavimo tvarką – t. y. skundai turi būti paduodami Fondo valdybai, kaip privalomai ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, o ne Fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokiu atveju, kai pareiškėjas kreipiasi pirma į Fondo valdybos teritorinį skyrių, o tik vėliau į Fondo valdybą, laikoma, jog kreipimosi į Fondo valdybos teritorinį skyrių diena yra kreipimosi į Fondo valdybą diena.

Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija pritaria Panevėžio apygardos administracinio teismo argumentams, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais turi būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Kaip matyti, pareiškėja, 2014 m. kovo 18 d. kreipdamasi į Fondo valdybos teritorinį skyrių (Fondo valdyba šią datą laikė kreipimosi į Fondo valdybą diena ir į ją atsižvelgė skaičiuodama 3 metų terminą), pradėjo šią procedūrą, tačiau pareiškėjos ir Fondo valdybos ginčas dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo nebuvo peržiūrėtas iš esmės. Fondo valdyba 2014 m. balandžio 10 d. raštu Nr. (6.5)I-3375 aiškiai nurodė, kad nenagrinėja jai pateikto skundo dėl neteisėtai sumažintos senatvės pensijos grąžinimo pareiškėjai, šį atsisakymą pagrįsdama Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 31 punktu. Dėl įvardytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas negali pripažinti, jog pareiškėja J. Š. ginčo klausimu sėkmingai pasinaudojo privaloma išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nes pareiškėja nesilaikė nustatytos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bylos aplinkybes ir teisės normas, reglamentuojančias skundo padavimą ir jo priėmimą, dėl to priėmė iš esmės teisingą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Veslava Ruskan