A-1196-502/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1196-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00490-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.1; 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Molėtų rajono savivaldybės administracijos ir Molėtų rajono savivaldybės laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių skaičiavimo komisijos, trečiojo suinteresuoto asmens A. P. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Molėtų rajono Steponavos medžiotojų klubo skundą atsakovams Molėtų rajono savivaldybės administracijai ir Molėtų rajono savivaldybės laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių skaičiavimo komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. P. dėl akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Molėtų rajono Steponavos medžiotojų klubas (toliau – ir Steponavos MK) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Molėtų rajono savivaldybės laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių skaičiavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. spalio 1 d. aktą Nr. Ū25-29 (toliau – ir Aktas), kuriuo apskaičiuota A. P. priklausančiam miškui bebrų padaryta žala – 3 764,70 Lt.

Skunde (b. l. 2–3, 39–41) pareiškėjas paaiškino, kad A. P. priklausantis miškas patenka į Steponavos MK medžioklės plotų vieneto ribas ir teisė jame medžioti Steponavos MK suteikta Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2003 m. spalio 20 d. leidimu. Miškas yra Duobužių raiste. Akte nepagrįstai teigiama, kad žalą miškui padarė bebrai. Minėtas dokumentas nepatvirtina, kad rastas bent vienas bebrų nugraužtas medis. Apžiūros metu nesurinkta jokių įrodymų, kad vandens perteklius miške atsirado dėl bebrų veiklos. Akte nurodoma, kad visiškai susiformavę žemutinis ir vidurinis miško ardai, tačiau jei dėl bebrų veiklos būtų atsiradęs vandens perteklius ir vanduo būtų nuolat apsėmęs tą plotą, šie ardai nebūtų susiformavę, nes augmenija po vandeniu neauga. Patikrinimo metu miškas nebuvo apsemtas, jis apsemiamas dėl to, kad ten yra raistas ir iškritus didesniam kritulių kiekiui vanduo susitelkia žemiausioje vietoje. Vanduo susitelkia ne dėl bebrų veiklos, o dėl meteorologinių sąlygų. Jis galėtų išbėgti šiaurinėje miško pusėje esančiu kanalu, tačiau šio kanalo miško savininkas netvarko, kanalas apaugęs krūmynais ir užneštas žemėmis, bebrų užtvankų ten nėra. K. S. individualios įmonės parengta topografinio tyrinėjimo išvada patvirtina, kad miško plotus A (dėl kurio kyla ginčas) ir B skiria sausumos juosta – takoskyra, iš abiejų miško plotų yra atskiri nutekėjimai, todėl užtvanka, kuri yra B plote, negali turėti įtakos A plote nudžiūvusiems medžiams. Be to, A. P. buvo išduotas medžioklės lapas medžioti bebrus jam priklausančiame miške, tačiau trečiasis suinteresuotas asmuo bebrų nemedžiojo.

Atsakovas Molėtų rajono savivaldybės laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių skaičiavimo komisija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime (b. l. 52–55) Komisija paaiškino, kad savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu (toliau – ir Medžioklės įstatymas), Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 (toliau – ir Metodika), bei Miškų ir saugomų teritorijų departamento direktoriaus 2000 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 56 „Dėl miškų ūkio nuostolių apskaičiavimo metodikų patvirtinimo“. Valstybinė miškų tarnyba pateikė Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro taksacinius rodiklius miško sklypų, patenkančių į A. P. priklausantį žemės sklypą. Atlikusi pažeisto miško apžiūrą, Komisija vienbalsiai priėmė sprendimą, kad miškui padaryti nuostoliai yra dėl vandens pertekliaus, atsiradusio dėl bebrų veiklos, nes buvo rasti bebrų nugraužti medžiai, bebrų urvai bei ant vandens nutekėjimo griovio esanti bebravietė. Aktu apskaičiuota žala, jis surašytas pagal teisės aktų reikalavimus. Ginčas tarp šalių kyla dėl to, kas turi prisiimti žalą, tačiau Komisija šio klausimo nesprendžia.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. prieštaravo pareiškėjo skundo tenkinimui.

Atsiliepime (b. l. 74–76) paaiškino, kad griovio gale, ties pareiškėjo pateiktoje schemoje pažymėtais taškais 5 ir 4, yra bebrų pastatytos užtvankos, o bebravietė – ties tašku 6. Bebrai, pastatę užtvanką, sukėlė vandens lygį per visą miško plotą, vanduo apsėmė ir plotus A bei B skiriančią takoskyrą, susikaupė A plote. Iš jo išbėgti negali, nes ties tašku 9 taip pat yra užtvanka. Išdžiūvusiame miške daug bebrų iškastų kanalų, vanduo nedideliu grioviu eina ratu, iš jo išbėga į upelį. Sename iškastame griovyje bebrai pastato užtvanką, sukelia vandenį. Užtvanką išgriovus, bebrai greitai vėl ją atstato, vanduo, neturėdamas kur ištekėti, išsilieja. Medžioklės lapą Steponavos MK buvo išdavęs A. P. 2 kartus dviem mėnesiams tuo metu, kai bebrų medžioklė buvo draudžiama.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimu pareiškėjo Steponavos MK skundą tenkino iš dalies: panaikino Komisijos 2013 m. spalio 1 d. aktą Nr. Ū25-29 ir įpareigojo Komisiją žalos, padarytos A. P. priklausančiam miškui, apskaičiavimo klausimą spręsti iš naujo bei priteisė pareiškėjui iš Molėtų rajono savivaldybės administracijos 400 litų (115,84 eurų) teismo išlaidų (b. l. 132–136).

Teismas nurodė, kad bylos medžiaga nustatyta ir šalys patvirtina, jog A. P. priklausantis miško plotas, kuriame nustatytas pakenkimas, patenka į Steponavos MK medžioklės plotą. Šalys teismo posėdyje patvirtino aplinkybę, kad ginčo atveju miško savininko prašymu buvo vertinama ir skaičiuojama žala, padaryta dėl vandens pertekliaus miške atsiradimo. Aplinkybę, kad miške, kuriame nustatytas pakenkimas, gyvena bebrai, patvirtina byloje surinkti įrodymai: pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuota bebravietė, bebrų nugraužti medžiai, šalių paaiškinimai, kad ant sklype esančio griovio (ties pareiškėjo pateiktoje žemės paviršiaus ir vandens lygio aukščio nustatymo schemoje pažymėtu tašku 5) sunešta bebrų užtvanka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, yra ne kartą pažymėjęs, kad pagal Medžioklės įstatymo18 straipsnį, Komisijos pareiga yra atlikti gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo procedūrą ir jos rezultatus įforminti galutiniu sprendimu, kuriame nurodyta, kokios faktinės aplinkybės nustatytos, kokios teisės normos nulemia atitinkamą žalos paskaičiavimą, ar nėra išimčių, šalinančių žalos atlyginimą (administracinės bylos Nr. A662-1126/2014, AS438-1126/2014).

Tai yra sudėtiniai žalos apskaičiavimo elementai, kurių konstatavimas (arba ne) yra teisiškai reikšmingas ne tik dėl galimybės visiškai eliminuoti arba patvirtinti teisę į žalos atlyginimą, bet ir dėl suinteresuotų pusių suvokimo žalos paskaičiavimą įtakojusių veiksnių, reikšmingų aplinkybių. Apžiūros akte padaryta išvada, jog miško medžiams daroma žala dėl vandens pertekliaus galėjo atsirasti daugiau kaip prieš metus, ir nurodyti šios išvados motyvai (pilnumoje susiformavę žemutinis ir vidurinis miško ardai).

Pagal Metodikos 6.2 punkte pateiktą apibrėžimą, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala miškui – žala, kurią medžiojamieji gyvūnai per metus padaro pakenkdami miško želdiniams ir žėliniams, jaunuolynams ar medynuose augantiems medeliams (medžiams), nuskabydami jų ūglius, nulaupydami ar nutrindami žievę, nugrauždami kamienus, užtvindydami mišką vegetacijos laikotarpiu, jeigu medeliai (medžiai) dėl to nudžiūsta. Remdamasis tuo teismas sprendė, kad žalos apskaičiavimui reikšmingas Metodikos 6.2 punkte nurodytas terminas – per metus, ir žala miškui gali būti skaičiuojama tik tuo atveju, jeigu konstatuojama, jog ji padaryta ne anksčiau kaip prieš vienerius metus iki prašymo atlyginti žalą pateikimo.

Todėl Komisijos 2013 m. rugsėjo 10 d. apžiūros aktu Nr. Ū25-24 konstatuota aplinkybė, jog ginčo atveju miškui padaryta žala atsirado daugiau nei prieš metus, yra teisiškai reikšminga sprendžiant žalos apskaičiavimo (atlyginimo) galimybę. Ji turėjo būti įvertinta Komisijai žalos atlyginimo klausimu priimant galutinį sprendimą, kuriuo patvirtinta galėtų eliminuoti miško savininko teisę į žalos atlyginimą, tuo pačiu sudaryti pagrindą atsisakyti apskaičiuoti žalą, o nusprendus skaičiuoti žalą, Aktu ši aplinkybė privalėjo būti motyvuotai paneigta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad įteikus apžiūros aktą ginčo šalims, A. P. 2013 m. rugsėjo 16 d. pareiškė pastabas dėl apžiūros akto, be kitų pastabų nurodė, kad nesutinka su nuostata, jog žala padaryta daugiau kaip prieš metus. Komisija 2013 m. rugsėjo 19 d. raštu A. P. atsakė į jo pateiktas pastabas dėl Komisijos veiklos teisinio pagrindo, pažeisto ploto nustatymo, pateikė jam administracinius aktus, reglamentuojančius Komisijos veiklą, patikslinto matavimo situacijos schemą, tačiau neatsakė į pastabą dėl žalos padarymo termino, t. y. nei šios išvados paneigė, nei pagrindė.

Teismo įsitikinimu, ji priėmė Aktą, prieštaraujantį savo pačios apžiūros aktu nustatytai aplinkybei dėl žalos padarymo laiko, kuri jokiais byloje surinktais įrodymais nėra ginčijama. Komisija Akte nenurodė jokių motyvų, kodėl nesivadovauja apžiūros akte padaryta išvada, taip pat jos motyvuotai nepaneigė, kas leidžia spręsti, jog Aktas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam reikalavimui individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (ginčo atveju – apžiūros akte nustatytomis aplinkybėmis arba jas paneigiančiais įrodymais).

Vadovaujantis išdėstytais argumentais Aktas panaikintas ir atsakovas Komisija įpareigota A. P. priklausančiam miškui padarytos žalos apskaičiavimo klausimą spręsti iš naujo.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 punktą, maksimali suma už skundo surašymą yra 3 000 litų (3 x 1 000). Pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos už skundo (patikslinto skundo) surašymą šio maksimalaus dydžio neviršija. Atsižvelgdamas į tai, kad teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartimi nagrinėjimui buvo priimta tik dalis patikslinto skundo reikalavimų, skundas patenkintas tik iš dalies, byla nėra sudėtinga ir didelės apimties, teismas sprendė, jog pareiškėjui priteistina 400 litų byloje turėtų išlaidų. Įvertinus tai, kad Komisija neturi juridinio asmens teisių ir savarankiškų lėšų, yra sudaryta Molėtų rajono savivaldybės administracijos aktu, šios išlaidos priteistos iš Molėtų rajono savivaldybės administracijos.

III. Atsakovas Molėtų rajono savivaldybės laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių skaičiavimo komisija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas (b. l. 150–153) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Komisija visas nustatytas faktines žalos aplinkybes užfiksavo apžiūros metu ir išdėstė 2013 m. rugsėjo 10 d. akte Nr. Ū25-24, kadangi nebuvo išimčių, šalinančių žalos atlyginimą, žala buvo apskaičiuota. Visos suinteresuotos pusės t. y. A. P. ir Molėtų rajono Steponavos medžiotojų klubo atstovas V. A., buvo supažindintos su minėtais Komisijos aktais.

2. Nustatydama padarytos žalos faktines aplinkybes Komisija 2013 m. rugsėjo 10 d. akte Nr. Ū25-24 nurodė aplinkybes, leidžiančias manyti, kad miškui padaryta žala galėjo atsirasti daugiau nei prieš vienerius metus ir vadovavosi žalos nustatymo momentu nuo 2002 m. rugsėjo 23 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. galiojusia Metodikos redakcija, kurioje 6.2 punkto nebuvo ir žala miškui turėjo būti skaičiuojama nepriklausomai nuo termino tarp žalos padarymo ir prašymo atlyginti žalą pateikimo. Todėl miško apžiūros metu t. y. 2013 m. rugsėjo 10 d., nustatyta aplinkybė, kad žala buvo padaryta daugiau nei prie vienerius metus, nebuvo teisėtas pagrindas neskaičiuoti žalos pinigine išraiška.

3. Komisija, vadovaudamasi Metodikos 3 punktu, nurodančiu, kad kai dėl žalos pobūdžio jos dydis įmanomas nustatyti tik praėjus daugiau nei 7 dienoms nuo kreipimosi įvertinti žalą pasirenkamas laikotarpis, kada žalą įmanoma įvertinti, ir nusprendė žalos apskaičiavimą pinigine išraiška atidėti iki konkrečios datos iki paaiškės būtini miško taksaciniai rodikliai žalai apskaičiuoti. Toks terminas (10 dienų nuo miško taksacinių rodiklių gavimo) buvo nustatytas padarytos žalos fakto nustatymo dieną ir užfiksuotas 2013 m. rugsėjo 10 d. akte Nr. Ū25-24, kadangi duomenys reikalingi apskaičiuoti žalą pinigine išraiška buvo gauti 2013 m. rugsėjo 30 d., o žala pinigine išraiška apskaičiuota 2013 m. spalio 1 d. Minėtas terminas žalai paskaičiuoti (10 dienų nuo miško taksacinių rodiklių gavimo) pažeistas nebuvo, todėl neatsirado pagrindas žalą, faktiškai nustatytą 2013 m. rugsėjo 10 d., pinigine išraiška apskaičiuoti pagal nuo 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojusią naują Metodikos redakciją.

Atsakovas Molėtų rajono savivaldybės administracija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas (b. l. 145–148) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. 2013 m. rugsėjo 3 d., o ne po 2013 m. spalio 1 d., kai keitėsi Metodikos nuostatos, Molėtų rajono savivaldybės administracijos Videniškių seniūnija gavo A. P. prašymą dėl padarytos žalos įvertinimo jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.

2. Komisija 2013 m. spalio 1 d. aktu Nr. Ū25-29 teisėtai ir pagrįstai paskaičiavo nuostolius nepažeisdama galiojusių teisės aktų reikalavimų, kadangi nuostoliai buvo apskaičiuojami vadovaujantis apžiūros metu galiojusios Metodikos nuostatomis.

3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatą, ne kartą yra nurodęs, jog joje atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit). Taigi įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas (2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai).

4. A. P. prašymo padavimo bei apžiūros atlikimo metu galiojusios Metodikos 2.2 punktas apibrėžė miško pakenkimo sąvoką nustatant, kad miško pakenkimas yra medžiojamų gyvūnų padarytas miško želdiniuose ir žėliniuose ar medelynuose augančių medelių (medžių) pažeidimas, nuskabiant jų ūglius, laupant ar nutrinant žievę, nugraužiant kamienus, užtvindant mišką vandeniu vegetacijos laikotarpiu, jeigu medeliai (medžiai) dėl to nudžiūva. Iki 2013 m. spalio 1 d. galiojusi Metodika nedraudė apskaičiuoti miškui padarytą žalą, kuri atsirado daugiau nei prieš vienerius metus. Šia Metodika buvo vadovaujamasi ir apskaičiuojant nuostolius po 2013 m. rugsėjo 10 d. atliktos apžiūros metu užfiksuotų faktų (aktas Nr. Ū25-24) bei išsireikalautų reikiamų nuostoliams apskaičiuoti dokumentų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas (b. l. 138–140) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Apžiūros akte nėra konstatuotos aplinkybės, kad žala miškui padaryta daugiau nei prieš metus.

2. Dauguma beržų dar buvo su nudžiuvusiais lapais ar nudžiuvusiomis viršūnėmis, bet ant apatinių šakų išlikusiais keliais žaliuojančiais lapais (kas matyti iš teismui pateiktų nuotraukų ir apžiūros akte užfiksuoto fakto, kad 90 procentų medžių nudžiuvę pilnai arba dalinai). Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad po vandeniu niekas neauga ir nesiformuoja, todėl jei miškas būtu apsemtas ir ankstesniais metais, o ne tik paskutiniais, savaime suprantama, joks žemutinis ir vidurinis ardas nebūtų užaugęs ir visiškai susiformavęs. Todėl susiformavę ardai kaip tik patvirtina, kad minėtas plotas vandeniu buvo užsemtas visai neseniai.

3. Iš Komisijos veiksmų matyti, kad galutinis sprendimas priimtas tik tada, kai buvo įvertinos visos nustatytos faktinės aplinkybės bei įrodymai. Nustatinėdama faktines aplinkybės bei vertindama įrodymus, Komisija atsižvelgė į A. P. pateiktas pastabas dėl surašyto apžiūros akto ir papildomai apžiūrėjo pažeistą mišką, patikslino ploto matavimus (nuo 0,80 iki 0,89 ha), susilaikė nuo nepagristų bei nepasitvirtinusių spėliojimų ir prielaidų, įvertino pagal užklausimus gautą informaciją iš kitų kompetentingų institucijų ir surašydama aktą rėmėsi tik nustatytomis bei patvirtintomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios akte aiškiai apibrėžtos. Tai yra: nuostolių padarymo vieta, plotas, miškui gyvūnų padaryta žala (t. y. medžiojamųjų gyvūnų per metus padaryti pakenkimai medžiams). Akte konkrečiai įvardyti žalą padarę gyvūnai (bebrai), medyno rūšis (bonitetas) ir t. t. Taip pat Komisija įvertino nuostolius dėl medienos prieauglio praradimo, miško sodinimo išlaidas ir apskaičiavo visą padarytos žalos miškui piniginę išraišką. Taigi Aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus.

4. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjui nepavyko įrodyti, kad pakenkimai medžiams atsirado ne dėl bebrų veiklos.

Pareiškėjas Steponavos MK prašo atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus atmesti, Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimuose (b. l. 169–171, 174–178, 181–184) pažymi, kad apžiūros aktas yra neteisėtas, nes nepagrįstas faktiniais duomenimis, todėl jo pagrindu surašytas Aktas turi būti panaikintas. Komisija turėjo žinoti, kad 2013 m. spalio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. birželio 21 d. įsakymas Nr. D1-455/3D-440 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 486/359 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliaciniai skundai atmestini.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl Molėtų rajono Steponavos medžiotojų klubo pareigos atlyginti miško sklypo, kuris patenka į jo medžioklės plotus, savininkui A. P. bebrų padarytą žalą.

Vadovaujantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą <...> medžioklės plotų naudotojas privalo atlyginti, kai: 1) žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus; 2) kanopiniai žvėrys ar bebrai padaro žalos miškui, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus ir jeigu pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuota stipriai pažeistų bei žuvusių tikslinės rūšies medelių jaunuolynuose dalis viršija 20 procentų arba vyresnio amžiaus medynuose stipriai pažeistų perspektyvių tikslinės rūšies medžių dalis viršija 10 procentų ir jeigu neįvykdomi žvėrių, kurių sumedžiojimas yra limituojamas, sumedžiojimo limitai.

Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės nuostolių skaičiavimo komisija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Medžioklės įstatymo 18 straipsnyje įtvirtintų teisės normų prasmę, yra konstatavęs, jog medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimą nuostolių skaičiavimo komisija įformina individualiu administraciniu aktu. Šio akto / sprendimo turiniui yra taikomi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 d.). Tai reiškia, jog komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia minėtas viešojo administravimo subjektas, akto surašymo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad išvardyti reikalavimai nėra pertekliniai, kadangi tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, o taip pat teismas, nagrinėjantis tokio pobūdžio bylą, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo aplinkybes ir jos apskaičiavimo teisinį pagrindą. Toks sprendimas laikytinas administraciniu aktu, todėl privalo atitikti ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatas (2009 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012, 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014).

Molėtų rajono savivaldybės laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių skaičiavimo komisija, vykdydama Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi jai pavestas funkcijas, 2013 m. spalio 1 d. surašė A. P. miškų ūkio nuostolių apskaičiavimo aktą Nr. Ū25-29, kuriuo pripažino, kad bebrų padaryta žala trečiojo suinteresuoto asmens miškui siekia 3 764,70 Lt. Iš Akto turinio matyti, jog darydamas šią išvadą atsakovas rėmėsi Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos pasėliams ir miškui apskaičiavimo, Nuostolių dėl medienos prieaugio ir padaringumo praradimo, kai iškertamas nebrandus medynas, bei Miško sodinimo išlaidų apskaičiavimo metodikomis, tačiau nei įstatyminio pagrindo, suponuojančio A. P. teisę reikalauti tokios žalos kompensavimo, nei konkretaus subjekto, atsakingo už šią žalą, jis aiškiai neįvardijo (Medžioklės įstatymo 18 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į nuosavybės teisės objektą, kuris buvo iš dalies sunaikintas, galima tik numanyti, jog A. P. teisių ir teisėtų interesų pažeidimą atsakovas analizavo per Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punkto prizmę. Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą reguliavimą, medžioklės plotų naudotojo pareigos atlyginti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų miškui padarytą žalą atsiradimas siejamas su aplinkybių, jog: 1) šių gyvūnų medžioklė nėra uždrausta ištisus metus; 2) neigiami padariniai yra tam tikro masto; ir 3) neįvykdomi žvėrių, kurių sumedžiojimas yra limituojamas, sumedžiojimo limitai, visumos egzistavimu.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad paminėtų sąlygų buvimo Komisija nenustatė, taip pat Komisija tinkamai nefiksavo ir motyvuotai neįvertino apžiūros vietoje surinktų faktinių duomenų, jos įsitikinimu, patvirtinančių, kad vanduo patvino dėl bebrų suręstų statinių, t. y. kiti veiksniai (natūralus vietovės reljefas, netinkama teritorijos priežiūra ar pan.) tam akivaizdžios įtakos neturėjo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalimi žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Metodikos 6.2 punktas (nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. sausio 24 d. aktuali redakcija) nustato, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala miškui – žala, kurią medžiojamieji gyvūnai per metus padaro pakenkdami miško želdiniams ir žėliniams, jaunuolynams ar medynuose augantiems medeliams (medžiams), nuskabydami jų ūglius, nulaupydami ar nutrindami žievę, nugrauždami kamienus, užtvindydami mišką vegetacijos laikotarpiu, jeigu medeliai (medžiai) dėl to nudžiūsta. Taigi siekdami pasinaudoti įstatymų jiems garantuojama teise gauti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimą, žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkai privalo veikti aktyviai, nešališka bei objektyvi turi būti ir nuostolių skaičiavimo komisija, surašydama individualų administracinį aktą taip, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų įmanoma identifikuoti žalos atsiradimo priežastis, laikotarpį, dydį.

Komisijos 2013 m. spalio 1 d. aktas Nr. Ū25-29 jam keliamų pagrindinių reikalavimų neatitinka, todėl pirmosios instancijos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį panaikinti Aktą kaip iš esmės neteisėtą, reiškiančią Steponavos MK skundo visišką patenkinimą, apeliacinės instancijos teismas palieka nepakeistą. Pažymėtina, jog Akto panaikinimas savaime suponuoja atsakovui pareigą teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują administracinės procedūros sprendimą, kuriuo, atsižvelgiant į šioje byloje pateiktus išaiškinimus, būtų pakartotinai išnagrinėtas A. P. 2013 m. rugsėjo 2 d. prašymas, todėl papildomų teismo patvarkymų Komisijai davimas yra nepagrįstas ir neleistinai peržengiantis pareiškėjo iškeltos bylos nagrinėjimo ribas.

Įvertinusi advokatės Rimos Žiautienės suteiktų teisinių paslaugų turinį ir apimtį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 6 dalimis, Rekomendacijų 8.2 ir 8.11 punktais 600 Eur suma yra protingas bei adekvatus atlygis už šiame teismo procese pareiškėjo turėtas sąnaudas (b. l. 47, 48, 172, 179, 185).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Atsakovų Molėtų rajono savivaldybės administracijos, Molėtų rajono savivaldybės laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių skaičiavimo komisijos ir trečiojo suinteresuoto asmens A. P. apeliacinius skundus atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 7 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo Molėtų rajono Steponavos medžiotojų klubo skundą tenkinti.

Molėtų rajono savivaldybės laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytų nuostolių skaičiavimo komisijos 2013 m. spalio 1 d. aktą Nr. Ū25-29 panaikinti.

Priteisti iš atsakovo Molėtų rajono savivaldybės administracijos pareiškėjo Molėtų rajono Steponavos medžiotojų klubo naudai 300 (tris šimtus) Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme.“

Priteisti iš atsakovo Molėtų rajono savivaldybės administracijos pareiškėjo Molėtų rajono Steponavos medžiotojų klubo naudai 300 (tris šimtus) Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas