2K-106/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-106/2014 nuasmeninta

Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00025-2011-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.7.4; 1.2.18.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Gintaro Godos, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. S. kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 30 d. nutarties.

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nuosprendžiu L. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 1 dalį (dėl netikrų pinigų pateikimo J. S.) dešimties mėnesių laisvės apribojimu, pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (dėl netikrų pinigų pateikimo Z. D.) – vienuolikos mėnesių laisvės apribojimu, pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (dėl netikrų pinigų pateikimo A. D.) – devynių mėnesių laisvės apribojimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimas. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 2, 5 punktais, L. S. įpareigota per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento atlyginti nusikalstamomis veikomis nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams padarytą turtinę žalą bei neatlygintinai išdirbti šešiasdešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Iš L. S., vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuota 1325,52 Lt, kaip gauti iš nusikalstamos veikos. Civiliniam ieškovui Oberbank AG, Česky Krumlov filialui (Čekijos Respublika) iš L. S. priteista 685,35 Lt (5567 Čekijos kronų) turtinei žalai atlyginti, J. S. – 640,17 Lt turtinei žalai atlyginti.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi nuteistosios L. S. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

nustatė:

L. S. nuteista už tai, kad tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2007 m. kovo 19 dieną 20.45 val., nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens įgijo vieną netikrą 200 eurų nominalinės vertės banknotą, kurio serijos Nr. ZO1839141009, jį Čekijos Respublikoje Pisko mieste degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pateikė atsiskaitydama už pirktas prekes, kurių bendra suma – 121 Čekijos krona, grąžą gaudama atitinkamai čekiškomis kronomis, taip ji įgijo, laikė ir realizavo Lietuvos ir kitų valstybių apyvartoje esančius netikrus pinigus.

Be to, ji nuteista už tai, kad tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2007 m. kovo 19 d. 23.19 val., nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens įgijo vieną netikrą 200 eurų nominalinės vertės banknotą, kurio serijos Nr. X00228259886, jį Čekijos Respublikoje Česky Krumlov rajone, Dolni Dvorišti mieste, degalinėje, pateikė atsiskaitydama už pirktas prekes, kurių bendra suma – 341 Čekijos krona, grąžą gaudama atitinkamai čekiškomis kronomis, taip ji įgijo, laikė ir realizavo Lietuvos ir kitų valstybių apyvartoje esančius netikrus pinigus.

Be to, ji nuteista už tai, kad tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2007 m. balandžio 23 dieną 14.18 val., nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens įgijo vieną netikrą 200 eurų nominalinės vertės banknotą, kurio serijos Nr. X00625083294, jį Belgijos Karalystės Chatenel mieste, prekybos įmonėje (duomenys neskelbtini), pateikė atsiskaitydama už pirktas prekes, taip ji įgijo, laikė ir realizavo Lietuvos ir kitų valstybių apyvartoje esančius netikrus pinigus.

Kasaciniu skundu nuteistoji L. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nuosprendį bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 30 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai buvo šališki, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, neapklausė teisme nė vieno liudytojo ir nukentėjusiojo, tinkamai neįvertino įrodymų, kurie yra prieštaringi, nuosprendis ir nutartis yra vienpusiški, nesiaiškintas teisės normų galiojimas erdvėje ir laike, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį reglamentuojančios taisyklės, nenustatyta, ar buvo veikta tiesiogine tyčia. Pasak nuteistosios, ji neturėjo galimybės užduoti klausimų nukentėjusiesiems, kas yra tikrasis civilinis ieškovas byloje, nes civiliniu ieškovu yra pripažintas bankas. Teismas, anot nuteistosios L. S., nepagrįstai remiasi jos atpažinimo pagal nuotraukas protokolais, liudytojos I. B. parodymais, byloje esančiomis nuotraukomis, Lietuvos Kriminalinės policijos biuro gauta informacija iš Švedijos, Suomijos, Italijos, kad dėl L. S. yra duomenų apie netikrų pinigų realizavimą, kaip įrodymais. Taip pat kasatorė nurodo, kad nei nukentėjusieji, nei liudytojai nepateikė įrodymų, kad L. S. tuo metu buvo įvykio vietoje ir žinodama, kad turi netikrus pinigus, bandė juos realizuoti. Netikri pinigai buvo rasti banke, šiandien niekas negali patvirtinti, kad tai tie patys 200 euro nominalo banknotai, kuriuos tariamai realizavo nuteistoji.

Atsiliepimu į nuteistosios L. S. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Plioplys prašo nuteistosios L. S. kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime teigiama, kad nors kasaciniame skunde nurodyta teismus buvus šališkus, tačiau nenurodomos jokios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 58 straipsnyje numatytos aplinkybės, kurioms esant būtų pagrindas teisėjui ar teismui nusišalinti. L. S. teismo šališkumą įžvelgė todėl, kad jai nepriimtinos nuosprendyje padarytos išvados vertinant įrodymus. Teismas nustatė pagrindą taikyti BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 dalį, priėmė sprendimą paskelbti neatvykusių į teisiamąjį posėdį liudytojų, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teisėjui užsienio valstybėse duotus parodymus, juos teismas paskelbė perskaitydamas minimus parodymus, užfiksuotus apklausos protokoluose. Pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų BPK numatytų procesinių priemonių, siekdamas į teismą iškviesti ir apklausti liudytojus iš užsienio valstybių, tačiau dėl objektyvių priežasčių to padaryti nepavyko; liudytojai ir nukentėjusieji Čekijoje ir Belgijoje buvo apklausiami pagal pateiktus Šiaulių apygardos prokuratūros teisinės pagalbos prašymus, išaiškinant tiek BPK nustatytą apklausos tvarką, tiek ir atsakomybę, L. S. ir jos gynėjas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme neprašė iškviesti ir apklausti liudytojus bei nukentėjusiuosius. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai bylos įrodymus vertino kaip visumą, pripažindami L. S. kalta dėl jai inkriminuotos veikos padarymo. Teismai aiškinosi kiekvieno įrodymo atskirai ir jų visumos įrodomąją reikšmę bei pakankamumą, reikalingą pripažinti nusikalstamos veikos aplinkybes įrodytomis. Teismai atkreipė dėmesį ir į pačios L. S. parodymų nenuoseklumą, jų nelogiškumą, nurodė, kad jie neatitinka kitų bylos duomenų, o L. S. įtikinamai negalėjo paaiškinti savo veiksmų ne tik Belgijoje, kai pardavėjai suabejojus dėl jai kasatorės pateikto 200 eurų banknoto ji pabėgo iš parduotuvės, tačiau ir Čekijos degalinėse. Teismas nustatė visus BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Kasacinis skundas atmestinas.

Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas tik teisės taikymo aspektu patikrina priimtus žemesnės instancijos teismų procesinius sprendimus, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, t. y. iš naujo surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų nevertina, faktinių bylos aplinkybių nenustato. Tiek iš pirmosios, tiek iš apeliacinės instancijos teismų sprendimų matyti, kad išvados dėl L. S. nusikalstamų veikų, numatytų BK 213 straipsnio 1 dalyje, padarymo yra darytos atsižvelgiant į įrodymų, surinktų byloje, visumą, nuosekliai atskleidžiant jos padarytų veikų mechanizmą, pasikartojantį veikų padarymo būdą (atsiskaitymas užsienio valstybėse netikrais 200 eurų banknotais už smulkias prekes, gaunant tos šalies valiuta grąžą), kvalifikacijai svarbių tiek objektyvių, tiek subjektyvių požymių ypatumus.

Teismai, vertindami įrodymus, BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė. Teismų išvados grįstos įrodymų visuma. Kasatorė skunde teisingai teigia, kad teismo proceso metu nebuvo apklausti liudytojai ir nukentėjusieji – jie parodymus davė tik ikiteisminio tyrimo metu, o teisme, išnaudojus šiam visas galimybes juos pakviesti, jie nebuvo apklausiami. Tačiau liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai pagarsinti BPK 276 straipsnyje numatyta tvarka. Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas įvairių rūšių įrodymais, patvirtinančiais L. S. kaltę dėl jai inkriminuotų BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų: dokumentais (nuotraukos pagal filmuotą medžiagą iš įvykių vietų, kuriose užfiksuota būtent L.

S., atsiskaitanti už prekes 200 eurų nominalo banknotais, o gaunanti grąžą Čekijos kronomis), ekspertizės aktais, patvirtinančiais pinigų netikrumą, parodymo atpažinti protokolais (L. S. buvo atpažinta tiek gyvai, tiek pagal nuotraukas), L. S. kratos protokole esančiais duomenimis (kratos metu rastas markeris, padedantis atpažinti tikrus banknotus nuo netikrų), kasaciniame skunde minimi duomenys apie Suomijos ir Švedijos teisėsaugos institucijų turimą informaciją apie dėl analogišku būdu padarytų nusikalstamų veikų pareikštus įtarimus, turimus duomenis apie kasatorę yra L.

S., kaip asmenį, linkusį daryti analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, charakterizuojantys duomenys. Užsienio valstybėse apklaustų liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose vertintini ne kaip vieninteliai ar svarbiausi kasatorės kaltę pagrindžiantys įrodymai, o tik kaip dalis proceso metų surinktų duomenų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl taip pat ir kasaciniame skunde nurodyto argumento dėl BK 5 ir 8 straipsnių taikymo. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje teisingai nurodyta, jog yra nustatyta, kad už kasatorės padarytas veikas baudžiamoji atsakomybė numatyta tiek Belgijos, tiek ir Čekijos baudžiamuosiuose įstatymuose, taip pat padaryta teisinga išvada, jog traukiant baudžiamojoj atsakomybėn už užsienyje padarytas veikas taikomi persekiojančios valstybės baudžiamieji įstatymai, o visiškai vienodas veikų apibrėžimas skirtingų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose ar vienodų sankcijų numatymas nėra baudžiamosios atsakomybės taikymo sąlyga.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad L. S. teisėtai pripažinta kalta dėl BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytų trijų analogiškų nusikalstamų veikų padarymo, abejoti žemesnės instancijos teismų nepažeidžiant BPK nuostatų motyvuotais sprendimais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios L. S. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Aurelijus Gutauskas

Alvydas Pikelis

Gintaras Goda