AS-822-390-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-390/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00512-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas B. S. 2014 m. sausio 22 d. išsiuntė teismui skundą, kuriame prašo įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) išmokėti pareiškėjui iš viso 6 504,76 Lt senatvės pensijos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2010 m. sausio mėnesį sužinojęs apie mokamą sumažintą pensiją, į VSDFV kreipėsi tik 2013 m. gruodžio 30 d., t. y. praleidęs Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 metų terminą apskųsti VSDFV teritorinių skyrių sprendimą pensijų klausimais VSDFV. Dėl šios priežasties VSDFV pareiškėjo skundą nagrinėti atsisakė, taigi pareiškėjo skundas liko iš esmės VSDFV, kuri pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, neišnagrinėtas. Ši aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 3 punktą yra pagrindas atsisakyti priimti skundą, nes pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde (b. l. 14) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjas pažymi, kad VSDFV teritorinio skyriaus ir VSDFV sprendimuose nurodyta apskundimo tvarka, kuria jis pasinaudojo. Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalys pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. 3 metų terminas praleistas dėl tikėjimo Vyriausybės pažadais nustatyti negautų pensijų kompensavimo tvarką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. kai pareiškėjas nesilaiko tai bylų kategorijai nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis laiduoja kiekvieno asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22–24, 32–33 straipsniai. Be to, ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

Konstitucinis Teismas, aiškindamas prieinamos ir veiksmingos teisminės gynybos turinį, savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, jog teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai).

Pareiškėjas kelia ginčą dėl neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies už 2010–2011 metus, kurios jis negavo dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, numačiusios valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas dydžio ribojimą asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, taikymo.

Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-87 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį (galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d. įstatymo redakcija) Valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (1 d.). Valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui (2 d.).

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Valdybos teritorinių skyrių ir kitų Valdybos įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Valdybai. Valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui.

Įvertinusi Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 konstatavo, jog jos neabejotinai patvirtina, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Būtent taip minėtos įstatymų nuostatos yra aiškinamos naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartys administracinėse bylose Nr. AS602-716/2013, AS438-818/2013, AS502-849/2013, 2013 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-813/2013 ir kt.). Tai patvirtino ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 22 d. priimtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 pažymėjusi, jog tiek Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio, tiek Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatos aiškiai įtvirtina skundų dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų pensijų klausimais padavimo tvarką – t. y. skundai turi būti paduodami Fondo valdybai, kaip privalomai ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, o ne Fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokiu atveju, kai pareiškėjas kreipiasi pirma į Fondo valdybos teritorinį skyrių, o tik vėliau į Fondo valdybą, laikoma, jog kreipimosi į Fondo valdybos teritorinį skyrių diena yra kreipimosi į Fondo valdybą diena.

Atsižvelgus į nurodytas įstatymų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ir įvertinus pareiškėjo skundo turinį, konstatuotina, jog pareiškėjo keliamam ginčui spręsti įstatyme yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kurios pareiškėjas turėjo laikytis.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, prašydamas išmokėti jam 2010–2011 metais negautą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį, su 2013 m. gruodžio 30 d. skundu kreipėsi į VSDFV dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. (10.1)SI-74441, kuriuo neigiamai atsakyta į pareiškėjo 2013 m. lapkričio 29 d. prašymą dėl pensijos dalies išmokėjimo, panaikinimo. VSDFV 2014 m. sausio 10 d. sprendimu (6.5)I-285 pareiškėjo skundą dėl negautos senatvės pensijos dalies nagrinėti atsisakė, nes pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytą VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo 3 metų terminą. Šiame sprendime VSDFV nurodė, kad pareiškėjui iki 2014 m. sausio 24 d. pateikus įrodymų, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pakartotinai kreipęsis į VSDFV.

Taigi nagrinėjamu atveju VSDFV nenagrinėjo Klaipėdos skyriaus sprendimo teisėtumo, o priėmė su VSDFV teritorinio skyriaus priimto sprendimo revizavimu nesusijusį sprendimą, t. y. ginčo neišnagrinėjo iš esmės. Tai leidžia daryti išvadą, kad nėra pasinaudota ginčo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes pareiškėjas nesilaikė nustatytos išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bylos aplinkybes ir teisės normas, reglamentuojančias skundo padavimą ir jo priėmimą, dėl to priėmė iš esmės teisingą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo B. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė