A-552-2193-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-2193/2013

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00301-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus, dėl turtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. M. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 13 360 Lt turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, jog 2008 m. vasario 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Kelmės žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl valstybinės žemės 18,9 ha pirkimo. Tuo metu žemės ūkio veiklai naudojo apie 26 ha žemės ir atitiko visus reikalavimus, kad galėtų pirmumo teise įsigyti žemę ir gauti valstybės paramą, mažinant žemės kainą 0,6 koeficientu. 2008 m. liepos 3 d. Kelmės žemėtvarkos skyriui pateikė pažymą dėl to paties sklypo, kurioje prašė taikyti pardavimo kainą mažinantį koeficientą, taip pat kitus reikalingus dokumentus. 2008 m. spalio 6 d.

Kelmės žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą suprojektuoti Žemės reformos žemėtvarkos projekte norimą pirkti sklypą. 2009 m., 2010 m. žemėtvarkos skyriuje tvarkydamas kitus su žeme susijusius reikalus, pasiteiraudavo apie anksčiau pateiktų dokumentų tvarkymą. 2011 m. gegužės 3 d., suvokdamas, kad po 1 metų sukaks 40 metų, Kelmės žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl žemės kadastrinių matavimų, kuriame dar kartą prašė leisti nusipirkti valstybinę žemę, apmokant savo lėšomis geodezinius matavimus ir kitas būsimas išlaidas. 2011 m. lapkričio 23 d.

Kadastrinių matavimų byla buvo parengta ir perduota Tarnybos Kelmės žemėtvarkos skyriui. 2012 m. vasario 13 d. pareiškėjui sukako 40 metų. Po savo gimtadienio dar keletą kartų lankėsi žemėtvarkoje ir per vieną iš apsilankymų pateikė prašymą įregistruoti žemės sklypą Registrų centre valstybės vardu. Laikotarpiu nuo pirmojo prašymo pateikimo 2008 m. vasario 21 d. iki sueinant 40 metų, t. y. iki 2012 m. vasario 13 d., lankėsi žemėtvarkos skyriuje ne kartą, visada teiraudavosi apie prašymo realizavimą. Pareiškėjas paaiškino, kad Kadastrinių matavimų bylos nebuvo pateikęs, nes niekas neinformavo, kaip yra tvarkomi dokumentai.

Dažnai dėl informacijos suteikimo eidavo pas tuometinę skyriaus vedėją R. P., kuri niekada neklausė, ar pristatyta į skyrių kadastrinių matavimų byla. 2011 m. lapkričio 23 d. pareiškėjas pateikė Kadastrinių matavimų bylą. Jį tenkino turto vertintojų nustatyta sklypo kaina. Pasirašyti sutarties projektą ir nueiti pas notarą esant šitokioms sąlygoms (nepritaikant 0,6 koeficiento) sudaryti sandorį, pareiškėjo teigimu, privertė aplinkybės – kitokio pasirinkimo neturėjo, nes žemės sklypas jam yra reikalingas, kadangi jis yra ūkininkas.

A. M. pažymėjo, kad byloje esantys dokumentai įrodo jo nuolatinį lankymąsi pas atsakovą ir dėtas maksimalias pastangas įsigyti žemės sklypą taikant rinkos kainą mažinantį koeficientą. Pareiškėjo teigimu, visos sąlygos parduoti jam minėtą žemės sklypą atsirado dar 2008 m. gruodžio 28 dieną. Pareiškėjas pažymėjo, kad nuo jo pateikto atsakovui paskutinio dokumento – kadastrinių matavimų bylos, sprendimas dėl minėto žemės sklypo pardavimo priimtas tik po vienerių metų, tuo akivaizdžiai pažeidžiant Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 8 punkto reikalavimus priimti sprendimą dėl žemės sklypo pardavimo ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemės valdos projekto ar kito teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo dienos.

Pareiškėjo manymu, atsakovas, taikydamas lengvatą dėl pirmumo įsigyti minėtą žemės sklypą ne aukciono būdu, nepagrįstai atsisakė taikyti kitą lengvatą – įsigyjamo žemės sklypo rinkos kainai mažinantį koeficientą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į Taisyklių 11 punktą, nustatantį, kad atsakovas, gavęs visus nutarime išvardintus dokumentus, per 20 dienų atlieka visus būtinus darbus pirkimo–pardavimo sandoriui sudaryti (tarp jų ir parduodamo žemės sklypo įregistravimą bei pirkimo–pardavimo sutarties projekto parengimą).

Pareiškėjas taip pat rėmėsi Taisyklių 10, 9.2 punktais, pažymėjo, kad po 2011 m. vasario 12 d. pasikeitė Taisyklių 10 punktas, kuris jau nustatė, kad 9.2 punkte nurodytus duomenis – žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje ir šį žemės sklypą apibūdinančius kadastro duomenis (kadastrinių matavimų bylą), turi pateikti pats pareiškėjas. A. M. darė išvadą, kad pagal nuo 2008 m. vasario 21 d. galiojusius teisės aktus jis iki 2011 m. vasario 12 d. neturėjo jokios pareigos pateikti atsakovui kadastrinių matavimų bylos, o po šios datos atsakovas neinformavo pareiškėjo, kad šis turi pateikti šiuos duomenis, todėl kadastrinė byla atsakovui buvo pateikta 2011 m. lapkričio 23 dieną.

Atsakovas šią administracinę procedūrą vykdė daugiau kaip 4 metus ir 10 mėnesių, todėl pareiškėjas darė išvadą, kad toks administracinės procedūros vykdymo laikotarpis niekaip nesiderina su konstituciniu atsakingo valdymo (gero administravimo) principu. Dėl neefektyvaus atsakovo, kaip valstybės institucijos, veiklos, nepateisinamai ilgai vykdant administracinę procedūrą, pareiškėjas sulaukė 40 metų amžiaus, tai sąlygojo vieno iš Žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos – būti ne vyresniam kaip 40 metų amžiaus, kuriai esant yra garantuojama teisė į valstybės paramą įsigyjant žemės sklypą, išnykimą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus, atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas buvo padavęs prašymą suformuoti jam žemės sklypą pirkti iš valstybės, sklypas buvo suformuotas, o projektas patvirtintas 2008 metais gruodžio mėnesį. Nuo šio laikotarpio iki 2011 m. lapkričio 23 d. pareiškėjas nepateikė kadastrinių matavimų bylos į skyrių, kad būtų galima toliau tvarkyti dokumentus dėl suprojektuoto sklypo įsigijimo iš valstybės. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas jokių veiksmų nuo 2008 metų gruodžio mėnesio nesiėmė, nesirūpino, kad jam būtų pamatuotas žemės sklypas, kad būtų paruošta kadastrinių matavimų byla bei laiku pateikta į žemėtvarkos skyrių. 2011 m. lapkričio mėnesį pareiškėjui į žemėtvarkos skyrių pateikus kadastrinių matavimų bylą, pagal bylų tikrinimo taisykles yra numatytas terminas, kad ši byla turi būti patikrinta ir suderinta bei priimtas sprendimas dėl kadastro duomenų patvirtinimo suformavus naują sklypą per 20 darbo dienų.

Ši procedūra tuo nesibaigia, kadangi nekilnojamojo turto sandorio objektu gali būti tik Registrų centre tinkamai įregistruotas nekilnojamasis daiktas. Patikrinus kadastrinių matavimų bylą, suderinus planus ir priėmus sprendimą dėl naujo sklypo suformavimo, byla yra siunčiama į Registrų centrą, kad būtų atlikta įregistravimo Nekilnojamojo turto registre procedūra. Nekilnojamojo daikto įregistravimo procedūra yra atliekama per 10 darbo dienų nuo prašymo Registrų centrui pateikimo dienos. Po to grąžinus bylą į skyrių su Registrų centro pažymėjimu, kad nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ši byla yra siunčiama turto vertintojams.

Turto vertintojai yra rangovai, su kuriais yra sudaryta paslaugų pirkimo sutartis pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ir turto vertintojai atlieka turto vertės nustatymą. Paprastai turto vertintojai šiuos darbus atlieka per 20 darbo dienų. Turto vertintojams grąžinus bylą į žemėtvarkos skyrių su turto vertinimo ataskaita, gali būti ruošiamas pirkimo–pardavimo sutarties projektas. Asmuo telefonu arba raštišku pranešimu yra kviečiamas atvykti pasirašyti šį projektą. Kadangi projektas dėl valstybinės žemės pirkimo buvo sudaromas jau pareiškėjui sulaukus 40 metų, jis nebeatitiko keliamos sąlygos, todėl nebegalėjo būti taikomas 0,6 kainą mažinantis koeficientas.

Atsakovas pažymėjo, kad 2011 m. lapkričio 23 d. pareiškėjui pateikus žemėtvarkos skyriui kadastrinių matavimų bylą, teoriškai būtų buvę įmanoma sutvarkyti dokumentus iki pareiškėjui sukaks 40 metų, tačiau tam didelę įtaką darė ir paties pareiškėjo suinteresuotumas. Atsakovo manymu, dėl savo veiksmų yra kaltas pats pareiškėjas, nes jis per vėlai sudarė sutartį su matininkais, per vėlai žemėtvarkos skyriui pateikė kadastrinių matavimų bylą, dėl to buvo apribota jo teisė pasinaudoti įstatymo nustatyta lengvata.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika dėl valstybės ir savivaldybės pareigos atlyginti žalą, atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi ir nustatė, kad pareiškėjo prašymas įsigyti 18,90 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės reformos žemėtvarkos projekto metu į pretendentų, pageidaujančių pirkti žemės ūkio paskirties žemę, sąrašą buvo įtrauktas 14 eile. Teismas rėmėsi Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, nustatė, kad pareiškėjo prašymo pateikimo dieną galiojusio Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 8 punktas numatė, kad žemėtvarkos skyrius per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo parduoti žemės sklypą ir šių Taisyklių 9.3–9.21 punktuose nurodytų dokumentų gavimo dienos raštu informuoja prašymą parduoti žemės sklypą pateikusį asmenį, ar bus rengiami dokumentai pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti.

Teismas konstatavo, kad atsakovas pagal Taisyklių 8 punktą pareiškėjo neinformavo per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo parduoti žemės sklypą ir dokumentų gavimo dienos, ar bus rengiami dokumentai pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, tačiau, teismo manymu, tai nebuvo esminis atsakovo pažeidimas, turėjęs įtakos neturtinei žalai atsirasti. Teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas privalėjo pateikti atsakovui kadastrinių matavimų bylą. Kadangi pareiškėjas minėtą bylą skyriui pateikė tik 2011 m. lapkričio 25 d., teismas darė išvadą, kad atsakovas laikėsi visų teisės aktų reikalavimų ir šiuo atveju institucijos neteisėtų veiksmų nenustatė.

Teismas nurodė, kad pirminiuose valstybinės žemės sklypo pardavimo procedūros etapuose galiojusios norminės nuostatos dėl žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos nesąlygoja išvados, kad asmuo, ketinantis įsigyti prašomą žemės sklypą, įgyja teisėtą lūkestį šį sklypą pirkti pagal prašymo padavimo dieną galiojančias ir valstybinės žemės pardavimo procedūras reguliuojančias teisės normas. Parduodamo žemės sklypo pardavimo procedūros vykdomos pagal tuo metu galiojančius įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad valstybei pakeitus žemėtvarkos projektų rengimo bei dokumentų pateikimo taisykles iki sprendimo dėl žemės sklypo pardavimo priėmimo buvo pažeisti pareiškėjo interesai.

Teismas nustatė, jog valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo procesą sudaro keli etapai – prašymo pateikimas, žemėtvarkos projekto rengimas, svarstymas ir tvirtinimas, sutarties įforminimas, žemės sklypo perdavimas. Sudarant sutartį pareiškėjui jau buvo sukakę 40 metų, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neteko teisės pasinaudoti Laikinojo įstatymo nustatyta lengvata perkamos valstybinės žemės sklypo kainai taikyti mažinantį koeficientą.

Teismas pažymėjo, jog įstatymų leidėjas yra suteikęs valstybei teisę, bet ne pareigą teikti lengvatas, įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę. Pareiga atitikti teisės aktuose nurodytas sąlygas, siekiant pasinaudoti nustatytomis lengvatomis, atitenka pačiam valstybinės žemės sklypo pirkėjui. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju A. M. nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, savo veiksmais (neveikimu) nesiekė tinkamai įgyvendinti įstatymų jam suteiktų teisių į lengvatą. Pareiškėjas A. M. priėmė pasiūlymą už nustatytą kainą įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, tą patvirtindamas savo parašu pirkimo–pardavimo sutarties projekte ir sumokėdamas pinigus pagal pateiktą mokėjimo pranešimą bei vėliau pasirašydamas pirkimo–pardavimo sutartyje. Teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo sąlygų įstatymų nustatyta tvarka ir terminais apskųstas nebuvo. Teismo manymu, tai įrodo, jog pareiškėjas buvo visiškai laisvas priimti bet kokį sprendimą dėl valstybinės žemės pirkimo ir, jeigu jis apsisprendė 18,90 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirkti už turto vertintojų nustatytą rinkos kainą, vadinasi, šis turtas ir siūloma kaina jį tenkino, tai įrodo privačios nuosavybės teisės įgijimo faktas. Todėl pareiškėjo teiginį, jog jis buvo priverstas pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį, teismas laikė neatitinkančiu tikrovės.

Teismas konstatavo, jog šiuo atveju tarp pareiškėjo nurodomų patirtų nuostolių ir atsakovo neteisėtų veiksmų nėra tiesioginio priežastinio ryšio, todėl nėra visų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti ir pareiškėjo nurodomai turtinei žalai atlyginti. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymus žemėtvarkos skyriui žinojo, jog perkant valstybinės žemės sklypą žemėtvarkos skyrius organizuoja žemės sklypo pardavimą, gavęs Taisyklių 9 punkte nurodytus dokumentus. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, norėdamas pirkti valstybinės žemės sklypą, nepateikdamas visų reikalingų dokumentų žemėtvarkos skyriui, todėl paties pareiškėjo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui, tokia žala negalėtų būti atlygintina ir dėl paties pareiškėjo veiksmų.

Dėl pareiškėjo nurodomo teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimo, teismas atkreipė dėmesį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, nustatė, kad pareiškėjui nebuvo suteikta jokių garantijų, teismo manymu, pareiškėjas pats iš anksto nesusipažino su Taisyklėmis. Teismas darė išvadą, kad šioje byloje nėra jokio svaraus pagrindo, pagrindžiančio teisėtų lūkesčių pažeidimą. Teismas pabrėžė, kad prašymo pateikimas nereiškė, jog pareiškėjas šią teisę įgyvendins. Kai valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo pirminiuose etapuose pareiškėjas pateikia prašymą dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo, teismo teigimu, nereiškia, kad asmuo įgyja teisėtų lūkesčių, susijusių su sklypo pirkimu, realizavimu.

III. Pareiškėjas A. M. apeliaciniu skundu (b. l. 150-154) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsniu ir atkreipia dėmesį, kad teismas nagrinėjo bylą tik dėl vienos pareiškėjo nurodytos aplinkybės – dėl administracinės procedūros ir jos terminų pažeidimo, tačiau nepasisakė dėl teisės į atsakingo valdymo principo pažeidimo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, asmenų lygybės prieš įstatymą ir valdžios įstaigoms principų pažeidimų. Pareiškėjo manymu, atsakovas dar 2008 m. vasario 21 d. gavęs jo prašymą privalėjo pradėti atitinkamą administravimo procedūrą ir ją laiku pabaigti, tačiau ši administracinė procedūra buvo vykdyta daugiau kaip 4 metus ir 10 mėnesių.

Pareiškėjas daro išvadą, kad toks administracinės procedūros vykdymo laikotarpis nesiderina su atsakingo valdymo (gero administravimo) principu. Dėl neefektyvios atsakovo veiklos pareiškėjas sulaukė 40 metų amžiaus, kas sąlygojo vienos iš sąlygų, kuriai esant garantuojama teisė į valstybės paramą įsigyjant žemės sklypą, išnykimą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 3D-354 4 punktą, pagal kurį gauti valstybės paramą įsikūrimui gali jaunasis ūkininkas, kuriuo laikomas asmuo, kuris teikdamas paramos paraišką yra jaunesnis kaip 40 metų.

Pareiškėjas pabrėžia, kad minėtu įsakymu patvirtintos taisyklės parengtos įgyvendinant atitinkamus Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius paramą žemės ūkiui ir jo plėtrai bei konkrečiai jauniesiems ūkininkams jų įsikūrimui. Pareiškėjas pažymi, kad Laikinasis įstatymas priimtas įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius paramą žemės ūkiui bei jo plėtrai. A. M. daro išadą, kad minėtu žemės ūkio ministro įsakymu nustatytas teisinis reglamentavimas, kai jaunasis ūkininkas įgyja teisę į valstybės paramą, jei jis paraiškos dėl tokios paramos suteikimo dieną yra ne vyresnis nei 40 metų amžiaus, yra socialiai teisingesnis.

Pareiškėjo manymu, skirtingi valstybės institucijų tam pačiam asmeniui taikomos paramos kriterijai bei teisės aktų taikymas akivaizdžiai pažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą ir asmens lygybės visoms valdžios institucijoms principą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jam suėjus 40 metų, atsakovas taikė lengvatą ir pardavė jam pirmumo teise žemės sklypą, tačiau netaikė lengvatos dėl rinkos kainą mažinančio koeficiento. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nevertino atsakovo neveikimo laikotarpio nuo 2008 m. vasario 21 d. iki 2011 m. vasario 12 d., kai pareiškėjas neturėjo pareigos pateikti atsakovui kadastrinių matavimų bylos.

A. M. pažymi, kad nuo 2011 m. vasario 12 d. nebeliko pareigos atsakovui pasirūpinti kadastrinių matavimų byla, todėl jo neveikimas pateisinamas nuo 2011 m. vasario 12 d. iki 2011 m. lapkričio 25 dienos. Pareiškėjas nurodo, kad kadastrinių matavimų bylą pateikė praėjus 3 mėnesiams nuo tokį terminą (6 mėn.) nustatančio teisės akto įsigaliojimo dienos, todėl daro išvadą, kad iš jo pusės buvo atlikti visi būtini veiksmai žemės sklypo procedūros pabaigimui, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų terminų. Pareiškėjas pažymi, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui atsakovas jo neinformavo apie trūkstamą dokumentą administracinei procedūrai pabaigti, nors tai yra atsakovo pareiga.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012 ir pažymi, kad atsakovo neveikimas neinformuojant pareiškėjo taip pat sąlygojo procedūros vilkinimą ir yra viešosios atsakomybės sąlyga. Pareiškėjas nesutinka su teismo nurodytu Taisyklėse nustatytų terminų skaičiavimu ir pažymi, kad 20 darbo dienų terminas susipažinimui su pirkimo–pardavimo sutarties projektu yra skirtas pareiškėjui. Kadangi jis su šiuo projektu susipažino per 1 darbo dieną, pareiškėjas daro išvadą, kad atėmus 20 darbo dienų laikotarpį iš teismo suskaičiuotų visos procedūros laikotarpių atsakovas sprendimą dėl ginčo žemės sklypo turėjo priimti iki 2012 m. sausio 24 d., t. y. dar iki pareiškėjui sueinant 40 metų.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad neginčija žemės sklypo pirkimo sandorio, tačiau skundo dalykas yra patirti nuostoliai, sumokant didesnę kainą nei nustatyta įstatymo leidėjo. Pareiškėjas nurodo, kad 2012 m. lapkričio 19 d. rašte Nr. 28SD-(14.28.104.)-592, kuriuo pareiškėjas buvo supažindintas su pirkimo–pardavimo sutarties projektu, nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai, o atsakovas su 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 28VĮ(14.28.2.)-2416 pareiškėjo nesupažindino. A. M. daro išvadą, kad jis nebuvo tinkamai informuotas ir negalėjo tinkamai realizuoti savo teisių skundžiant atsakovo priimtą individualų teisės aktą.

Pareiškėjas tvirtina, kad jam buvo išaiškinta, jog nesutikus sudaryti pirkimo–pardavimo sutarties, žemės sklypas bus parduotas kitiems asmenims, todėl pareiškėjas nusprendė įsigyti sklypą už nurodytą kainą ir vėliau kreipėsi dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas pažymi, kad yra silpnesnioji šio pirkimo–pardavimo sandorio šalis. A. M. nurodo, jog, vadovaujantis ABTĮ 81 straipsniu, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą, be kita ko, ištirti ir atsakovo priimtą individualų teisės aktą – sprendimą dėl žemės sklypo pardavimo pareiškėjui teisėtumo atžvilgiu.

Pareiškėjo teigimu, nuo tos dienos, kai buvo pateikti visi tuo metu galiojusiuose teisės aktuose nurodyti dokumentai (nuo 2008 m. liepos 3 d.), pareiškėjui atsirado teisėti lūkesčiai, susiję su žemės sklypo pirkimu lengvatinėmis sąlygomis. Be to, teisėti lūkesčiai išliko ir po naujai atsiradusios pareigos – pateikti perkamo sklypo kadastrinių matavimų bylą, įvykdymo 2012 m. lapkričio 25 dieną.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 161-164) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl apelianto nurodomų principų. Tarnyba pabrėžia, kad „jaunojo ūkininko įsikūrimo“ ir „valstybinės žemės įsigijimo“ procesus reglamentuoja skirtingos teisės normos, nustatančios atskirą tvarką ir procedūras. Atsakovas paaiškina, kad pagal metodiką žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuoti sklypai buvo ženklinami pagal kas ketvirtį sudaromus asmenų, kuriems bus ženklinami valstybės lėšomis žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuoti žemės sklypai, sąrašus, atsižvelgiant į lėšų, skirtų žemės reformos darbams vykdyti, kiekį. Kadangi pareiškėjas nepageidavo apmokėti sklypo ženklinimo darbus savo lėšomis, jo įsigyjamas sklypas negalėjo būti ženklinamas pirmumo tvarka. Atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjas sąmoningai pasirinko tvarką, neišreikšdamas noro pagreitinti procesą dėl valstybinės žemės įsigijimo, ir sutiko laukti kol jo sklypas bus paženklintas valstybės lėšomis. Tarnybos teigimu, faktas, kad asmuo atitinka vieną iš Laikinajame įstatyme nustatytų sąlygų, nereiškia, kad jam privalomai turi būti taikomos ir visos kitos lengvatos, įsigyjant valstybinės žemės sklypą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas prašo atlyginti turtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus, atsiradusią dėl, pareiškėjo manymu, neteisėtų atsakovo darbuotojų veiksmų. Patirtą turtinę žalą pareiškėjas vertina 13 360 Lt, kurie susidarė nepritaikius Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto 0,6 koeficiento parduodamos žemės kainai.

Turtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–1355/2010).

Pareiškėjas skundą dėl turtinės žalos atlyginimo iš esmės grindžia neteisėtais Tarnybos Kelmės skyriaus veiksmais pažeidžiant administracinę procedūrą bei jos terminus, dėl ko pareiškėjui teko sumokėti didesnę kainą už įsigyjamą valstybinės žemės sklypą.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad pirmumo teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka turi jaunieji ūkininkai iki 40 metų, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistravę ūkininko ūkį ir naudoję ne mažesnį kaip 1 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus. Žemės ūkio paskirties žemės sklypų formavimo eiliškumas asmenims, nurodytiems šio straipsnio 2 dalyje, nustatomas Žemės reformos įstatyme (Laikinojo įstatymo 5 str. 3 d.). Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje išvardyta žemės ūkio paskirties žemės sklypų formavimo eiliškumo nustatymas, 14 punkte nustatant žemės ūkio paskirties žemės sklypų formavimo eilę jauniesiems ūkininkams iki 40 metų, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistravusiems ūkininko ūkį ir naudojusiems ne mažesnį kaip 1 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus. Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, be kita ko, fizinio asmens teisė į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę. Tokiam asmeniui taikomi profesinių įgūdžių ir kompetencijos turėjimo reikalavimai (Laikinojo įstatymo 2 str. 1 d. 1 p.). Šiems asmenims, Laikinojo įstatymo 5 straipsnyje nustatytais atvejais suteikiama pirmumo teisė be aukciono pirkti parduodamus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus už rinkos kainą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjui tokia pirmumo teisė buvo suteikta atsižvelgiant į Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkte bei Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 14 punkte įtvirtintus reikalavimus įgyti šią teisę, t. y. būti jaunuoju ūkininku iki 40 metų, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka būti įregistravusiam ūkininko ūkį ir naudojusiam ne mažesnį kaip 1 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus. Kadangi pareiškėjas atitiko šiuos reikalavimus, jo atžvilgiu pagrįstai buvo pritaikyta pirmumo teisė pirkti ginčo žemės sklypą už rinkos kainą.

Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos lengvatos asmenims, perkantiems žemės sklypą ir atitinkamai sumokantiems pinigus iš karto arba perkantiems išsimokėtinai. Šios lengvatos yra taikomos tuo atveju, jeigu perkantysis asmuo atitinka nustatytas sąlygas, t. y. yra jaunasis ūkininkas iki 40 metų, įregistravęs ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka ir ne mažiau kaip vienus metus naudojantis žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Kaip matyti, Laikinajame įstatyme aiškiai išskirtos atskiros teisės, t. y. nustatytus reikalavimus atitinkančiam asmeniui įgyti pirmumo teisę pirkti žemės sklypą rinkos kaina ir teisė (atsiradusi jau esant įgytai teisei pirkti žemės sklypą rinkos kaina), kad rinkos kainai būtų taikomas įstatyme numatytas ją mažinantis koeficientas. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas sprendimo parduoti ginčo žemės sklypą metu neatitiko vienos iš išvardintų įstatymo reikalaujamų sąlygų, t. y. amžiaus kriterijaus. Todėl atsakovas pagrįstai nusprendė parduoti žemės sklypą A. M. už rinkos kainą, t. y. netaikė šią kainą mažinančio koeficiento. Tokiu sprendimu buvo tenkintas ir pareiškėjo 2011 m. gegužės 3 d. prašymas (b. l. 32) leisti pirkti valstybinę žemę taip, kaip minėta, pagrįstai realizuojant teisės aktuose įtvirtintą pareiškėjo pirmumo teisę įsigyti norimą sklypą rinkos kaina.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nepagrįstais laiko pareiškėjo tvirtinimus, kad jo perkamo žemės sklypo nustatytai rinkos kainai turėjo būti pritaikytas įstatyme numatytas šią kainą mažinantis koeficientas. Šios išvados nepaneigia ir pareiškėjo atkreiptas dėmesys į žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 3D-354 patvirtintose Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ įgyvendinimo 2012 metais taisyklėse vartojamą sąvoką „jaunasis ūkininkas“, kuris apibrėžtas kaip asmuo, kuris teikdamas paramos paraišką, be kita ko, yra jaunesnis kaip 40 metų, bet ne jaunesnis kaip 18 metų amžiaus.

Pažymėtina, kad ši sąvoka vartojama teisiniuose santykiuose, susijusiuose su jaunojo ūkininku įsikūrimu. Pareiškėjo minimame žemės ūkio ministro įsakyme aiškiai nurodyta, kad pateikiamos sąvokų sampratos vartojamos tik šio įsakymo ribose. Nagrinėjamam ginčui taikytinos Laikinojo įstatymo nuostatos yra aiškios ir nesudaro pagrindo jų aiškinti kitaip, pvz., atsižvelgiant į kituose, šiam administraciniam ginčui netaikytinuose, teisės aktuose įtvirtintas sąvokas. Vertinant atsakovo veiksmų teisėtumą, pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų ginčijęs Tarnybos Kelmės skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 20 d.

įsakymą Nr. 28VĮ(14.28.2.)-2416 (b. l. 67), kuriuo nuspręsta parduoti A. M. valstybinės žemės ūkio paskirties sklypą pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą. Priešingai, pareiškėjas kaip civilinių santykių dalyvis laisva valia 2012 m. lapkričio 23 d. sumokėjo už žemės sklypą turto rinkos vertės nustatymo pažymoje Nr. 12/07-124(34)S nurodytą kainą (b. l. 58), o 2012 m. gruodžio 5 d. pareiškėjo pasirašyta minėtos žemės pirkimo–pardavimo sutartis buvo patvirtinta notarės (b. l. 68-72). Atkreiptinas dėmesys, kad šioje administracinėje byloje nagrinėjamas tik turtinės žalos atlyginimo pareiškėjui klausimas.

A. M. apeliaciniame skunde pabrėžė, kad neginčija žemės sklypo pirkimo sandorio. Todėl nenagrinėtini kaip nereikšmingi šios administracinės bylos kontekste apelianto argumentai dėl jo neinformavimo apie pirkimo–pardavimo sutarties projekto apskundimo tvarką ir terminus. Taip pat atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas šios administracinės bylos ribose turėjo ištirti atsakovo sprendimo dėl žemės sklypo pardavimo pareiškėjui teisėtumą.

Pareiškėjo tvirtinimu, turtinė žala atsirado dėl atsakovo atstovo neteisėto neveikimo, t. y. ginčo žemės sklypo pardavimo procedūros vilkinimo. Iš Tarnybos Kelmės skyriaus 2012 m. lapkričio 12 d. rašto (b. l. 62-63) matyti, kad atsakovas pripažįsta, jog pareiškėjo bylos dokumentų tvarkymas buvo atliktas pažeidus nustatytus terminus. Taigi byloje nėra ginčo, kad nagrinėjamu atveju dokumentai valstybinės žemės pirkimui buvo parengti praleidus teisės aktuose nustatytus terminus. Tačiau nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar tokio pobūdžio atsakovo atstovo neteisėti veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su pareiškėjo nurodoma patirta materialine žala, t. y., ar toks pažeidimas galėjo turėti įtakos pareiškėjo perkamo žemės sklypo kainos dydžiui.

Įvertinus byloje esančius pareiškėjo prašymus, matyti išreikšta A. M. valia įsigyti ginčo žemės sklypą dar 2008 metais. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo tolesnius veiksmus, reikalingus prašymo dėl žemės įsigijimo tenkinimui. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas neišreiškė pasirinkimo apmokėti sklypo ženklinimo darbus savo lėšomis, todėl jo įsigyjamas sklypas neturėjo būti ženklinamas pirmumo tvarka. Be to, A. M. 2011 m. gegužės 3 d. prašymas leisti pirkti valstybinę žemę (b. l. 32) ir jo tolimesni veiksmai (žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, žemės sklypo kadastro duomenys, žemės sklypo vertės apskaičiavimas ir kt.) apibrėžia laiko tarpą (iki 2012 m. vasario 13 d., kai išnyko pareiškėjo atitikimas amžiaus kriterijui), kuriuo nustatytina, ar egzistavo atsakovo atstovo neteisėta veika. Todėl atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje dėl turtinės žalos atlyginimo turėjo vertinti laikotarpį iki administracinės procedūros vykdymo pradžios, t. y. nuo 2008 m. vasario 21 d. (pareiškėjo pateikto prašymo parduoti žemės sklypą, bet neišreikšto pageidavimo apmokėti sklypo ženklinimo darbus savo lėšomis), o ne nuo 2011 m. gegužės 3 d. (ne tik prašymo leisti pirkti žemę pateikimo, bet ir tolimesnių veiksmų (kadastrinių matavimų atlikimo organizavimas), kuriems esant atsakovui kilo pareiga pradėti žemės sklypo pardavimo procedūrą. Dėl to atmestini ir pareiškėjo teiginiai dėl jam atsiradusių teisėtų lūkesčių minėtu laikotarpiu.

Tarnybos Kelmės skyrius 2011 m. lapkričio 25 d. priėmė Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktą (b. l. 45). Pareiškėjas 2011 m. gruodžio 10 d. Kelmės žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis (b. l. 46), o 2012 m. vasario 13 dieną nebeatitiko vienam iš reikalaujamų kriterijų kainą mažinančio koeficiento pritaikymui, t. y. sulaukė 40 metų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu teisės aktų nuostatų vertinimu dėl terminų atsakovo privalomiems atlikti veiksmams bei prieita išvada, kad šiuo atveju tarp pareiškėjo nurodomų patirtų nuostolių ir atsakovo neteisėtų veiksmų nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Tai, kad dokumentai valstybinės žemės pirkimui būtų parengti dar iki pareiškėjo gimtadienio, nesąlygotų perkamo valstybinės žemės sklypo kainos. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas pažeidė 6 mėnesių terminą sprendimui dėl žemės sklypo pardavimui priimti laikotarpiais nuo 2008 m. gruodžio 30 d. iki 2012 m. vasario 12 d. bei nuo 2011 m. lapkričio 25 d. iki 2012 m. lapkričio 20 dienos. Kaip konstatuota, pirmasis apelianto nurodytas laikotarpis nėra aktualus turtinės žalos atlyginimo klausimui nagrinėti dėl paties pareiškėjo pasirinkto veikimo būdo ir tuo sąlygotos atsakovo veikos. Apeliantas yra teisus dėl termino praleidimo jo nurodytu antruoju laikotarpiu, tačiau vien toks atsakovo neteisėtos veikos konstatavimas neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio tarp tokios neteisėtos veikos ir pareiškėjo nurodomos turtinės žalos. A. M. nurodomas 6 mėnesių terminas skaičiuojant nuo jo nurodomos datos (2011 m. lapkričio 25 d.) pasibaigia jau po 2012 m. vasario 13 d. (pareiškėjo gimtadienio), todėl, kaip minėta, šio termino praleidimas tiesiogiai jokios įtakos įsigyjamo valstybinės žemės sklypo kainai neturėjo.

Apelianto teiginys, kad Taisyklėse įtvirtintas 20 darbo dienų terminas susipažinimui su pirkimo–pardavimo sutartimi yra skirtas ne atsakovui, o pareiškėjui, nagrinėjamu atveju taip pat neįrodo priežastinio ryšio tarp atsakovo veikos ir pareiškėjo nurodomos turtinės žalos atsiradimo. Taisyklių 14 punkte įtvirtinta, kad žemės sklypų pardavimo organizatorius parengtą valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą per 20 darbo dienų suderina su pirkėju, kuris raštu patvirtina, kad sutinka su sutarties projekte išdėstytomis žemės sklypo pirkimo sąlygomis. Tarnybos Kelmės skyrius 2012 m. lapkričio 19 d. raštu informavo pareiškėją apie parengtą valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties projektą ir nurodė jo teisę suderinti minėtą projektą. Teisėjų kolegija pažymi, kad, viena vertus, apelianto teiginys, jog jis susipažino su pirkimo–pardavimo sutarties projektu per vieną darbo dieną, dar nerodo, jog sutartis per tokį terminą buvo suderinta, kaip reikalaujama Taisyklių 14 punkte. Kita vertus, net ir trumpesnio nei Taisyklių 14 punkte numatyto maksimalaus 20 darbo dienų termino konstatavimas nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas turtinės žalos priteisimui, kadangi tai niekaip neįtakotų ginčo žemės sklypo kainos dydžio šį terminą nustatant jau po tokiai kainai reikšmingo kriterijaus pasibaigimo datos.

Apeliantas tvirtina, kad atsakovas tik 2012 m. gegužės 3 d. jį žodžiu informavo apie tai, kad reikalinga pateikti kadastrinių matavimų bylą. Iš bylos matyti, kad pareiškėjas atsakovui pateikė kadastrinių matavimų bylą dar 2011 m. lapkričio 25 d., kaip pats nurodo – nepažeidęs teisės aktuose įtvirtinto termino. Pareiškėjas ėmėsi reikalingų veiksmų kadastrinių matavimų bylai sudaryti jau nuo 2011 m. gegužės 3 d. prašymo pirkti valstybinę žemę pateikimo, kuriame išreiškė pageidavimą apmokėti savo lėšomis geodezinius matavimus, registro pažymas, vertinimą, notaro pažymas (b. l. 32). Todėl A. M. teiginiai apie informavimo stoką iš atsakovo pusės šiuo atveju nėra reikšmingi turtinės žalos atlyginimo klausimui spręsti. Teisėjų kolegija taip pat iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo prieitomis išvadomis dėl pareiškėjo akcentuojamo teisėtų lūkesčių apsaugos principo.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir naikinti šį sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, išlaidų atlyginimą iš kitos šalies turi teisę gauti ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo A. M. skundas yra atmestas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė