AS-146-496-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS146-496/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07713-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. liepos 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Šiaulių tardymo izoliatoriui, Vilniaus pataisos namams dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 m. gruodžio 11 d. gautas prašymas (b. l. 1), kuriame pareiškėju nurodytas G. K. (toliau – ir pareiškėjas).

Konstatavęs, kad pareiškėjo paduotas prašymas (skundas) neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi (b. l. 6–7) nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. sausio 25 d. skundo trūkumams pašalinti – pateikti teismui skundą, kuris būtų surašytas atsižvelgiant į nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus trūkumus, taip pat išaiškino pareiškėjui, kad nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

Teismas 2013 m. gruodžio 18 d. nutartyje nustatė, kad prašymas surašytas sunkiai įskaitomu raštu, todėl suprasti ko nori autorius yra sudėtinga. Iš prašymo turinio nėra aišku, ko konkrečiai pareiškėjas prašo teismo, kokie ir kokio pareigūno ar institucijos veiksmai yra skundžiami, kas ir kokį norminį aktą pažeidė bei kokiu būdu. Teismui pateiktas prašymas pribraukytas, tekstas surašytas sunkiai įskaitomais rašmenimis, dėl to gali būti neteisingai suvokiami pareiškėjo argumentai ir reikalavimai. Be to, teismui dėl prašymo pabaigoje esančio įrašo „Jėzus yra Dievas“ kilo abejonių dėl to, ar pareiškėjas pasirašė prašymą. Todėl teismas įpareigojo pareiškėją pateikti asmens dokumento kopiją, kurioje būtų jo parašas, ir būtų galima daryti atitinkamas išvadas dėl parašo tikrumo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 17 d. nutartimi (b. l. 25) G. K. skundą laikė nepaduotu ir nutarė skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas nurodė, kad 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2014 m. sausio 25 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui: 1) patikslintą skundą, kuriame būtų suformuluotas konkretus ir aiškus reikalavimas tinkamam atsakovui, trečiajam suinteresuotam asmeniui, nurodytos konkrečios aplinkybės, kuriomis grindžiamas skundas, nurodyti kokie pareigūno ar institucijos veiksmai yra skundžiami, kas ir kokį norminį aktą pažeidė ir kokiu būdu; 2) tiek skundo su priedais egzempliorių, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme; 3) asmens dokumento kopiją, kurioje būtų užfiksuotas pareiškėjo parašas.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka ABTĮ 23 straipsnio reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Teismas nustatė, kad 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis buvo įteikta pareiškėjui 2014 m. sausio 31 d. G. K. iki 2014 m. vasario 17 d. teismo nutartimi nustatytų skundo trūkumų nepašalino. Todėl pirmosios instancijos teismas nutarė skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, kartu išaiškindamas, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų.

III. Pareiškėjas G. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad pareiškėjas objektyviai negalėjo pašalinti teismo nutartyje nurodytų trūkumų iki 2014 m. sausio 25 d., nes nutartis dėl trūkumų šalinimo jam buvo įteikta 2014 m. sausio 31 d., t.y. pasibaigus teismo nustatytam terminui. Teismas, žinodamas šią aplinkybę turėjo pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas nurodo, kad teikti patikslintą skundą pasibaigus terminui nebuvo prasmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį, kuria teismas nutarė skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui.

ABTĮ 23 ir 24 straipsniuose yra išvardyti reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje buvo ne kartą pažymėta, kad teismui paduodamas skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (LVAT 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punktą, skunde turi būti nurodyta konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data. Taigi skundas turi būti suformuluotas taip, kad teismui nekiltų abejonių, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimą. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (LVAT 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11), 2007 m.). ABTĮ 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas svarbus skundo formos reikalavimas, nustatantis, jog pareiškėjas (ar jo atstovas) privalo pasirašyti skundą.

Remiantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Teismas, manydamas, kad pareiškėjo reikalavimas nėra pakankamai tikslus ar skundas neatitinka kitų ABTĮ nustatytų skundo turinio bei formos reikalavimų, gali pasiūlyti pareiškėjui patikslinti reikalavimą, taip pat pašalinti kitus skundo turinio bei formos neatitikimus ABTĮ nustatytiems reikalavimams. Pašalinus skundo trūkumus, skundas priimamas. Tačiau jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tik tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (LVAT 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).

Nagrinėjamu atveju teismas 2013 m. gruodžio 18 d. nutartyje įvardijo pareiškėjo skundo (prašymo), gauto teisme 2013 m. gruodžio 11 d., trūkumus, t. y. kad: skundas (prašymas) surašytas painiai, iš jo turinio nėra aišku kokius konkrečius pareigūnų ar institucijų veiksmus ar aktus skundžia pareiškėjas bei kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis grindžia savo skundo reikalavimus.

Susipažinusi su byloje esančiu pareiškėjo prašymu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu iš esmės sutinka. Nors iš prašymo turinio galima suprasti, kad pareiškėjas skundžiasi teismui dėl Kalėjimų departamento 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr.2S-5683, priimto išnagrinėjus pareiškėjo 2013 m. spalio 21 d. skundą, kuriame pareiškėjas skundėsi, jog Šiaulių tardymo izoliatorius ir Vilniaus pataisos namai atsisakė pateikti informaciją apie kalinimo šiose įstaigose laikotarpius (datas), ir prašo teismo įpareigoti Kalėjimų departamentą pateikti informaciją apie tai, kokiose laisvės atėmimo įstaigose jis atliko bausmę nuo 2008 m. kovo 6 d., taip pat prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos jo nurodytų institucijų, neturtinę žalą. Pažymėtina, kad prašymas nėra pagrįstas jokiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis dėl prašyme nurodytų laisvės atėmimo įstaigų veiksmų ar neveikimo, prašyme (jo baigiamojoje dalyje) nėra suformuluoti konkretūs reikalavimai prašyme išvardytų institucijų atžvilgiu. Iš pateiktos medžiagos galima suprasti, kad Kalėjimų departamentas 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 2S-5683 priėmė išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Iš prašymo nėra aišku, ar pareiškėjas prašo panaikinti kokį nors aktą dėl informacijos galimo nesuteikimo. Pirmosios instancijos teismas nutartyje pagrįstai nurodė, kad iš prašymo nėra aišku kokius ir kieno būtent veiksmus (neveikimą) skundžia pareiškėjas, prašydamas priteisti jo nurodytą sumą neturtinei žalai atlyginti.

Minėta, kad skundas (prašymas) turi būti suformuluotas taip, kad teismui nekiltų abejonių, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimą, kad būtų galima preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjo prašymas neatitiko esminių šio procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pargrįstai taikė ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatas ir 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2014 m. sausio 25 d.

Byloje yra duomenys apie tai, kad ši teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo pareiškėjui buvo įteikta 2014 m. sausio 31 d. (b. l. 21–23), t. y. pasibaigus teismo nustatytam prašymo trūkumų pašalinimo terminui. Iš kardomojo kalinimo įstaigų susirašinėjimo matyti, kad Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškėjui adresuotą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 18 d. siuntą (2013 m. gruodžio 18 d. nutartį teismas išsiuntė pareiškėjui į jo prašyme nurodytą kardomojo kalinimo įstaigą) 2013 m. gruodžio 30 d. persiuntė į Šiaulių tardymo izoliatorių, nes G. K. 2013 m. gruodžio 12 d. buvo etapuotas į šią įstaigą. Byloje yra duomenys apie tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 29 d. raštu (b. l. 14) kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją, prašydamas įteikti pareiškėjui 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį dėl skundo trūkumų šalinimo. Šią nutartį pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje gavo 2014 m. sausio 31 d. (b. l. 23). Taigi pareiškėjo argumentai, kad nutartis dėl trūkumų šalinimo jam buvo įteikta pasibaigus teismo nustatytam terminui per kurį pareiškėjas turėjo pašalinti skundo trūkumu, yra pagrįsti.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad jis objektyviai negalėjo pašalinti teismo nutartyje nurodytų trūkumų iki 2014 m. sausio 25 d., todėl teikti patikslintą skundą nebuvo prasmės. Jo manymu, teismas turėjo priimti nutartį pratęsti nustatytą terminą skundo trūkumams pašalinti. Vadovaujantis ABTĮ 65 straipsnio 1 dalimi, teismo paskirti terminai gali būti teismo pratęsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindas spręsti dėl termino, nustatyto skundo trūkumams pašalinti, pratęsimo paprastai yra pareiškėjo prašymas, kuriame nurodomos priežastys, sutrukdžiusios laiku įvykdyti teismo nurodymus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, 2014 m. sausio 31 d. gavęs teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį dėl skundo trūkumų pašalinimo ir susipažinęs su šios nutarties turiniu, kuriame, be kita ko, buvo išaiškintos skundo trūkumų nepašalinimo per nustatytą terminą pasekmės (skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui) ne tik nepateikė teismui patikslinto skundo, bet ir nesikreipė į teismą su prašymu dėl jam nustatyto termino skundo trūkumams pašalinimo pratęsimo dėl objektyvių priežasčių. Tokį pareiškėjo elgesį teisėjų kolegija vertina kaip jo apsisprendimą kaip elgtis dėl skundo trūkumų šalinimo (jų nešalinti) ir dėl to pareiškėjui atsirado įstatyme numatytos teisinės pasekmės – jo skundą teismas pripažino nepaduotu.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs informaciją apie tai, jog 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis pareiškėjui buvo įteikta 2014 m. sausio 31 d., skundo priėmimo klausimą išsprendė tik 2014 m. vasario 17 d., t. y. priėmė skundžiamą nutartį laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu. Ši aplinkybė patvirtina, kad teismas faktiškai suteikė pareiškėjui protingą terminą per kurį jis galėjo pateikti teismui prašymą dėl naujo termino nustatymo skundo trūkumams pašalinti, tačiau pareiškėjas tokia galimybe nepasinaudojo.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nutarė laikyti pareiškėjo skundą (prašymą), gautą teisme 2013 m. gruodžio 11 d., nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje teisingai išaiškino pareiškėjui, kad teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundas laikomas nepaduotu, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo nustatytus reikalavimus (ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsniai).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Irmantas Jarukaitis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė