A-525-895-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-895/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00737-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.1.; 15.2.3.2; 74.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. A. (N. A.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas N. A. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 6-9), prašydamas priteisti iš atsakovo, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, 1 273 Lt dydžio turtinės ir 35 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009 m. lapkričio 18 d. nutarimu patraukė pareiškėją administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1592 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. už tai, kad jis, neturėdamas nustatyta tvarka suderinto supaprastinto statinio projekto ir įgalioto valstybės tarnautojo raštiško pritarimo, stato mūrinę tvorą, kurios aukštis 1,8 metro, stulpelių aukštis – 2 metrai, šiaurinėje žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje iš gatvės pusės, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Pažeidimas nustatytas 2009 m. spalio 14 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2009 m. spalio 23 d. įpareigojo pareiškėją savo lėšomis likviduoti mūrinę tvorą, fiksuotą 2009 m. spalio 14 d. savavališkos statybos akte Nr. 72(14.10) ir sutvarkyti statybvietę per du mėnesius nuo reikalavimo gavimo. Pareiškėjui apskundus 2009 m. lapkričio 18 d. nutarimą, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 11 d. nutartimi skundą patenkino iš dalies ir pareiškėjui paskirtą baudą sumažino iki 5 000 Lt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2011 m. vasario 11 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį pakeitė ir pareiškėjui skirtą baudą sumažino iki 750 Lt.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartis buvo pateikta vykdyti antstoliui, kuris išieškojo iš pareiškėjo 750 Lt baudą ir 523 Lt vykdymo išlaidų. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) Klaipėdos miesto apylinkės teisme iškėlė civilinę bylą, prašydama įpareigoti pareiškėją likviduoti mūrinę tvorą ir pašalinti savavališkos statybos padarinius bei sutvarkyti statybvietę, tačiau pati Inspekcija 2011 m. lapkričio 16 d. potvarkiu Nr. P1-6 panaikino Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009 m. spalio 23 d.

įpareigojimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo dalyje dėl mūrinės tvoros likvidavimo ir statybvietės sutvarkymo. Pareiškėjas teigė, jog tuometinė Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir Inspekcijos specialistė V. M. savo neteisėtais veiksmais padarė pareiškėjui turtinę žalą, kuria pareiškėjas įvardina antstolio išieškotą 1 273 Lt sumą ir 35 000 Lt neturtinę žalą, pasireiškusią nepatogumais bylinėjantis teismuose, nervine įtampa, trikdymu atlikti darbines pareigas.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, pateikė atsiliepimą (b. l. 48-51), kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjo prašoma priteisti 1 273 Lt dydžio turtinė žala kilo dėl paties pareiškėjo neteisėtų veiksmų, padarius ATPK 1592 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, jo kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo yra įrodyta LVAT 2011 m. vasario 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N62-629/2011. Pažymėjo, kad Inspekcijos viršininko pavaduotojo 2011 m. lapkričio 16 d. potvarkio Nr. P1-6 priėmimą sąlygojo pasikeitęs teisinis reguliavimas dėl nesudėtingų statinių statybos, o ne savivaldybės administracijos ar Inspekcijos siekis ištaisyti padarytas klaidas. Mano, kad pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, kuris skaičiuotinas nuo 2009 m. spalio 14 d., t. y. nuo tada, kai Klaipėdos apskrities viršininko administracija surašė savavališkos statybos aktą. Prašo taikyti ieškinio senatį ir skundą atmesti.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 22 d. sprendimu (b. l. 70-75) pareiškėjo skundo netenkino.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui bauda buvo paskirta už tai, kad jis pažeidė Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.4 punkto reikalavimus. Pažymėjo, kad nuo 2011 m. liepos 24 d. įsigaliojo Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ (Žin., 2010, Nr. 115-5903), kurio 1 priedo 2 lentelės 3 punkte inter alia nustatyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams priskiriamos tvoros, kurių aukštis daugiau nei 1 m ir mažiau kaip 2 m.

Reglamento redakcijoje, galiojusioje iki 2011 m. liepos 24 d., 2 lentelės 11 eilutėje buvo numatyta, kad tvora priskirtina I grupės nesudėtingiems statiniams, jeigu jos aukštis neviršija 1,8 metro. Nuo 2011 m. liepos 1 d. įsigaliojo Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (Žin., 2010, Nr. 116-5944; 2011, Nr. 134), kurio 6 priedo 3.1 ir 3.3 punktuose numatyta, kad rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui privalomi: 3.1. statant I grupės nesudėtingą statinį – kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje; 3.3. statant valstybinėje žemėje.

Iki 2011 m. liepos 1 d. galiojusio šio teisės akto 6 priedo 3 punktas numatė, kad rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui privalomi: 3.1. statant I grupės nesudėtingą statinį – kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje; 3.2. statant II grupės nesudėtingą statinį – mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Pažymėjo, kad pareiškėjas administracine nuobauda nubaustas už tai, kad statė II grupės nesudėtingiems statiniams priskirtiną statinį – tvorą, neturėdamas nustatyta tvarka suderinto supaprastinto statinio projekto ir įgalioto valstybės tarnautojo raštiško pritarimo supaprastintam projektui.

Sprendė, kad ginčo tvoros aukščio ir buvimo vietos kriterijai leidžia teigti, kad tvora nebėra II grupės nesudėtingas statinys, o patenka į I grupės nesudėtingų statinių kategoriją, tačiau nebūdama kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje, nereikalauja iš N. A. ją statant privalomai turėti įgalioto valstybės tarnautojo raštišką pritarimą supaprastintam statybos projektui. Galiojančiame STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2 pastaboje numatyta, kad statinio projektą rengti neprivaloma tuo atveju, kai tokiam projektui neprivalomi rašytiniai pritarimai, todėl nėra pagrindo reikalauti iš N. A. statant tvorą turėti supaprastintą statinio projektą.

Dėl šios priežasties Inspekcija atsiėmė Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareikštą ieškinį.

Teismas laikė nepagrįstu pareiškėjo skundo argumentą, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojas 2011 m. lapkričio 16 d. potvarkiu Nr. P1-6 pripažino, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009 m. spalio 23 d. įpareigojimas Nr. 2-3343-(2.20) buvo priimtas neteisėtai. Pažymėjo, kad minėtas įpareigojimas Nr. 2-3343-(2.20), 2009 m. lapkričio 18 d. nutarimas Nr. 72-(14.10), 2009 m. spalio 14 d. savavališkos statybos aktas Nr. 72-(14.10), pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai, priimti galiojusio teisinio reguliavimo pagrindu. Pasikeitęs teisinis reguliavimas pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia. Priešingai, panaikinus Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009 m. spalio 23 d. įpareigojimą Nr. 2-3343-(2.20) pareiškėjui nebeliko faktinio ir teisinio pagrindo pašalinti ginčo metu buvusios savavališkos statybos padarinius. Teisės aktuose nėra numatyta, kad iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens antstolio išieškota bauda (vykdymo išlaidos), kuri skirta LVAT nutartimi, būtų jam grąžinta kaip neteisėtai sumokėta dėl pasikeitusio, pažeidimo kvalifikavimui aktualaus, teisinio reguliavimo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui padaryta turtinės žala ir kad ji padaryta dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir jos procesinių teisių perėmėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos neteisėtų veiksmų. Konstatavęs, kad Inspekcija neatliko neteisėtų veiksmų, teismas sprendė, kad atsakovui nekyla prievolė atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą.

Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepraleido ieškinio senaties termino. Nurodė, kad ieškinio senaties pradžia skaičiuotina nuo Inspekcijos 2011 m. lapkričio 16 d. potvarkio Nr. P1-6 priėmimo, kadangi su šiuo aktu pareiškėjas sieja savo teisių pažeidimą.

III. Pareiškėjas N. A. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 82-85), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo:

1) pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo pateikto rašytinio įrodymo – 2010 m. sausio 28 d. tvoros fasado pjūvio, kuriame matosi, kad tvora nesiekia 1,8 metrų aukščio. Pareiškėjas pažymi, kad tvora buvo restauruojama šiaurinėje sklypo pusėje jam nuosavybės teise priklausančioje žemėje.

2) Pažymi, jog pagal iki 2006 m. balandžio 15 d. galiojusio STR 1.01.07:2002 12 punktą pareiškėjo statoma tvora buvo nesudėtingas I grupės rekonstruojamas statinys, kuriam nebuvo privalomas leidimas ir statinio projektas, taigi 2009 m. spalio 14 d. surašytame savavališkos statybos akte buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys ir todėl padaryta nepagrįsta išvada, kad tvora priskirtina II grupės nesudėtingiems statiniams. Neatsižvelgta į tai, kad tvora statyta ne mieste, o žemės ūkio paskirties žemėje.

3) Nesutinka su teismo išvada, kad 2009 m. spalio 23 d. įpareigojimas panaikintas dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo. Mano, kad jis panaikintas dėl to, kad buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 91-93), nurodydamas, kad su šiuo skundu nesutinka.

Be atsiliepime į skundą nurodytų argumentų, papildomai pažymi, kad pareiškėjo kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo yra įrodyta LVAT 2011 m. vasario 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N62-629/2011, o šioje byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su savavališkomis tvoros statybomis, turi prejudicinę galią ir negali būti kvestionuojamos. Tvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje buvo įvertinta 2010 m. sausio 28 d. tvoros kontrolinė geodezinė nuotrauka, kuri patvirtina, kad tvoros aukštis svyruoja ir vietomis viršija 1,80 m, todėl ji pagrįstai buvo pripažinta II grupės nesudėtingu statiniu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos pareigos atlyginti 1273 Lt dydžio turtinę ir 35 000 Lt dydžio neturtinę žalą, kuri kildinama iš 2009 m. spalio 23 d. įpareigojimo savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti mūrinę tvorą sklype adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste bei 2011 m. lapkričio 16 d. potvarkio, kuriuo panaikintas minėtas įpareigojimas.

Vertinant žalos atlyginimo sąlygas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, būtina pažymėti, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius (CK 6.245 str. 1 d.). Bendrajai civilinei atsakomybei atsirasti būtini keturi elementai: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Todėl valstybės valdžios institucijų atsakomybei atsirasti būtini trys elementai: priešingas teisei veikimas ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtos veikos ir žalos.

Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, reikalinga visapusiškai analizuoti atsakovų veiksmus ir bylos faktines aplinkybes, turi būti įvertinta deliktinės atsakomybės apimtis, kurią sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikšmingos aplinkybės (LVAT 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2636/2012).

Teismas, spręsdamas reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, turi visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą arba nebuvimą, bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokią ar kitokią išvadą (LVAT 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1286/2006). Nesant vieno iš minėtų elementų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą negalima (LVAT 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2960-12).

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su 2009 m. spalio 14 d. surašytu savavališkos statybos aktu Nr. 72-(14.10) ir su 2009 m. spalio 23 d. įpareigojimu Nr. 2-3343(2.20) savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, už kurį N. A. 2009 m. lapkričio 18 d. nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn už pažeidimą, numatytą ATPK 1592 straipsnio 1 dalyje. Nurodo, kad jo tvora buvo restauruojama žemės ūkio paskirties žemėje, priskiriama pirmos grupės inžinieriniam statiniui ir jam nereikalingas suderintas supaprastinto statinio projektas ir įgalioto valstybės tarnautojo raštiškas pritarimas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnis numato atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių ABTĮ nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tai taip vadinami prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti (LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011, 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2636-12).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad LVAT 2011 m vasario 11 d. nutartyje konstatavo, kad N. A. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn remiantis 2009 m. spalio 14 d. surašytu savavališkos statybos aktu Nr. 72-(14.10). LVAT 2011 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-629/2011 yra įsiteisėjusi ir galiojanti, todėl nagrinėjamoje byloje negali būti vertinamas minėtos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjui minėta nutartimi LVAT paskyrė 750 litų baudą, kuri išieškota antstolės A. R. Ž. 2011 m. gegužės 12 d. patvarkymu (b. l. 26) kartu su 523 litų vykdymo išlaidomis (b. l. 27), atsiradusiomis už priverstinį baudos išieškojimą vengiant ją sumokėti. Taigi turtinė žala viso 1273 Lt nebuvo padaryta.

Pareiškėjo argumentas, kad 2011 m. lapkričio 16 d. potvarkiu Nr. P1-6 panaikintas 2009 m. spalio 23 įpareigojimas Nr. 2-3343-(2.20) dėl to, kad buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, vertintinas kritiškai.

Kaip nurodyta 2011 m. lapkričio 16 d. potvarkyje (b. l. 34) pasikeitė nesudėtingų statinių teisinis reguliavimas. Nuo 2011 m. liepos 24 d. įsigaliojo Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ (Žin., 2010, Nr. 115-5903), kurio 1 priedo 2 lentelės 3 punkte nustatyta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams priskiriamos tvoros, kurių aukštis daugiau nei 1 m. ir mažiau nei 2 m. Nuo 2011 m. liepos 1 d. įsigaliojo Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (Žin., 2010, Nr. 116-5944; 2011, Nr. 134), kurio 6 priedo 3.1 ir 3.3 punktuose numatyta, kad rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui privalomi: 3.1. statant I grupės nesudėtingą statinį – kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje; 3.3. statant valstybinėje žemėje.

Iki 2011 m. liepos 24 d. galiojusioje reglamento redakcijoje (Žin., 2002, Nr. 43-1639) numatyta, kad tvora priskiriama I grupės nesudėtingiems statiniams, jeigu jos aukštis neviršija 1,8 metro. Iki 2011 m. liepos 1 d. galiojusio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3 punktas numatė, kad rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui privalomi: 3.1. statant I grupės nesudėtingą statinį – kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje; 3.2. statant II grupės nesudėtingą statinį – mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.

Pareiškėjas administracine nuobauda nubaustas už tai, kad statė II grupės nesudėtingiems statiniams priskirtiną statinį - tvorą, neturėdamas nustatyta tvarka suderinto supaprastinto statinio projekto ir įgalioto valstybės tarnautojo raštiško pritarimo supaprastintam projektui. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui ginčo tvora patenka į I grupės nesudėtingų statinių kategoriją, ją statant nereikia turėti įgalioto valstybės tarnautojo raštiško pritarimo supaprastintam statybos projektui. Pasikeitęs teisinis reguliavimas pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia. Priešingai, pareiškėjui nebeliko faktinio ir teisinio pagrindo pašalinti ginčo metu buvusios savavališkos statybos padarinius. Taigi kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad Inspekcijos 2011 m. lapkričio 16 d. potvarkis Nr. P1-6 priimtas pasikeistus teisiniam reglamentavimui.

Pareiškėjas skundu taip pat prašo priteisti iš atsakovo 35 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pareiga įrodyti deliktinės atsakomybės sąlygas – neteisėtą veiką, žalą ir priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusios žalos tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo motyvus bei ištyrusi bylai reikšmingus įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), nei neturtinės žalos padarymo fakto, o nenustačius nė vienos viešosios atsakomybės sąlygos atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, tinkamai vertino, kad atsakovas, vykdydamas jam teisės aktų nustatytas funkcijas bei priskirtus uždavinius, tinkamai atliko pavestas pareigas ir jas vykdė nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Kadangi teismas nenustatė, jog Inspekcija būtų pažeidusi imperatyvias teisės aktų nuostatas ar, kad atsakovo veiksmai būtų neteisėti, reikalavimas dėl neturtinės 35 000 Lt žalos atlyginimo atmestas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo N. A. (N. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas