AS-780-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-780-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00716-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.2; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas) Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. sausio 28 d. (pagal pašto spaudą ant voko) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-6), kuriame prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VRM) 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 1D-10556(11) „Dėl paskirtos nustatyto dydžio valstybinės pensijos mokėjimo ir valstybinės pensijos neišmokėto dydžio pažymos“ ir 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 1D-9680(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ kaip neteisėtus ir nepagrįstus; 2) priteisti iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos 20 502,84 Lt neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies taikymo.

Kadangi pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamus reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 6 d. nutartimi (b. l. 14-15) nustatė pareiškėjui terminą iki 2015 m. vasario 20 d. pašalinti skundo trūkumus ir pateikti teismui Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 1D-10556(11) gavimo datą patvirtinančius įrodymus; objektyviais duomenimis pagrįstą prašymą atnaujinti skundo dėl Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. 1D-9680(11) panaikinimo padavimo terminą; pateikti teismui patikslintą skundą ir nurodyti atskirai prašomas priteisti neišmokėtas pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis, sumažintas dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo ir dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, taip pat laikotarpius, už kuriuos prašoma priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis sumažinta, remiantis dviem pagrindais.

Šalindamas skundo trūkumus, pareiškėjas padavė teismui patikslintą skundą (b. l. 17-23), kuriame prašė: 1) atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 1D-10556(11) „Dėl paskirtos nustatyto dydžio valstybinės pensijos mokėjimo ir valstybinės pensijos neišmokėto dydžio pažymos“; 2) pripažinti, kad pareiškėjas nepraleido Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. 1D-9680(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ apskundimo termino; 3) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 1D-10556(11) „Dėl paskirtos nustatyto dydžio valstybinės pensijos mokėjimo ir valstybinės pensijos neišmokėto dydžio pažymos“ ir 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 1D-9680(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ kaip neteisėtus ir nepagrįstus; 4) priteisti iš Vidaus reikalų ministerijos 5 938,03 Eur neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, susidariusios nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, dalį; 5) priteisti iš Vidaus reikalų ministerijos 4 582,76 Eur neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, susidariusios nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, dalį.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 6 d. nutartimi (b. l. 29-34) netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl prašymo priteisti iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo ir atsisakė priimti skundo dalį dėl prašymo priteisti iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo. Taip pat netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl prašymo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 1D-10556(11) ir atsisakė priimti skundo dalį dėl prašymo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 1D-10556(11). Be kita ko, teismas priėmė skundo dalį dėl prašymų priteisti iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo ir 4 582,76 Eur neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo bei dėl Vidaus reiklų ministerijos 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. 1D-9680(11) panaikinimo. Prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, susidariusios nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo ir pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, susidariusios nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, teismas nusprendė spręsti išnagrinėjus bylą iš esmės.

Teismas, spręsdamas dėl specialaus 3 metų termino kreiptis į teismą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, priteisimo atnaujinimo, paminėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo taikytinas 3 metų procesinis terminas, skaičiuotinas nuo tada, kai asmuo sužinojo ar/ir turėjo sužinoti apie pirmąją nepriemoką.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., 2014 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014), išimtis iš bendros taisyklės turėtų būti daroma tuomet, kai, siekdami apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, į administracinį teismą kreipiasi valstybinių pensijų gavėjai, prašydami pašalinti su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusių pažeidimų sukeltas turtinio pobūdžio pasekmes. Tokiais atvejais vertintina tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, išanalizavusi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pripažino, kad įstatymų leidėjas nesureguliavęs pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų.

Minėtuose teisės aktuose nėra numatyti ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, veiksmų apskundimo terminai. Taigi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme specialus trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiškėjas, 2010 m. vasario mėnesį gavęs pirmąją sumažintą pensiją ir nežinodamas, ko iš jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sąlygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (ABTĮ 13 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, padaryta išvada, kad asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo žymiai apsunkintas. Be to, Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu, 2010 m. birželio 29 d. nutarimu ir 2012 m. vasario 6 d. nutarimu konstatavus, kad įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mastu mažindamas valstybines pensijas, privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo, pareiškėjas įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, kad praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus jam kompensuojami teisėkūros subjektų nustatyta tvarka bei terminais, t. y. išvengiant teisminės valdžios įsikišimo.

Vertinta, jog paminėtos priežastys, sudarė pareiškėjui objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą teismui.

Pagal pareiškėjo pateiktą Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gruodžio 23 d. pažymą Nr. 11DP(P)-6627 „Apie 2010–2013 m. pensijos dydį“ pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo mažinama nuo 2011 m. gegužės 1 d., o pareiškėjas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė tik 2015 m. sausio 28 d., t. y. praėjus beveik 4 metams nuo pirmojo valstybinės pensijos sumažinimo pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėjo argumentai dėl praleisto kreipimosi į teismą termino praleidimo, kad gavęs pirmą sumažintą pensiją suprato, jog tai daroma susiklosčius krizinei situacijai, tačiau tuo pačiu buvo tikras, kad toks mažinimas yra laikinas ir praėjus sunkiausiam laikotarpiui, pensijos bus mokamos tokio dydžio kaip ir prieš krizinę situaciją, taip pat bus kompensuoti ir praradimai dėl mažinimo, tačiau tik susipažinęs su Konstitucinio Teismo nutarimu suprato, kad pensijų mažinimas pažeidė konstitucinius principus, nepateisina tokio ilgo delsimo net iki 2015 m. sausio 28 d. kreiptis į teismą dėl sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priteisimo.

Įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir priežastis, dėl kurių, jo teigimu, jis praleido specialų 3 metų terminą kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, teismas konstatavo, kad jos nelaikytinos objektyviomis, svarbiomis nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis (tokiomis priežastimis galėtų būti pripažįstamos, pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, ir pan.). Konstatuota ir tai, kad pareiškėjas nurodytą 3 metų terminą praleido dėl to, kad nebuvo pakankamai atidus, jis savo teises įgyvendino nerūpestingai.

Vadinasi, pareiškėjo prašymas dėl specialaus 3 metų termino skundui paduoti atnaujinimo, kreiptis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, priteisimo tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, netenkintinas. Atsižvelgus į tai bei į ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą, konstatuota, kad, netenkinus prašymo dėl specialaus 3 metų termino kreiptis į teismą dėl valstybinės pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo atnaujinimo, nėra teisinio pagrindo priimti pareiškėjo prašymą dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, susidariusios nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, priteisimo, todėl šią skundo dalį atsisakytina priimti.

Teismas pažymėjo, kad prašydamas atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 1D-10556(11) „Dėl paskirtos nustatyto dydžio valstybinės pensijos mokėjimo ir valstybinės pensijos neišmokėto dydžio pažymos“, pareiškėjas nurodo, kad šio sprendimo laiku neapskundė, kadangi dar nebuvo pasibaigęs Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo galiojimo terminas ir buvo neaišku, ar šio įstatymo galiojimo terminas bus vėl pratęstas. Taip pat, visuomenės informavimo priemonėse buvo skelbiama informacija apie greitą neišmokėtos pensijos dalies kompensavimo tvarkos priėmimą.

Įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad jos nelaikytinos objektyviomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis (tokiomis priežastimis galėtų būti pripažįstamos, pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, ir pan.). Todėl pareiškėjo prašymas dėl termino skundui dėl Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 1D-10556(11) apskundimo paduoti atnaujinimo, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, netenkintas. Netenkinus šio prašymo, nėra teisinio pagrindo priimti pareiškėjo prašymą panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 1D-10556(11). Šią skundo dalį atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (kai teismas atmeta pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo teismui terminą).

Skundo dalis dėl prašymo priteisti iš atsakovo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo ir 4 582,76 Eur neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo ir dėl Vidaus reiklų ministerijos 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. 1D-9680(11) atitiko ABTĮ skundui keliamus reikalavimus, todėl priimta.

Dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, susidariusios nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Laikino įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, priteisimo padavimo terminą ir atnaujinti skundo dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, susidariusios nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, priteisimo padavimo terminą, teismas pažymėjo, kad šis jo prašymas apima ir laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., kurio metu Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms buvo pratęstas 2012–2013 m., tačiau dėl šio pratęsimo Konstituciniame Teisme nagrinėjimui teismo posėdyje yra rengiamos bylos Nr. 12/2013 ir 21/2013. Atsižvelgęs į tai, kad klausimas dėl skundo dalies dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, susidariusios nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo ir klausimas dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, susidariusios nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, padavimo termino atnaujinimo tiesiogiai susijęs su tuo, ar 2011 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, pratęstas 2012 ir 2013 m., atitinka Konstituciją, ir ar teismas dėl šio teisinio reguliavimo stabdys bylą ir kreipsis į Konstitucinį Teismą, pareiškėjo prašymą dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo teismas nusprendė spręsti išnagrinėjus bylą iš esmės.

III. Pareiškėjas A. D. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 52-56), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarties dalį, kuria netenkinti pareiškėjo prašymai atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą (2014 m. gegužės 8 d. nutarimas) apie pažeistas pareiškėjo teises dėl sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nuo 2011 m. balandžio 1 d. ir tokio sumažinimo prieštaravimą Konstitucijai pareiškėjas galėjo sužinoti ne anksčiau kaip Konstituciniam Teismui priėmus 2012 m. vasario 6 d. nutarimą pripažinti Laikinojo įstatymo atitinkamas nuostatas prieštaraujančiomis Konstitucijai. Taigi, 2015 m. sausio 28 d. kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, pareiškėjas nepraleido 3 metų procesinio termino, skaičiuojamo nuo tada, kada jis sužinojo/galėjo sužinoti apie tai, kad jam neteisėtai sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos išmokos. Iki 2012 m. vasario 6 d. pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad pensijos sumažinimas yra teisėtas.

Atkreipia dėmesį į tai, kad iki 2013 m. kovo mėnesio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutarties administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 paskelbimo) ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjų (šiuo atveju pareiškėjo) teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas buvo apsunkintas. Pareiškėjas turėjo pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, jog valstybė po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo nustatys neišmokėtos pensijos (nuosavybės) kompensavimo mechanizmą ir grąžins neišmokėtą dėl ekonominės krizės valstybinės pensijos dalį, tačiau įsitikinęs, kad įstatymų leidėjas to nedaro, pareiškėjas prašė teisminės gynybos.

Konstituciniam Teismui 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu, 2010 m. birželio 29 d. nutarimu ir 2012 m. vasario 6 d. nutarimu konstatavus, kad įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mastu mažindamas valstybines pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo, pareiškėjas įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, kad turtiniai praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus jam kompensuoti teisėkūros subjektų nustatyta tvarka bei terminais, t. y. išvengiant teisminės valdžios įsikišimo.

Patekęs į teisinio neapibrėžtumo situaciją ir objektyviai negalėjęs numatyti savo pažeistų turtinių teisių į paskirtą valstybinę pensiją gynimo procesinio termino ir matydamas, kad dėl sumažintų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos niekas teisėkūros subjektų nesirūpina, pareiškėjas iki paskutinio protingo numatyto laiko laukė ir, nesulaukęs teisėkūros subjektų veiksmų, siekdamas apginti savo teises, 2015 m. sausio 28 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, pareiškėjas tikisi, kad teismas pripažins, jog jis kreipimosi į teismą termino nepraleido.

Jei, vis dėlto, yra būtinas pareiškėjo prašymas praleistam terminui atnaujinti, jis prašo praleistą terminą skundui paduoti atnaujinti dėl aukščiau nurodytų priežasčių, kurias prašo pripažinti svarbiomis.

Dėl 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. ID-10556(11) apskundimo termino praleidimo ir jo atnaujinimo pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad nors jau 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinis Teismas savo nutarimu buvo atsakovo veiksmus dėl sumažintų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų pripažinęs netesėtais, atsakovas, nekreipdamas dėmesio į Konstitucinio Teismo nutarimą, savo neteisėtus veiksmus tęsė ir juos nutraukė tik 2014 m. sausio 1 d., kada jau buvo pasibaigęs dvidešimties dienų apskundimo teismui terminas. Aplinkybės, kad visuomenės informavimo priemonėse atsakovo atstovai skelbė informaciją apie greitą neišmokėtos pensijos dalies kompensavimo tvarkos priėmimą, teismas taip pat neįvertino kaip svarbios priežasties, kuri būtų pagrindas atnaujinti skundo padavimo terminą. Pasibaigus Laikinojo įstatymo galiojimo laikui, t. y. nuo 2014 m. vasario 20 d. (kai pareiškėjas gavo pirmą visą pensiją) pareiškėjas realiai sužinojo, kad jo atžvilgiu atsakovas nustojo vykdyti jo teisės gauti visą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pažeidimą, visuomenės informavimo priemonėse laikas nuo laiko buvo skelbiama informacija apie greitą neišmokėtos pensijos dalies kompensavimo tvarkos priėmimą. Todėl pareiškėjas prašo pripažinti jo išvardintas faktines aplinkybes bei priežastis svarbiomis ir atnaujinti skundo padavimo dėl 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. ID-10556 (11) apskundimo terminą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Pareiškėjas patikslintame skunde pirmosios instancijos teismui prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 4 582,76 Eur, už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 5 938,03 Eur, už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 1D-10556(11) „Dėl paskirtos nustatyto dydžio valstybinės pensijos mokėjimo ir valstybinės pensijos neišmokėto dydžio pažymos“ panaikinimo ir panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 1D-10556(11) „Dėl paskirtos nustatyto dydžio valstybinės pensijos mokėjimo ir valstybinės pensijos neišmokėto dydžio pažymos“ bei 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 1D-9680(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ kaip neteisėtus ir nepagrįstus.

Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XI-537) 15 straipsnis numatė, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau 2011 m. gruodžio 28 d. paskelbtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 (t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą), 2 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> – iki 2012 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92) 1 straipsniu Lietuvos Respublikos Seimas dar kartą pakeitė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išdėstydamas jį taip: „šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> – iki 2013 m. gruodžio 31 d.“.

Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją, Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka bei Laikinojo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta valstybinių pensijų mokėjimo tvarka asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau vėlesniais įstatymo pakeitimais šių nuostatų galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821; atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymu Laikinojo įstatymo 5 straipsnis 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios) ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92). Taigi, pareiškėjo teisės į paskirtą valstybinę pensiją galimas pažeidimas, atsižvelgiant į paskirtos pensijos perskaičiavimo teisinius pagrindus (Laikinojo įstatymo 4, 5, 15 straipsniai), gali būti suskirstytas į atitinkamus etapus, kurie procesinių prielaidų kreiptis į teismą prasme turi būti analizuojami atskirai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, suformuotoje nagrinėjant ginčus dėl paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą, be kita ko, pateiktas teisės normų aiškinimas, kad reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 asmens teisės kreiptis gynybos į teismą kontekste (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., ABTĮ 5 str.) išanalizavusi pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimą reglamentuojantį teisinį reguliavimą ir konstatavusi, kad įstatymų leidėjas nei Valstybinių pensijų įstatyme, nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nėra sureguliavęs pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką ir šios teisės įgyvendinimo tvarkos, taip pat nėra nustatęs įgaliotų mokėti šias pensijas institucijų veiksmų apskundimo terminų, vadovaudamasi ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi, nusprendė, kad kreipimosi į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo procesinio termino prasme pagal analogiją turi būti taikomos panašius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti, t. y.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) nuostata, pagal kurią reikalavimai dėl pensijos nepriemokos gali būti pareikšti per 3 metus nuo tos dienos kai asmuo sužinojo (turėjo sužinoti) apie priimtą sprendimą. Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo, Krašto apsaugos bei Prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d.), 24 punktas nustato, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka.

Taigi, pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui procesinio termino pradžia.

Aptariamu atveju faktinės aplinkybės rodo, kad pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius atsakovo veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip gavęs pirmą sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2011 m. balandžio-gegužės mėnesius, o į teismą dėl 2011 m. balandžio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu susidariusios nepriemokos pareiškėjas kreipėsi 2015 m. sausio 28 d., t. y. praleidęs 3 metų terminą minėtam reikalavimui pareikšti. Kita vertus, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821), pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4, 5 ir 15 straipsnius apribota valstybinė pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2012 m. vasario mėnesį, todėl akivaizdu, jog trejų metų procesiniai terminai dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų pagrindu 2012–2013 m. susidariusio Lietuvos valstybės įsiskolinimo priteisimo 2015 m. sausio 28 d. dar nebuvo pasibaigę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS143-847/2014, AS-56-502/2015, AS-59-502/2015, AS-66-502/2015, AS-192-556/2015, AS-193-556/2015, AS-195-556/2015).

Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, plėtodamas administracinių teismų praktiką dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl asmenys, kurie 2010 m. vasario mėnesį gavo pirmą sumažintą valstybinę pensiją, pagal galiojančius įstatymus pateko į teisinio neapibrėžtumo situaciją ir objektyviai negalėjo numatyti savo galbūt pažeistų teisių į paskirtą valstybinę pensiją (nuosavybę) gynimo procesinio termino, kuris pagal analogiją buvo nustatytas vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2014 m. sausio 15 d. Nr. AS502-169/2014, 2014 m. vasario 5 d. Nr. AS756-215/2014, 2014 m. balandžio 2 d. Nr. AS602-205/2014, 2014 m. gegužės 28 d. Nr. AS525-497/2014, 2014 m. rugpjūčio 12 d. Nr. AS756-885/2014, 2014 m. rugpjūčio 28 d. Nr. AS602-587/2014, 2014 m. spalio 22 d. Nr. AS624-811/2014 ir kt.). Teismų praktikoje terminų atnaujinimo klausimai sprendžiami atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat kiekvienu atveju į pareiškėjo nurodytas individualias aplinkybes, dėl kurių jis praleido skundo padavimo terminą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-912/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje taip pat ne kartą pabrėžta, jog vien tai, kad dėl procesinio termino kreiptis į teismą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo kurį laiką vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, negali pateisinti asmens neveiklumo, nepagrįsto delsimo pasirūpinti galbūt pažeistų teisių gynimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014, konstatavo, kad administraciniame procese taikomi sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta šių reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodytoje administracinėje byloje neprotingu laiko tarpu pripažino skundo padavimą teismui 2014 m. rugsėjo mėnesį, atkreipdama dėmesį į tai, kad procesinis terminas kreiptis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo buvo nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, tačiau net ir skaičiuojant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje buvo toliau plėtojama teismų praktika kreipimosi dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo klausimais, pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui paduotas praėjus daugiau nei 10 mėnesių. Analogiški vertinimai pateikti kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, kuriose faktinės aplinkybės labai panašios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2014 m. lapkričio 21 d. Nr. AS525-924/2014; 2014 m. gruodžio 10 d. Nr. AS756-1281/2014; 2014 m. gruodžio 17 d. Nr. AS822-1163/2014; 2015 m. sausio 14 d. Nr. AS-65-146/2015; 2015 m. sausio 21 d. Nr. AS-90-146/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo atliktas faktinių aplinkybių vertinimas, kiek jis susijęs su pareiškėjo reikalavimu dėl nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio, atitinka minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Tačiau pirmosios instancijos teismo atliktas faktinių aplinkybių vertinimas, kiek jis susijęs su pareiškėjo reikalavimu dėl nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio, neatitinka minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kadangi Laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XI-537) 15 straipsnis 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. galiojimo laikotarpį numatė tiek Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatytai valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarkai, tiek Laikinojo įstatymo 5 straipsnyje nustatytai valstybinių pensijų mokėjimo tvarkai asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams, todėl šiuo atveju, vertintina, jog pareiškėjas praleido 3 metų terminą kreiptis į teismą tiek dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, tiek dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Dėl šio termino atnaujinimo pažymėtina, jog pareiškėjo kreipimasis į teismą po daugiau nei metų laiko nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje buvo toliau plėtojama teismų praktika kreipimosi dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo klausimais, vertintinas kaip jo neatsakingas ir protingo laiko tarpo neatitinkantis delsimas kreiptis dėl savo galbūt pažeistų subjektinių teisių gynimo į teismą. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurias būtų galima laikyti objektyviomis kliūtimis ir svarbiomis termino kreiptis į teismą dėl 2011 m. balandžio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtos valstybinės pensijos dalies praleidimo priežastimis. Dėl to neatnaujintinas pareiškėjui skundo padavimo terminas dėl skundo reikalavimų, susijusių su valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios taikant tiek Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, tiek Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, už 2011 m. balandžio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpį priteisimu, ir atsisakytina priimti šiuos pareiškėjo skundo reikalavimus ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia iškelti administracinį ginčą ir dėl jam paskirtos valstybinės pensijos nepriemokos, kuri susidarė nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, bei nepriemokos, susidariusios nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-92, t. y. Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, buvo pratęstas 2012 metams ir 2013 metams.

Taigi, pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2012 m. sausio 1 d. yra ribojama pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnius esant ne tam pačiam teisiniam pagrindui, kuris buvo taikomas nuo 2010 m. sausio 1 d. Pareiškėjui paskirta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4, 5, 15 straipsnius buvo perskaičiuojama (pratęstas perskaičiavimas) nuo 2012 m. sausio 1 d. atsakovui nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvieną mėnesį tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2012 m. vasario mėn., t. y. gavęs pirmą nurodytu pagrindu sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2012 m. sausio mėn. Skundą teismui pareiškėjas padavė (išsiuntė paštu) 2015 m. sausio 28 d., todėl konstatuotina, kad pareiškėjas nepraleido 3 metų procesinio termino kreiptis į teismą dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, susidariusios nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. taikant Laikinojo įstatymo 4, 15 straipsnius, bei nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. taikant Laikinojo įstatymo 5 ir 15 straipsnius, priteisimo. Pažymėtina, kad analogiškos pozicijos laikomasi naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje administracinėse bylose dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2014 m. lapkričio 21 d. Nr. AS525-924/2014; 2014 m. gruodžio 10 d. Nr. AS756-1281/2014; 2014 m. gruodžio 17 d. Nr. AS822-1163/2014; 2015 m. sausio 14 d. Nr. AS-66-502/2015, ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, susidariusios nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, ir pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, susidariusios nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, spręsti išnagrinėjus bylą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip matyti iš nurodytų argumentų, konstatuota, jog pareiškėjas nepraleido 3 metų procesinio termino kreiptis į teismą dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, susidariusios nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. taikant Laikinojo įstatymo 4, 15 straipsnius, bei nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. taikant Laikinojo įstatymo 5 ir 15 straipsnius, priteisimo, be to, ir pirmosios instancijos teismas pripažino, jog skundo dalis dėl pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, ir neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, priimtina, nėra pagrindo papildomai, išnagrinėjus bylą iš esmės, spręsti pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, susidariusios minėtu laikotarpiu ir taikant atitinkamas Laikinojo įstatymo nuostatas. Pirmosios instancijos teismo nurodytose Konstitucinio Teismo bylose Nr. 12/2013 ir 21/2013 priimti šio teismo sprendimai dėl Laikinojo įstatymo galiojimo termino valstybinėms pensijoms pratęsimo 2012–2013 m. konstitucingumo gali turėti įtakos nebent nagrinėjamo ginčo išsprendimui iš esmės, tačiau ne pareiškėjo skundo dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo padavimui ar jo termino klausimui, kuris išspręstas atitinkamuose minėtuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ir sprendimuose.

Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarties dalis, kuria priimta skundo dalis dėl prašymo priteisti iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos 4 582,76 Eur neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, keistina netenkinant pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl prašymo priteisti iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo ir atsisakant priimti šią skundo dalį, priimant skundo dalį dėl prašymo priteisti iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo bei panaikinant nutarties dalį, kuria nutarta prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, susidariusios nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, ir pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, susidariusios nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, spręsti išnagrinėjus bylą iš esmės.

Remiantis pirmiau nurodytais motyvais, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas tik iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarties dalį, kuria priimta pareiškėjo skundo dalis dėl prašymo priteisti iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos 4 582,76 Eur neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, pakeisti.

Netenkinti pareiškėjo A. D. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl prašymo priteisti iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo.

Atsisakyti priimti skundo dalį dėl prašymo priteisti iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo.

Priimti skundo dalį dėl prašymo priteisti iš atsakovo Vidaus reikalų ministerijos neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarties dalį, kuria nutarta prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, susidariusios nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, ir pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, susidariusios nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, spręsti išnagrinėjus bylą iš esmės.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys