AS-146-380-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS146-380/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06787-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. lapkričio 11 d. (žr. pašto spaudą ant voko, b. l. 16) padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1–3), kuriame prašė panaikinti Vilniaus 2-ųjų pataisos namų (toliau – ir Pataisos namai) direktoriaus 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 28-922(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, neturtinės žalos atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 21 d. nutartyje (b. l. 17–18) konstatavo, kad pareiškėjo skundas atitinka ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, todėl nustatė pareiškėjui terminą iki 2013 m. gruodžio 3 d. pašalinti skundo trūkumus: pateikti teismui patikslinto skundo egzempliorius, kuriuose būtų tinkamai suformuluoti skundo reikalavimai, papildant juos prašymu dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2013 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 2S-5077 panaikinimo, patikslinant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo; patikslinti bylos proceso šalis, įtraukiant atsakovu Vilniaus pataisos namus; nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pateikti šį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus; pateikti tiek skundo su priedais egzempliorių, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 m. gruodžio 19 d. buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas (b. l. 24–28), kuriame jis prašo panaikinti Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 28-922(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ bei priteisti jam 20 000 litų neturtinę žalą. Patikslintame skunde atsakovu nurodomi Vilniaus pataisos namai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 31 d. nutartimi (b. l. 30–31) papildomai nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. sausio 20 d. pašalinti skundo trūkumą – pateikti teismui patikslintą skundą, atsakovu nurodant Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bei reikalavime išdėstant kokią žalą prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. sausio 13 d. buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas (b. l. 34), kuriame jis prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 10 000 litų ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 20 d. nutartimi (b. l. 36–37) atsisakė priimti pareiškėjo P. K. skundo dalį dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. 28-922(1) panaikinimo ir priėmė skundo dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas pirminiame skunde prašė panaikinti Pataisos namų direktoriaus 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 28-922(1). Teismas 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjui skųsti Kalėjimų departamento 2013 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 2S-5077. Iš šio sprendimo turinio matyti, kad juo Kalėjimų departamentas išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjo pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 27 d. skundą dėl Pataisos namų direktoriaus 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. 28-922(1) ir jį paliko galioti. Kalėjimų departamento 2013 m. spalio 25 d. sprendime Nr. 2S-5077 nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas per 20 dienų apygardos administraciniam teismui. Teismas pareiškėjui taip pat išaiškino šio akto apskundimo teisę.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal ABTĮ 32 straipsnio 1 dalį, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu, per dvidešimt dienų nuo jo gavimo dienos.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido Pataisos namų direktoriaus 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. 28-922(1) apskundimo terminą ir jo atnaujinti neprašo, Kalėjimų departamento priimto akto neskundžia, todėl teismas atsisakė priimti šią skundo dalį ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas P. K. atskirajame skunde (b. l. 142–143) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarties dalį, kurioje atsisakyta priimti jo skundo reikalavimą dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. 28-922(1) panaikinimo. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jis praleido terminą skųsti Pataisos namų direktoriaus 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 28-922(1), ir mano, jog ABTĮ 32 straipsnyje nustatytų skundo padavimo administraciniam teismui terminų jis nepažeidė. Jeigu teismas pripažintų, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas, pareiškėjas prašo teismo atnaujinti jam praleistą terminą.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepimu prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartį nepakeistą, nes ji yra pagrįsta ir teisėta. Atsiliepime pažymima, kad pareiškėjas pasinaudojo teise apskųsti Pataisos namų nutarimą ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Kalėjimų departamento 2013 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 2S-5077 pareiškėjas teismui neskundė, neprašė jo panaikinti, terminą apskųsti Pataisos namų direktoriaus 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 28-922(1) pareiškėjas praleido ir neprašė teismo jo atnaujinti. Atskirajame skunde jokių konkrečių termino praleidimo priežasčių pareiškėjas nenurodo bei nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad terminą paduoti skundą pirmos instancijos teismui jis praleido dėl objektyvių priežasčių. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarties dalį, kurioje teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. 28-922(1) panaikinimo, konstatavęs, kad pareiškėjas praleido šio nutarimo apskundimo terminą ir neprašė jo atnaujinti, taip pat neskundė Kalėjimų departamento nutarimo, priimto išnagrinėjus ginčą išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka.

ABTĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui. Privalomos ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymas lemia konkrečias įstatyme nustatytas teisines pasekmes. Remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nesilaikymas konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos lemia tai, kad teismas atsisako priimti skundą. Pasinaudojus įstatymų numatyta privaloma ar neprivaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, skundo teismui padavimo terminas skaičiuojamas pagal ABTĮ 32 straipsnio numatytas taisykles. ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui galima skųsti per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Bausmių vykdymo kodeksas numato privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarką. Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui (1 d.); šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui (2 d.); Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (3 d.). Pagal šį teisinį reguliavimą Kalėjimų departamentas yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad specialus įstatymas – Bausmių vykdymo kodeksas – įsakmiai nurodo, jog bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui, o Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS10-270/2005, 2005 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS10-364/2005, 2007 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-477/2007).

Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta speciali ikiteisminė nuobaudų, skiriamų laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, apskundimo tvarka pagal kurią bausmės vykdymo įstaigos vadovo sprendimas paskirti nuobaudą per penkias dienas skundžiamas aukštesniam pagal pareigas pareigūnui – Kalėjimų departamento direktoriui. Po to Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalimi.

Tikrinamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas dėl Pataisos namų direktoriaus 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. 28-922(1) nutarimo apskundimo teismui privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka yra pasinaudojęs. Administracinės bylos dokumentai, priešingai nė nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, patvirtina, kad pareiškėjas Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatytų apskundimo terminų nepraleido, nes Pataisos namų direktoriaus 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarimą nepraleidęs termino (Bausmių vykdymo kodekso 183 str. 2 d.), apskundė Kalėjimų departamentui, o į apygardos administracinį teismą su 2013 m. lapkričio 7 d. skundu dėl nuobaudos panaikinimo kreipėsi 2013 m. lapkričio 11 dieną (b. l. 16), t. y. nepraėjus dvidešimčiai dienų nuo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos – Kalėjimų departamento 2013 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 2S-5077 įteikimo pareiškėjui (Bausmių vykdymo kodekso 183 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas praleido terminą Pataisos namų direktoriaus 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarimui Nr. 28-922(1) apskųsti, yra nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Pataisos namų direktoriaus 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. 28-922(1) panaikinimo šiuo pagrindu.

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. lapkričio 21 d. ir 2013 m. gruodžio 31 d. nutartimis nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. 2013 m. lapkričio 21 d. nutartyje, be kita ko, išaiškino pareiškėjui teisę paduoti skundą dėl Kalėjimų departamento direktoriaus 2013 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 2S-5077. Pareiškėjas 2013 m. gruodžio 12 d. patikslinto skundo baigiamojoje dalyje tokio reikalavimo nesuformulavo, tačiau patikslinto skundo tekste yra argumentai kodėl pareiškėjas nesutinka su Kalėjimų departamento direktoriaus 2013 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 2S-5077. Iš to galima daryti išvadas, kad pareiškėjas siekia apskųsti ir Kalėjimų departamento sprendimą. Teismas 2013 m. gruodžio 31 d. nutartimi nustatydamas naują terminą skundo trūkumams pašalinti, nurodė tik tai, kad nebuvo pašalinti skundo trūkumai dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą. Jokių kitų trūkumų nenurodė.

Pažymėtina, kad jei skundo trūkumai per teismo nustatytą terminą nepašalinami, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, skundą laikomo nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinama pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. sausio 20 d. nutartimi nenustatė pagrindo taikyti ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, taikydamas ABTĮ normas dėl skundo trūkumų šalinimo ir nustatydamas pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, tuo labiau jį nustatydamas papildomai, kaip buvo nagrinėjamu atveju, turi pakankamai aiškiai nurodyti kokie yra skundo trūkumai dėl kurių teismas negali priimti skundo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2013 m. gruodžio 31 d. nutartimi nustatydamas naują terminą skundo trūkumams pašalinti, neišaiškino pareiškėjui, kad jo patikslintame skunde liko nepašalintų 2013 m. lapkričio 21 d. nutartyje nurodytų trūkumų, kurie yra kliūtis priimti skundą dėl Pataisos namų direktoriaus 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. 28-922(1) apskundimo, nors, kaip jau minėta, pareiškėjo 2013 m. gruodžio 12 d. patikslinto skundo tekste yra argumentai, kodėl pareiškėjas nesutinka su Kalėjimų departamento direktoriaus 2013 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 2S-5077, tačiau skundo baigiamojoje dalyje reikalavimas panaikinti šį aktą nenurodytas.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, netinkamai taikė procesinės tesiės normas (ABTĮ 37 str.1 d., 37 str.2 d.8 p.), todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarties dalis, kurioje teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. 28-922(1) panaikinimo, naikintina perduodant nepriimtos pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu , teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo P. K. atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 20 d. nutarties dalį, kurioje atsisakyta priimti pareiškėjo P. K. skundo reikalavimą dėl Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. 28-922(1) panaikinimo ir perduoti nepriimtos skundo dalies priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys