A-998-146/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-998-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00881-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. T. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinei sąjungai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja J. T. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino (b. l. 1–5, 33–38), prašydama panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K, atsakovas) direktoriaus 2014 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. P-11 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. P-11).

Pareiškėja paaiškino, kad dirba Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtoja, nuo 2011 m. rugsėjo 20 d. yra Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) narė. 2014 m. sausio 13 d. buvo patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 24-126 (toliau – ir TP išvada), kuria remdamasis Lukiškių TI-K direktorius 2014 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. P-11 nepagrįstai skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą. TP išvadoje nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 17 d. atlikto netikėto tyrimo metu apie 5 val. 41 min. tikrintojams (Lukiškių TI-K direktoriaus pavaduotojui A.

K. ir pamainos viršininkui V. Š.) priėjus prie pareiškėjos tarnybos vietos – apsaugos bokštelio Nr. 1, ji nesustabdė ėjusių asmenų žodiniu įspėjimu „Stok! Kas eina?“. TP išvadoje ir Įsakyme Nr. P-11 šie pareiškėjos veiksmai buvo įvertinti kaip Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Lukiškių TI-K direktoriaus 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-138 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 7.8 punkto, Apsaugos ir priežiūros postų plano, patvirtinto Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. birželio 26 d.

įsakymu Nr. 24-2306 (toliau – ir Apsaugos planas), 37 punkto ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 (toliau – ir Apsaugos instrukcija), 110.3 punkto pažeidimą. Pareiškėja teigė, kad tarnybinis tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, atsakomybė pritaikyta už teisės akto (Apsaugos plano), su kuriuo ji nebuvo supažindinta, reikalavimų nesilaikymą, neįrodyta jos kaltė.

Nežinodama, ką būtent reglamentuoja Apsaugos plano 37 punktas, ji negalėjo jo pažeisti, todėl atsakomybė dėl Apsaugos plano 37 punkto ir atitinkamai Pareigybės aprašymo 7.8 punkto pažeidimą jai taikyta nepagrįstai. Su Apsaugos planu pareiškėja buvo supažindinta tik 2014 m. vasario 4 d., t. y. praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo tariamai padaryto nusižengimo. Apsaugos instrukcijos 110 punktas reglamentuoja pareigūnų veiksmus perduodant ir priimant apsaugos postus, tačiau tikrinimo metu tokie veiksmai nebuvo atliekami, todėl pareiškėja negalėjo pažeisti ir šitų nuostatų.

Atliekant tyrimą, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos paaiškinime nurodytas aplinkybes, kad buvo užstrigusi lango rankena, įtarimų kėlė šunų lojimas, todėl pareiškėja buvo sutelkusi dėmesį kitur. Nebuvo aiškinamasi nei dėl pašalinių garsų įtakos pareiškėjos reagavimui į tikrintojų atėjimą, nei dėl to, ar veikė telefonas, kad ji galėtų laiku apie juos pranešti. Pareiškėjos kaltė nebuvo įrodinėjama, o preziumuojama, nevertinant aplinkybių visumos.

Be to, pareiškėja teigė, kad atsakovas neįgyvendino iš Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir TKD statutas) 26 straipsnio 10 dalies nuostatų kylančios garantijos profesinių sąjungų nariams, nes nesikreipė į Profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą. Apie savo narystę Profesinėje sąjungoje pareiškėja nurodė atsakovui 2014 m. sausio 5 d. paaiškinime. Be to, atsakovui buvo pateiktas prašymas iš pareiškėjos darbo užmokesčio išskaičiuoti nario mokestį bei pervesti Profesinei sąjungai. Tarnybinės nuobaudos paskyrimas negavus profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą laikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu, todėl Įsakymas Nr. P-11 turėtų būti panaikintas.

Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas prašė atmesti pareiškėjos prašymą (skundą) kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą bei jo patikslinimą (b. l. 20–23, 44–47) atsakovas paaiškino, kad pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-138 patvirtinto Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigybės aprašymo 7.8 punktą, pareigūnas turi vykdyti Apsaugos ir priežiūros postų plano nuostatas. Pagal Apsaugos plano 37 punkto ir Apsaugos instrukcijos 110.3 punkto nuostatas, pareiškėja prie sargybos bokštelio besiartinančius asmenis privalėjo sustabdyti garsiu žodiniu įspėjimu „Stok! Kas eina?”, tačiau to nepadarė. Paaiškinime pareiškėja šių aplinkybių neneigė, tačiau pažymėjo, kad tam kliudė užstrigusi lango rankena ir kitos aplinkybės. Atsakovo nuomone, pareiškėjos paaiškinime nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos svarbiomis ir sukliudžiusiomis jai tinkamai atlikti savo pareigas. Tai, kad pareiškėja nebuvo supažindinta su Apsaugos planu, negali būti pagrindas atleisti ją nuo atsakomybės, nes toks pats reikalavimas buvo nustatytas tiek Apsaugos plane, tiek Apsaugos instrukcijos 110 punkte, kuris, priešingai nė teigia pareiškėja, reglamentuoja ne tik pareigūnų veiksmus keičiantis pamainoms. Pareiškėjos tarnybinį pažeidimą Lukiškių TI-K direktorius įvertino kaip padarytą dėl aplaidumo, o skirdamas tarnybinę nuobaudą atsižvelgė į pareiškėjos tarnybą Lukiškių TI-K, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais.

Atsakovo teigimu, jis neprivalėjo kreiptis į Profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, nes pagal Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnį, toks sutikimas reikalingas tik tada, kai tarnybinė nuobauda skiriama profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, o pareiškėja nėra Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos renkamojo organo narė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga prašė pareiškėjos prašymą (skundą) tenkinti.

Atsiliepime į prašymą (skundą) bei jo patikslinimą (b. l. 12–14, 42–43) Profesinė sąjunga palaikė pareiškėjos prašymo (skundo) argumentus, pažymėdama, kad skiriant pareiškėjai tarnybinę nuobaudą buvo padarytas grubus procedūrinis pažeidimas, nes nebuvo gautas išankstinis Profesinės sąjungos sutikimas, nors tokia pareiga atsakovui kilo pagal TKD statuto 26 straipsnio 10 dalį. Be to, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, neįvertintos pareiškėjos paaiškinime nurodytos aplinkybės, turinčios įtakos tarnybinio nusižengimo sudėčiai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 14 d. sprendimu (b. l. 59–62) pareiškėjos J. T. skundą patenkino, t. y. panaikino Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus 2014 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. P-11 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo”.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. P-11, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K 2013 m. gruodžio 7 d. akto „Dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos Nr. 4 netikėto patikrinimo, suimtųjų ir nuteistųjų įstaigos dienotvarkės laikymosi“ pagrindu pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas (b. l. 24). Lukiškių TI-K 2014 m. sausio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 24-126 buvo konstatuota, kad Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčiosios pamainos Nr. 4 prižiūrėtoja J. T. pažeidė Lukiškių TI-K direktoriaus 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1-138 patvirtinto Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigybės aprašymo 7.8 punktą, Lukiškių TI-K direktoriaus 2013 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 24-2306 patvirtinto Apsaugos ir priežiūros postų plano 37 punktą ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 110.3 punktą, todėl jai siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 27–30). Remdamasis 2014 m. sausio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 24-126 nustatytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis TKD statuto 24 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, Lukiškių TI-K direktorius 2014 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. P-11 Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojai J. T. paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 31).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad individualus administracinis aktas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, jei jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Sprendžiant ginčą dėl individualaus administracinio akto skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumo bei teisėtumo, reikia nustatyti ne tik tai, ar atlikto tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareigūnas padarė veikas, kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, bet ir tai, ar Lukiškių TI-K laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams tvarką reglamentuoja TKD statuto 26 straipsnis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R-116 patvirtintos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklės (toliau – ir Tarnybos organizavimo taisyklės). TKD statuto 26 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad profesinių sąjungų nariams negali būti skiriamos tarnybinės nuobaudos, įskaitant atleidimą iš tarnybos, dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Tarnybos organizavimo taisyklėse papildomos nuostatos, susijusios su pareigūnų, kurie yra profesinės sąjungos nariai, socialinėmis garantijomis, nėra įtvirtintos.

Profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus nustato Profesinių sąjungų įstatymas. Pagal šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario pagal Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir savo valia, negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo, o pagal to paties straipsnio 2 dalį – šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Teismas pažymėjo, kad TKD statutas yra lex specialis Profesinių sąjungų įstatymo atžvilgiu, todėl skiriant tarnybines nuobaudas Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų pareigūnams turi būti taikomos būtent TKD statuto nuostatos, reglamentuojančios tarnybinių nuobaudų skyrimo profesinės sąjungos nariams procedūras.

Statutas pareigūnų veiklą profesinėse sąjungose reguliuoja gana glaustai, mechanizmo, užtikrinančio profesinių sąjungų narių teises, kad jiems nebūtų paskirtos tarnybinės nuobaudos dėl narystės ar veiklos profesinėse sąjungose, nenustato. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra konstatavęs, kad Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų pareigūnų teisių apimtis bei turinys tarnybinių nuobaudų skyrimo procese negali būti siauresnis negu vidaus tarnybos pareigūnų (tarp šių grupių pareigūnų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas), todėl sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo profesinės sąjungos nariui, einančiam pareigas Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje, pagal analogiją taikytinos panašius teisinius santykius reglamentuojančios Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio nuostatos (LVAT 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1232/2009, 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-296/2013 ir kt.). Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinių sąjungų nariams (išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 5 dalyje ir statuto 53 straipsnio 1 dalies 13 punkte) negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos ir atleidimas iš vidaus tarnybos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

Teismas nustatė ir atsakovas neginčijo aplinkybių, kad nuo 2011 m. rugsėjo 20 d. pareiškėja yra priimta į Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinę sąjungą (b. l. 15). Atsakovas neneigė, kad jam ši aplinkybė buvo žinoma, tačiau teigė, kad prieš skirdamas pareiškėjai tarnybinę nuobaudą į Profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo kreiptis neprivalėjo, nes pagal Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnį toks sutikimas turi būti gautas tik skiriant tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui. Remdamasis pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu, teismas šiuos atsakovo argumentus atmetė kaip nepagrįstus, pažymėdamas, jog Statutas yra lex specialis Profesinių sąjungų įstatymo atžvilgiu, todėl skiriant tarnybines nuobaudas Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų pareigūnams turi būti vadovaujamasi TKD statuto ir pagal analogiją taikytino Vidaus tarnybos statuto nuostatomis, nustatančiomis, kad išankstinis profesinės sąjungos sutikimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo turi būti gautas ne tik dėl profesinės sąjungos renkamojo organo atstovo, bet ir dėl profesinės sąjungos nario. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nesant profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo tarnybinei nuobaudai skirti pareigūnui – profesinės sąjungos nariui arba atsisakymą duoti sutikimą panaikinančio teismo sprendimo, paskirta tarnybinė nuobauda yra neteisėta. Tarnybinės nuobaudos paskyrimas iš anksto negavus profesinės sąjungos sutikimo yra esminis procedūrinis pažeidimas, kuris yra pakankamas pagrindas paskirtai nuobaudai panaikinti (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-170/2004, LVAT biuletenis Nr. 5, 2004, p. 110–123).

Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, išdėstytais motyvais ir atsižvelgdama sį minėtą teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju prieš skiriant pareiškėjai tarnybinę nuobaudą turėjo būti gautas išankstinis Profesinės sąjungos sutikimas. Atsižvelgęs į tai, kad Lukiškių TI-K neįvykdė imperatyvios pareigos ir į Profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą nesikreipė, teismas panaikino Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. P-11 vadovaudamasis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

III. Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (b. l. 65–69) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos prašymą (skundą) atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliaciniame skunde atsakovas pakartoja argumentus, kuriais jis grindė savo poziciją nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apelianto nuomone ginčo atveju turėtų būti remiamasi vėlesne Lietuvos vyriausiojo administracinis teismo praktika (administracinėje byla Nr. A438-1179/2013, teisminio proceso Nr. 3-61-3-02608-2012-4), kurioje konstatuota, kad Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra įtvirtinta garantija gauti išankstinį profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimą prieš skiriant tarnybinę nuobaudą yra numatyta tik tiems asmenims, kurie yra atitinkamojoje organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariai. Atsižvelgdamas į šią LVAT nutartį, apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju situacija yra analogiška – pareiškėja nėra renkamojo Profesinės sąjungos organo narė, o yra eilinė Profesinė sąjungos narė, todėl Lukiškių TI-K direktorius, Įsakymu Nr. P-11 skirdamas pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, prieš tai negavęs išankstinio Profesinės sąjungos sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, galiojančių įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatų nepažeidė, veikė teisėtai ir pagrįstai.

Pareiškėja J. T. su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 73–76) pareiškėja palaiko savo argumentus, kuriais ji rėmėsi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai vadovavosi nuosekliai formuojama LVAT praktika panašiose bylose bei pripažino, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta nesilaikant esminių procedūros reikalavimų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 77–80) Profesinė sąjunga remiasi argumentais, kurie yra analogiški išdėstytiems pareiškėjos atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. P-11, kuriuo jai (Lukiškių TI-K Apžiūros ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojai) skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų veiklos teisinius pagrindus, uždavinius, pareigūnų teisinę padėtį, jų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (bylai aktuali 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-454 redakcija).

Pareiškėja, nesutikdama su paskirta tarnybine nuobauda, tarnybinės nuobaudos paskyrimo neteisėtumą ginčijo ir procedūriniu aspektu. Pareiškėja nurodė, kad atsakovas padarė esminį tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimą, kadangi prieš skirdamas nuobaudą nesikreipė į Profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo skirti pareiškėjai – Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos narei – tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjos teigimu, atsakovui pareiga kreiptis į Profesinę sąjungą išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą kyla iš TKD statuto 26 straipsnio 10 dalies nuostatų.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino vadovaudamasis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kadangi konstatavo, jog atsakovas, prieš skirdamas pareiškėjai tarnybinę nuobaudą turėjo gauti Profesinės sąjungos valdymo organo išankstinį sutikimą, o neatlikęs šios pareigos, padarė esminį procedūrinį pažeidimą. Priimdamas šį sprendimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į sprendime nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (LVAT 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1232/2009, 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-296/2013).

Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą jis dėl pareiškėjos, kuri yra profesinės sąjungos narė, o ne profesinė sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo narė, neturėjo kreiptis išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą ir priimdamas Įsakymą Nr. P-11 tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros nepažeidė. Savo poziciją apeliantas grindžia vėlesne, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (LVAT 2013 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1179/2013).

Pagal Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą bei Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose, ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Konstitucinis Teismas šiame nutarime taip pat yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Kita vertus, minėtame Konstitucinio Teismo nutarime, pažymėta, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Taigi, teismų precedentais gali būti teisingai pasiremta tik tais atvejais, kai bylų faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, o sprendžiant ginčą taikytinos atitinkamos tos pačios (atitinkamo teisės akto tos pačios redakcijos) normos.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir remdamasis LVAT 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1232/2009 (kita nurodyta LVAT 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-296/2013 yra tik pirmiau minėtoje nutartyje suformuotų nuostatų tęstinumas), neatkreipė dėmesio į TKD statuto pasikeitimus. LVAT 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1232/2009 buvo priimta aiškinant ir taikant Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutą tos redakcijos (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1341 redakcija), kuri buvo aktuali ginčijamos tarnybinės nuobaudos skyrimo dieną (2008 m. birželio 6 d.). Minėtos redakcijos TKD statute su pareigūnų profesinėmis sąjungomis buvo susijęs tik šio Įstatymo 20 straipsnis, kuriame buvo nurodyta, kad pareigūnai gali steigti draugijas, klubus ir kitus susivienijimus, tenkinančius jų profesinius, kultūrinius ir socialinius poreikius. Jų veiklą reglamentuoja įstatymų nustatyta tvarka priimti ir įregistruoti įstatai (nuostatai) (TKD statuto 20 straipsnio 1 dalis); pareigūnų dalyvavimas draugijų, klubų ar kitų susivienijimų, tenkinančių jų profesinius, kultūrinius ir socialinius poreikius, veikloje neturi trukdyti tiesioginėms pareigoms (TKD statuto 20 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, kad minėtos redakcijos TKD statuto 20 straipsnyje bei kitose normose nebuvo jokių kitų nuostatų, susijusių su pareigūnų profesinėse sąjungose veiklos ypatumais, LVAT teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 2 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A662-1232/2009), vadovaudamasi ABTĮ 4 straipsnio 5 dalimi, išaiškino, kad užpildant teisės spragą tuo aspektu, ar skiriant pareigūnui tarnybinę nuobaudą reikalingas profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinis sutikimas, pagal teisės analogiją atsižvelgtina į panašius teisinius santykius reguliuojančio Vidaus tarnybos statuto 43–45 straipsnius, kuriuose šis klausimas sureguliuotas detaliau ir nustatyta, kad skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1791 redakcija). Šios naujos redakcijos TKD statute 20 straipsnis iš esmės liko nepakeistas, tik išdėstytas nauja redakcija. Nustatyta, kad pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka gali steigti organizacijas, įgyvendinančias jų profesinius interesus, ir į jas stoti (1 dalis); pareigūnų dalyvavimas organizacijų, įgyvendinančių jų profesinius interesus, veikloje neturi trukdyti tiesioginėms pareigoms (2 dalis). Naujos redakcijos TKD statuto 26 straipsnio (tarnybinės nuobaudos skyrimas) 10 dalyje buvo įtvirtinta, kad profesinių sąjungų nariams negali būti skiriamos tarnybinės nuobaudos, įskaitant atleidimą iš tarnybos, dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.

Iš minėtų naujos redakcijos TKD statuto normų matyti, kad įstatymų leidėjas atitinkamai pakoregavo ir papildė ankstesnės redakcijos TKD statute nustatytą teisinį reguliavimą, susijusį su pareigūnų, kuriems taikomas šis Statutas, naryste ir veikla profesinėse sąjungose tarnybinės atsakomybės aspektu ta apimtimi, kuria nustatyta TKD statuto 26 straipsnio 10 dalyje, tačiau naujos redakcijos TDK statute nebuvo įtvirtinta pareigūnų, kuriems taikomas TDK statutas, ir kurie yra profesinės sąjungos nariai, garantija, kad prieš skiriant jiems tarnybinę nuobaudą darbdavys turi gauti profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimą.

Ginčui aktualaus Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. P-11 priėmimo metu minėtos TDK statuto nuostatos nebuvo pasikeitę.

Pirmosios instancijos teismas 2014 m. spalio 14 d. sprendime atsižvelgdamas į LVAT 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1232/2009, neatkreipė dėmesio į tai, kad šioje byloje nagrinėtas ginčas buvo spręstas galiojant senos redakcijos TKD statutui, kuriame nebuvo teisinio reguliavimo, kuris atsirado pagal naujos redakcijos TKD statuto 26 straipsnio 10 dalį.

Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kuri formuojama atsižvelgiant į naujos redakcijos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutą (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymas Nr. X-1791) ir jo 26 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. kovo 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1418-261/2015 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-02843-2013-7), be kita ko, pažymėjo, kad Kalėjimų departamento statuto 26 straipsnio 10 dalyje reikalavimas prieš skiriant tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui ir / arba renkamojo organo nariui, gauti išankstinį profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimą tiesiogiai nėra įtvirtintas. TKD statuto 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis statutas, o darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas.

Nurodyta teisės norma, išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, suponuoja reikalavimą nustatyti, ar Kalėjimų departamento pareigūnų statusą ir socialines garantijas aptariamu aspektu reglamentuoja kiti teisės aktai. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (2013 m. rugsėjo 19 d. įstatymo redakcija) situacija, kai tarnybinė nuobauda skiriama profesinės sąjungos (renkamojo organo) nariui, nėra aptarta ir pareiga iš anksto gauti profesinės sąjungos sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo expressis verbis neįtvirtinta.

Todėl, atsižvelgiant į minėtą TKD 8 straipsnio 2 dalies nuostatą, šiuo atveju taikytini darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 240 straipsnio 2 dalyje reikalaujama įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant drausminę nuobaudą gauti išankstinį atitinkamo organo sutikimą. Šis reikalavimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatyme (2013 m. birželio 13 d. įstatymo redakcija), nustatančiame profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus.

Šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad darbuotojui, išrinktam į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas. Kaip matyti, šia teisės norma reikalaujama gauti išankstinį profesinės sąjungos rankamojo organo sutikimą tais atvejais, kai nuobauda skiriama darbuotojui, išrinktam į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą (renkamąjį organą).

Profesinių sąjungų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog šio įstatymo taikymo ypatumai krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatyti šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Atsižvelgdama į tai, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad TKD statute nesant tiesioginės normos, reglamentuojančios institucijos pareigą prieš skiriant tarnybinę nuobaudą Kalėjimų departamento pareigūnui, gauti dėl to profesinės sąjungos sutikimą, ir nesant kitų teisinio reguliavimo ypatumų minėtame teisės akte, byloje susiklosčiusį teisinį santykį reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos sistemiškai, darant išvadą, jog aptariamu atveju taikomos Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalys.

Toks teisinis reguliavimas lemia, kad pagal Kalėjimų departamento statutą (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo redakcija), Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams, išrinktiems į profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą, skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas. Atkreiptas dėmesys, kad pirmiau minėtas TKD (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo redakcija) normų aiškinimas nepaneigia institucijos pareigos paisyti šio statuto 26 straipsnio 10 dalies, draudžiančios profesinių sąjungų nariams, neišskiriant ir profesinės sąjungos narių, nesančių renkamojo organo nariais, skirti tarnybines nuobaudas, įskaitant atleidimą iš tarnybos, dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.

Taigi, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. kovo 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1418-261/2015 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-02843-2013-7) išaiškino, kad skiriant tarnybines nuobaudas pagal TKD statutą (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo redakcija), išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas reikalingas tik dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo profesinės sąjungos nariui, išrinktam į renkamuosius organus. Analogiškas naujos redakcijos TKD statuto nuostatų aiškinimas nagrinėjamai bylai aktualiu aspektu pateiktas ir apelianto nurodytoje LVAT 2013 m. spalio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-1179/2013.

Teisėjų kolegija, pažymėdama tai, kad pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą ir priimant 2014 m. spalio 14 d. sprendimą, minėta LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis dar nebuvo priimta, o LVAT 2013 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1179/2013 dar galėjo būti nežinoma, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris priimtas atsižvelgiant į ginčui neaktualų precedentą, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas dėl neteisingo materialinės teisės normų taikymo (ABTĮ 143 straipsnis). Pareiškėja yra profesinės sąjungos narė, o ne profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo narė, todėl atsakovas, spręsdamas dėl tarnybinės nuobaudos jai skyrimo, neprivalėjo gauti išankstinį profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimą.

Pirmosios instancijos teismas, priėjęs prie nepagrįstų išvadų, esą atsakovas, nesikreipdamas į Profesinės sąjungos renkamąjį organą išankstinio sutikimo skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, padarė esminį procedūrinį pažeidimą, pareiškėjos skundą patenkino šiuo pagrindu, t. y. netikrindamas Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. P-11 pagrįstumo ir teisėtumo kitais aspektais. Teisėjų kolegijai nustačius, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra šiuo aspektu nebuvo pažeista, minėto individualaus administracinio akto teisėtumas ir pagrįstumas turi būti tikrinamas iš esmės, t. y. teisme turi būti patikrinta, ar nuobauda pareiškėjai paskirta pagrįstai ir teisėtai.

Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 136 straipsnis). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis, 79, 81, 82, 86 straipsniai). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus ginčui išspręsti reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo ištirti bei įvertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinkančios bylos proceso šalies (šalių) teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą. Dėl šių priežasčių byla, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi būti perduota šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Remiantis išdėstytais argumentais atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis