A-492-578-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492 -578/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00141-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 14.6.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virginijos Volskienės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. J., V. K., A. G., M. B., V. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. J., V. K., A. G., M. B., V. D. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui A. A. (A. A.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai E. J., V. K., A. G., M. B., V. D. (toliau – ir pareiškėjai, apeliantai) 2013 m. vasario 12 d. su skundu (t. I, b. l. 3-7), kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydami: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir atsakovas, Inspekcijos skyrius) 2012 m. lapkričio 23 d. raštą Nr. 2D-17127(16.26), kuriuo buvo atsisakyta atlikti pareiškėjų žemės sklypo, kadastrinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas) detaliojo plano patikrinimą bei išduoti patikrinimo aktą; 2) įpareigoti atsakovą įsiteisėjus teismo sprendimui per teisės aktų nustatytus terminus atlikti ginčo žemės sklypo detaliojo plano patikrinimą bei išduoti patikrinimo aktą.

Skunde pareiškėjai paaiškino, jog 2012 m. lapkričio 5 d. atsakovui pateikė prašymą atlikti ginčo žemės sklypo detaliojo plano patikrinimą bei išduoti patikrinimo aktą. Atsakovas informavo, kad detaliojo plano tikrinimas nutraukiamas.

Pareiškėjų nuomone, atsakovas nepagrįstai atsisakė vykdyti ginčo žemės sklypo detaliojo plano patikrinimą bei išduoti patikrinimo aktą, motyvuodamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 30 straipsnio 9 dalimi, kadangi teisės aktai nedraudžia rengti teritorijų planavimo dokumentus žemės sklypams, kuriems yra pritaikytas areštas.

Atsakovas Inspekcijos skyrius, nesutikdamas su pareiškėjų skundu, pateikė atsiliepimą (t. I, b. l. 176-178), kuriame prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atkreipė dėmesį į tai, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi, žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema parengiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Nurodė, jog atsižvelgę į Valstybinės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke įregistruotą faktą apie ginčo žemės sklypo areštą bei apribotą disponavimo juo teisę bei vadovaudamasis Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalimi, kurioje numatyta, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai. Kadangi pareiškėjai nepateikė duomenų apie ginčo žemės sklypo arešto panaikinimą, todėl teritorijų planavimo dokumento patikrinimas buvo nutrauktas, paaiškėjus, kad tikrinti pateikto dokumento sudėtis neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų sudėties reikalavimų.

Pabrėžė, jog detaliojo plano rengimą, derinimą ir tvirtinimą apima disponavimas žemės sklypu.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimu (t. II, b. l. 32-35) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, jog Inspekcijos skyriui buvo pateiktas detalusis planas, kuriuo 1,5600 ha ginčo žemės sklypas padalintas į sklypus, vieno iš jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį pakeičiant į kitos paskirties žemę.

Pažymėjo, kad iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, jog 2007 m. liepos 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje A. A. buvo pripažintas kaltu ir jam buvo pratęstas nuosavybės teisės apribojimo terminas iki bus atlyginti civiliniai ieškiniai, išieškojimą nukreipiant į A. A. ir jo sutuoktinei priklausantį turtą – ginčo žemės sklypą.

Nurodė, jog nors Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) numato teisę kiekvienam bendraturčiui reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau kaip ir bet kurią kitą teisę, taip ir teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį, bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo (ginčijamo sprendimo priėmimo) metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Be to, ji turi būti realizuojama norminių teisės aktų nustatyta tvarka, vienas tokių teisės aktų yra Žemės įstatymas, kurio 30 straipsnio 9 dalis įtvirtina, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai.

Konstatavo, kad atsižvelgiant į aplinkybę, jog ginčo žemės sklypas priklauso keletui savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise ir nėra tarp jų padalintas, uždėtas apribojimas (areštas) yra aktualus visam žemės sklypui, kadangi Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalis neišskiria žemės sklypo dalies arešto. Remiantis šia nuostata teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ši nuostata taikytina nepriklausomai nuo to, ar areštuotas (yra ginčo objektu) visas žemės sklypas ar tik jo dalis.

Pažymėjo, jog žemės sklypo padalijimas yra atskirų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į keletą žemės sklypų. Formuojant ir pertvarkant žemės sklypą gali keistis jo naudojimo paskirtis, būdas ir kiti žemės sklypo vertę sukuriantys faktiniai duomenys, dėl ko bendraturčio turimos žemės sklypo dalies vertė gali ženkliai sumažėti. Kadangi turto vertės sumažėjimas, kai kreditorius neturi tinkamos teisės lemti ar kontroliuoti šio proceso, galėtų akivaizdžiai pažeisti kreditoriaus interesus ir galimai išieškojimas iš šio turto pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas.

III. Pareiškėjai, nesutikdami su Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 37-40), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, jų skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde pareiškėjai teigia, jog priimant skundžiamą teismo sprendimą buvo pažeistos materialinės teisės normos.

Paaiškina, kad šiuo metu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas jiems bei trečiajam suinteresuotam asmeniui A. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis ginčo žemės sklypas. Iki šios dienos šis žemės sklypas nėra padalintas ir tarp bendraturčių nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, dėl to nėra vykdomos jokios išieškojimo procedūros iš A. A. priklausančios turto dalies.

Apeliantų nuomone, areštas vieno bendraturčio priklausančiai žemės sklypo daliai negali būti kliūtis kitam bendraturčiui, kurio žemės sklypo daliai nėra taikomas joks apribojimas, rengti detalųjį planą, keisti jam priklausančios žemės sklypo dalies paskirtį bei nustatyti kitiems bendraturčiams priklausančias žemės sklypo dalių vietas.

Nurodo, kad Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalis yra skirta civilinių sandorių sudarymui, bet ne teritorinio planavimo dokumentų rengimui ir tvirtinimui bei bendraturčių teisių nustatytų CK įgyvendinimui. Teisės aktai nedraudžia rengti ir tvirtinti teritorijų planavimo dokumentus žemės sklypams, kai daliai žemės sklypo yra pritaikytas areštas.

Apeliantai pažymi, jog areštuota yra tik dalis sklypo, o ne visas sklypas, pareiškėjai (išskyrus E. J.) lieka bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tik jie nori nustatyti turimos žemės sklypo dalies naudojimo vietą, kas tik palengvintų išieškojimą iš A. A. priklausančios žemės sklypo dalies.

Atsakovas, nesutikdamas su apeliaciniu skundu, pateikė atsiliepimą (t. II, b. l. 46-49), kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistu, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą atsakovas pažymi, kad esant aplinkybei, kuomet žemės sklypas priklauso keletui savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise ir nėra tarp jų padalintas, aiškiai nustatytos dalys, uždėtas apribojimas (areštas) žemės sklypo dalims yra aktualus visam žemės sklypui, kadangi Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalis neišskiria dalies žemės sklypo arešto ir pažymi, jog negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai.

Teigia, kad detaliojo plano rengimas, derinimas ir tvirtinimas apima disponavimą žemės sklypu, dėl šios priežasties Inspekcijos skyrius nepažeisdamas teisės aktų numatytos tvarkos nutraukė detaliojo plano tikrinimo procedūrą ir apie tai tinkamai, motyvuotai ir teisiškai pagrįstai, informavo pareiškėjų atstovą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos skyriaus 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimo, kuriuo buvo nutrauktas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), detaliojo plano, kuriuo šis žemės sklypas padalinamas, patikrinimas. Patikrinimas nutrauktas dėl to, kad dalis paminėto sklypo yra areštuota teismo, o remiantis Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalimi areštuoti žemės sklypai negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjams ir trečiajam suinteresuotam asmeniui A. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I., b. l. 74-76).

Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2011 m. vasario 8 d. išdavė planavimo sąlygas detaliajam planui rengti (t. I, b. l. 47-48), kurių pagrindu buvo parengtas ginčo žemės sklypo detalusis planas.

Byloje taip pat nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-94-380/2007, kuriuo be kita ko iš A. A. ir A. R. solidariai buvo priteista 343 740 Lt L. D. padarytai turtinei žalai atlyginti, 338 000 Lt V. S. padarytai turtinei žalai atlyginti; iš A. A. priteista 108 000 Lt D. G. padarytai turtinei žalai atlyginti bei pripažinta G. B. teisė į civilinį ieškinį, kuris perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, pratęstas nuosavybės teisių apribojimas į A. A. priklausančią žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį.

Minėtam žemės sklypui Valstybės įmonės Registrų centre yra įregistruoti Klaipėdos miesto apylinkės teismo, antstolių G. K., A. S., Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros taikyti areštai (b. l. 74-76).

Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad areštas vieno iš bendraturčių žemės sklypo daliai negali būti kliūtis kitam bendraturčiui, kuriam nėra taikomi jokie apribojimai, rengti detalųjį planą, keisti jam priklausančios žemės sklypo dalies paskirtį bei nustatyti kitiems bendraturčiams priklausančias žemės sklypo dalių vietas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu.

Kaip jau minėta ginčo žemės sklypas priklauso pareiškėjams ir trečiajam suinteresuotam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (1 d.). CK 4.80 straipsnio 1 dalis įtvirtina kiekvieno bendraturčio teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima iš jos išieškoti. CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Taigi turto atidalinimo pasekmė yra tai, kad asmuo, kurio turtas atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tampa savarankiško civilinės apyvartos objekto savininku ir įgyja teisę savo nuožiūra disponuoti, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų naudotis bei valdyti jam priklausančią nuosavybę.

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nors CK 4.80 straipsnio 1 dalis numato teisę kiekvienam bendraturčiui reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau kaip ir bet kurią kitą teisę, taip ir teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį, bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis galiojančių teisės normų reikalavimų, taip pat nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Kaip jau minėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-94-380/2007 yra apribota vieno iš ginčo žemės sklypo bendraturčio A. A. teisė disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini).

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams, ir jų vykdymas garantuojamas valstybės jėga, todėl jie privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra realizuojamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas. Tai stiprina teisės subjektų pasitikėjimą valstybės valdžia, įstatymais. Kartu sudaromos realios galimybės realizuoti ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, ir tarptautiniuose dokumentuose pabrėžiamą teismo pareigą garantuoti žmogaus teisių gynybą (Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 30 d. nutarimas, 1997 m. lapkričio 13 d. sprendimas).

Atidalijimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų, kuriuo realizuojama disponavimo turtu teisė, todėl nustačius, jog teismo sprendimu yra apribota vieno iš ginčo žemės sklypo bendraturčio teisė disponuoti šiuo sklypu, darytina išvada, kad šis bendraturtis savarankiškai negali sudaryti susitarimo su kitais bendraturčiais dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto atidalijimo, tai reiškia, kad detaliojo planavimo procesas tokiu atveju negali vykti, atsakovas turėjo pareigą nutraukti detaliojo plano tikrinimo procesą.

Apeliantas taip pat mano, kad atsakovas nepagrįstai ginčo teisiniams santykiams taikė Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žemės sandorių sudarymą.

Šis apelianto teiginys, teisėjų kolegijos taip pat vertintinas kaip nepagrįstas.

Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalis numato, kad detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams.

Bylos duomenimis ginčo žemės sklypo detaliajame plane nurodytas planavimo tikslas – detaliuoju planu padalinamas žemės sklypas į sklypus, pakeičiama vieno iš jų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis į kitos paskirties žemę <...> (t. I, b. l. 13).

Patys pareiškėjai pripažįsta, kad detalusis planas rengiamas su tikslu sudaryti sandorį dėl žemės sklypo padalijimo tarp bendrasavininkių.

Žemės įstatymo 30 straipsnio, nustatančio reikalavimus žemės sandoriam, 9 dalis numato, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai.

Taigi darytina išvada, kad šiuo atveju planavimo tikslas prieštarauja įstatymo reikalavimams ir asmenų, kurių turtinėms teisėms apsaugoti turtas areštuotas, interesams, todėl atsakovas, vykdantis teisės aktais jam priskirtas teritorijų planavimo valstybinės priežiūros funkcijas, o viena iš jų yra patikrinti, ar planavimo tikslai ir uždaviniai neprieštarauja teisės aktų reikalavimams (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 4 str. 2 d. 7 p.) nustatęs šią aplinkybę, pagrįstai nusprendė nutraukti tikrinimo procesą.

Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, kad visas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso keletui savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise ir nėra tarp jų padalintas, nėra aiškiai nustatytos dalys, uždėtas apribojimas (areštas) yra aktualus visam žemės sklypui. Šiuo atveju formuojant ir pertvarkant žemės sklypą keičiama jo naudojimo paskirtis, būdas ir kiti žemės sklypo vertę sukuriantys faktiniai duomenys, dėl ko bendraturčio turimos žemės sklypo dalies vertė gali tiek padidėti, tiek sumažėti, todėl yra reali grėsmė pažeisti kreditorių, kurių naudai turtas yra areštuotas, interesus.

Kita vertus, teisėjų kolegija iš dalies pripažįsta pagrįstu pareiškėjų argumentą, kad areštas vieno iš bendraturčių žemės sklypo daliai negali būti suprantamas kaip absoliutus draudimas atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su žemės sklypų pertvarkymu. Nustatyto draudimo paskirtis nagrinėjamu atveju yra patenkinti išieškotojų turtinius reikalavimus iš areštuotos žemės sklypo dalies. Taigi, atsižvelgiant į teismo nuosprendžiu taikyto nuosavybės teisių apribojimo tikslą, žemės sklypo padalinimo veiksmai, jų tarpe ir detaliojo plano parengimas, galėtų būti atliekami įtraukiant į šį procesą A. A. kreditorius ir suteikiant jiems galimybę daryti įtaką ar kontroliuoti žemės sklypo padalinimo procesą, tokiu būdu užtikrinant jų teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

Tokią teisėjų kolegijos poziciją be kita ko pagrindžia CK 4.80 straipsnio 3 dalis, kuri numato, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima iš jos išieškoti.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju pareiškėjai, o ne atsakovas turi pareigą imtis veiksmų, siekiant suderinti visų bendraturčių bei trečiojo suinteresuoto asmens kreditorių interesus ir sprendžia, kad atsakovas įgyvendindamas savo, kaip teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos funkcijas ir nustatęs anksčiau aptartas aplinkybes, turėjo pareigą sustabdyti tikrinimo procesą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjų skundo ir atsakovo sprendimą pripažino teisėtu bei pagrįstu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų E. J., V. K., A. G., M. B., V. D. apeliacinį skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Virginija Volskienė