A-261-1048-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-1048/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02222-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų

kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas)

ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio

proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. D. apeliacinį

skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13

d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. D. skundą atsakovui

Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo

panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas L. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į

Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė: 1)

panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau –

ir atsakovas, Tarnyba) direktoriaus 2013 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. 1PSl-(2.1.)-405

„Dėl L. D. tarnybinio nusižengimo tyrimo” (toliau

ir – Įsakymas), kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas, eidamas Tarnybos Vilniaus

rajono skyriaus vedėjo pareigas, neįvykdė Tarnybos direktoriaus pavaduotojo

2013 m. vasario 12 d. pavedimo Nr. 1PAV-(1.8)-90 „Dėl valstybinės žemės,

deklaruotos 2012 m. neturint disponavimo ja teisės, naudojimo” (toliau ir

–Pavedimas), savo neveikimu sukėlė neigiamas pasekmes, pažeidė Lietuvos

Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio 2 dalies

1 ir 8 punktuose bei 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose nustatytus

reikalavimus, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, bei pareiškėjui skirta

tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas; 2) priteisti iš atsakovo Nacionalinės

žemės tarnybos pareiškėjo naudai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Nurodė, kad pareiškėjo veiksmuose

nėra tarnybinio nusižengimo sudėties. Pareiškėjas, vykdydamas Pavedimą,

nepadarė tarnybinio nusižengimo. 2013 m. balandžio 18 d. tarnybinio tyrimo

išvadoje Nr. 1PS17-(2.30)-11-4 (toliau – ir Išvada) nepagrįstai nurodoma, kad

Pavedimo neįvykdymas giežtai šiame Pavedime nustatytais terminais (kurie buvo

nustatyti visiškai neatsižvelgiant į Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus darbo

krūvį) pripažintinas tarnybiniu nusižengimu, už kurį būtų pagrindas skirti

vieną iš griežčiausių tarnybinių nuobaudų – griežtą papeikimą. Pavedimo

įvykdymo terminai buvo praleisti ne dėl pareiškėjo kaltės.

Paaiškino, kad pareiškėjas ir jo

vadovaujamas Tarnybos Vilniaus rajono skyrius tinkamai įvykdė Pavedimą, tačiau

dėl didelio darbo krūvio šio pavedimo įvykdymas nežymiai užsitęsė (Pavedimas

buvo įvykdytas ne 2013 m. kovo 15 d., bet 2013 m. kovo 22 d.). Tarnybos Vilniaus

rajono skyrius turi didžiausią darbinį apkrovimą, jo darbo krūviai yra labai

dideli (per metus gaunama ir registruojama apie 45 000 įvairių vykdytinų dokumentų).

Per pastaruosius 3 metus Tarnyba mokėjo priemokas / priedus prie tarnybinio

atlyginimo už viršvalandinį darbą Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus

tarnautojams bei darbuotojams, kadangi darbo krūviai, lyginant su kitais

Tarnybos skyriais, buvo faktiškai vieni didžiausių Lietuvoje. Priemokos Tarnybos

Vilniaus rajono skyriaus darbuotojams buvo mokamos vedėjo L. D. iniciatyva. Tarnybos vadovybė ne

vieną kartą buvo informuota apie ypatingai didelį darbo krūvį Tarnybos Vilniaus

rajono skyriuje. Be to, pareiškėjas, kaip Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus

vedėjas, nuo 2012 m. balandžio 2 d. faktiškai neturėjo pavaduotojo, nors šis

etatas ir buvo numatytas Tarnybos Vilniaus rajono skyriuje. Tarnybos Vilniaus

rajono skyriaus vedėjos pareigas laikinai ėjo skyriaus vyriausioji specialistė V. U., ji faktiškai vykdė ir jai, kaip

vyriausiajai specialistei, priskirtas funkcijas, todėl laikinai pavaduojantis

asmuo neturėjo faktinės galimybės visiškai atlikti visas skyriaus vedėjo

pavaduotojui priskirtas funkcijas.

Manė, kad Tarnybos direktoriaus

2013 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 1PS-(2.1.)-268 sudarytos komisijos (toliau – ir

Komisija) 2013 m. balandžio 18 d. tarnybinio tyrimo išvadoje nurodyti bendro, deklaratyvaus

pobūdžio pareigų pažeidimai, nenurodant jokių konkrečių padarinių ir pasekmių

dėl nežymaus Pavedimo vykdymo pradelsimo, kuriuos tariamai padarė pareiškėjas,

nesudaro pagrindo konstatuoti vieno iš būtinų tarnybinio nusižengimo sudėties

elementų – pažeidimo padarymo fakto. Išvadoje nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėjas,

neva, nesugebėjo organizuoti Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus darbo. Atkreipė

dėmesį, kad kiekvienais metais buvo atliekamas pareiškėjo tarnybinės veiklos

vertinimas – gerai. Charakteristikos taip pat nuolat būdavo teigiamos.

Pažymėjo, kad Tarnybos direktoriaus

pavaduotojas ir Veiklos koordinavimo skyriaus vedėja faktiškai neatliko jokių

veiksmų, tiesiogiai koordinuojant ir organizuojant darbą Tarnybos Vilniaus

rajono skyriuje, kaip yra nurodoma Išvadoje. Pavedimą faktiškai įvykdė Tarnybos

Vilniaus rajono skyriaus darbuotojai.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės

ūkio ministerijoje veikia profesinė sąjunga, kurios narys yra pareiškėjas,

todėl atsakovas privalėjo pasidomėti/išsiaiškinti, ar griežtai baudžiamas

tarnautojas priklauso profesinei sąjungai ir įtraukti į tokį procesą šios

sąjungos vadovus, juos oficialiai informuoti. Atsakovas šio reikalavimo

nesilaikė ir drausminę nuobaudą pareiškėjui skyrė, pažeisdamas teisės aktų

reikalavimus.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo paaiškino,

kad dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos labai išgyveno. Jam buvo

sugriauta/sugadinta vadovo ir valstybės tarnautojo reputacija tiek darbuotojų,

tiek pažįstamų tarpe, sutrikdyta sveikata. Pareiškėjas patyrė nepagrįstą kolegų

bei pavaldinių pažeminimą, bejėgiškumą, neviltį, apmaudą, kad negali rasti

teisybės, baimę, kad gali būti atleistas iš darbo, emocinį susijaudinimą,

nepatogumus tolimesniame asmeniniame gyvenime. Pareiškėjas dėl nepagrįstai jo

atžvilgiu atliekamų daugybės tarnybinių patikrinimų buvo priverstas nuolat

rašyti pasiaiškinimus, paaiškinimus, ginčyti teisme jam paskirtas tarnybines

nuobaudas, o ne vykdyti savo tiesiogines Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus

vedėjo funkcijas bei pareigas. Pareiškėjo atžvilgiu anksčiau taikytos

griežčiausios tarnybinės nuobaudos teismo buvo panaikintos ir tai tik

patvirtina, kad jo atžvilgiu nuolatiniai tarnybiniai patikrinimai (tarnybinio

nusižengimo tyrimai) yra atliekami ir tarnybinės nuobaudos skiriamos neteisėtai

ir nepagrįstai, galimai siekiant jį paveikti psichologiškai, verčiant tokiu

būdu atsisakyti savo noru dirbamo darbo ir pan.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba

prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 62-89)

su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjas 2013 m.

kovo 18 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 1 VV-229-(5.41.) informavo Tarnybos

direktoriaus pavaduotoją V. P., kad Tarnybos Vilniaus rajono skyrius neįvykdė Pavedimo ir

nurodė, kad Pavedimą planuoja pradėti vykdyti, t. y. kad asmenys, kurių 2012 m.

deklaruoti plotai patenka į laisvos valstybinės žemės plotus, bus pradėti

kviesti tik nuo 2013 m. kovo 28 d.

Nesutiko su pareiškėjo teiginiu,

kad Pavedimas buvo įvykdytas, tačiau jo vykdymo terminas nežymiai užsitęsė.

Tarnybos direktorius skundžiamu Įsakymu pakartotinai įpareigojo pareiškėją per

5 darbo dienas nuo susipažinimo su šiuo įsakymu dienos visiškai įvykdyti

Pavedimą, tačiau jis neįvykdė ir šio pavedimo. Pažymėjo, kad Pavedimas ir skundžiamas

Tarnybos direktoriaus Įsakymas buvo įvykdyti tik 2013 m. liepos 1 d. priėmus

paskutinį įsakymą dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme piliečiui

suteikimo (šį įsakymą pasirašė Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vyriausioji

specialistė, atliekanti šio skyriaus vedėjo funkcijas, V. U., kadangi pareiškėjui nuo 2013 m. birželio

18 d. suteiktas laikinas nedarbingumas). Apie tai, kad reikės įvykdyti Pavedime

nurodytas užduotis, Tarnybos teritorinių skyrių vedėjai, taip pat ir Tarnybos Vilniaus

rajono skyriaus vedėjas (pareiškėjas), buvo informuoti 2013 m. sausio 29 d.

Tarnybos vadovų susirinkime bei 2013 m. sausio 30 d. Tarnybos Veiklos

koordinavimo skyriaus vedėjos G. L. visiems Tarnybos teritorinių skyrių vedėjams siųstu elektroniniu

laišku. Todėl pareiškėjas galėjo jau nuo 2013 m. sausio 29 d. pradėti planuoti

bei organizuoti Pavedime išdėstytų darbų atlikimą bei įvykdymą laiku.

Komisijos Išvadoje konstatuota,

kad Tarnybos Veiklos koordinavimo skyrius elektroniniais laiškais ne kartą

priminė apie Pavedimo vykdymą, ragino kviesti asmenis pokalbiams, vykdyti

Pavedimą griežtai jame nustatytais terminais, akcentavo Pavedimo įvykdymo laiku

svarbumą, aiškino Tarnybos teritoriniams skyriams iškilusius klausimus, Veiklos

koordinavimo skyriaus vedėja G. L. 2013 m. kovo 14 d. netgi buvo nuvykusi į Tarnybos Vilniaus rajono

skyrių aiškintis situacijos, tačiau Pavedimas jame nustatytu įvykdymo laiku –

2013 m. kovo 15 d. – buvo neįvykdytas. Be to, Komisija konstatavo, kad

Pavedimas buvo neįvykdytas ir atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą, t. y. 2013

m. balandžio 18 d. Komisijos Išvadoje taip pat konstatuota, kad pareiškėjas,

žinodamas, kad Pavedimo neįvykdys nustatytu laiku, apie tai pranešė tik 2013 m.

kovo 18 d., t. y. po Pavedimo įvykdymo termino pabaigos, tuo pažeisdamas Darbo

reglamento 58 punkte įtvirtintą pareigą nedelsiant, bet ne vėliau kaip likus 3

darbo dienoms iki pavedimo įvykdymo termino pabaigos, apie negalėjimą įvykdyti

pavedimą dėl objektyvių priežasčių pranešti pavedimą davusiam darbuotojui.

Komisija nenustatė priežasčių, trukdžiusių pareiškėjui tinkamai įvykdyti

Pavedimą, t. y. veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai ir jo pareigybės

aprašymas.

Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus

vedėjo (pareiškėjo) neveikimas apsunkino Tarnybos darbą, nes buvo imtasi skubių

veiksmų, tiesiogiai organizuotas Pavedimo vykdymas Tarnybos Vilniaus rajono

skyriuje – 2013 m. kovo 18 d. Tarnybos direktorius rezoliucija pavedė Tarnybos direktoriaus

pavaduotojui V.

P. ir Veiklos

koordinavimo skyriaus vedėjai G. L. tiesiogiai organizuoti Pavedimo vykdymą Vilniaus rajono skyriuje.

Tarnyba, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2013 m. kovo 15 d. rašte

Nr. 2D-826(11.100) nustatytu laiku, t. y. 2013 m. kovo 15 d., negalėjo pateikti

galutinių duomenų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Nacionalinei

mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, kas apsunkino ir šių

institucijų darbą. Kadangi Pavedimo 4 punkte nurodytą informacijos dalį Tarnybos

Vilniaus rajono skyrius pateikė tik 2013 m. kovo 22 d., Tarnybos Veiklos

koordinavimo skyrius turėjo skubiai apdorotus duomenis perduoti Nacionalinei

mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės

ūkio ministerijai, nes priešingu atveju komisija, sudaryta Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministro 2013 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 3D-88, iki 2013 m. kovo 22

d. būtų turėjusi priimti sprendimą dėl pareiškėjų, 2012 m. deklaravusių

valstybinės žemės plotus, neturėdama tikslaus žemės naudotojų sąrašo. Taigi,

tai kartu pakenkė Tarnybos autoritetui kitų institucijų akyse. Be to, kadangi pareiškėjas

nevykdė Pavedimo, pareiškėjams, deklaravusiems žemę Vilniaus rajone,

Nacionalinė mokėjimo agentūra negalėjo laiku ir tinkamai mokėti paramos už

žemės ūkio plotus kaip kitiems Lietuvos Respublikos teritorijoje deklaravusiems

žemę pareiškėjams, o tai pažeidžia Vilniaus rajone deklaravusių žemę pareiškėjų

interesus.

Pažymėjo, kad pareiškėjo atžvilgiu

2010 m. tarnybinių nusižengimų tyrimų nebuvo atlikta. Nuo 2011 m. gegužės 11 d.

iki 2013 m. balandžio mėn. pareiškėjo atžvilgiu buvo atlikta 16 tarnybinių

nusižengimų tyrimo procedūrų. Pareiškėjas turėjo dvi galiojančias nuobaudas

(Tarnybos direktoriaus 2012 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-514 „Dėl L. D. galimo tarnybinio nusižengimo

tyrimo“ skirta tarnybinė nuobauda – pastaba; Tarnybos direktoriaus 2013 m.

vasario 8 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-113 „Dėl L. D. tarnybinio nusižengimo“ skirta tarnybinė

nuobauda – griežtas papeikimas) ir tai sunkino jo tarnybinę atsakomybę, o tarnybinę

atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Atkreipė dėmesį į tai, kad

Komisija tyrė ir įvertino pareiškėjo nurodytas priežastis – darbo resursų

trūkumą ir didelį darbo krūvį Tarnybos Vilniaus rajono skyriuje. Nustatyta, kad

2013 m. vasario 12 d. Vilniaus rajono skyriuje faktiškai dirbo 44 darbuotojai

(2013 m. kovo 15 d. – 45 darbuotojai). Vertinant darbo krūvį Tarnybos Vilniaus

rajono skyriuje, buvo išnagrinėta informacija apie Tarnybos teritorinių skyrių

veiklą 2012 m. ir 2013 m. sausio-vasario mėnesiais. Nustatyta, kad 2013 m.

sausio-vasario mėnesiais 10 teritorinių skyrių darbuotojų (faktiškai dirbusių)

per vieną valandą atliktų darbų skaičius, neskaičiuojant siunčiamų dokumentų

buvo didesnis nei Tarnybos Vilniaus rajono skyriuje. 2013 m. sausio-vasario

mėnesiais 6 teritorinių skyrių darbuotojų per vieną valandą atliktų darbų

skaičius, įskaičiuojant ir siunčiamus dokumentus, buvo didesnis nei Tarnybos Vilniaus

rajono skyriuje, t. y. rodiklis, rodantis per vieną valandą atliktų darbų

skaičių Tarnybos Vilniaus rajono skyriuje, yra 0,34, Klaipėdos rajono – 0,51,

Trakų – 0,43, Skuodo – 0,35 ir kt.). Palyginus 2012 m. vidutinį darbo krūvį Tarnybos

Vilniaus rajono skyriuje su 2013 m. sausio-vasario mėnesių darbo krūviu šiame

skyriuje nustatyta, kad jis buvo panašus. Visi 49 (iš 50) Tarnybos teritoriniai

skyriai, išskyrus Vilniaus rajono skyrių, Pavedimą įvykdė laiku, net ir tie,

kurių darbo krūvis buvo daug didesnis nei Vilniaus rajono skyriuje. Komisijos

vertinti ir Tarnybos teikiami duomenys apie Tarnybos teritorinių skyrių veiklą

parengti įvertinus faktiškai dirbantiems darbuotojams tenkantį darbo krūvį

(neskaičiuojant laisvų etatų, darbuotojų, kuriems buvo suteiktos atostogos, laikinas

nedarbingumas ir kt.). Pažymėjo, kad Tarnybos direktoriaus pavaduotojui V. P. ir Veiklos koordinavimo skyriaus

vedėjai G. L. tiesiogiai organizavus ir

koordinavus Pavedimo vykdymą Tarnybos Vilniaus rajono skyriuje, Pavedimo 4 punkte

nurodyta informacijos dalis Veiklos koordinavimo skyriui pateikta jau 2013 m.

kovo 22 d., t. y. per 5 darbo dienas.

Teigė, kad Tarnyboje, taip pat ir

Vilniaus rajono skyriuje, nebuvo nustatyta, kad darbuotojai dirbtų

viršvalandžius, tai patvirtina ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Už

įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas

atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, neviršijant nustatytos

darbo laiko trukmės 2012 m. bei 2013 m. sausio mėnesį tarnybos direktoriaus

sprendimu buvo skirta priedai/priemokos struktūrinių padalinių darbuotojams,

neišskiriant ir Vilniaus rajono skyriaus darbuotojų. Pažymėjo, kad Pavedimo

vykdymo laikotarpiu ir paskesniais mėnesiais, Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus

darbuotojams nebuvo skirta priedų/priemokų.

Komisija nenustatė, kad pareiškėjas

būtų ėmęsis kokių nors veiksmų jo minimoms kliūtims (darbo resursų trūkumas ir

didelis darbo krūvis Vilniaus rajono skyriuje Pavedimo vykdymo metu),

trukdančioms jam tinkamai atlikti pareigas ir galinčioms sukelti neigiamas

pasekmes, pašalinti, taip pat jis nė karto nesikreipė (nei raštu, nei žodžiu)

ir neprašė savo tiesioginio vadovo kokios nors profesinės ar techninės pagalbos

dėl jo minimų iškilusių kliūčių ar kokios kitos pagalbos.

Tarnybos Vilniaus rajono skyriui

nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. kovo 31 d. buvo duoti 116 pavedimų, todėl pareiškėjo

teiginys, kad Tarnybos Vilniaus rajono skyriui tenka padidinto dėmesio krūvis

yra nepagrįstas, kadangi pavedimai buvo duodami kitų institucijų ar piliečių

kreipimosi pagrindu arba dėl ankstesnio pavedimo neįvykdymo pagal Vilniaus

rajono skyriaus vykdomas funkcijas. Komisija, nustačiusi, kad buvo pažeisti

vidiniuose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, konstatavo, kad kartu buvo

pažeisti ir bendri VTĮ įtvirtinti reikalavimai ir nurodymai. Pavedimas buvo

adresuotas pareiškėjui, kaip Tarnybos teritorinio skyriaus vedėjui, ir už jo

įvykdymą buvo atsakingas pareiškėjas. L. D. turėjo organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jam skirto

Pavedimo įvykdymą, t. y. suformuoti ir paskirstyti užduotis jo kuruojamo

skyriaus darbuotojams, koordinuoti ir kontroliuoti užduočių vykdymą, taip

užtikrinant jam skirto Pavedimo įvykdymą. Komisija tarnybinio nusižengimo

tyrimo metu nenustatė minėtų specialistų galimai netinkamo pareigų vykdymo, pareiškėjas

tokios informacijos taip pat nepateikė.

Tarnybos Vilniaus rajono skyrius

nustatytu Pavedimo įvykdymo terminu (2013 m. kovo 15 d.) buvo atlikęs tik

Pavedimo 3 punkte nurodytą užduotį, t. y. iki 2013 m. vasario 14 d. el. paštu (duomenys

neskelbtini) pateikė informaciją pagal pridėtą Pavedimo priedą.

Be to, pareiškėjas viso tarnybinio

patikrinimo metu (nuo 2013 m. kovo 21 d. iki 2013 m. balandžio 18 d.) nepateikė

Komisijai paaiškinimo dėl galimo tarnybinio nusižengimo, nors raginimai tą

padaryti pareiškėjo tarnybiniu elektroniniu paštu (adresu: duomenys neskelbtini)

buvo siųsti keletą kartų.

Komisija taip pat atsižvelgė į

tai, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas – Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus

pavaduotojas V.

P., pareiškėjo

2012 m. gruodžio 28 d. charakteristikoje nurodė, jog Vilniaus rajono skyrius

yra vienas problematiškiausių Tarnybos teritorinių skyrių, pareiškėjo asmenines

charakterio savybes įvertino gerai, tačiau pažymėjo, kad kaip Vilniaus rajono

skyriaus vedėjas, jis turi problemų dėl šio skyriaus darbo organizavimo ir

skyriaus darbo našumo, ne kartą buvo įspėtas dėl skyriaus darbo organizavimo ir

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytų administracinių

procedūrų terminų nesilaikymo, jam skirtos kelios tarnybinės nuobaudos.

Komisija, taip pat atsižvelgė į tai, kad net 5 iš 7 tarnybinių nusižengimų

tyrimų atliktų per 2012 – 2013 m., buvo dėl netinkamo Tarnybos Vilniaus rajono

skyriaus darbo organizavimo. Taip pat įvertino Veiklos koordinavimo skyriaus

pateiktą informaciją apie Tarnybos direktoriaus ir jo pavaduotojo pavedimų

Vilniaus rajono skyriui vykdymą ir nustatė, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. iki

2013 m. kovo 28 d. Vilniaus rajono skyriui buvo skirtas 31 pavedimas, tik

4 iš jų buvo įvykdyti nustatytu laiku, 8 įvykdyti pavėluotai, o 11 iš viso

neįvykdyta. Pagal VTĮ 22 straipsnį pareiškėjo kasmetinė tarnybinė veikla paskutinį

kartą buvo vertinta 2013 m. sausio 17 d. ir įvertinta – gerai. Pareiškėjas buvo

įvertintas nekeičiant jo teisinės padėties ir tarnybinės veiklos vertinimas

buvo baigtas. Tai paneigia pareiškėjo teiginius dėl Tarnybos nuolatinio

spaudimo, persekiojimo, neigiamo psichologinio klimato, dirbtinių bei fiktyvių

kliūčių, kartais net piktybinio kenkimo. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas

tarnybinį nusižengimą padarė 2013 m. kovo 16 d., t. y. po 2012 m. kasmetinio

tarnybinės veiklos tikrinimo.

Nesutiko su pareiškėjo teiginiu,

kad Tarnyba nesidomėjo, ar jis yra profesinės sąjungos narys ir apie pradėtą

tarnybinio nusižengimo tyrimą neinformavo profesinės sąjungos. Išankstinis

profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas skiriant drausmines nuobaudas

reikalingas tik tais atvejais, kai nuobauda skiriama darbuotojo įstaigoje

veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, t. y. įstatymas

nustato 2 būtinas sąlygas: 1) profesinė sąjunga turi veikti darbuotojo

įstaigoje; 2) darbuotojas turi būti įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos

atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo narys. Pažymėjo, kad Tarnyboje nėra

veikiančios profesinės sąjungos. Pareiškėjo minėta profesinė sąjunga veikia ne

jo darbovietėje. Pareiškėjo minima profesinė sąjunga apie savo susikūrimą taip

pat nėra informavusi Tarnybos.

Dėl neturtinės žalos nurodė, kad pareiškėjas

nepateikė jokių ją įrodančių faktų. Kadangi nėra Tarnybos neteisėtų veiksmų dėl

pareiškėjo tarnybinio patikrinimo procedūros atlikimo ir nuobaudos skyrimo, be

to, nėra jokių pagrįstų įrodymų, kad pareiškėjo gyvenimo kokybė pablogėjo, o

jeigu būtų ir pablogėjusi, kad ji pablogėjo būtent dėl institucijos veiksmų, ir

nesant civilinės atsakomybės trijų būtinųjų sąlygų, reikalavimai priteisti

neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįsti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas

2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu (VIII t., b. l. 132–141) pareiškėjo

skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, jog byloje apskritai nėra duomenų, kad pareiškėjas

būtų netekęs galimybės realizuoti savo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo

tyrimo procedūroje: teikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus, apskųsti

procedūros rezultatus. Pareiškėjas neteikė paaiškinimų, prašymų, įrodymų, nors

jam 2013 m. kovo 22 d. pranešimu buvo pranešta dėl galimo tarnybinio

nusižengimo (II t., b. l. 37), tai jis patvirtino parašu. Pareiškėjas nei

tarnybinį patikrinimą atlikusiai Komisijai, nei Tarnybos direktoriui dėl

tarnybinio patikrinimo procedūrų jokių pastabų ar pretenzijų nereiškė, teisės

aktais nustatyta tvarka jų veiksmų neapskundė.

Pareiškėjo teiginiai, kad dėl pažeidimo nėra jo kaltės, nes Tarnybos Vilniaus

rajono žemėtvarkos skyrius nespėjo įvykdyti Pavedimo dėl didelio darbo krūvio, teismo

nelaikyti teisingais, nes pareiškėjas nei Tarnybai, nei teismui tokių įrodymų

nepateikė, neteikė net paaiškinimų, 2013 m. kovo 18 d. tarnybiniu pranešimu

akivaizdžiai ir aiškiai patvirtino, kad Pavedimas apskritai net nebuvo pradėtas

vykdyti.

Ginčo Įsakymas priimtas atsižvelgiant į 2013 m. balandžio 18 d. tarnybinio

nusižengimo tyrimo išvadą (I t., b. l. 92-110), kuri laikoma neatskiriama

Įsakymo dalimi. Teismo vertinimu, Išvada surašyta yra išsamiai – išdėstytos

nustatytos aplinkybės, tiek lengvinančios, tiek sunkinančios (pareiškėjas yra

baustas, jo atžvilgiu buvo atlikti virš 10 tarnybinių nusižengimo tyrimų),

pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas, nurodyti

tarnybiniai nusižengimai, jų padarymo laikas, aplinkybės, pareiškėjo kaltės

forma, tarnybinių nusižengimų padariniai. Tai atitinka teismų praktikoje

formuojamus reikalavimus tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai. Pareiškėjas iš

esmės nepateikė argumentų, kaip buvo pažeista drausminių nuobaudų skyrimo

tvarka arba suvaržytos jo galimybės gintis nuo pareikštų įtarimų.

Remiantis Tarnybos darbo reglamento (Tarnybos direktoriaus 2011 m.

gegužės 3 d. įsakymas Nr. 1P-(1.3)-86 su vėlesniais pakeitimais) nuostatomis, bylos

įrodymais, vertinta, jog pareiškėjas nesilaikė Darbo reglamente nustatytos

tvarkos pranešti apie negalėjimą įvykdyti Pavedimo. Teismas neturėjo duomenų,

kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Tarnybos direktorių dėl Pavedimo neįvykdymo

laiku dėl objektyvių priežasčių, nors skunde teismui aiškino, jog dėl didelio

darbo krūvio negalėjo įvykdyti Pavedimo, nes Vilniaus rajono skyrius yra

atlikęs daug daugiau veiksmų nei bet kuris kitas Tarnybos skyrius ir kt.

Įvertinęs teisės aktų normas, byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas padarė

išvadą, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nesilaikė Pavedime

nustatyto vykdymo termino.

Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Pavedimą įvykdė, tačiau

dėl didelio darbo krūvio šio Pavedimo įvykdymas nežymiai užsitęsė, nes

pareiškėjas 2013 m. kovo 18 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 1 VV-229-(5.41.)

informavo Tarnybos direktoriaus pavaduotoją, kad Vilniaus rajono skyrius

Pavedimo neįvykdė, Pavedimą planuoja pradėti vykdyti tik 2013 m. kovo 28 d.

Byloje esantis ginčo Įsakymas aiškiai patvirtina, kad Tarnybos direktorius pakartotinai

įpareigojo pareiškėją per 5 darbo dienas nuo susipažinimo su šiuo Įsakymu

dienos visiškai įvykdyti Pavedimą, tačiau jis ir šio pavedimo neįvykdė.

Pavedimas ir ginčo Įsakymu duotas pakartotinis pavedimas buvo įvykdyti tik 2013

m. liepos 1 d. priėmus paskutinį įsakymą dėl leidimo laikinai naudotis

valstybine žeme piliečiui suteikimo, pasirašytą Vilniaus rajono skyriaus

vyriausiosios specialistės, atliekančios šio skyriaus vedėjo funkcijas, V. U.. Šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu patvirtino

Tarnybos atstovė V. V..

Pareiškėjo argumentai, kad Žemės ūkio ministerijoje veikia profesinė

sąjunga, kurios narys yra pareiškėjas, todėl atsakovas privalėjo

pasidomėti/išsiaiškinti, ar griežtai baudžiamas tarnautojas priklauso

profesinei sąjungai ir įtraukti į tokį procesą šios sąjungos vadovus, juos

oficialiai informuoti, taip pat nelaikyti teisingais, nes pareiškėjas nei

Tarnybai, nei teismui įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nepateikė. Be

to, išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas, skiriant

drausmines nuobaudas, reikalingas tik tais atvejais, kai nuobauda skiriama

darbuotojo įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui

(Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 1-2 d.). Atsakovas pažymėjo,

kad Tarnyboje nėra veikiančios profesinės sąjungos, todėl pagrįstai nesikreipė

į profesinę sąjungą sutikimo, skiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą.

Teismo vertinimu, Išvada akivaizdžiai ir aiškiai patvirtina, kad

Komisija surinko visus įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo tiriamą pažeidimo

faktą, argumentavo, kodėl, kokiais įrodymais, paaiškinimais, kitais duomenimis

vadovaujantis ši Išvada yra grindžiama, nurodė, koks tarnybinis nusižengimas

padarytas (VTĮ 3 str. 2 d. 1 ir 8 p. bei 15 str. 1 d. 1, 4, 5 p.), pažeidimo padarymo

laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, kad buvo pažeisti

vidiniuose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, įvertinta pareiškėjo

tarnybinė charakteristika bei galiojančios nuobaudos, pateiktas pasiūlymas dėl

patraukimo tarnybinėn atsakomybėn ir pasiūlymai pašalinti tarnybinio

nusižengimo priežastis. Pavedimas buvo adresuotas pareiškėjui, kaip Tarnybos

teritorinio skyriaus vedėjui, ir už jo įvykdymą buvo atsakingas pareiškėjas,

kuris privalėjo organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jam skirto Pavedimo

įvykdymą, t. y. suformuoti ir paskirstyti užduotis jo kuruojamo skyriaus

darbuotojams, koordinuoti ir kontroliuoti užduočių vykdymą, taip užtikrinant

jam skirto Pavedimo įvykdymą. Komisija Išvadoje pažymėjo, kad pareiškėjas ne

kartą buvo Tarnybos vadovų įspėtas dėl Vilniaus rajono skyriaus darbo

organizavimo ir Viešojo administravimo įstatyme nustatytų administracinių

procedūrų terminų nesilaikymo Vilniaus rajono skyriuje, jam skirtos kelios

tarnybinės nuobaudos, dėl vienos tarnybinės nuobaudos (griežto papeikimo) jis

kėlė ginčą teisme (LITEKO). Komisija, taip pat atsižvelgė į tai, kad net 5 iš 7

tarnybinių nusižengimų tyrimų, atliktų per 2012 – 2013 m., buvo dėl netinkamo

Vilniaus rajono skyriaus darbo organizavimo. Tarnyba nustatė, kad nuo 2013 m.

sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 28 d. Vilniaus rajono skyriui buvo skirtas 31

pavedimas, tik 4 iš jų buvo įvykdyti nustatytu laiku, 8 įvykdyti

pavėluotai, o 11 iš viso neįvykdyta. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22

straipsnį pareiškėjo kasmetinė tarnybinė veikla paskutinį kartą buvo vertinta

2013 m. sausio 17 d. ir įvertinta – gerai. Pareiškėjas tarnybinį nusižengimą

padarė 2013 m. kovo 16 d., t. y. po 2012 m. kasmetinio tarnybinės veiklos

tikrinimo. Komisija tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nenustatė kitų Vilniaus

rajono skyriaus specialistų galimai netinkamo pareigų vykdymo, todėl pareiškėjo

argumentai, kad Komisija netyrė kitų specialistų neteisėtų veiksmų, nėra

teisingi. Dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo buvo pažeistas

viešasis interesas, institucijos neveikimas diskredituoja valstybės tarnybos ir

Tarnybos autoritetą, formuoja neigiamą Tarnybos įvaizdį kitų institucijų akyse.

Atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir

taisyklių – per 3 darbo dienas po to, kai buvo gauta informacija apie

nusižengimą, 2013 m. kovo 21 d. buvo sudaryta Komisija; 2013 m. kovo 22 d.

pranešimu buvo informuotas apie galimus padarytus pažeidimus pareiškėjas; per

vieną mėnesį nuo tarnybinio pažeidimo padarymo ir paaiškėjimo dienos Komisija

pateikė Išvadą; tarnybinė nuobauda paskirta 2013 m. gegužės 7 d. Įsakymu, nes

pareiškėjas sirgo.

Teismas, atsižvelgdamas į teisės aktų normas reglamentuojančias ginčo

santykius, byloje nustatytas aplinkybes bei įvertinęs tarnybinio nusižengimo pobūdį,

padarymo priežastis, kaltės laipsnį, padarė išvadą, kad pareiškėjui paskirta

tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas yra proporcinga ir adekvati padarytam

tarnybiniam nusižengimui, nes pareiškėjas, eidamas Vilniaus rajono skyriaus

vedėjo pareigas, neįvykdė Tarnybos direktoriaus pavaduotojo 2013 m. vasario 12

d. Pavedimo Nr. 1PAV-(1.8)-90, 2013 m. gegužės 7 d. pakartotinio pavedimo,

todėl savo neveikimu sukėlė neigiamas pasekmes, pažeidė Valstybės tarnybos

įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktuose bei 15 straipsnio 1 dalies

1, 4 ir 5 punktuose nustatytus reikalavimus. Tarnybinis patikrinimas dėl

pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo atliktas laikantis VTĮ ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių

nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse įtvirtintų reikalavimų,

pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų

aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Taigi, atsakovas jokių neteisėtų veiksmų kaip institucija, pagal teisės

aktų normas turinti teisę atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimus, neatliko.

Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų,

valstybei ar savivaldybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271

straipsnio nuostatas nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Nenustatęs Tarnybos neteisėtų veiksmų, kitus pareiškėjo skunde išdėstytus

argumentus teismas laikė nereikšmingais, neturinčiais įtakos teismo sprendimui,

todėl teismas dėl jų nepasisakė.

III. Pareiškėjas L. D. apeliaciniu skundu (VIII t., b. l. 144-154)

prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13

d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, prie bylos prijungti prieduose

nurodytus įrodymus.

Apeliacinis skundas grindžiamas

šiais argumentais:

1. Pirmosios

instancijos teismas nevisapusiškai ir nepilnai išnagrinėjo šiai administracinei

bylai reikšmingas aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė neteisėtą,

nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau

– ir ABTĮ) 86 str.) ir savo esme neteisingą sprendimą. Teismas

turėjo pagrindą pripažinti, jog tarnybinis nusižengimas buvo padarytas tik

nustatęs visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus (pažeidimo padarymo

faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp

veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę). Tačiau jis nemotyvavo savo

sprendimo bei aktyviai nedalyvavo tiriant įrodymus, nustatant visas bylai

svarbias aplinkybes ir visapusiškai bei objektyviai jų neištyrė. Be to, teismas

pasisakė, kad nebuvo pažeista drausminės nuobaudos skyrimo procedūra, dėl ko

šioje administracinėje byloje nebuvo jokio ginčo. Tačiau teismas visiškai

nevertino ir nenagrinėjo esminių pareiškėjo skundo argumentų, dėl paties

tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir šio tarnybinio

nusižengimo sudėties elementų.

2. Pirmosios

instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino tos aplinkybės, jog

būtent pats pareiškėjas savo iniciatyva 2013 m. kovo 18 d. tarnybiniu pranešimu

pateikė Nacionalinei žemės tarnybai informaciją, kad jo vadovaujamas skyrius

neturės objektyvios galimybės laiku įvykdyti 2013 m. vasario 12 d. Pavedimo.

Nacionalinės žemės tarnybos vadovybė iki 2013 m. kovo 18 d. pareiškėjo

tarnybinio pranešimo, žinodama apie sudėtingą situaciją Tarnybos Vilniaus

rajono skyriuje, pareiškėjo atžvilgiu nereiškė jokių oficialių pastabų, t. y. pats

atsakovas iki 2013 m. kovo 18 d. tarnybinio pranešimo pateikimo dienos

Pavedimo įvykdymo termino praleidimą nelaikė/nepripažino neteisėta veika, už

kurią egzistuotų realus pagrindas skirti drausminę nuobaudą.

3. Pirmosios

instancijos teismas visiškai formaliai vertino byloje surinktus įrodymus,

susijusius su Pavedimo vykdymu. Teismas faktiškai atkartojo atsakovo poziciją,

tačiau neatsižvelgė ir nevertino pareiškėjo nurodytų skundo argumentų, dėl

kokių objektyvių/pateisinamų priežasčių Pavedimo vykdymas faktiškai užsitęsė.

4. Pirmosios

instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino Nacionalinės žemės

tarnybos Vilniaus rajono skyriaus darbo specifikos. Pagal Valstybės tarnybos

įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktą kiekvienas Tarnybos Vilniaus

rajono skyriuje dirbantis tarnautojas atsako asmeniškai. Pareiškėjui visiškai

nepagrįstai buvo pritaikyta tarnybinė nuobauda už veiksmus (konkretaus Pavedimo

termino praleidimą), kuris buvo susijęs su daugumos Tarnybos Vilniaus rajono

skyriuje dirbančių asmenų tarnybinėmis funkcijomis. Pareiškėjas 2013 m. vasario

13 d. vizavo Pavedimą, nurodydamas jį vykdyti ypatingos skubos tvarka

aštuoniems Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus tarnautojams. Tai reiškia, kad

pareiškėjas, kaip Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vadovas, ėmėsi jo

kompetencijai priskirtų reikiamų aktyvių veiksmų, kad Pavedimas būtų įvykdytas

ypatingos skubos tvarka. Tačiau Pavedimą vykdė ne pareiškėjas asmeniškai, bet

tai darė kartu ir kiti aštuoni Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono

skyriaus vyriausieji specialistai: V. U., A.

Z., R. M., A. O., J. V., K.

B., M. Š., bei T. L.. Neabejotina, kad ir nurodyti tarnautojai

taip pat privalėjo laikytis VTĮ, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių,

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbo reglamento,

Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus nuostatų, pareigybės aprašyme nustatytų

pareigų ir kitų teisės aktų. Todėl teismas privalėjo vertinti minėtas

aplinkybes dėl kiekvieno iš Pavedime nurodytų valstybės tarnautojų

veiksmų/funkcijų, vykdant šį pavedimą, tinkamumo. Ta aplinkybė, kad Tarnyba

sąmoningai pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą tik pareiškėjo

atžvilgiu, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad tik pareiškėjas neįvykdė Pavedimo.

Pastebėtina, kad joks teisės aktas nenumato, kad esant ypatingai dideliam darbo

krūviui ir skyriaus darbuotojams laiku nespėjant įvykdyti Tarnybos pavedimų,

Vilniaus rajono skyriaus vadovas pats asmeniškai turėtų atlikti konkrečiame

pavedime nurodytus darbus už savo darbuotojus. Tiek atsakovas, tiek pirmosios

instancijos teismas nenurodo ir nepaaiškina, kokiu konkrečiu būdu, priemonėmis

ir resursais, atsižvelgiant į Vilniaus rajono skyriaus darbų apimtis ir mastą,

šis Pavedimas laiku galėjo būti įvykdytas. Pareiškėjas ne vieną kartą nurodė,

kad Tarnybos vadovybę žodžiu kas savaitę vykstančių pasitarimų metu

informuodavo, jog Vilniaus rajono skyrius dėl didelio darbo krūvio neturi

galimybių Pavedimo įvykdyti laiku.

5. Teismas

visiškai nevertino prieštaringos atsakovo pozicijos pareiškėjo atžvilgiu, t. y.

Tarnyba nuolat pareiškėjo atžvilgiu vykdydavo tarnybinio patikrinimo

procedūras, tačiau kasmetinio vertinimo metu jo veikla visuomet būdavo

įvertinama gerai (II t., b. l. 146, 156). Pareiškėjo charakteristikos taip pat

nuolat būdavo teigiamos (I t., b. l. 125).

6. Pareiškėjui

skiriant griežčiausią tarnybinę nuobaudą (atleidimą iš pareigų), kartu buvo

vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje ginčijamu Įsakymu, kaip pareiškėjo

atsakomybę sunkinančia aplinkybe (VII t., b. l. 114-135). Vėliau 2013 m.

rugsėjo 5 d. Tarnybos įsakymu Nr. 1PSl-(2.1.)-842 buvo panaikinti 2013 m.

birželio 18 d. ir 2013 m. birželio 25 d. įsakymai dėl pareiškėjo atleidimo iš

pareigų, tokiu būdu pripažįstant, kad pareiškėjas nepadarė tarnybinio

nusižengimo. Tačiau dėl nesuprantamų priežasčių atsakovas, panaikinęs pačią

griežčiausią nuobaudą, paliko galioti ginčijamu 2013 m. gegužės 7 d. Įsakymu

paskirtą nuobaudą – griežtą papeikimą. Atsakovui panaikinus tarnybinę nuobaudą –

atleidimą iš pareigų – atsakovas turėjo visiškai pagrįstą pagrindą panaikinti

ir šioje administracinėje byloje ginčijamą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

7. Pirmosios

instancijos teismas turėjo atsižvelgti ir į paties atsakovo prieštaringą,

nenuoseklų pareiškėjo veiksmų vertinimą. Šioje administracinėje byloje

pareiškėjas ir atsakovas buvo susitarę bylą pabaigti taikiai, sudarant taikos

sutartį (ABTĮ 521 str.). Tarnyba 2013 m. rugsėjo 26 d. el. laišku

patvirtino, kad sutinka sudaryti taikos sutartį. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas

2013 m. spalio 3 d. pateikė atsakovui taikos sutarties projektą. Tarnyba

2013 m. spalio 11 d. el. laišku pateikė informaciją, kad Tarnyba atsakingai

peržiūri bei analizuoja sutarties projektą ir pagal galimybes stengsis kuo

greičiau persiųsti pareiškėjui derinimui taikos sutarties projektą su

korekcijomis. Deja, prieš pat 2013 m. spalio 17 d. turėjusį įvykti teismo

posėdį (posėdžio išvakarėse) Tarnyba 2013 m. spalio 15 d. raštu Nr.

1SD-(2.23)-2790 kardinaliai pakeitė savo poziciją, nurodydama, kad atsisako

sudaryti taikos sutartį šioje administracinėje byloje.

8. Teismas

visiškai nepagrįstai vadovavosi išimtinai atsakovo atstovės V. V. paaiškinimais, jog Pavedimas buvo

įvykdytas tik 2013 m. liepos 1 d., tačiau visiškai neatsižvelgė į pagrįstus

pareiškėjo paaiškinimus, jog Pavedimas buvo įvykdytas 2013 m. birželio 22 d.

Pavedimo vykdymas užsitęsė, kadangi tuo pačiu metu Tarnybos Vilniaus rajono

skyrius turėjo įvykdyti dar du didelės apimties ir daug žmogiškųjų resursų

reikalaujančius pavedimus (Tarnybos direktoriaus pavaduotojo 2013 m. vasario 7

d. pavedimą patikrinti ne aukciono būdu naudojamų asmeninio ūkio žemės sklypų

bylas Nr. 1PAV-(1.8)-77 (I t., b. l. 132); 2013 m. vasario 18 d. pavedimą dėl

žemės sklypų, reikalingų visuomeniniams objektams eksploatuoti, perdavimo

Vilniaus rajono savivaldybei neatlygintinai Nr. 1PAV-(1.8)-95 (I t., b. l.

159)). Be to, Tarnybos Vilniaus rajono skyriuje buvo itin didelė tarnautojų

kaita (žr. 2012 m. balandžio 2 d. – 2013 m. liepos 1 d. priimtų-atleistų

darbuotojų lentelę; III t., b. l. 111-112), kadangi minėtu laikotarpiu net 7 Tarnybos

Vilniaus rajono skyriaus darbuotojai perėjo dirbti į centrinę Nacionalinę žemės

tarnybą, o dalis tuo laikotarpiu priimtų darbuotojų tuo pačiu laikotarpiu buvo

ir atleisti iš Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus (pvz. T. L., E. R. ir kt.). Tiek pareiškėjo skunde, tiek paaiškinimuose 2013 m.

spalio 24 d. teismo posėdžio metu buvo nurodyta, kad absoliučiai didžioji dalis

darbų buvo padaryta iki 2013 m. kovo 22 d. Pagal Tarnybos darbo reglamento 58 punktą

laikoma, kad pavedimas įvykdytas, jeigu išspręsti visi jame pateikti klausimai

arba į juos iš esmės atsakyta. Pareiškėjas detaliai paaiškino, kokius esminius

darbus jo vadovaujamas skyrius atliko vykdydamas Pavedimą iki 2013 m. kovo

22 d, tačiau šie argumentai liko pirmosios instancijos teismo neįvertinti.

9. Byloje

surinkti įrodymai (dokumentai) patvirtina, kad pareiškėjas visiškai be pagrindo

iš Tarnybos vadovybės nuolat susilaukdavo ne visokeriopos pagalbos, o

nuolatinio spaudimo, persekiojimo, neigiamo psichologinio klimato kūrimo,

dirbtinių bei fiktyvių kliūčių, kartais net piktybinio kenkimo. Laikotarpiu nuo

2012 m. sausio iki 2013 m. birželio mėn. pareiškėjui buvo pateikti 18 pavedimų

pasiaiškinti arba pateikti informaciją (IV t., b. l. 79-98). Pareiškėjas buvo

reikalaujamas pasiaiškinti net ir tuo metu, kai sirgdavo (VI t., b. l. 176).

Tuo pačiu laikotarpiu pareiškėjo atžvilgiu buvo iš viso pradėta 16 tarnybinio

nusižengimo tyrimo procedūrų (III t., b. l. 115-192; IV t., b. l. 1-78).

Akivaizdžiai didelis ir neprotingas nuolatinių tikrinimų skaičius kenkė ir

trukdė normaliam darbui, vargino tarnautojus, psichologiškai juos sekino, kenkė

sveikatai. Nereti atvejai, kai Vilniaus rajono skyrius per vieną savaitę

gaudavo po keliolika įvairaus sudėtingumo vadovybės pavedimų, nors akivaizdžiai

iš jų turinio matėsi, kad visų jų nustatytu laiku įvykdyti nepavyks. Faktiškai

visos tikrinimo procedūros pasibaigdavo Tarnybos direktoriaus įsakymu

pripažinus, kad tarnybinis nusižengimas nebuvo padarytas. Dėl pareiškėjui šiuo

laikotarpiu paskirtų tarnybinių nuobaudų yra/buvo nagrinėjami ginčai teisme (I

t., b. l. 35). Be to, pareiškėjas buvo pateikęs 2013 m. rugpjūčio 8 d.

Nacionalinės žemės tarnybos pranešimą apie tarnybinį nusižengimą ir 2013 m.

rugsėjo 5 d. pareiškėjo atsakymą į šį pranešimą bei 2013 m. rugsėjo 5 d. raštą

dėl atsisakymo vykdyti galimai neteisėtus veiksmus. Nurodyti dokumentai (kurių

pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino) patvirtina, kad pareiškėjui

nuolat būdavo duodami galimai neteisėti pavedimai, kurių jis neturėdavo

galimybės įvykdyti dėl objektyvių priežasčių. Kiekvieną kartą nesutapus

pareiškėjo ir vadovybės nuomonėms (esant prieštaringoms pozicijoms), jo

atžvilgiu būdavo pradedama tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra (arba

reikalaujama pateikti pasiaiškinimą, neatliekant tarnybinio nusižengimo tyrimo

procedūros).

10. Nagrinėjant

ginčą pirmosios instancijos teisme liko nepaneigta aplinkybė, kad pareiškėjas

dirbo viename sudėtingiausių (darbo krūvio ir darbo srautų prasme) Tarnybos

padalinyje. Šią aplinkybę pripažino ir Tarnybos direktoriaus pavaduotojas V. P. 2012 m. gruodžio 28 d. pareiškėjo

charakteristikoje (I t., b. l. 125). Pareiškėjas pats ne vieną kartą buvo

atkreipęs Tarnybos vadovybės dėmesį į didžiulius krūvius Vilniaus rajono

skyriuje, dėl ko nežymiai vėluodavo tam tikrų pavedimų įvykdymas. Per

pastaruosius 3 metus Tarnyba mokėjo priemokas/priedus prie tarnybinio

atlyginimo už padidintą darbo krūvį Vilniaus rajono skyriaus tarnautojams bei

darbuotojams (apie 23-25 asmenims), kadangi darbo pobūdis (specifika) bei

krūviai buvo faktiškai vieni didžiausių Lietuvoje (V t., b. l. 193-198; VI t.,

b. l. 1-175). Kartu su apeliaciniu skundu teikia Vilniaus rajono žemėtvarkos

skyriaus 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. rugpjūčio 31 d. darbo krūvio lentelę, iš

kurios matyti faktinis Vilniaus rajono skyriaus darbuotojų krūvis (pvz., vedėjo

darbo krūvis pareikalaudavo papildomai 23,05 valandų per dieną; pavaduotojų –

13,99 valandų per dieną ir pan.). Šis dokumentas buvo pateiktas ir Tarnybai, su

nurodytais darbo krūvio apskaičiavimais Tarnyba sutiko ir jų neginčijo.

Priešingai, atsižvelgdami į realią padėtį, mokėdavo priedus ir priemokas

darbuotojams, bet nemokėjo Vilniaus rajono skyriaus vedėjui, nors jo krūvis

buvo pats didžiausias. Priemokos už įprastinį darbo krūvį viršijančią veiklą

Vilniaus rajono skyrius darbuotojams buvo mokamos vedėjo (pareiškėjo)

iniciatyva, teikiant tarnybinius pranešimus (iš viso – 24 tarnybiniai

pranešimai) Tarnybos direktoriui (V t., b. l. 137-192). Tokiu būdu, Tarnybos

vadovybė iš esmės pripažino (sutiko), kad Vilniaus rajono skyriuje yra

ypatingai didelis darbo krūvis. Be to, pareiškėjas, kaip Tarnybos Vilniaus

rajono skyriaus vedėjas, nuo 2012 m. balandžio 2 d. (po įstaigų

reorganizacijos) faktiškai neturėjo pavaduotojo, nors šis etatas ir buvo

numatytas Vilniaus rajono skyriuje. Vilniaus rajono skyriaus vedėjos pareigas

laikinai ėjo skyriaus vyriausioji specialistė V. U.. Tačiau V. U. faktiškai vykdė ir jai, kaip vyriausiajai

specialistei, priskirtas funkcijas, todėl laikinai pavaduojantis asmuo neturėjo

faktinės galimybės visiškai atlikti visas skyriaus vedėjo pavaduotojui

priskirtas funkcijas. Pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino dokumentų,

kad nepaisant didelio darbo krūvio, pareiškėjas nuolat gaudavo padėkas tiek iš

fizinių bei juridinių asmenų (buvo gauta apie 30 padėkų) už operatyvų,

kokybišką ir objektyvų Vilniaus rajono skyriaus darbuotojų darbą, sprendžiant

sudėtingas piliečių problemas (žr. pvz., 2012 m. sausio 18 d. UAB

„Euroenergetika“ padėką, 2012 m. sausio 18 d. Bendros Lietuvos-Danijos

įmonės „Baltijos kopija“ padėką, 2012 m. sausio 28 d. L. S. padėką, 2012 m. liepos 20 d. V. Š. padėką ir kt.). Be to, tai, kad

Vilniaus rajono skyriuje, neva, nebuvo padidinto krūvio ir darbo apimčių

paneigia 2011 m. lapkričio 5 d. ir 2012 m. sausio 26 d. oficialūs Lietuvos Respublikos

Vyriausybės pranešimai ELTA.

11. Kadangi nagrinėjamu

atveju pareiškėjas kaltinamas tarnybinį nusižengimą padaręs neveikimu, todėl

nustatant galėjimą veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai, privalu

atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios

sąlygoja galimybę pareiškėjui veikti kaip to reikalauja teisės aktai arba gali

būti padaryta priešinga išvada, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje

pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kaip to

reikalauja teisės aktai negalėjo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo 2005 m. spalio 5 d. sprendimą administracinėje byloje

Nr. A15-1480/2005). Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai

nevertino minėtų skundo argumentų dėl Tarnybos Vilniaus rajono skyriuje

egzistuojančio itin didelio darbo krūvio, tarnautojų/specialistų trūkumo,

nevertino 2013 m. kovo 18 d. pareiškėjo tarnybiniame pranešime nurodytų objektyvių

argumentų, dėl kokių priežasčių iš tiesų užsitęsė Pavedimo vykdymas. Pirmosios

instancijos teismas iš viso nevertino vienos iš esminių bylos aplinkybių, t. y.

ar pareiškėjas, veikdamas atsakingai ir rūpestingai, objektyviai turėjo

galimybę laiku įvykdyti Pavedimą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė

ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Be

to, pareiškėjui, kaip silpnesnei tarnybinio ginčo pusei, nepagrįstai buvo

perkelta nekaltumo įrodinėjimo pareiga.

12. Pirmosios

instancijos teismas turėjo konstatuoti ne tik veiką, kuria padaromas tarnybinis

nusižengimas, tačiau privalėjo įvertinti, ar pažeidimas sukėlė neigiamas

pasekmes ir kilusių neigiamų pasekmių pobūdį (VTĮ 29 str. 2 d.). Įrodinėjimo

našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai tenka darbdaviui (žr.,

pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį

administracinėje byloje Nr. A492-1830/2013). Tačiau teismo sprendime nėra jokių

motyvų ir argumentų, kokias konkrečias pasekmes ar žalą sukėlė tas faktas, kad

Pavedimas nebuvo laiku įvykdytas. Todėl manytina, kad Įsakyme nurodytas

pažeidimas (t. y. nežymus Pavedimo įvykdymo termino praleidimas) buvo išimtinai

formalaus pobūdžio, nesukėlęs jokių realių/faktinių neigiamų pasekmių (ar

žalos). Teismas konstatavo, kad griežtas papeikimas, atsižvelgiant į pasekmes,

buvo proporcinga tarnybinė nuobauda, tačiau šios išvados visiškai nepagrindė.

Pirmosios instancijos teismas tik formaliai perrašė Komisijos Išvadoje

nurodytas bendro pobūdžio formuluotes, neva, dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo

buvo pažeistas viešasis interesas, institucijos neveikimas diskredituoja

valstybės tarnybos ir Nacionalinės žemės tarnybos autoritetą, formuoja neigiamą

tarnybos įvaizdį kitų institucijų akyse. Pirmosios instancijos teismo nurodyti

Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų pažeidimai yra bendro deklaratyvaus

pobūdžio normos, jos ne konkrečiai, o pačiais bendriausiais bruožais apibūdina

tarnautojo elgesio taisykles, tačiau nedetalizuoja tam tikrų konkrečių veiksmų

ir nenurodo, kokius konkrečius reikalavimus ir nurodymus privalo vykdyti

tarnautojas ir kokios galėtų būti šių reikalavimų nevykdymo neigiamos pasekmės. Be to,

teismas iš viso nevertino ir kito privalomo tarnybinio nusižengimo elemento –

priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių.

13. Panaikinus

pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą, yra pagrindas spręsti neturtinės

žalos, kurią patyrė pareiškėjas, atlyginimo klausimą. Panaikinus ginčijamą Įsakymą kaip

neteisėtą ir nepagrįstą, konstatuotini atsakovo neteisėti veiksmai (Lietuvos

Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 str.). Pareiškėjas dėl

neteisėtai paskirtos nuobaudos (griežto papeikimo) labai išgyveno (CK 247

str.). Jam buvo sugriauta/sugadinta vadovo ir valstybės tarnautojo reputacija

tiek darbuotojų, tiek pažįstamų tarpe, sutrikdyta sveikata. Pareiškėjas patyrė

nepagrįstą kolegų bei pavaldinių pažeminimą, bejėgiškumą, neviltį, apmaudą, kad

negali rasti teisybės, baimę, kad gali būti atleistas iš darbo, emocinį

susijaudinimą, nepatogumus tolimesniame asmeniniame gyvenime. Pareiškėjas dėl

nepagrįstai jo atžvilgiu atliekamų daugybės tarnybinių patikrinimų buvo

priverstas nuolat rašyti pasiaiškinimus, paaiškinimus, ginčyti teisme jam

paskirtas tarnybines nuobaudas, o ne vykdyti savo tiesiogines Tarnybos Vilniaus

rajono skyriaus rajono vedėjo funkcijas bei pareigas. Pareiškėjo atžvilgiu

pritaikytos griežčiausios tarnybinės nuobaudos teismo buvo panaikintos ir tai

tik patvirtina, kad jo atžvilgiu nuolatiniai tarnybiniai patikrinimai

(tarnybinio nusižengimo tyrimai) buvo atliekami ir tarnybinės nuobaudos

skiriamos neteisėtai ir nepagrįstai, galimai siekiant jį paveikti

psichologiškai, verčiant tokiu būdu atsisakyti savo noru dirbamo darbo ir pan.

(žr. 2012 m. kovo 1 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą

administracinėje byloje Nr. I-1605-142/11 ir 2012 m. birželio 22 d. Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012).

Be to, dėl ginčijamu Įsakymu pritaikytos tarnybinės nuobaudos pareiškėjui itin

pablogėjo sveikata (2013 m. rugpjūčio 1 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus

universitetinės ligoninės išrašas iš med. dokumentų Nr. 2013/17302; sveikatos

centro „Energetikas“ epikrizė iš ligos istorijos; 2013 m. spalio 22 d. šeimos

gydytojos išrašas iš medicininių dokumentų). Dėl nuolatinio streso ir įtampos

sutriko pareiškėjo širdies ritmas, nuolat būdavo padidėjęs kraujo spaudimas

(2013 m. liepos 18 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės

išrašas). Po ginčijamo Įsakymo priėmimo esmingai pablogėjus sveikatai, pareiškėjas

faktiškai visą laiką buvo nedarbingas – iš pradžių buvo gydytas ambulatoriškai,

vėliau pablogėjus būklei – stacionare (2013 m. rugpjūčio 1 d. VšĮ

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės išrašas) ir sanatorijoje (sveikatos

centro „Energetikas“ epikrizė iš ligos istorijos). Dėl nurodytų argumentų

pareiškėjas turi pagrindą reikalauti iš atsakovo priteisti 10 000 Lt neturtinės

žalos atlyginimą.

14. Bylos

sudėtingumas, ypatingai didelė bylos medžiagos apimtis sudaro pagrindą bylą

nagrinėti žodinio proceso tvarka. Žodinis bylos nagrinėjimas padės teismui

ištirti byloje surinktus įrodymus (kurių faktiškai netyrė šią administracinė

bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas), juos objektyviai įvertinti ir

priimti pagrįstą sprendimą. Žodinis bylos nagrinėjimas padės aiškiai įvertinti

ginčijamame Įsakyme paskirtos tarnybinės nuobaudos pareiškėjui pagrįstumą bei

teisėtumą.

15. Kartu su

apeliaciniu skundu papildomai pateikia 2013 m. birželio 14 d. elektroninį

susirašinėjimą, susijusį su Pavedimo ir šio pavedimo pagrindu priimto ginčijamo

Įsakymo vykdymu, iš kurio matyti, kad pareiškėjas nuolat kontroliuodavo savo

skyriaus darbuotojus, dėl jiems priskirtų funkcijų vykdymo. Taip pat pateikia

2013 m. balandžio 15 d. el. susirašinėjimą, kuris patvirtina, kad pareiškėjas

nuolat atkreipdavo Tarnybos vadovybės dėmesį į Vilniaus rajono skyriuje

egzistuojančias ypač didelio darbo krūvio problemas, kitas problemas, dėl kurių

objektyviai nebūdavo galimybės iš Tarnybos gautus pavedimus atlikti laiku.

Pareiškėjas buvo pateikęs prašymą pirmosios instancijos teismui iš atsakovo

išreikalauti visą el. susirašinėjimą, bet atsakovas nepateikė išsamaus

susirašinėjimo. Atsižvelgęs į tai, prašo juos prijungti prie nagrinėjamos

administracinės bylos (ABTĮ 138 str. 3 d.).

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie

Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (IX t., b.

l. 3-21) su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad pirmosios

instancijos teismas visapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes, ginčo

santykiams tinkamai taikė teisės aktus, nenukrypo nuo suformuotos teismų

praktikos, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nesutinka

pareiškėjo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir

nevertino tos aplinkybės, kad pareiškėjas savo iniciatyva 2013 m. kovo 18 d.

tarnybiniu pranešimu pateikė Tarnybai informaciją, kad jo vadovaujamas skyrius

neturės objektyvios galimybės laiku įvykdyti Pavedimo, taip pat, kad Tarnyba

iki 2013 m. kovo 18 d. Pavedimo įvykdymo termino praleidimo nelaikė/nepripažino

neteisėta veika, už kurią egzistuotų realus pagrindas skirti drausminę

atsakomybę. Pažymi, kad visiems 50 Tarnybos teritoriniams skyriams Pavedimui

įvykdyti buvo nustatytas vienodas vieno mėnesio terminas nuo 2013 m. vasario 12

d. iki 2013 m. kovo 15 d. imtinai. Pareiškėjas Pavedimo vykdymo metu matydamas,

kad yra objektyvių kliūčių Pavedimo įvykdymui laiku, privalėjo pagal

Nacionalinės žemės tarnybos darbo reglamento 58 punktą nedelsiant, bet ne

vėliau, kaip prieš tris darbo dienas iki Pavedimo įvykdymo termino pabaigos

apie esamą situaciją pranešti tiesioginiam vadovui, tačiau to nepadarė.

Pareiškėjas apie padarytą tarnybinį nusižengimą informavo tiesioginį vadovą,

Tarnybos direktoriaus pavaduotoją, tik 2013 m. kovo 18 d. (pirmadienis), taip

pat nurodydamas, kad Pavedimą planuoja pradėti vykdyti tik nuo 2013 m. kovo 28

d. Todėl nepasibaigus Pavedimo įvykdymo terminui ir neturint duomenų, kad

pareiškėjas jo neįvykdys, Tarnyba neturėjo pagrindo iki 2013 m. kovo 18 d.

pripažinti pareiškėjo neveikimo neteisėta veika, be to, pripažinti valstybės

tarnautoją padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį skiriama tarnybinė nuobauda,

galima tik objektyviai ištyrus visas aplinkybes ir nustačius visus tarnybinio

nusižengimo sudėties elementus. Teismas visas šias aplinkybes įvertino. Be to, teismas

įvertino tai, kad Pavedimo įvykdymo termino praleidimas nebuvo formalus, kadangi

Pavedimas ir ginčo Įsakymu duotas pakartotinis pavedimas buvo įvykdyti tik 2013

m. liepos 1 d.

2. Nesutinka su

pareiškėjo argumentu, kad teismas neatsižvelgė ir nevertino pareiškėjo nurodytų

skundo argumentų, dėl kokių objektyvių/pateisinamų priežasčių Pavedimo vykdymas

užsitęsė, t. y. kad absoliučiai didžioji dalis darbų buvo padaryta iki 2013 m.

kovo 22 d. Komisija objektyviai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas

pareiškėjo tarnybinei atsakomybei. Tarnyba pareiškėjui ir teismui pateikė visus

įrodymus, pagrindžiančius, kad Komisijos Išvadoje pagrįstai konstatuota, jog

nebuvo objektyvių/pateisinamų priežasčių, dėl kurių Pavedimas buvo neįvykdytas

jame nustatytu laiku (duomenys apie darbuotojų skaičių Vilniaus rajono skyriuje

ir kaitą, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, duomenys apie darbo krūvį

Vilniaus rajono skyriuje (lyginamuoju aspektu visų Tarnybos teritorinių

skyrių), pavedimai, jų skaičius ir vykdymas šiame skyriuje (taip pat lyginamuoju

aspektu), pareiškėjo tarnybiniai pranešimai ir Tarnybos direktoriaus įsakymai

dėl priedų/priemokų 2012 m. – 2013 m. sausio mėn. Vilniaus rajono skyriaus

darbuotojams (taip pat lyginamuoju aspektu) mokėjimo už įprastą darbo krūvį

viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės

aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės

(atkreipiame dėmesį, kad pareiškėjas Pavedimo vykdymo laikotarpiu (2013 m.

vasario-kovo mėn.) tarnybinių pranešimų dėl minėtų priedų/priemokų šiais

mėnesiais Vilniaus rajono skyriaus darbuotojams skyrimo neteikė, todėl Tarnybos

direktoriaus įsakymų taip pat nėra), kt.). Komisijos išvadoje konstatuota, kad

Pavedimo vykdymo metu Vilniaus rajono skyriuje dirbo 44-45 specialistai

(pažymėtina, kad lyginant su kitais Tarnybos teritoriniais skyriais, šiame

skyriuje dirba daugiausiai specialistų, toks pat skaičius 45-46 specialistai

tuo metu dirbo tik Vilniaus miesto skyriuje, tai patvirtina lentelės apie

Tarnybos teritorinių skyrių veiklą). Pareiškėjas skunde teigdamas, kad buvo

didelė darbuotojų kaita, vertina daugiau nei per metus vykusią darbuotojų

kaitą, t. y. nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. liepos 1 d. (pažymėtina,

kad 2012 m. balandžio 2 d. Tarnyboje vyko struktūriniai pertvarkymai).

2013 m. sausio-kovo mėn. iš Vilniaus rajono skyriaus atleisti/perkelti tik 5

specialistai, o į šį skyrių priimti arba perkelti iš kitų Tarnybos struktūrinių

padalinių 8 specialistai (žr. 2012 m. balandžio 2 d. – 2013 m. liepos 1 d.

priimtų-atleistų darbuotojų lentelę; III t., b. l. 111-112), (darbuotojų kaita

vyko ir kituose Tarnybos teritoriniuose skyriuose). Pavedimo vykdymo metu darbo

krūvis Vilniaus rajono skyriuje 2013 m. sausio-vasario mėn. buvo mažesnis nei

vidutinis darbo krūvis šiame skyriuje 2012 m., o 2013 m. kovo mėn. darbo krūvis

šiame skyriuje buvo mažesnis nei 2013 m. sausio-vasario mėn., be to, priešingai

nei teigia pareiškėjas, lyginant su kitais Tarnybos teritoriniais skyriais

Vilniaus rajono skyriaus darbo krūvis nei 2012 m., nei 2013 m. nebuvo

didžiausias, pagal atliekamų darbų apimtis Vilniaus rajono skyriaus rezultatai

yra vidutiniški. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Tarnyba pateikė visus

dokumentus, kurių pagrindu ne tik, kad Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus,

tačiau ir visiems Tarnybos teritorinių skyrių darbuotojams 2012 m. iki 2013 m.

liepos 1 d. buvo mokami priedai/priemokos. Faktinio Tarnybos Vilniaus rajono

skyriaus darbo krūvio Pavedimo vykdymo laikotarpiu neatspindi ir pareiškėjo

nurodyti 2011 m. lapkričio 5 d. ir 2012 m. sausio 26 d. ELTA pranešimai, todėl

pirmosios instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisakė. Taip pat atkreipia

dėmesį, kad pareiškėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teikiama

Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. rugpjūčio 31

d. funkcijų vykdymo lentelė nebuvo pateikta pirmosios instancijos teismui,

kadangi ji visiškai nesusijusi su Pavedimo vykdymo metu buvusiu faktiniu

Vilniaus rajono skyriaus darbo krūviu.

3. Apie tai, kad

reikės įvykdyti Pavedime nurodytas užduotis, Tarnybos teritorinių skyrių

vedėjai buvo informuoti ir 2013 m. sausio 29 d. Tarnybos vadovų susirinkime bei

2013 m. sausio 30 d. Tarnybos Veiklos koordinavimo skyriaus vedėjos G. L. visiems Tarnybos teritorinių

skyrių vedėjams siųstu elektroniniu laišku. Todėl pareiškėjas galėjo jau nuo

2013 m. sausio 29 d. pradėti planuoti bei organizuoti Pavedime išdėstytų darbų

atlikimą bei įvykdymą laiku, be to, Pavedimo vykdymo metu Veiklos koordinavimo

skyrius kas savaitę elektroniniais laiškais Tarnybos teritoriniams skyriams

primindavo apie šio Pavedimo vykdymą, prašydavo atsiųsti surinktus duomenis,

konsultuodavo kitiems teritoriniams skyriams iškilusiais klausimais, akcentavo

šio Pavedimo įvykdymo laiku svarbumą, t. y. kad šio Pavedimo vykdymą

kontroliuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ir 2013 m. kovo 15 d.

jai bei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos reikia

pateikti galutinius Tarnybos duomenis apie pareiškėjus, deklaravusius

valstybinę žemę. Taigi, pareiškėjas nesilaikė Tarnybos darbo reglamento 58

punkto reikalavimų.

4. Nors

pareiškėjas teigia, kad didžiąją dalį Pavedimo įvykdė iki 2013 m. kovo 22 d.,

tačiau Tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2013 m. kovo 22 d. pateikė Veiklos

koordinavimo skyriui elektroniniu paštu 14.23 val. penktadienį, kai darbo

dienos laikas sutrumpintas (darbo dienos pabaiga – 15.45 vai.), tik Pavedimo 4

punkte nurodytą informacijos dalį. Veiklos koordinavimo skyrius turėjo skubiai

apdoroti duomenis ir tą pačią dieną (t. y. 2013 m. kovo 22 d.) juos perduoti

Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio

ministerijai, nes priešingu atveju komisija, sudaryta Lietuvos Respublikos žemės

ūkio ministro 2013 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 3D-88, iki 2013 m. kovo 22 d.

būtų turėjusi priimti sprendimą dėl pareiškėjų, 2012 m. deklaravusių

valstybinės žemės plotus, neturėdama tikslaus žemės naudotojų sąrašo. Be to,

2013 m. kovo 18 d. tarnybiniame pranešime pareiškėjas nurodė, kad asmenis

planuoja pradėti kviesti tik „nuo 2013-03-28“, tai įrodo, kad pats pareiškėjas

nesiėmė iniciatyvos įvykdyti Pavedimą kuo greičiau ir jokių veiksmų neatliko.

Pareiškėjas 2013 m. spalio 24 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio

metu pripažino, kad Veiklos koordinavimo skyriaus vedėja koordinavo Vilniaus

rajono skyriaus darbuotojus, kurie per 5 darbo dienas sukvietė piliečius

pokalbiams ir jau 2013 m. kovo 22 d. pagal Pavedimo 4 punktą pateikė informacijos

dalį, kuri iki 2013 m. kovo 22 d. privalėjo skubos tvarka būti pateikta

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Nacionalinei mokėjimo

agentūrai. Be to, iš Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. kovo 22 d. el. laišku

pateiktos Veiklos koordinavimo skyriui informacijos matyti, kad pareiškėjas

buvo priėmęs tik vieną sprendimą (įsakymą) dėl leidimo piliečiui naudotis

valstybine žeme suteikimo. Tačiau iki 2013 m. kovo 15 d. vykdant Pavedimą, ne

tik kad turėjo būti išsamiai paaiškinti nustatyti pažeidimai-neatitikimai, bet

ir, vadovaujantis Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio

veiklai vykdyti tvarkos aprašu, suteikta žemės ūkio paskirties žemė laikinai

naudotis (1.1 p.) ir informacija su Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymų

datomis ir numeriais (žr. Pavedimo priedą), kuriais patvirtintas konkretiems

piliečiams žemės ūkio paskirties žemės laikino naudojimo suteikimas, pateikta

Veiklos koordinavimo skyriui. Atsižvelgiant į paskutinę (2013 m. liepos 5 d.

el. laišku) Vilniaus rajono skyriaus Veiklos koordinavimo skyriui pateiktą

informaciją dėl Pavedimo vykdymo, matyti, kad dauguma tokių sprendimų buvo

priimta 2013 m. balandį, gegužę, birželį, o paskutinis įsakymas priimtas tik

2013 m. liepos 1 d. (žr. atsiliepimo 21 priedą), t. y. Pavedimo pareiškėjas

neįvykdė ir atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą (2013 m. balandžio 18 d.

Komisijos Išvados surašymo data), todėl Komisija pasiūlė, o Tarnybos

direktorius 2013 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 1PSl-(2.1.)-405 pakartotinai

įpareigojo jį per 5 darbo dienas, nuo susipažinimo su šiuo įsakymu dienos,

visiškai įvykdyti Pavedimą, tačiau pareiškėjas nesilaikė ir šio įpareigojimo.

Pareiškėjo apeliacinio skundo priede pateiktos elektroninių laiškų kopijos

(2013 m. birželio 14 d. el. laiškai) akivaizdžiai patvirtina, kad tik 2013 m.

birželio 14 d. gavęs vėlgi pakartotinį priminimą dėl Pavedimo ir Tarnybos

direktoriaus 2013 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 1PSl-(2.1.)-405 pakartotinio

Pavedimo įpareigojimo įvykdymo, 2013 m. birželio 14 d. pavedė savo kuruojamo

skyriaus darbuotojams įvykdyti Pavedimą visa apimtimi ir apie tai pareiškėją

informuoti asmeniškai.

5. Pirmosios

instancijos teismas pažymėjo, kad Pavedimas buvo adresuotas tik pareiškėjui,

kaip Tarnybos teritorinio skyriaus vedėjui ir už jo įvykdymą buvo atsakingas pareiškėjas,

kuris turėjo organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jam skirto Pavedimo

įvykdymą, t. y. ne tik suformuoti ir paskirstyti užduotis jo kuruojamo skyriaus

darbuotojams, bet ir koordinuoti ir kontroliuoti užduočių vykdymą, taip

užtikrinant jam skirto Pavedimo įvykdymą. Komisija tarnybinio nusižengimo

tyrimo metu nenustatė kitų Vilniaus rajono skyriaus specialistų galimai

netinkamo pareigų vykdymo, o pareiškėjas tokios informacijos taip pat

nepateikė, be to, 2013 m. kovo 18 d. tarnybiniame pranešime pats pripažino, kad

Pavedimo neįvykdė, todėl nepagrįsti jo argumentai, kad Pavedimą vykdė ne jis

asmeniškai, bet ir kiti aštuoni Vilniaus rajono skyriaus vyriausieji

specialistai, kurie taip pat atsakingi.

6. Nesutinka su

pareiškėjo teiginiu, kad jis faktiškai neturėjo pavaduotojo ir tai turėjo

įtakos Pavedimo neįvykdymui, t. y. pareiškėjo tarnybinei atsakomybei. Pažymi, kad

pagal Vilniaus rajono skyriaus nuostatus, patvirtintus Tarnybos direktoriaus

2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1)-63 (toliau – ir Vilniaus rajono

skyriaus nuostatai), Vilniaus rajono skyriaus darbui vadovauja šio skyriaus

vedėjas. Vilniaus rajono skyriaus vedėjas planuoja ir organizuoja šio skyriaus

darbą, t. y. paskirsto Vilniaus rajono skyriaus darbuotojams užduotis ir

kontroliuoja jų vykdymą bei asmeniškai atsako už šiam skyriui pavestų uždavinių

ir funkcijų atlikimą. Vadovaujantis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės

ūkio ministerijos valstybės tarnautojų, atliekančių vadovų ar kitų valstybės

tarnautojų funkcijas, skyrimo taisyklėmis, patvirtintomis Tarnybos direktoriaus

2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-205, nesant Vilniaus rajono skyriaus

vedėjo, jo funkcijas atlieka įsakyme nurodyti asmenys. Taigi, pavaduotojo

nebuvimas Vilniaus rajono skyriuje neatleidžia pareiškėjo nuo tiesioginių

Vilniaus rajono skyriaus vedėjo funkcijų vykdymo ir atsakomybės.

7. Nesutinka su

pareiškėjo teiginiais, kad teismas nevertino prieštaringos atsakovo pozicijos

paties pareiškėjo atžvilgiu, t. y. Tarnyba nuolat pareiškėjo atžvilgiu vykdydavo

tarnybinio patikrinimo procedūras, tačiau kasmetinio vertinimo metu jo veikla

būdavo įvertinama gerai, charakteristikos būdavo teigiamos, Tarnyba jam kenkė

(kartais net piktybiškai), sudarinėjo dirbtinas bei fiktyvias kliūtis,

persekiojo, kt. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių

nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) bei

Tarnyboje gavus informaciją apie galimai pareiškėjo padarytus pažeidimus, nuo

2010 m. rugpjūčio 17 d. (priėmimo data) iki 2013 balandžio mėn. buvo atliktos

16 tarnybinių nusižengimų tyrimų procedūros dėl Vilniaus rajono skyriaus vedėjo

(pareiškėjo) galimų tarnybinių nusižengimų. Tarnyba, kaip valstybės institucija,

atsakinga už jai deleguotų uždavinių įgyvendinimą ir funkcijų vykdymą, ir

vadovaudamasi minėtų teisės aktų nuostatomis, privalo ištirti gautos

informacijos dėl galimų pažeidimų pagrįstumą, o nustačiusi pažeidimus, juos

padariusius valstybės tarnautojus patraukti tarnybinėn, o darbuotojus,

dirbančius pagal darbo sutartį, drausminėn atsakomybėn. Atsiliepime į

pareiškėjo skundą (12-13 psl.) nurodyti visi atvejai, kokiu pagrindu (t. y.

kokią informaciją Tarnybai gavus) buvo pradėtos tarnybinių nusižengimų tyrimo

procedūros pareiškėjo atžvilgiu, pridėtos šių tyrimų išvadų ir jų pagrindu

priimtų Tarnybos direktoriaus įsakymų kopijos (Atsiliepimo 10 priedas). 2011 m.

pareiškėjui buvo skirtos 2 tarnybinės nuobaudos – papeikimai (Teismo sprendimu

viena tarnybinė nuobauda buvo panaikinta dėl praleisto VTĮ 30 straipsnio

1 dalyje nustatyto tarnybinės nuobaudos skyrimo termino), kitos nuobaudos

pareiškėjas neginčijo.

8. Priešingai nei

teigia pareiškėjas, jo tarnybinė charakteristika nėra teigiama. Tarnybos

direktoriaus pavaduotojas V. P. pareiškėjo 2012 m. gruodžio 28 d. charakteristikoje pareiškėją,

kaip žmogų, charakterizavo gerai, tačiau nurodė, kad Vilniaus rajono skyrius

yra vienas problematiškiausių Tarnybos teritorinių skyrių ta prasme, kad, kaip

Vilniaus rajono skyriaus vedėjas, pareiškėjas turi problemų dėl šio skyriaus

darbo organizavimo ir skyriaus darbo našumo, „ne kartą buvo įspėtas dėl

netinkamo Vilniaus rajono skyriaus darbo organizavimo“ ir Lietuvos Respublikos

viešojo administravimo įstatyme nustatytų administracinių procedūrų terminų

nesilaikymo Vilniaus rajono skyriuje, jam skirtos kelios tarnybinės nuobaudos,

t. y. Tarnybos direktoriaus pavaduotojui, kaip tiesioginiam pareiškėjo vadovui,

reikia skirti daugiau laiko šio teritorinio skyriaus koordinavimui. Be to,

pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė 2013 m. kovo 16 d. (tarnybinio

nusižengimo padarymo data, nurodyta Komisijos Išvadoje), t. y. po 2012 m.

kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo (2013 m. sausio 17 d.), o tai paneigia

pareiškėjo teiginius dėl Tarnybos nuolatinio spaudimo, persekiojimo, neigiamo

psichologinio klimato, dirbtinių bei fiktyvių kliūčių, kartais net piktybinio

kenkimo.

9. Nesutinka ir

su pareiškėjo argumentu, kad dirbtinų, fiktyvių ir kt. kliūčių sudarymą taip

pat patvirtina Tarnybos pavedimų Vilniaus rajono skyriui skaičius. Pažymi, kad

Vilniaus rajono skyriui, taip pat kaip ir kitiems Tarnybos teritoriniams

skyriams, pavedimai duodami teisės aktų nustatyta tvarka pagal jų vykdomas

funkcijas arba dėl ankstesnių pavedimų nevykdymo, darbų neatlikimo. Vilniaus

rajono skyriui nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. buvo duoti

116 pavedimų. Kitiems teritoriniams skyriams taip pat duodami pavedimai,

pavyzdžiui, Vilniaus miesto skyriui 2012 m. duoti 129 pavedimai, Varėnos skyriui

– 47, Kauno miesto skyriui – 46, Kauno rajono skyriui – 45 ir t. t. Tarnybos

Vilniaus rajono skyriui nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d.

buvo duoti 76 pavedimai. Pavedimai taip pat buvo duoti ir kitiems Tarnybos

teritoriniams skyriams, pavyzdžiui, Vilniaus miesto skyriui 2013 m. duotas 91

pavedimas, Varėnos skyriui – 36, Kauno miesto skyriui – 30 ir t. t.

10. Taip pat

nesutinka ir su pareiškėjo argumentu, kad dirbtinų, fiktyvių kliūčių ir kt.

sudarymą taip pat patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2013

m. birželio mėn. pareiškėjui buvo pateikti 18 pavedimų pasiaiškinti arba

pateikti informaciją (kartais net pareiškėjo ligos laikotarpiu). Pažymi, kad

šie pavedimai įskaičiuoti į ankščiau minėtą bendrą pavedimų Vilniaus rajono skyriui

skaičių, t. y. surašyti ir teikti esant pagrindui (Tarnybai gavus piliečių,

juridinių asmenų skundus, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus, Lietuvos Respublikos

Seimo narių prašymus/pažymas, kitų valstybės institucijų prašymus, kt.).

Laikinai nesant (atostogos, liga, komandiruotė) pareiškėjo, kaip Vilniaus

rajono skyriaus vedėjo, šio skyriaus vedėjo funkcijas atlieka Tarnybos

direktoriaus 2011 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-205 „Dėl Nacionalinės

žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų, atliekančių

vadovų ar kitų valstybės tarnautojų funkcijas, skyrimo“ paskirtas asmuo.

Pareiškėjas 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. balandžio 25 d. laikotarpiu laikinai

nedarbingas buvo tik 3 dienas (nuo 2013 m. vasario 26 d. iki 2013 m. vasario 28

d.).

11. Nesutinka su

pareiškėjo argumentu, kad skundžiamame Įsakyme nurodytas pažeidimas buvo

išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlęs jokių realių/faktinių neigiamų

pasekmių, žalos. Kaip buvo konstatuota Komisijos Išvadoje, pareiškėjo neveikimas

apsunkino Tarnybos darbą, nes buvo imtasi skubių veiksmų, tiesiogiai

organizuotas Pavedimo vykdymas Vilniaus rajono skyriuje, Tarnyba Lietuvos

Respublikos žemės ūkio ministerijos 2013 m. kovo 15 d. rašte Nr. 2D-826(11.100)

nustatytu laiku, t. y. 2013 m. kovo 15 d., negalėjo pateikti galutinių duomenų

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Nacionalinei mokėjimo

agentūrai, kadangi Pavedimo 4 punkte nurodytą informacijos dalį, kurią

Tarnyba pagal minėtą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos raštą turėjo

pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio

ministerijai, Vilniaus rajono skyrius pateikė tik 2013 m. kovo 22 d., Tarnybos

Veiklos koordinavimo skyrius turėjo skubiai apdorotus duomenis perduoti

minėtoms institucijoms, todėl buvo neracionaliai naudojami Tarnybos žmogiškieji

ištekliai, trikdomas Tarnybai pavestų funkcijų atlikimas ir uždavinių

įgyvendinimas. Komisija nurodė, kad pareiškėjo, kaip Vilniaus rajono skyriaus

vedėjo, pareigų neatlikimas sukėlė neigiamas pasekmes – apsunkino Tarnybos,

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros

prie Žemės ūkio ministerijos darbą, o tai pakenkė Tarnybos autoritetui šių

institucijų akyse. Taip pat pareiškėjo tarnybinis nusižengimas yra susijęs su

darniu valstybės institucijų tarpusavio funkcionavimu ir asmenų interesų

užtikrinimu, t. y. viešuoju interesu. Komisija taip pat nurodė, kad pareiškėjo,

kaip aukštas pareigas einančio valstybės tarnautojo, elgesys diskredituoja

pačią valstybės tarnybą, rodo neigiamą pavyzdį jo vadovaujamo Vilniaus rajono

skyriaus darbuotojams. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Valstybės tarnybos

įstatymu (29 str. 2 d.), skiriant tarnybinę nuobaudą, atsižvelgiama į

konstatuotus valstybės tarnautojo neteisėtų veiksmų sukeltus neigiamus

padarinius, o ne į žalą.

12. Komisijos

Išvadoje buvo nustatyti konkretūs teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai ir

nurodymai, kuriuos privalėjo vykdyti pareiškėjas (Vilniaus rajono skyriaus

nuostatų 8.1, 8.2, 8.7 punktai, Vilniaus rajono skyriaus vedėjo pareigybės

aprašymo 7.1., 7.32, 7.15. punktai, Tarnybos darbo reglamento 58 punktas),

kurių jis deramai, tinkamai ir laiku nevykdė. Komisija nustačiusi, kad buvo

pažeisti vidiniuose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, konstatavo, kad kartu

buvo pažeisti ir bendri Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme

įtvirtinti reikalavimai ir nurodymai, t. y. 15 straipsnio 1 dalies 1

punkte įtvirtinta pareiga laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų (t. y. Vilniaus

rajono skyriaus nuostatų, Vilniaus rajono skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo,

Darbo reglamento ir kt.); 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pareiga

valstybės tarnautojui tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas

ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Atsižvelgiant į paminėtas teisės normas,

akivaizdu, kad jas pažeidus, pažeidžiami ir bendri valstybės tarnautojų veiklos

etikos principai, todėl Komisija pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas kartu

pažeidė ir Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą

pagarbos žmogui ir valstybei principą, kuris taip pat reiškia, kad valstybės

tarnautojas privalo gerbti įstatymus ir kitus teisės aktus (t. y. teisės aktų

nesilaikymas rodo, kad valstybės tarnautojas kartu jų ir negerbia) bei 3 straipsnio

2 dalies 8 punkte įtvirtintą pavyzdingumo principą, kuris reiškia, kad

valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti,

15 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nes pagal jį valstybės tarnautojas be kitą ko

privalo laikytis Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, kuriose detalizuoti

valstybės tarnautojų veiklos etikos principai ir nurodyta, kad valstybės

tarnautojas privalo vykdyti savo pareigas, vadovaudamasis valstybės valdžios

institucijų suformuotais tikslais ir kryptimis (2.4. p.), bei vykdyti savo

pareigas rūpestingai ir atsakingai, atsižvelgdamas į visuomenės interesus (2.5.

p.) (pagarbos žmogui ir valstybei principas); savo pareigas atlikti laiku,

efektyviai, atidžiai ir profesionaliai (9.3. p.) (pavyzdingumo principas).

13. Pareiškėjas skunde

vertina ir vėlesnes, nesusijusias su Komisijos Išvados ir Tarnybos direktoriaus

2013 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. 1PSl-(2.1.)-405 priėmimu aplinkybes (taikos

sutarties šiame ginče sudarymo galimybę, vėlesnės už kitą tarnybinį nusižengimą

tarnybinės nuobaudos pareiškėjui skyrimą). Šios aplinkybės atsirado jau po

ginčijamos tarnybinės nuobaudos skyrimo ir jos negalėjo lemti tinkamo Pavedimo

vykdymo, objektyvių Komisijos Išvados nustatytų faktų, tarnybinės nuobaudos

parinkimo, todėl nors ir buvo pateiktos pirmosios instancijos teisme, neturėjo

būti vertinamos, sprendžiant klausimą dėl ginčijamo tarnybinio nusižengimo

fakto ar tarnybinės nuobaudos parinkimo tinkamumo. Pirmosios instancijos

teismas neturėjo vertinti ir į bylą pateiktų dokumentų, kad pareiškėjas yra

gavęs „apie 30 padėkų“ iš fizinių ir juridinių asmenų. Pažymi, kad Tarnybos

dokumentų registruose nėra jokių įrašų apie pareiškėjui skirtas padėkas

(Tarnyba padėkų pareiškėjui taip pat nėra skyrusi).

14. Nesutinka su

pareiškėjo prašymu priteisti jam neturtinės žalos, patirtos dėl neteisėtų

Tarnybos veiksmų, atlyginimą. Kadangi nėra Tarnybos neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo

tarnybinio patikrinimo procedūros atlikimo ir nuobaudos skyrimo, be to,

pareiškėjo pateikti vėlesni medicininiai išrašai dar nepatvirtina, kad

pareiškėjo sveikata pablogėjo būtent dėl institucijos veiksmų tiriant šį

tarnybinį nusižengimą ir skiriant ginčijamą tarnybinę nuobaudą, ir nesant

civilinės atsakomybės trijų būtinųjų sąlygų, pareiškėjo skundo reikalavimai

priteisti jam iš Tarnybos 10 000 Lt neturtinės

žalos atlyginimą yra atmestini kaip nepagrįsti.

15. Nesutinka su

pareiškėjo prašymu prijungti į bylą naujus įrodymus. ABTĮ 138 straipsnio

3 dalis nurodo, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios

instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta

pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų

įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėjas, teikdamas naujus

įrodymus, nepagrindė, dėl kokių priežasčių jų negalėjo pateikti ankščiau, ar

kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėjo Lietuvos vyriausiajam

administraciniam teismui teikiama 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. rugpjūčio 31 d.

lentelė – tai paties pareiškėjo sudaryta 8 mėn. Vilniaus rajono žemėtvarkos

skyriaus funkcijų vykdymo lentelė, kuri, Tarnybos nuomone, neatspindi 2013 m.

tarnybinio nusižengimo padarymo metu faktinio Vilniaus rajono skyriaus darbo

krūvio. 2013 m. balandžio 15 d. elektroninio susirašinėjimo kopijos yra

visiškai nesusijusios su Pavedimo vykdymu ir ginčijamo Įsakymo priėmimu.

Priešingai nei teigia pareiškėjas, Tarnyba pateikė visą el. būdu vykdytą

susirašinėjimą (visą susirašinėjimo medžiagą) tarp Vilniaus rajono skyriaus ir

Tarnybos, vykdant Pavedimą (tokį prašymą Pareiškėjas taip pat buvo pateikęs

pirmosios instancijos teismui). Pareiškėjo teikiamas 2013 m. birželio 14 d.

Veiklos koordinavimo skyriaus vyriausiosios specialistės N. M. el. laiškas, siųstas pareiškėjui ir

Vilniaus rajono skyriaus bendruoju el. paštu, teigiant, kad „atsakovas, matomai

sąmoningai, nepateikė išsamaus susirašinėjimo“ Tarnybos buvo pateiktas į bylą

(žr. Tarnybos atsiliepimo į pareiškėjo skundą 20 priedą). Pareiškėjo teikiami

papildomi dokumentai, vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, neturėtų būti

prijungiami į bylą ir vertinami, kaip nauji, reikšmingi dokumentai, kurie dėl

objektyvių aplinkybių negalėjo būti pateikti ankščiau, be to, šie dokumentai

nesusiję su nagrinėjama byla.

16. Pareiškėjo

prašymas nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, kad ginčo šalys

turėtų galimybę duoti teismui paaiškinimus, būtų išnagrinėtos bylos aplinkybės,

ištirti įrodymai, yra visiškai nepagrįstas, kadangi visi rašytiniai įrodymai,

kuriais pareiškėjas grindė savo skundą, bei atsakovo Nacionalinės žemės

tarnybos pateikti įrodymai yra byloje, šalių paaiškinimai yra užfiksuoti

pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įraše, kuris yra pridėtas prie

apeliacinės instancijos teismui pateiktos administracinės bylos medžiagos,

todėl ši byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama rašytinio

proceso tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnis nustato, kad apeliacinis

skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą

teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta,

kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde,

atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali

pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau

atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Šiuo atveju pareiškėjas prašymą

bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iš esmės motyvuoja tuo, kad žodinio bylos

nagrinėjimo metu galėtų būti išsamiau įvertintos bylos aplinkybės, ištirti

byloje surinkti įrodymai, be to, byla yra sudėtinga, ypač didelės apimties. Tačiau

apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra

būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi bylos proceso šalių pozicija

nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose

dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, minėtas pareiškėjo prašymas netenkintinas ir

byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs

tarnybinis ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

direktoriaus 2013 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. 1PSl-(2.1.)-405 „Dėl L. D. tarnybinio nusižengimo tyrimo” teisėtumo

ir pagrįstumo.

Ginčijamu Įsakymu pareiškėjui

paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas už tarnybinį nusižengimą,

numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktuose ir

15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose, pripažinus, kad Nacionalinės žemės

tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas L. D. neįvykdė Tarnybos direktoriaus pavaduotojo

2013 m. vasario 12 d. pavedimo Nr. 1PAV-(1.8)-90 „Dėl valstybinės žemės,

deklaruotos 2012 m. neturint disponavimo ja teisės, naudojimo”, savo neveikimu

sukėlė neigiamas pasekmes, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2

dalies 1 ir 8 punktuose bei 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose

nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas taip pat įpareigotas per 5 darbo dienas

nuo šio Įsakymo gavimo dienos visiškai įvykdyti Pavedimą ir, vadovaujantis

Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti

tvarkos aprašu, patvirtintu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio

ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112,

asmenims, pateikusiems prašymus įteisinti valstybinės žemės naudojimą 2013

metams, suteikti valstybinę žemę laikinai naudotis bei per 7 darbo dienas nuo

šio Įsakymo gavimo dienos informuoti Tarnybos Personalo skyrių apie nurodytų

veiksmų atlikimo rezultatus (I t., b. l. 12-13).

Pirmosios instancijos teismas

pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas apeliacinį skundą

grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais buvo grindžiamas skundas

pirmosios instancijos teismui, taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos

teismas formaliai vertino įrodymus, nevisapusiškai išnagrinėjo bylai

reikšmingas aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, neaktyviai dalyvavo tiriant

įrodymus, perdėtą pranašumą suteikė atsakovo pateiktai medžiagai ir argumentams,

nevertino esminių pareiškėjo skundo argumentų dėl paties tarnybinio nusižengimo

padarymo aplinkybių ir nusižengimo sudėties elementų, be to, neatsižvelgė į

tai, kad atsakovo veiksmai pareiškėjo atžvilgiu fiktyvūs, aiškiai matyti siekis

su juo susidoroti. Taip pat teismas nepasisakė kokias konkrečias pasekmes ar

žalą sukėlė Komisijos Išvadoje nurodytas tariamas pažeidimas, t. y. Pavedimo neįvykdymas

laiku.

Administracinių bylų teisenos

įstatymo 136 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga

patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, be

to, šio teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti

visą bylą. Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apibrėžia ABTĮ 86 straipsnis,

kurio 2 dalis nustato teismui pareigą priimti sprendimą, įvertinus teismo posėdyje

ištirtus įrodymus, konstatuojant, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės,

yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje

byloje. Viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje

privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus,

dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, ir įstatymus, kuriais teismas

vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 str. 4

d. 2-4 p.). Vertindamas įrodymus (ABTĮ 57 str.), teismas turi laikytis

įrodymų vertinimo taisyklių, pagal kurias jokie įrodymai teismui neturi iš

anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo

įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių

viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo

kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.).

Patikrinusi bylą, apeliacinės

instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos

teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų

visumą vertino pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje

nustatytas taisykles ir sprendime padarė surinktais įrodymais pagrįstas

išvadas. Kaip matyti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, tikrindamas Įsakymo

dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiškėjui pagrįstumą bei teisėtumą,

pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visą tarnybinio

nusižengimo tyrimo medžiagą, pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo argumento, kodėl

su juo nesutinka, kodėl nesiremia pareiškėjo pateiktais įrodymais, taip pat

patikrino, ar tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas laikantis Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977

patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse

nustatytos tvarkos, nors, pareiškėjo teigimu, šioje administracinėje byloje ir nebuvo

jokio ginčo dėl drausminės nuobaudos skyrimo procedūros.

Pareiškėjo argumentai, kad

pirmosios instancijos teismas išimtinai atsižvelgė tik į atsakovo pateiktus

įrodymus, tačiau nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su

Pavedimo neįvykdymo laiku priežastimis, neteisingi ir nepagrįsti, kadangi

atsakovas pateikė visą su jo tirto tarnybinio nusižengimo tyrimu ir nusižengimo

padarymo aplinkybėmis susijusią medžiagą, tuo tarpu pareiškėjas, teigdamas

priešingai ir ginčydamas pažeidimo (nusižengimo) padarymo aplinkybes, nepateikė

objektyvių tai pagrindžiančių duomenų, paneigiančių atsakovo nustatytas

aplinkybes. Šiuo atveju nelaikytina, kad nekaltumo įrodinėjimo pareiga perkelta

pareiškėjui, kadangi atsakovas, turėdamas pareigą įrodyti jo nustatytą

tarnybinį nusižengimą, šią pareigą tinkamai įgyvendino. Pareiškėjas,

nesutikdamas su tuo ir paduodamas skundą teismui, turėjo įrodyti priešingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje

byloje Nr. A492-360/2013).

Tiek iš pareiškėjo skundo

pirmosios instancijos teismui, tiek iš apeliacinio skundo matyti, kad

pareiškėjas iš esmės sutinka su tuo, kad Pavedimas laiku, t. y. iki 2013 m.

kovo 15 d., nebuvo įvykdytas, tačiau, anot pareiškėjo, dėl didelio darbo krūvio,

skyriaus darbuotojų kaitos, kitų Tarnybos vadovybės pavedimų vykdymo tuo pačiu

laikotarpiu šio Pavedimo (2013 m. vasario 12 d.) įvykdymas užsitęsė.

Tačiau pažymėtina, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės apskritai nepanaikina

Pavedimo neįvykdymo laiku, kaip tarnybinio nusižengimo, fakto, t. y. Pavedimas

laiku nebuvo įvykdytas, todėl padarytas tarnybinis nusižengimas.

Pagal Nacionalinės žemės tarnybos

Vilniaus rajono skyriaus nuostatų, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie

Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. vasario 24 d. įsakymu Nr.

1PI-(2.1.)-63, 6 punktą Vilniaus rajono skyriaus darbui vadovauja skyriaus

vedėjas, kuris planuoja ir organizuoja skyriaus darbą: paskirsto darbuotojams

užduotis ir kontroliuoja jų vykdymą bei asmeniškai atsako už skyriui pavestų

uždavinių ir funkcijų atlikimą (8.1. ir 8.2. p.). Tarnybos Vilniaus rajono

skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.1., 7.32., punktai taip pat numato, kad

skyriaus vedėjas vadovauja, organizuoja, kontroliuoja ir koordinuoja skyriui

pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, taip pat vykdo kitus su skyriaus

funkcijomis susijusių nenuolatinio pobūdžio Tarnybos direktoriaus pavaduotojo,

kuruojančio Bendrųjų reikalų departamento, Veiklos koordinavimo ir teritorinių

skyrių veiklą, bei Tarnybos direktoriaus pavedimus, kad būtų pasiekti Tarnybos

strateginiai tikslai. Atsižvelgiant į tai, kad pagal minėtus dokumentus

Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas organizuoja, kontroliuoja ir

koordinuoja skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą bei asmeniškai atsako

už skyriui pavestų uždavinių ir funkcijų atlikimą, šiuo atveju tik pareiškėjas

yra atsakingas už Pavedimo vykdymą bei neįvykdymą laiku, todėl nepagrįsti ir pareiškėjo

argumentai, kad už Pavedimo neįvykdymą yra atsakingi ir dar aštuoni Vilniaus

rajono skyriaus darbuotojai, kuriems taip pat buvo pavestas Pavedimo vykdymas.

Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame

skunde, tiek Komisijos Išvadoje, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime

yra pasisakyta ir apie Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojo Pavedimo

neįvykdymo nustatytu laiku pasekmes. Akivaizdu, kad pareiškėjui, einančiam

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo pareigas, neatlikus

Pavedime nurodytų veiksmų (t. y. neveikimas) formuojamas neigiamas tarnybos

įvaizdis kitų institucijų akyse, diskredituojamas Nacionalinės žemės tarnybos

autoritetas, pažeidžiami asmenų interesai, t. y. viešasis interesas, todėl

tokie veiksmai diskredituoja pačią valstybės tarnybą.

Pareiškėjo kaltė ir kiti tarnybinio

nusižengimo sudėties elementai, priešingai nei teigia pareiškėjas, išsamiai

aptarti pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl apeliacinės instancijos

teismas plačiau šio bylos aspekto nenagrinėja. Pridurtina tik tai, jog

pareiškėjo nurodytos Pavedimo neįvykdymo priežastys (didelis darbo krūvis ir pan.)

šiuo atveju negali panaikinti pareiškėjo atsakomybės dėl Pavedimo neįvykdymo

laiku, tačiau nebent galėtų turėti įtakos jo atsakomybės dydžiui (nuobaudos

rūšiai). Visgi, šiuo atveju pagal bylos medžiagą akivaizdu, kad nėra pagrindo

minėtas aplinkybes vertinti pareiškėjo naudai.

Pareiškėjas taip pat jokiais

materialiais įrodymais nepagrindė ir teiginių apie fiktyvius atsakovo veiksmus,

siekiant su juo susidoroti. Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija šiuos

apeliacinio skundo teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

Kartu su apeliaciniu skundu

papildomai pateiktas 2013 m. birželio 14 d. elektroninis susirašinėjimas, iš kurio,

anot pareiškėjo, matyti, kad jis nuolat kontroliuodavo savo skyriaus

darbuotojus, dėl jiems priskirtų funkcijų vykdymo, bei Tarnybos Vilniaus rajono

skyriaus 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. rugpjūčio 31 d. funkcijų vykdymo lentelė

nelaikytini įrodymais, pagrindžiančiais tinkamą pareiškėjo funkcijų vykdymą bei

Pavedimo įvykdymo užsitęsimo priežastis, kadangi tai aplinkybės, nesusijusios

su Komisijos Išvados ir Tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 7 d. įsakymo

Nr. 1PSl-(2.1.)-405 priėmimu. Šios aplinkybės atsirado jau po ginčijamos

tarnybinės nuobaudos skyrimo arba dar gerokai prieš ją ir negalėjo lemti

tinkamo Pavedimo vykdymo, ginčijamo tarnybinio nusižengimo fakto, objektyvių

Komisijos Išvados nustatytų faktų, tarnybinės nuobaudos parinkimo. Tas pats pasakytina

ir apie kitas pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybės (taikos

sutarties šiame ginče sudarymo galimybę, vėlesnės už kitą tarnybinį nusižengimą

tarnybinės nuobaudos pareiškėjui skyrimą). Taigi, nėra pagrindo remtis kartu su apeliaciniu skundu

pareiškėjo pateiktais įrodymais.

Apibendrinusi išdėstytus

argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad

pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą,

nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė

ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, priėmė

pagrįstą ir teisėtą sprendimą (ABTĮ 81, 86 str.). Dėl to tenkinti pareiškėjo

apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir

teisinio pagrindo, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos

teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos

įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo L. D. apeliacinį

skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013

m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė

Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas