A-143-187-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-187/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01232-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Alytaus pataisos namų apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 4–11) į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas, apeliantas) direktoriaus 2012 m. lapkričio 2 d. įsakymą Nr. 23/P-153 „Dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo nubaudimo“.

Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. spalio 16 d. buvo surašyta ir patvirtinta tarnybinio tyrimo išvada Nr. 4-4234 „Dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo D. M. galimo tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Tarnybinio tyrimo išvada), kurioje teigiama, jog jis 2012 m. spalio 4 d. apie 3.50 val. Kontrolės ir praleidimo poste Nr. 5 (toliau – ir KPP-5) miegojo, šiais savo veiksmais pažeisdamas Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1-6 patvirtinto Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.1 punkto reikalavimus.

Pareiškėjas teigė, jog 2012 m. spalio 4 d. tarnybos metu nemiegojo. Tarnybinio nusižengimo įvykdymo faktas Tarnybinio tyrimo išvadoje buvo nustatytas remiantis tik vienu įrodymu – Alytaus pataisos namų direktoriaus budinčiojo padėjėjo M. Ž. tarnybiniu pranešimu bei to paties pareigūno 2012 m. spalio 3 d. postų paros žiniaraštyje padarytu įrašu. Toks įrodymas yra nepakankamas, kadangi objektyviai neįmanoma patikrinti jame nurodytų aplinkybių teisingumo ir jų patvirtinti arba paneigti. Jokių papildomų įrodymų tarnybinio patikrinimo metu surinkta nebuvo, todėl neaišku, kodėl Alytaus pataisos namų direktoriaus budinčiojo padėjėjo tarnybiniam pranešimui teikiama didesnė įrodomoji galia nei jo paaiškinimui, kuriame jis nurodė, kad tarnybos metu nemiegojo ir kad 2012 m. spalio 4 d. tarnyba apskritai nebuvo tikrinama.

Be to, surašytame tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės yra nenuoseklios ir nelogiškos, keliančios abejonių jų tikrumu, t. y. net jei realiai šis pareigūnas jo nurodytu metu būtų užėjęs į KPP-5 (pareiškėjas kategoriškai tai neigė), praktiškai nebūtų įmanomas tokių aplinkybių buvimas, kokias jis nurodė savo tarnybiniame pranešime. Pirmiausia pažymėtina, kad, pagal Alytaus pataisos namų direktoriaus budinčiojo padėjėjo tarnybinį pranešimą, jo dėmesį atkreipė KPP-5, kuriame tuo metu atliko paskirtas funkcijas, nedegė šviesa.

Tačiau šviesa šiame poste gesinama specialiai, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas nuteistųjų stebėjimui, kadangi tamsiu paros metu sėdint apšviestame poste lokalinio sektoriaus (kuris yra lauke) bei jame vykstančių įvykių, judančių žmonių ir pan. praktiškai neįmanoma matyti. Kita svarbi aplinkybė yra ta, jog Alytaus pataisos namų direktoriaus budintysis padėjėjas nurodė užėjęs į KPP-5 ir pamatęs jį sėdintį kėdėje bei miegantį. Tačiau patalpoje nedegant šviesai net neįmanoma matyti, ar viduje esantis žmogus yra atsimerkęs, ar užsimerkęs, juo labiau neįmanoma pasakyti, ar jis miega.

Be to, pats budintysis padėjėjas savo paaiškinime nurodė, jog tarp pradarytų durų jis pastovėjo 15–20 sekundžių ir tuomet paklausė pareiškėjo, kodėl miega, o jis iš karto atsakė, kad nemiega. Toks laiko tarpas yra per trumpas nuspręsti, ar asmuo miega, ar ne. Be to, jei į pateiktą klausimą asmuo atsako iš karto, abejotina, ar galima daryti išvadą, jog jis miegojo. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 39 ir 70 punktai numato, kad tiek apsaugos, tiek priežiūros budinčiųjų pamainų tarnybos rezultatai po kiekvienos pamainos yra įvertinami postų žiniaraštyje pagal keturių (2–5) balų sistemą.

Pasibaigus 2012 m. spalio 3 d. ir 2012 m. spalio 4 d. pamainai, pareiškėjas su tarnybos rezultatais supažindintas nebuvo, tačiau, susipažinęs su tarnybinio patikrinimo medžiaga, pastebėjo, jog šios paros tarnybos rezultatai buvo įvertinti 3 balais. Šis įvertinimas yra neadekvatus direktoriaus budinčiojo padėjėjo tariamai nustatytam tarnybinių pareigų vykdymo pažeidimui, kadangi miegojimas tarnybos metu reiškia tarnybinių pareigų nevykdymą. Be to, nebuvo jokių išorinių požymių (pvz., miegojimui būdingos kūno padėties, poste esančių daiktų pritaikymo miegui ir pan.), kurie leistų kelti prielaidas apie galimą miegojimą.

Tarnybinio tyrimo išvadoje teigiama, kad 2012 m. spalio 3–4 d. pamainos metu jis kelis kartus buvo pakeistas ir išleistas pavalgyti, tačiau šiuos teiginius pagrindžiantys įrodymai surinkti ir aprašyti nebuvo – paimti tik kelių pareigūnų paaiškinimai dėl vienos tariamai suteiktos pertraukėlės pavalgyti, tačiau nesurinkta jokių įrodymų, patvirtinančių kitų kelių pertraukėlių suteikimą. Be to, pareigūnų V. G. ir O. J. tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės prieštarauja vienos kitoms. Atkreipė dėmesį, kad 2012 m. spalio 3 d. apie 10 val. jis trumpam buvo palikęs KPP-5, kadangi reikėjo pasirašyti dėl vieno nuteistojo atžvilgiu pradėto patikrinimo.

Taigi Tarnybinio tyrimo išvadoje paminėtas pakeitimo atvejis iš tiesų buvo ne galimybių pavalgyti sudarymas, o pareigūno pakeitimas, sudarant jam galimybes įvykdyti kitas savo pareigas. Tačiau net jei Tarnybinio tyrimo išvadoje nurodyta pertraukėlė ir būtų suteikta, akivaizdu, jog ji nėra pakankama, kad pareigūnas galėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas visą likusį pamainos laiką (dar 20 valandų). Negatyvus požiūris jo atžvilgiu susiformavo ir dėl to, kad yra aktyvus Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos narys, taip pat principingas ir sistemingų savo teisių pažeidimų netoleruojantis pareigūnas.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 19–21) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad 2012 m. spalio 4 d. Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budintysis padėjėjas M. Ž. tarnybiniu pranešimu informavo Alytaus pataisos namų direktorių, jog 2012 m. spalio 4 d. 3.45–4.20 val. tikrino prižiūrėtojų tarnybą postuose. Tikrinimo metu nustatyta, kad 3.50 val. prižiūrėtojas D. M. Kontrolės ir praleidimo poste Nr. 5 miegojo. Atlikus tarnybinį tyrimą, buvo nustatyta, kad Alytaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas D. M. padarė tarnybos nusižengimą, už kurį buvo nubaustas Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. lapkričio 2 d.

įsakymu Nr. 23/P-153, t. y. jam pareikšta pastaba. Direktoriaus budintysis padėjėjas M. Ž. 2012 m. spalio 11 d. paaiškinime nurodė, kad 2012 m. spalio 4 d. apie 3.50 val. tikrino prižiūrėtojų tarnybą postuose, eidamas prie KPP-5, pastebėjo, kad poste nedega šviesa. Priėjęs prie posto, jis atidarė pirmąsias duris, po to – antrąsias duris ir pamatė, kad kėdėje sėdi ir miega prižiūrėtojas D. M. Visuose postuose dirbusiems prižiūrėtojams, taip pat ir KPP-5 dirbusiam pareiškėjui, spalio 3–4 d. kelis kartus buvo siūloma eiti pavalgyti.

Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis prižiūrėtojas A. D. 2012 m. spalio 12 d. paaiškinime nurodė, kad 2012 m. spalio 3–4 d. tarnybos metu postuose dirbusiems prižiūrėtojams tikrai buvo siūloma pavalgyti. Pareiškėjui, atlikusiam tarnybą KPP-5, taip pat buvo pasiūlyta pavalgyti, jį buvo pakeitęs vyresnysis prižiūrėtojas O. J. Pamainos metu pareiškėjas dar keletą kartų buvo pakeistas ir išleistas pavalgyti. Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas V. G. 2012 m. spalio 12 d. paaiškinime nurodė, kad 2012 m. spalio 3–4 d. tarnybą jis atliko Kontrolės ir praleidimo poste Nr. 6 (toliau – ir KPP-6).

Tarnybos metu jam į postą skambino vyresnysis prižiūrėtojas A. D. ir teiravosi, ar reikia pakeisti, kad galėtų pavalgyti. Tarnybos eigoje A. D. skambino ir teiravosi vyresniojo prižiūrėtojo O. J. bei paprašė jam perduoti, kad šis nueitų į KPP-5 pakeisti prižiūrėtojo D. M. A. D. tarnybos metu dar keletą kartų organizavo pareiškėjo pakeitimą poste, kad jis galėtų pavalgyti. Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis prižiūrėtojas O. J. 2012 m. spalio 15 d. paaiškinime nurodė, kad 2012 m. spalio 3–4 d. tarnybą jis atliko Kontrolės ir praleidimo poste Nr. 8 (toliau – ir KPP-8).

Iš Kontrolės ir praleidimo posto Nr. 3 (toliau – ir KPP-3) jam paskambino vyresnysis prižiūrėtojas A. D. ir paprašė pakeisti KPP-5 dirbantį prižiūrėtoją D. M. Tuomet buvo apie 11.30–12.00 val. Pareiškėją jis pakeitė, ir šis į postą sugrįžo maždaug po pusvalandžio. Tarnybos metu pagal galimybes visuomet sudaroma galimybė pavalgyti. Per jo tarnybos laiką (jis dirba 12 metų) nei karto nebuvo taip, kad nebūtų suteikta galimybė pavalgyti ar nueiti į tualetą. Vadovaujantis Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. kovo 20 d.

įsakymu Nr. 1-54 patvirtintų Alytaus pataisos namų darbo tvarkos taisyklių (toliau – ir Darbo tvarkos taisyklės) 8.3 ir 11 punktais, Alytaus pataisos namų 2012 m. spalio mėnesio priežiūros prižiūrėtojų darbo grafiku, 2012 m. rugsėjo 17 d. patvirtintu Alytaus pataisos namų direktoriaus (registracijos Nr. 185-575G), ir 2012 m. spalio 3 d. priežiūros paros žiniaraščiu Nr. 185-610Ž, pareiškėjas 2012 m. spalio 4 d. 3.50 val. tarnybą atliko KPP-5. Visi pareigūnai – tiek priklausantys profesinėms sąjungoms, tiek joms nepriklausantys, privalo gerai atlikti tarnybą ir tinkamai vykdyti jiems pavestas funkcijas.

Visi Alytaus pataisos namuose tarnaujantys prižiūrėtojai yra Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojai, taigi tarnybą atliekantys tiek apsaugoje, tiek priežiūroje. Jie visi pasirašytinai (ir pareiškėjas) supažindinti su Pareigybės aprašymu, kur numatytos tiek apsaugos, tiek priežiūros prižiūrėtojo pareigos bei funkcijos.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu (b. l. 124–132) patenkino pareiškėjo skundą. Teismas panaikino Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. lapkričio 2 d. įsakymą Nr. 23/P-153 „Dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo nubaudimo“.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčija Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. lapkričio 2 d. įsakymą Nr. 23/P-153 „Dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo nubaudimo“, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – už tai, kad padarė tarnybinį nusižengimą, nes nesilaikė Pareigybės aprašymo 7.1 punkto reikalavimų. Pažymėjo, jog pagal Pareigybės aprašymą pareigybė priskiriama statutiniams valstybės tarnautojams, todėl pareiškėjo statusą reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau – ir Statutas).

Teismas vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi dėl šio įstatymo nuostatų taikymo statutiniams valstybės tarnautojams. Nurodė, kad tarnybinio nusižengimo sąvoka įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje. Nuostatos dėl tarnybinių nuobaudų už tarnybinius nusižengimus skyrimo bei dėl tarnybinių nusižengimų tyrimo tvarkos Alytaus pataisos namų pareigūnams įtvirtintos Statuto 24 straipsnio 2–7 dalyse, 26 straipsnyje, kuriuose įstatymų leidėjas nustatė pareigūnams skiriamų tarnybinių nuobaudų baigtinį sąrašą, jų galiojimo terminą, detalius reikalavimus skiriant tarnybines nuobaudas, o Statuto 24 straipsnio 10 dalyje ir 26 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad pareigūnų tarnybinių nuobaudų skyrimo taisykles ir tarnybinių nusižengimų tyrimo taisykles nustato teisingumo ministras.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R-116 buvo patvirtintos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose organizavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) (akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. vasario 5 d. iki 2013 m. kovo 21 d.). Teismas taip pat vadovavosi Statuto (akto redakcija, galiojanti nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 26 straipsnio 1, 2, 5, 6, 7, 8, 9, 10 dalimis, Taisyklių 70, 74 punktais. Pažymėjo, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių.

Išvadą apie privalomų reikalavimų įtvirtinimą tarnybiniam patikrinimui ir jo rezultatų įforminimui suponuoja sisteminė Taisyklių 70 punkto, kuriame numatytos tikrintojo teisės, ir Taisyklių 74 punkto, nustatančio tarnybinio patikrinimo išvados turiniui keliamus reikalavimus, analizė. Akcentavo, kad pagal susiklosčiusią administracinių bylų nagrinėjimo teisminę praktiką motyvuota tarnybinio patikrinimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto motyvuojamoji dalis.

Išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuris nustato konkretaus tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir pan., bei apibrėžia kaltinimo, nuo kurio valstybės pareigūnas gali gintis, ribas ir apimtį. Tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir pasekmių. Tarnybinis nusižengimas gali būti padarytas tik priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.

Teismas, įvertinęs Tarnybinio tyrimo išvadą ir atsižvelgęs į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad ši išvada neatitinka Taisyklių 74 punkte įtvirtintų reikalavimų, tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo tariamai padaryto tarnybinio nusižengimo atliktas neišsamiai, neįvertintos visos tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingos aplinkybės. Analizuodamas Tarnybinio tyrimo išvados turinį, teismas nustatė, kad, apibrėžiant pareiškėjo tariamai padaryto tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę, iš esmės vadovautasi vien tik abstrakčiais argumentais, jog pareiškėjas, atlikdamas tarnybą KPP-5, 2012 m. spalio 4 d. 3.50 val. miegojo, t. y. neaišku, kaip nagrinėjamoje situacijoje konkrečiai pasireiškė pareiškėjo neveikimas.

Nepateikti jokie motyvai dėl pareiškėjo tariamo neveikimo (miegojimo) nustatytų faktinių aplinkybių kontekste bei įrodymai, kurių pagrindu daroma išvada dėl pareiškėjo veiksmų neteisėtumo tarnybinės atsakomybės taikymo aspektu (tarnybinio tyrimo išvados pagrįstos tik Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiojo padėjėjo M. Ž. tarnybiniu pranešimu ir paaiškinimu, tačiau bylos nagrinėjimo metu apklausti Alytaus pataisos namų pareigūnai A. D., V. G., O. J. nepatvirtino, jog matė pareiškėją miegantį tarnybos metu).

Teismas pažymėjo, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje nepakanka vien tik formaliai įvardyti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus pareigūnas. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant visas Taisyklių 74 punkte įtvirtintas aplinkybes. Būtent atsakovo pateiktos Alytaus pataisos namų Vidaus tyrimų skyriaus KPP-5 fotolentelės iš lauko ir patalpos viduje užgesinus šviesą nepatvirtina liudytojo Apsaugos ir priežiūros skyriaus direktoriaus budinčiojo padėjėjo M. Ž. paaiškinimų, jog vykdydamas jo pareigybės aprašymo 21 ir 38 punktuose numatytą funkciją nuolat tikrinti apsaugos ir priežiūros postus (naktį – ne rečiau kaip du kartus) ir patikrinimo rezultatus įrašyti postų žiniaraštyje, jis galėjo matyti tarnybos metu miegantį pareiškėją.

Šią aplinkybę paneigia ir Alytaus pataisos namų 2012 m. spalio 3 d. priežiūros paros žiniaraštis Nr. 171-620-Ž, kuriame direktoriaus budintysis padėjėjas M. Ž. KPP-5 prižiūrėtojo D. M. tarnybą nuo 2012 m. spalio 3 d. 8.00 val. iki 2012 m. spalio 4 d. 8.00 val. įvertino 3 balais (Instrukcijos (akto redakcija, galiojanti nuo 2012 m. kovo 18 d.) 70 p.). Įvertinęs liudytojų A. D., V. G., O. J. parodymus bylos nagrinėjimo metu, teismas nustatė, kad jie teigė, jog 2 balais vertinama neatlikta tarnyba, o 3 balais vertinama patenkinama (netinkama) tarnyba.

Teismo nuomone, šie prieštaringi duomenys, t. y. ar pareiškėjas neatliko, ar netinkamai atliko pareigas, nebuvo aptarti Tarnybinio tyrimo išvadoje ir jie nepatvirtina išvados, kad pareiškėjas žinojo ir suprato, kad tarnybos metu privalo budriai ir tiksliai vykdyti savo tarnybines pareigas, poste nemiegoti, o būdamas nebudrus ir užmigdamas nevykdo jam pavestų funkcijų, taigi pažeidžia Pareigybės aprašymo 7.1 punkto reikalavimus. Be to, Tarnybinio tyrimo išvadoje neaptarti ir tarnybinio nusižengimo padariniai, kaip tai numato tiek Instrukcijos 39, 70 punktai, tiek Taisyklių 74 punktas.

Teismas akcentavo, kad tarnybinio nusižengimo sąvoka įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje: tai – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas jų atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Taisyklių 74 punkte pateiktas būtinas nustatyti tarnybinio nusižengimo elementas – pareigūno kaltė, t. y. pareigūnas gali būti nubaustas už tam tikrą veiką tik dėl jo kaltės (tyčia, neatsargumas ar aplaidumas), todėl tiriant nusižengimą buvo būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes.

Pareigūno kaltę nustatyti ir įrodyti privalo atsakovas, o šio tarnybinio nusižengimo sudėties elemento įvertinimas turi atsispindėti tarnybinio patikrinimo išvadoje. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Tarnybinio tyrimo išvadą, nematyti, kad pareiškėjo kaltė buvo tirta, nes šiuo klausimu jokie argumentai neišdėstyti. Remdamasis pareiškėjo 2012 m. spalio 10 d. tarnybiniu paaiškinimu, teismas nustatė, kad jis nurodė priežastis, dėl kurių nesutinka su pranešime apie tarnybinį nusižengimą nurodytais kaltinimais, jog tarnybos metu buvo nebudrus ir miegojo.

Tačiau išvadoje nėra objektyvių duomenų (vaizdo kamerų, fiksuojančių įėjimus į KPP-3, KPP-6 ir KPP-8, 2012 m. spalio 3–4 d. pamainos vaizdo įrašų dėl pareiškėjo keitimo poste), kad nusižengimą tiriantis pareigūnas pareiškėjo nurodytas aplinkybes patikrino ir įvertino, nes tai neatsispindi Tarnybinio tyrimo išvadoje. Įrodymai apie tvarką, reglamentuojančią prižiūrėtojų pakeitimą priežiūros postuose budėjimų metu Alytaus pataisos namuose, nebuvo pateikti ir teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 1 d.), o jau paminėtų liudytojų parodymai dėl pareiškėjo keitimo budėjimo metu vertintini kaip prieštaringi ir palankūs darbdaviui.

Teismo vertinimu, išdėstyti argumentai įrodo, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių, nenustačius ir objektyviais įrodymais nepagrindus pareiškėjo kaltės – esminio tarnybinio nusižengimo sudėties elemento, pažeidžiant Taisyklių reikalavimus, numatytus 70 ir 74 punktuose. Taisyklėse įtvirtintos procedūros ABTĮ taikymo prasme laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl šių taisyklių nesilaikymas yra pagrindas pripažinti administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.). Esant paminėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų, teismas pripažino Alytaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. lapkričio 2 d. įsakymą Nr. 23/P-153 nepagrįstu ir neteisėtu, todėl jį panaikino (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

III. Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 144–146) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Atsakovas nurodo, kad teismas, patenkindamas pareiškėjo skundą, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir interpretavo su ginčui reikšmingu teisiniu reglamentavimu susijusius teisės aktus, neatkreipė dėmesio į šalių teismui pateiktus dokumentus ir išdėstytą faktinę medžiagą, posėdžio metu išdėstytus faktus ir teiginius, nevertino pareiškėjo atliekamų pareigų pataisos namuose svarbumo faktoriaus (vykdyti nuteistųjų priežiūrą bei pataisos namų apsaugą), nuolaidžiai ir neprincipingai vertino pareiškėjo padaryto tarnybinio pažeidimo svarbą. Pabrėžia, kad pareiškėjas žinojo ir suprato, jog tarnybos metu privalo budriai ir tiksliai vykdyti savo tarnybines pareigas, poste nemiegoti, o būdamas nebudrus ir užmigdamas nevykdo jam pavestų funkcijų, taigi pažeidžia Pareigybės aprašymo 7.1 punkto reikalavimus, todėl už šį tarnybos pažeidimą pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Teismas pažeidė protingumo ir teisingumo principus bei bylą išnagrinėjo neobjektyviai.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 150–153) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas nurodo, kad iš esmės apeliaciniame skunde nenurodytas konkretus juridinis apeliacinio skundo pagrindas, tuo pažeidžiant ABTĮ 130 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimus. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokių konkrečių įrodymų teismas neištyrė ar ištyrė netinkamai, į kokius faktus bei šalių teiginius neatsižvelgė ir pan., o tiesiog pateikta savita teismo posėdyje ištirtų ir teismo sprendime įvertintų įrodymų interpretacija. Teismas priėjo prie išvados, jog, skiriant tarnybinę nuobaudą, nebuvo objektyviais įrodymais pagrįsta ir įrodyta tariamai įvykdyto tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė, t. y. kad 2012 m. spalio 4 d. apie 3.50 val. tarnybos metu KPP-5 jis miegojo. Toks faktinių aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų vertinimas laikytinas pagrįstu ir objektyviu. Neįrodžius ir faktiniais duomenimis nepagrindus paties nusižengimo fakto, t. y. kad jis realiai tarnybos metu miegojo, neturi prasmės ir galimų (tikėtinų) padarinių analizavimas. Pažymi, kad teismo sprendimas atitinka analogiško pobūdžio byloje suformuotą teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3548/2011). Kadangi skiriant tarnybinę nuobaudą buvo remiamasi vienintelio pareigūno parodymais, nepatvirtintais jokiais kitais objektyviais įrodymais, teismas pagrįstai nusprendė, jog tarnybinė nuobauda buvo paskirta visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių ir nenustačius bei objektyviais įrodymais nepagrindus tarnybinio nusižengimo sudėties (objektyviosios ir subjektyviosios pusės) jo veikoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2012 m. lapkričio 2 d. įsakymo bei 2012 m. spalio 16 d. patvirtintos tarnybinio tyrimo išvados (kuri laikytina motyvuojamąja skundžiamo įsakymo dalimi) matyti, kad tarnybinė nuobauda – pastaba – pareiškėjui paskirta už Pareigybės aprašymo 7.1 punkte jo užimamoms pareigoms (Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigoms) nustatytos funkcijos - budriai ir tiksliai vykdyti savo tarnybines pareigas, poste nemiegoti – pažeidimą, kuris, pagal paminėtą tarnybinio tyrimo išvadą, pasireiškė tuo, kad pareiškėjo budėjimo KPP-5 metu 2012 m. spalio 4 d. apie 3.50 val. jis skyriaus direktoriaus budinčiojo padėjėjo M. Ž. buvo rastas miegantis. Šioje byloje ginčo šalys nekvestionuoja faktinių aplinkybių, kad nurodytu laiku (nuo 2012-10-03 8.00 val. iki 2012-10-04 8.00 val.) pareiškėjas pagal iš anksto nustatytą grafiką turėjo budėti ir budėjo paminėtame poste. Pareiškėjas, nesutikdamas su jam paskirta tarnybine nuobauda, ginčija faktą, kad paminėtu laiku buvo užmigęs. Atsižvelgiant į nurodytas šio tarnybinio ginčo aplinkybes, konstatuotina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies taikymo požiūriu (šioje teisės normoje yra pateikta tarnybinio nusižengimo sąvoka, pagal kurią tarnybinis nusižengimas - valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės) nagrinėjamai bylai yra reikšminga nustatyti (išaiškinti) faktines bylos aplinkybes dėl pareiškėjo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, kaltės buvimo (ar jos nebuvimo). Tai reiškia, kad nagrinėjamai bylai iš esmės yra aktualus fakto nustatymo klausimas.

Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pažymi, kad faktinės administracinės bylos aplinkybės yra nustatomos pagal įrodymų administracinėje byloje vertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnyje. ABTĮ 57 straipsnyje nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.); minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.).

Taigi byloje esantys duomenys apie pareiškėjo budėjimo paminėtu laiku aplinkybes (jo ir kitų skyriaus pareigūnų tarnybiniai pranešimai, paaiškinimai, Priežiūros paros žiniaraščio duomenys) bei kiti aptariamai aplinkybei nustatyti reikšmingi duomenys laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje byloje ir įvertintini pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles. Pažymėtina, kad pagal šią straipsnio dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Patikrinusi bylą įrodymų įvertinimo aspektu, kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktais argumentais ir jų nekartodama, pritaria teismo padarytai išvadai, kad atsakovo pateikti argumentai ir įrodymai turi prielaidų pobūdį ir nepaneigia pareiškėjo duotų paaiškinimų dėl jo kaltės nebuvimo. Apeliaciniame skunde pateikti argumentai, kolegijos manymu, nėra pakankami daryti kitokias, negu pirmosios instancijos teismo padarytas, byloje esančių įrodymų vertinimo išvadas.

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas teisingu ir pagrįstu. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Alytaus pataisos namų apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė