A-1949-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1949-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00181-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo valstybės įmonės „Lietuvos prabavimo rūmai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Juvelta“ skundą atsakovui valstybės įmonei „Lietuvos prabavimo rūmai“ dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB „Juvelta“ (toliau – ir pareiškėjas, bendrovė) su skundu, kurį patikslino (I t., b. l. 1–5, 31–36), kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ (toliau – ir atsakovas) 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 1.5-814 ir 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 1.5-906.

Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnai 2011 m. lapkričio 7 d. patikrino bendrovės veiklą, susijusią su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, ir 2011 m. lapkričio 10 d. surašė pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą. Atlikdami patikrinimą, pareigūnai paėmė iš prekybos 152 vienetus pareiškėjui priklausančių auksinių gaminių, kurie buvo paženklinti prabos ženklu, atsakomybės ženklu „A“ ir Lenkijos Respublikos įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo institucijos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu, tačiau juose nebuvo įspausti Lietuvos Respublikos valstybiniai prabavimo ženklai.

Už šiuos pažeidimus atsakovas 2011 m. lapkričio 14 d. skyrė privalomą vykdyti nurodymą, t. y. iki 2011 m. lapkričio 30 d. įpareigojo pareiškėją per patikrinimą rastus 152 vienetus auksinių gaminių pateikti įgaliotai ir nepriklausomai prabavimo institucijai juos paženklinti pagal Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus. Dėl šio įpareigojimo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo pareiškėjas 2011 m. lapkričio 30 d. padavė skundą, tačiau jo skundas netenkintas. Pareiškėjas 2012 m. sausio 2 d. pateikė atsakovui papildomą pretenziją, nes 2011 m. gruodžio 12 d. rašte nepateikti visi atsakymai į pareiškėjo 2011 m. lapkričio 30 d. skunde nurodytus argumentus.

Pareiškėjas aiškino, kad jo auksiniai gaminiai buvo tinkamai pažymėti, t. y. pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Naujos žymėjimo taisyklės Lietuvos Respublikoje įsigaliojo tik 2010 m. vasario 2 d., t. y. vėliau, negu pareiškėjas importavo ir pažymėjo auksinius gaminius. Pareiškėjo nuomone, naujasis teisinis reguliavimas jam neturi būti taikomas. Pareigūnai elgėsi neteisėtai, netinkamai, jų veiksmai prieštarauja principui lex retro non agit. Surašydami protokolą, pareigūnai nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-2650/2011, kurioje ginčas kilęs ne tuo pačiu pagrindu ir ne dėl to paties dalyko, bylų faktinės aplinkybės nėra panašios.

Pareiškėjo įsitikinimu, jis teisėtai realizuoja 152 vienetus auksinių gaminių, nes jie buvo importuoti ir pažymėti iki ženklinimo taisyklių naujos redakcijos įsigaliojimo, pareiškėjui nėra taikomos naujojo įstatymo nuostatos. Pareiškėjo nuomone, įpareigojimas iš naujo paženklinti auksinius gaminius riboja jo teises, kadangi užkerta galimybę turimą turtą (aukso gaminius) realizuoti ne Lietuvos rinkoje arba apskritai išimti šiuos gaminius iš prekybos. Nustatyti VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ pažeidimai siejami su aukso gaminių ženklinimo reikalavimais, kurie taikomi aukso gaminiams, realizuojamiems Lietuvos Respublikoje.

Įstatymų leidėjas už tokio pobūdžio pažeidimus yra suteikęs įgaliojimus VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ sustabdyti tokių tauriųjų metalų ir brangakmenių bei jų gaminių gamybą, perdirbimą, supirkimą, realizavimą, paslaugų teikimą, prekybą ir kitą su tuo susijusią veiklą. Nurodytos administracinio poveikio priemonės tikslas yra uždrausti netinkamai paženklintus aukso gaminius realizuoti Lietuvos rinkoje, todėl VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ įgaliotų pareigūnų privalomas nurodymas negali būti platesnis, t. y. negali uždrausti šiuos aukso gaminius pareiškėjui realizuoti ir kitose Europos Sąjungos valstybėse ar trečiosiose valstybėse, kur esamas aukso gaminių žymėjimas yra laikomas tinkamu pagal atitinkamos valstybės teisinį reguliavimą.

Be to, pareiškėjas turi teisę minėtus aukso gaminius ne tik eksportuoti, bet ir grąžinti pardavėjams arba išimti iš prekybos ir sandėliuoti, arba juos išlydyti. Taigi, VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 25 straipsniu, atrinkę 152 gaminius ir sudėję į maišelį, kurį užantspaudavo, nepagrįstai nurodė šį maišelį pateikti įgaliotai ir nepriklausomai prabavimo institucijai, nes toks įpareigojimas riboja pareiškėjo nuosavybės teises.

Atsakovas VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 64–66) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsakovas rėmėsi Įstatymo 26 straipsniu, paaiškino, kad pareiškėjas, pateikęs VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ direktoriui 2011 m. lapkričio 30 d. skundą dėl VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ direktoriaus duoto privalomo nurodymo, neskundė tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnų veiksmų, o skundą dėl privalomojo nurodymo turėjo nagrinėti tik teismas, ne direktorius, kurio sprendimas skundžiamas. Pareiškėjas, pateikdamas 2011 m. lapkričio 30 d. skundą VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ direktoriui dėl jo paties priimto 2011 m. lapkričio 14 d. privalomojo nurodymo Nr. 1.5.-814, taip pat pateikdamas 2012 m. sausio 2 d. papildomą pretenziją dėl to paties privalomojo nurodymo, praleido Įstatymo 26 straipsnyje nustatytą terminą.

Galiojantys teisės aktai nenustato, jog fiziniai ar juridiniai asmenys, VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ vadovui apskundę tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnų veiksmus arba ketinantys VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ vadovo sprendimus skųsti teismui, turėtų pateikti papildomą pretenziją. Atsakovas nurodė, kad buvo vadovautasi dokumentų surašymo momentu galiojusio Įstatymo nuostatomis. Įstatymo 3, 4, 6, 15, 17, 19 straipsnių pakeitimo įstatymą Seimas priėmė 2010 m. sausio 21 d. ir nenustatė jokių įstatymo ar atskirų jo straipsnių įsigaliojimo nukėlimo terminų, todėl visų straipsnių redakcija įsigaliojo 2010 m. vasario 2 d.

Pareigūnai, UAB „Juvelta“ mažmeninės prekybos vietoje patikrinę visus prekybos vitrinose išdėstytus skirtus realizuoti tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminius, rado 152 auksinius 375 ir 585 prabų gaminius, paženklintus prabos ženklu, atsakomybės ženklu „A“ ir Lenkijos Respublikos įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo institucijos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu. Patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes užfiksavo patikrinimo akte, kuriame konstatavo, kad gaminiuose esantis Lenkijos Respublikos valstybinis kontrolinis prabavimo ženklas su skaičiumi „3“ nėra Įstatymo reikalavimus atitinkantis ženklas, nes Lenkijos Respublikos valstybiniame kontroliniame prabavimo ženkle esantis vienas arabiškas skaičius „3“ nepatvirtina nustatytos prabos – santykinio tauriųjų metalų kiekio lydinio masės tūkstantyje dalių.

Atlikdami patikrinimą, pareigūnai vadovavosi tuo metu (2011 m. lapkričio 7 d.) galiojusio Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis. Pareiškėjas, teigdamas, jog neginčija, kad auksinių gaminių žymėjimas ženklu „A“ ar arabišku skaitmeniu neišreiškia prabos, bet nesutikdamas, kad toks žymėjimas yra privalomas tiems gaminiams, kurie iki 2010 m. vasario 2 d. buvo tinkamai pažymėti pagal tuo metu galiojančias teisės normas, pats pripažįsta, kad atlikus jo veiklos patikrinimą rasti auksiniai gaminiai su atsakomybės ženklu „A“ ir Lenkijos Respublikos įgaliotos nepriklausomos prabavimo institucijos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu yra (buvo) netinkamai paženklinti.

Be to, Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikdamas išvadą dėl Įstatymo 3, 4, 6, 15, 17, 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei, nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog kai kurie arabiškais skaičiais ar tam tikrais simboliais išreikšti kitų valstybių kontroliniai prabavimo ženklai Lietuvos Respublikos vartotojams yra nesuprantami, galima reikalauti juos pakartotinai prabuoti VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“. Teigė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2650/2011 priimta išnagrinėjus analogišką bylą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje išaiškino, kad Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojama sąvoka „valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu“ turi būti suprantama taip, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 3 straipsnio 21 dalyje, todėl skirtų realizuoti Lietuvos rinkoje auksinių gaminių su Lenkijos Respublikos įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo institucijos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu su vienu arabišku skaičiumi „3“ ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Pareiškėjo skundo teiginiai dėl privalomojo nurodymo prieštaravimo Konstitucijoje įtvirtintai asmens nuosavybės teisės apsaugai yra neargumentuoti, nes bet kokia komercinė veikla turi būti vykdoma pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, o reikalavimų nevykdymas negali būti dangstomas asmens nuosavybės teisės apsauga. UAB „Juvelta“ direktorius iki jo vadovaujamos bendrovės veiklos, susijusios su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, patikrinimų ne kartą telefonu konsultavosi su VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ specialistais dėl jo, kaip bendrovės direktoriaus, pareigų, susijusių su tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių, skirtų realizuoti Lietuvos Respublikos rinkoje, ženklinimu ir teisės priimti sprendimą dėl rinkoje esamų netinkamai (Lenkijos Respublikos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu) paženklintų auksinių gaminių.

Be to, VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ specialistės asmeniškai konsultavo UAB „Juvelta“ direktorių. Taigi, UAB „Juvelta“ direktorius, būdamas ne naujokas tauriųjų metalų versle, ne tik galėjo ar turėjo, bet privalėjo domėtis ir žinoti galiojančių teisės aktų reikalavimus dėl tauriųjų metalų gaminių ženklinimo, taip pat turėjo žinoti ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartį. Teismui patenkinus pareiškėjo skundą, į Lietuvos Respublikos rinką laisvai patektų tauriųjų metalų gaminiai, paženklinti ne tik Lenkijos Respublikos, bet ir kitų valstybių valstybiniais kontroliniais prabavimo ženklais, nesuprantamais Lietuvos vartotojams, ir taip būtų pažeidžiamos vartotojų teisės, būtų sudarytos nevienodos verslo ir konkurencijos sąlygos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu (III t., b. l. 13–20) pareiškėjo UAB „Juvelta“ skundą tenkino ir panaikino VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 1.5-814 ir 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 1.5-906.

Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnai, vykdydami 2011 m. lapkričio 3 d. pavedimą Nr. 4.1-S-271, 2011 m. lapkričio 7 d. patikrino UAB „Juvelta“ veiklą, susijusią su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, ir surašė patikrinimo aktą Nr. 04-1S-208. Po patikrinimo iš prekybos išimti 152 vienetai pareiškėjui priklausančių auksinių gaminių, kurie buvo paženklinti prabos ženklu, atsakomybės ženklu „A“ ir Lenkijos Respublikos įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo institucijos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu, tačiau juose nebuvo įspausti Lietuvos Respublikos valstybiniai prabavimo ženklai.

Nurodoma, kad ūkio subjektas 2011 m. sausio 1 d. atliko inventorizaciją, pardavimai atliekami pagal kompiuterinę programą, nurodytas tikrinimo metu rastas faktinis tauriųjų metalų ir brangakmenių likutis ir pan. Prabavimo rūmų pareigūnė V. P., atsižvelgdama į minėto patikrinimo rezultatus (2011 m. lapkričio 7 d. patikrinimo aktą), 2011 m. lapkričio 8 d. surašė UAB „Juvelta“ direktoriui administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 4.2/04-1S-208. Prabavimo rūmai 2011 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 1.5-814 skyrė pareiškėjui privalomą vykdyti nurodymą – iki 2011 m. lapkričio 30 d.

įpareigojo per patikrinimą rastus 152 vienetus auksinių gaminių pateikti įgaliotai ir nepriklausomai prabavimo institucijai juos paženklinti pagal Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus. Rašte nurodyta, kad neįvykdžius duoto nurodymo, UAB „Juvelta“ registracija Ūkio subjektų, užsiimančių komercine-ūkine veikla, susijusia su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, registre bus sustabdyta pagal šių subjektų registravimo taisyklių 25.1 punktą už valstybinės priežiūros pareigūnų privalomų nurodymų nevykdymą.

Taip pat nurodyta, kad privalomų nurodymų nevykdymas užtraukia atsakomybę pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1931 straipsnį. Pareiškėjas, nesutikdamas su paskirtu įpareigojimu, kreipėsi į Prabavimo rūmus su 2011 m. lapkričio 30 d. skundu ir prašė pripažinti įpareigojimą neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti. Prabavimo rūmų direktorius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2011 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. 1.5-906 informavo pareiškėją, kad atliekant patikrinimą, surašant protokolą ir duodant privalomąjį nurodymą, vadovavosi minėtų dokumentų surašymo metu galiojusio Įstatymo nuostatomis, nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo pozicija dėl Įstatymo „galiojimo atgal“ taikymo.

Prabavimo rūmuose 2012 m. sausio 9 d. gauta pareiškėjo papildoma pretenzija. Prabavimo rūmai, atsakydami į papildomą pretenziją, 2012 m. sausio 24 d. rašte Nr. 1.5-72 pakartotinai konstatavo, kad ir patikrinimo aktas, ir protokolas, ir privalomasis nurodymas surašyti pagal tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas.

Teismas akcentavo, kad jis buvo sustabdęs šią administracinę bylą tol, kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2904-244/2011. Pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. spalio 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A602-22/2014, kuriuo panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2904-244/2011, konstatavo: „Siekdama įvertinti minėto ginčo teisiniams santykiams taikytino nacionalinio teisinio reglamentavimo atitiktį Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 34 straipsnio reikalavimams, išplėstinė teisėjų kolegija šioje byloje priimta 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi kreipėsi į Teisingumo Teismą, prašydama priimti prejudicinį sprendimą. Atsakymus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartyje suformuluotus klausimus Europos Sąjungos teisminė institucija pateikė 2014 m. sausio 16 d. sprendime byloje Juvelta (C-481/12).

Šiame sprendime Teisingumo Teismas konstatavo, kad SESV 34 straipsnis draudžia nacionalinį teisinį reguliavimą, kaip įtvirtintas ginčo teisiniams santykiams taikytinose minėtose Priežiūros įstatymo nuostatose, pagal kurį, norint valstybės narės rinkoje prekiauti tauriųjų metalų gaminiais, įvežtais iš kitos valstybės narės, kurioje jais leidžiama prekiauti, ir paženklintais prabavimo ženklu laikantis šios antrosios valstybės narės teisės aktų, privaloma, kai šiame ženkle esanti informacija apie šių gaminių prabą neatitinka pirmosios valstybės narės teisės aktų reikalavimų, šiuos gaminius iš naujo paženklinti pirmosios valstybės narės įgaliotos nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos prabavimo ženklu, patvirtinančiu, kad gaminiai buvo patikrinti, ir nurodančiu jų prabą laikantis minėtų reikalavimų.

Iš tiesų valstybė narė negali reikalauti iš naujo ženklinti prekes, importuotas iš kitos valstybės narės, kur jomis buvo teisėtai prekiaujama ir jos buvo paženklintos laikantis tos valstybės teisės aktų, jeigu pradinio prabavimo ženklo, kad ir kokia būtų jo forma, turinys yra lygiavertis tam, kurio reikalaujama importo valstybėje narėje, ir suprantamas šios valstybės vartotojams. Siekiant nustatyti, ar nurodant prabą valstybės narės teisės aktuose nenumatyta forma šios valstybės vartotojams suteikiama lygiavertė ir suprantama informacija, reikia atsižvelgti į vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo preziumuojamus lūkesčius (žr. minėto sprendimo byloje Juvelta 22 ir 23 p.).

Byloje nėra ginčo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo aukso gaminiai buvo paženklinti Lenkijos Respublikos prabavimo ženklu, kuriame nurodytas arabiškas skaitmuo „3“, kaip patvirtina atsakovas. <...> Kaip pažymėjo Teisingumo Teismas minėto sprendimo byloje Juvelta 26 punkte, aptariamu skaitmeniu „3“ perteikiama informacija, kiek tai susiję su Lenkijoje paženklintais tauriųjų metalų gaminiais, yra lygiavertė nurodomai skaitmeniu „585“, esančiu prabavimo ženkle, kurį uždeda atsakovas Lietuvoje.

Žinoma, toks prabos žymėjimas, t. y. arabišku skaičiumi „3“, yra naudojamas tik Lenkijos Respublikoje, šio žymėjimo reikšmė yra nustatyta šios valstybės narės nacionalinėje teisėje, todėl pagrįstai manytina, jog jis nėra suprantamas paprastam, pakankamai informuotam ir protingai pastabiam bei nuovokiam Lietuvos vartotojui.“

Kartu minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A602-22/2014 konstatuota, kad be minėto Lenkijos valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo (kuris nėra pakankamas Lietuvos vartotojui) ginčo aukso gaminiai buvo pažymėti (deklaruojamos) prabos ženklu ir atsakomybės ženklais „A“, „A&A“ – visų šių trijų žymėjimų visuma yra pakankama Lietuvos vartotojams. Nagrinėjamoje administracinėje byloje yra tapati situacija, t. y. patikrinimo akte Nr. 04-1S-208 konstatuota, jog po patikrinimo iš prekybos išimti 152 vienetai pareiškėjai priklausančių auksinių gaminių, kurie buvo paženklinti 1) prabos ženklu, 2) atsakomybės ženklu „A“ ir 3) Lenkijos Respublikos įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo institucijos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu, tačiau juose nebuvo įspausti Lietuvos Respublikos valstybiniai prabavimo ženklai. Teismas darė išvadą, kad esant tai pačiai situacijai, kokia buvo nustatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A602-22/2014, be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. bei 2007 m. spalio 24 d. nutarimų doktrininėmis nuostatomis, jog teismai privalo vadovautis precedentais ir sekti konstituciniu imperatyvu, kad analogiškos bylos turi būti sprendžiamos vienodai, pareiškėjo skundas tenkintas ir šioje byloje, nes atsakovas pareiškėjui davė neteisėtus reikalavimus. Todėl VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. 1.5-814, kuriuo nustatytas privalomas nurodymas, ir 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimas Nr. 1.5-906, kaip išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos sprendimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutarties (II t., b. l. 113–123) motyvaciją), panaikinti.

III. Atsakovas VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ apeliaciniu skundu (b. l. 100–104) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, paliekant galioti Lietuvos prabavimo rūmų 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 1.5-906 ir Lietuvos prabavimo rūmų 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. 1.5-814 dalį, kuri susijusi su administracinio teisės pažeidimo teisena, atsakovu byloje pripažinti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos prabavimo rūmų.

Nurodo, kad sprendimas, sukėlęs teisines pasekmes pareiškėjui ir teismingas administraciniam teismui, yra Lietuvos prabavimo rūmų 2011 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. 1.5-814 duotas privalomas nurodymas, dėl kurio panaikinimo nereiškia nesutikimo. Kita, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu panaikinta, 2011 m. lapkričio 14 d. rašto Nr. 1.5-814 dalis, negali būti traktuojama kaip sudedamoji sprendimo – duoto privalomo nurodymo UAB „Juvelta“ – dalis, yra susijusi su administracinio teisės pažeidimo bylos teisena ir yra teisminga bendros kompetencijos teismui. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas ta apimtimi, kuria panaikino Lietuvos prabavimo rūmų 2011 m. lapkričio 14 d. rašto Nr. 1.5-814 dalį, susijusią su informacija L. V. dėl jam surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, jo teisių pateikti paaiškinimus, pastabas dėl protokolo turinio, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Pažymi, jog, galbūt, situacijoje, kai iš tų pačių faktinių aplinkybių kyla vada priimti individualų teisės aktą (sprendimą) juridinio asmens atžvilgiu ir tuo pačiu patraukti administracinėn atsakomybėn juridinio asmens vadovą kaip fizinį asmenį, reikėtų priimti du skirtingus sprendimus, tačiau galiojantys teisės aktai tokios situacijos nereglamentuoja ir nenumato imperatyvių reikalavimų dėl sprendimų įforminimo formos ar pan.

Mano, kad teismo sprendimas panaikinti Lietuvos prabavimo rūmų 2011 m. gruodžio 12 d. raštą Nr. 1.5-906 yra nepagrįstas ir neteisėtas, pačiame sprendime nėra argumentuotas. Ginčas tarp šalių iš esmės buvo kilęs tik vienu klausimu – kokia Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo redakcija turėjo būti taikyta veiklos su tauriaisiais metalais patikrinimo dieną (2011 m. lapkričio 7 d.). Išnagrinėję pareiškėjo skundą, 2011 m. gruodžio 12 d, raštu Nr. 1.5-906 Lietuvos prabavimo rūmai priėmė sprendimą. Kad toks atsakovo atsakymas yra teisėtas ir pagrįstas pripažino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. spalio 6 d. sprendimu priimtu kitoje analogiškoje administracinėje byloje Nr. A602-22/2014. Kita 2011 m. gruodžio 12 d. Lietuvos prabavimo rūmų rašto Nr. 1.5-906 dalimi pareiškėjui nėra suformuluotos jokios privalomojo elgesio taisyklės, nėra nustatytos privalomos pareigos, neįtvirtinti privalomo pobūdžio sprendimai ar pan.

Ginčo byloje atsakovu buvo įvardijami Lietuvos prabavimo rūmai, tačiau ginčo byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad Lietuvos prabavimo rūmų (jų darbuotojų) veiksmai buvo neteisėti. Lietuvos prabavimo rūmai, gindami viešąjį ir valstybės interesą, priimdami skundžiamus sprendimus, vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir tesimų praktika, t. y. veikė taip kaip privalėjo veikti pagal galiojančius įstatymus, teismų praktiką. Už Lietuvos įstatymų leidėjo priimtus Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsnio 21 dalies, 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pakeitimus (2010 m. sausio 21 d. įstatymo Nr. XI-669 redakcija), prieštaraujančius Europos Sąjungos veikimo Sutarties nuostatams, atsakomybę turėtų prisiimti ir dėl to padarytą žalą atlyginti Lietuvos valstybė.

Pareiškėjas UAB „Juvelta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad apskritai 2011 m. lapkričio 14 d. Prabavimo rūmų sprendimas Nr. 1.5-814 neatitiko individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Nors minėtas Prabavimo rūmų sprendimas ir neatitiko individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nebuvo aiškus, tačiau akivaizdu, kad 2011 m. lapkričio 14 d. Prabavimo rūmai sprendimu Nr. 1.5-814 pareiškėjui davė privalomą nurodymą, t. y. visas sprendimas yra traktuotinas kaip privalomas nurodymas, todėl, kaip ir konstatavo teismas, šis privalomas nurodymas yra nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Pažymi, kad rašte pateikta papildoma informacinio pobūdžio nuoroda (tai yra tik pateikta papildoma informacija nesukelianti pareiškėjui teisių ir pareigų) apskritai nėra susijusi su privalomu nurodymu ir tokiame rašte apskritai neturėjo būti pateikiama. Prabavimo rūmai priėmė sprendimą, neatitinkantį jam keliamų reikalavimų, pateikė papildomą informaciją, nesusijusią su sprendimo turiniu, ir nors tokia informacija apskritai neturėjo būti pateikiama privalomame nurodyme ir nėra su juo susijusi, tačiau šiuo atveju ji yra pateikta ir yra sudėtinė sprendimo dalis, todėl ginčijamu sprendimu teismas teisėtai ir pagrįstai panaikino visą sprendimą.

Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 26 straipsniu. Pažymi, kad pareiškėjas laikėsi įstatymų nustatytos tvarkos ir, nesutikdamas su Prabavimo rūmų veiksmais ir priimtais sprendimais, privalėjo skųsti ne tik privalomąjį nurodymą, bet 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą. 2011 m. lapkričio 30 d. skunde buvo remiamasi ne tik tuo, kad atsakovas pažeidė principą lex retro non agit, tačiau ir tuo, jog Prabavimo rūmai, priimdami privalomąjį nurodymą, nepagrįstai vadovavosi 2011 m. spalio 17 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, priimta byloje Nr. A662-2650/2011. Be to, pareiškėjas apskritai ginčijo atsakovo veiksmus. Teigia, jog apskritai šiuo atveju atsakovo išdėstyti argumentai dėl pareiškėjo 2011 m. lapkričio 30 d. skunde nurodytų motyvų yra teisiškai nereikšmingi.

Pažymi, kad yra skundžiami viešojo administravimo funkcijas atliekančios institucijos – Prabavimo rūmų – priimti sprendimai. Šiuo atveju, vadovaujantis įstatymų nuostatomis, akivaizdu, kad atsakovas šioje byloje privalo būti būtent ta institucija, kuri priėmė ginčijamus sprendimus. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju žalos atlyginimo klausimas nėra keliamas, į bylą Lietuvos Respubliką kaip atsakovas neturi būti traukiamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ privalomojo nurodymo, įforminto 2011 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. 1.5-814, ir 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. 1.5-906 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnai, vykdydami 2011 m. lapkričio 3 d. pavedimą Nr. 4.1-S-271, 2011 m. lapkričio 7 d. patikrino UAB „Juvelta“ veiklą, susijusią su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, ir surašė patikrinimo aktą Nr. 04-1S-208 (I t., b. l. 74–76). Prabavimo rūmų pareigūnė, atsižvelgdama į minėto patikrinimo rezultatus (2011 m. lapkričio 7 d. patikrinimo aktą), 2011 m. lapkričio 8 d surašė UAB „Juvelta“ direktoriui administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 4.2/04-1S-208 (I t., b. l. 78). Prabavimo rūmai pareiškėjo skundžiamu 2011 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 1.5-814 (I t., b. l. 79) pareiškėjui davė privalomą vykdyti nurodymą – įpareigojo iki 2011 m. lapkričio 30 d. per patikrinimą rastus 152 vienetus auksinių gaminių pateikti įgaliotai ir nepriklausomai prabavimo institucijai juos paženklinti pagal Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus. Rašte taip pat nurodyta, kad neįvykdžius duoto nurodymo, UAB „Juvelta“ registracija Ūkio subjektų, užsiimančių komercine-ūkine veikla, susijusia su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, registre bus sustabdyta pagal šių subjektų registravimo taisyklių 25.1 punktą už valstybinės priežiūros pareigūnų privalomų nurodymų nevykdymą. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo pareigūnų veiksmais ir paskirtu įpareigojimu, kreipėsi į Prabavimo rūmus su 2011 m. lapkričio 30 d. skundu (I t., b. l. 80–81). Prabavimo rūmų direktorius 2011 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. 1.5-906 (I t., b. l. 84) informavo pareiškėją, kad atliekant patikrinimą, surašant protokolą ir duodant privalomąjį nurodymą, vadovavosi minėtų dokumentų surašymo metu galiojusio Įstatymo nuostatomis, nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo pozicija dėl Įstatymo „galiojimo atgal“ taikymo.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-22/2014, priimtą esant tai pačiai situacijai, ir konstatavęs, jog VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ pareiškėjui davė neteisėtus reikalavimus, pareiškėjo UAB „Juvelta“ skundą patenkino bei VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 1.5-814, kuriuo nustatytas privalomas nurodymas, ir 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 1.5-906, kaip išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos sprendimą, panaikino.

Atsakovas VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“, prašydamas panaikinti tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, pateikė apeliacinį skundą. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, jog dėl VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 1.5-814 duoto privalomo nurodymo panaikinimo nereiškia nesutikimo. Atsakovas prašo palikti galioti šio sprendimo dalį, susijusią su administracinio teisės pažeidimo teisena, panaikinti 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 1.5-906 bei atsakovu byloje pripažinti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos prabavimo rūmų.

Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodoma, kad naikinamas VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. 1.5-814, nėra pagrindo sutikti su atsakovo teigimu, kad tuo buvo panaikinta rašto dalis, susijusi su administracinio teisės pažeidimo teisena: Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 9 dalyje numatyta tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnų teisė duoti privalomus nurodymus ūkio subjektams, reikalavimai tokio privalomojo nurodymo formai ir turiniui nėra nustatyti. Kaip matyti iš VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ 2011 m. lapkričio 14 d. rašto Nr. 1.5-814 turinio, juo buvo duotas privalomas nurodymas – iki 2011 m. lapkričio 30 d. netinkamai paženklintus 152 vienetus auksinių gaminių pateikti įgaliotai ir nepriklausomai prabavimo institucijai juos paženklinti pagal Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus, taip pat juo (raštu) yra pranešama apie siunčiamą 2011 m. lapkričio 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 4.2/04-1S-208, nurodyta teisė teikti paaiškinimus ir pastabas dėl protokolo turinio. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog teismas vertino ir naikino VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ sprendimo, įforminto 2011 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. 1.5-814, dalį, kurioje UAB „Juvelta“ buvo duotas privalomas nurodymas. Visi teismo sprendimo motyvai yra susiję su privalomo nurodymo davimo teisėtumu ir pagrįstumu, jokių teisinių pasekmių administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos aspektu šis sprendimas pareiškėjui nesukelia. Pažymėtina, kad pačiame teismo sprendime yra tiesiogiai nurodyta, jog naikintinas VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. 1.5-814, kuriuo nustatytas privalomas nurodymas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo laikyti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime sprendė klausimus, susijusius su administracinio teisės pažeidimo teisena, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo rezoliucinė dalis tik patikslinama, nurodant, kad yra naikinamas privalomas nurodymas, įformintas valstybės įmonės „Lietuvos prabavimo rūmai“ 2011 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. 1.5-814.

Įstatymo 26 straipsnis nustato, kad ūkio subjektų ir fizinių asmenų skundus dėl tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnų veiksmų per 15 dienų nuo skundo gavimo dienos išnagrinėja Lietuvos prabavimo rūmų vadovas arba jo nesant – pavaduotojas. Jeigu pareiškėjas nesutinka su Lietuvos prabavimo rūmų vadovo sprendimu, jis turi teisę per 30 dienų po sprendimo gavimo kreiptis į teismą. Pareiškėjas atsakovui buvo pateikęs 2011 m. lapkričio 30 d. skundą (I t., b. l. 80–81), kuriuo prašė pripažinti VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ įpareigojimą iki 2011 m. lapkričio 30 d. paženklinti valstybinėje įgaliotoje ir nepriklausomoje prabavimo institucijoje prabavimo ženklais, kurie atitiktų Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktų reikalavimus, neteisėtu bei nepagrįstu ir jį panaikinti. Atsakovas, išnagrinėjęs šį pareiškėjo skundą, priėmė 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 1.5-906, kuriame konstatavo, kad tiek UAB „Juvelta“ veiklos, susijusios su tauriaisiais metalais, tikrinimo metu, tiek duodant privalomą nurodymą, buvo vadovaujamasi dokumentų surašymo momentu galiojusio Įstatymo nuostatomis, bei nesutiko su pareiškėjo skunde pateiktais argumentais, kad buvo pritaikytas Įstatymo „galiojimas atgal“. Taigi, matyti, jog atsakovas šiuo sprendimu iš esmės nesutiko su pareiškėjo 2011 m. lapkričio 30 d. skundo argumentais ir jo netenkino – t. y. nepanaikino duotojo privalomo nurodymo, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovas 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui atsakė dėl tinkamos Įstatymo redakcijos taikymo. Atsakovo 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 1.5-906 buvo nepatenkintas pareiškėjo skundo prašymas panaikinti privalomą nurodymą, įformintą 2011 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. 1.5-814, kuris yra naikintinas, todėl pagrįstai panaikintas ir VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimai priimti naują sprendimą yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. sausio 16 d. sprendimą byloje Juvelta (C-481/12), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-22/2014, bei į tai, jog ir šiuo atveju ginčo aukso gaminiai buvo paženklinti prabos ženklu, atsakomybės ženklu „A“ ir Lenkijos Respublikos įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo institucijos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ 2011 m. lapkričio 14 d. rašte įformintas privalomas nurodymas bei 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimas yra naikintini.

Pažymėtina, jog šioje byloje nagrinėjamas VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, o ne žalos atlyginimo klausimas, todėl atsakovu šioje byloje pagrįstai nurodytas VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“, o ne Lietuvos valstybė.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, tikslintina tik pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, rezoliucinė dalis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo valstybės įmonės „Lietuvos prabavimo rūmai“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo rezoliucinę dalį patikslinti, nurodant, kad yra naikinamas privalomas nurodymas, įformintas valstybės įmonės „Lietuvos prabavimo rūmai“ 2011 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. 1.5-814.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė