2K-224/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Pranešėjas Baudž.byla Nr.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-224/2014

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00404-2010-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.6.4.4.1.

2.4.7. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,

nuteistojo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ritos Aliukonienės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nuosprendžio dalis, kuria O. P. (O. P.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (dėl J. J. A. nužudymo) panaikinta ir dėl to priimtas naujas nuosprendis: O. P. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nuosprendžio dalis dėl O. P. paskirtos bausmės ir nukentėjusiajam J. R. priteisto civilinio ieškinio pakeista:

O. P., pripažintam kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (dėl A. B. nužudymo), paskirta laisvės atėmimo bausmė dvidešimčiai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu, ši bausmė subendrinta apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, su Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (dėl J. S. nužudymo), 165 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 5 dalimis, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta vienerių metų septynių mėnesių ir penkių dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė O. P. laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Nukentėjusiojo J. R. civilinis ieškinys dėl 3500 Lt priteisimo turtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtas.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nuosprendžiu O. P. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (dėl J. J. A. nužudymo) – laisvės atėmimu dvidešimčiai metų; pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (dėl A. B. nužudymo) – laisvės atėmimu iki gyvos galvos; pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (dėl J. S. nužudymo) – laisvės atėmimu iki gyvos galvos; pagal BK 165 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu, paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnes ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 5 dalimis, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos vienerių metų septynių mėnesių ir penkių dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

O. P. pagal BK 149 straipsnio 1 dalį išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Baudžiamoji byla pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir BK 179 straipsnio 3 dalį nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Iš O. P. priteista: L. N. – 3460 Lt turtinei ir 15 000 Lt neturtinei žalai, J. R. – 3500 Lt turtinei žalai, R. Š. – 3650 Lt turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas K. M., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Albino Sirvydžio pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

O. P. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudė J. J. A., gimusią 1929 m., o būtent: 2010 m. vasario 10 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Kėdainių r., (duomenys neskelbtini), dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą pagrobti auksą, atvažiavo pas savo sugyventinės L. R. krikšto mamą J. J. A. ir sulaukęs tinkamo momento, kai nukentėjusioji pasilenkė, griebęs nuo kėdės šaliką tyčia juo aprišo nukentėjusiajai kaklą užverždamas mazgą, nuo to nukentėjusioji nugriuvo ant grindų ir vietoje mirė nuo uždusimo suspaudus kaklą šaliku; po to O. P., tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, kraustė namus ieškodamas aukso ir iš virtuvės pagrobė neturinčią materialios vertės dėžutę skalbimo miltelių „Tide“, iš šaldytuvo – neturinčių materialios vertės maisto produktų, iš svetainės nuo sekcijos – neturintį materialios vertės pyragą – šakotį.

O. P. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio tyčia itin žiauriai nužudė A. B., gimusį 1972 m., o būtent: 2010 m. kovo mėnesį, iš 7 į 8 d. naktį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su A. B. metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia itin žiauriai sudavė pastarajam ne mažiau kaip 19 smūgių kirvio pentimi bei kumščiais į galvą, galūnes ir kitas kūno vietas, padarydamas A. B. daugybines kraujosruvas, sumušimus, kaulų lūžius, kairio skruosto skruostikaulio lūžį, apatinio žandikaulio lūžius, kairės pusės viršutinio žandikaulio gomurinės ataugos skeveldrinį lūžį, muštinę kiaurinę žaizdą viršutinėje lūpoje su kairės pusės viršutinio žandikaulio gomurinės ataugos skeveldriniu lūžiu, paliežuvio kaulo lūžį, muštinę žaizdą iš kairio momens ir kaktos srities su kaktikaulio įspaustiniu lūžiu, galvos smegenų kietojo dangalo plyšimu, galvos smegenų sumušimu su kraujo išsiliejimais po galvos smegenų dangalais, kairio smilkinio srities sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu, kraujosruva galvos minkštuose audiniuose, įspaustiniu smilkinkaulio lūžiu, pereinančiu į kaukolės pamatą, galvos smegenų sumušimu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais smegenų dangalais, dėl to nukentėjusysis A. B. nuo galvos smegenų sumušimo su daugybiniais kaukolės lūžiais, tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, kraujavimu į kvėpavimo takus bei skrandį, vietoje mirė.

O. P. nuteistas ir už kitų nusikaltimų padarymą (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 165 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį), tačiau šios Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nuosprendžiu nustatytos bylos aplinkybės su kasaciniu skundu nesusijusios.

Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė Ritos Aliukonienės kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl O. P. išteisinimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (dėl J. J. A. nužudymo) ir dalį dėl O. P. paskirtos bausmės bei nukentėjusiajam J. R. priteisto civilinio ieškinio pakeitimo ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir priimtas nuosprendis neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimų, todėl naikintinas dėl esminių baudžiamojo proceso reikalavimų pažeidimų, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

Kasatorė teigia nesutinkanti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nepakanka duomenų teigti, jog J. J. A. buvo nužudyta, nes nenustatyta, dėl ko ji mirė – nuo lėtinės išeminės širdies ligos ar dėl uždusimo suspaudus kaklą šaliku, t. y. nusikalstamos veikos, nes surinkti ir ištirti byloje įrodymai rodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl O. P. veikos kvalifikavimo. Pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino kiekvieną atskirai, selektyviai, neatskleisdamas jų tarpusavio ryšio, todėl padarė neteisingas išvadas dėl jų visumos įrodomosios reikšmės, pernelyg akcentavo teismo ekspertų duotas skirtingas išvadas dėl J.

J. A. mirties priežasties, bet neatsižvelgė į objektyviąją faktinę aplinkybę, jog J. J. A. lavonas buvo tirtas puvimo stadijoje, todėl ekspertai galėjo nepamatyti stranguliacinės vagos ant kaklo, o rasti bendrieji požymiai būdingi smaugimui ir širdies sutrikimui. Apeliacinės instancijos teismas, anot kasatorės, nepagrįstai nustatė, kad pirmosios instancijos teisme nuteistojo duoti parodymai yra nepaneigti, nes O. P. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino dėl J. J. A. nužudymo, du kartus apie nužudymo aplinkybes davė detalius ir išsamius parodymus, taip pat ir apklausiamas teisme, savo parodymus patvirtino įvykio vietoje, t. y. vienodai nurodė esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kurias patvirtina kiti byloje surinkti duomenys – nukentėjusiojo J.

R. ir liudytojų I. G., L. Š. ir L. R. apklausos. Vėliau nuteistasis O. P. parodymus pakeitė, neigė padaręs jam inkriminuojamus nužudymus, paaiškino, kad save apkalbėjo, norėdamas įgyti pareigūnų nuolankumą, kad turėtų iš to naudos, bei tikėjosi, jog jam leis pasimatyti su sugyventine L. R.. Vertindamas minėtus O. P. parodymus, išteisinamąjį nuosprendį dėl J. J. A. nužudymo priėmęs apeliacinės instancijos teismas, kasatorės nuomone, iš esmės išsamiai ir nešališkai neišnagrinėjęs visų aplinkybių, jų neatskleidęs ir nepalyginęs su visais kitais byloje esančiais įrodymais motyvuotai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

Tuo tarpu apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas, detaliai aptaręs visus bylos įrodymus, atskleidęs jų turinį ir įvertinęs patikimumą bei pakankamumą, padarė motyvuotas išvadas apie tai, kad O. P. pasmaugė J. J. A. šaliku, turėdamas tikslą užvaldyti jos auksą ir pinigus, rasti vertingų daiktų. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad nė vienas asmuo apie J. J. A. nužudymą nieko neįtarė, jokio tyrimo dėl J. J. A. nužudymo nebuvo iki to laiko, kol pats O. P. po sulaikymo apie tai nepapasakojo pareigūnams.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad O. P. teisminio nagrinėjimo metu duotų nekonkrečių parodymų realiai patikrinti neįmanoma, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog O. P. parodymai pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje buvo nuoseklūs, detalūs, kiek įmanoma, buvo tikrinamos visos nuteistojo nurodytos aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai O. P. paskutinius nekonkrečius parodymus vertino kritiškai, kaip pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas atmetė O. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (tiesioginius subjektyvius įrodymus), kaip nepatikimus, nes jų nepatvirtino J. J. A. lavoną tyrusių specialistų išvados, ekspertizės aktas bei juos pateikusių ekspertų paaiškinimai teisme (tiesioginiai objektyvūs įrodymai).

Kasatorė mano, kad tai, jog byloje be apeliacinės instancijos teismo atmestų O. P. pirminių parodymų nebuvo gauta duomenų, tiesiogiai patvirtinančių O. P. kaltę, dar nereiškia, kad byloje esantys netiesioginiai įrodymai praranda savo vertę. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl O. P. kaltės įrodymų nepakankamumo, neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nuosekliai neįvertino visų bylos duomenų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, ir neteisingai įvertino apeliacinės instancijos procese nustatytas bylos aplinkybes, todėl neteisėtai ir nepagrįstai išteisino O. P. dėl J. J. A. nužudymo nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ritos Aliukonienės kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl esminių BPK pažeidimų

Prokurorė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK reikalavimų pažeidimų, sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Skundžiamu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, panaikinus Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nuosprendžio dalį, kuria O. P. buvo nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą už J. J. A. nužudymą, O. P. išteisintas nenustačius, kad jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

BPK 331 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis šio Kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismo, kaip ir pirmosios instancijos teismo, nuosprendžio turiniui taikomos BPK 305 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, reikalaujančios, kad išteisinamajame nuosprendyje būtų išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų vertinimo motyvai, teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo (BPK 305 straipsnio 3 dalies 2–4 punktai). Be to, pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, turi nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas nuostatas teisėjai įrodymų vertinimą privalo grįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tik laikantis BPK reikalavimų nustačius teisinę reikšmę turinčias faktines aplinkybes, galimas tinkamas baudžiamojo įstatymo taikymo klausimų išsprendimas, taigi ir teisingo nuosprendžio priėmimas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas minėtų BPK nuostatų nesilaikė, padarė esminių jų pažeidimų ir tai lėmė neteisingo nuosprendžio dėl O. P. išteisinimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (dėl J. J. A. nužudymo) priėmimą.

Pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje analizuodamas teisiamajame posėdyje išnagrinėtus duomenis, kaltinamojo O. P. kaltę dėl J. J. A. nužudymo grindė kaltinamojo O. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, specialisto išvadomis Nr. M 25/10 (12), Nr. KM 133/10 (01) ir ekspertizės aktu Nr. EKM 28 (115)/12 (01), nukentėjusiojo J. R., liudytojų L. R., L. Š., I. G. ir teismo medicinos eksperto J. M. P. parodymais. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas O. P. pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teigdamas, kad prisipažino nužudęs J. J. A. tikėdamasis pasimatyti su L. R., kai bus atliekamas parodymų patikrinimas vietoje, tačiau pirmosios instancijos teismas nesivadovavo šiais parodymais ir vertino juos kaip gynybinę versiją, nes ikiteisminio tyrimo metu O. P. parodymai dėl J. J. A. nužudymo nesikeitė ir buvo nuoseklūs (tiek duoti Vilniaus apskrities VPK NTV Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyr. tyrėjai N. L., tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek ir parodymų patikrinimo vietoje), jų pagrįstumas buvo vertinamas patikimumo aspektu su byloje esančiu įrodymų visetu. Teismo išvados apie tai, kodėl remiamasi ikiteisminio tyrimo metu, o ne pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje nuteistojo O. P. duotais parodymais, yra tinkamai motyvuotos ir pagrįstos. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno jų tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus kaip visumą.

Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką dėl įrodymų vertinimo ir šie pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė šiam teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, atliko įrodymų tyrimą apklausiant nuteistąjį O. P.. Nors po atlikto įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teismas naujų įrodymų nesurinko bei nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų ir priimtos išteisinamojo nuosprendžio išvados, pagrįstos tais pačiais įrodymais, kuriais pagrįstas ir pirmosios instancijos apkaltinamasis nuosprendis, tačiau apeliacinės instancijos teismas padarė visiškai priešingas išvadas ir konstatavo, kad byloje nėra patikimų ir neginčijamą įrodomąją vertę turinčių įrodymų, jog padaryta nusikalstama veika ir O.

P. nužudė J. J. A.. Teismas patikėjo O. P. versija (kad jis save apkabėjo), motyvuodamas tuo, kad O. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai (specialistų išvados, ekspertizės aktas, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai), t. y. suteikė prioritetą vienai įrodymų rūšiai – tiesioginiams įrodymams, kurie tiesiogiai patvirtintų, kad nuteistasis O. P. buvo įvykio vietoje ir nužudė J. J. A.. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę ir yra įrodinėjimo proceso elementai, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, be to, visais atvejais gauti duomenys vertintini bendrajame bylos duomenų kontekste. Bylos duomenys (J. R., I. G., L. Š. ir L. R. parodymai apie J. J. A. gyvenimo būdą, sveikatos būklę, O. P. santykius su J. J. A., O. P. elgesį bei L. R. netikėtai atneštą šakotį, skalbimo miltelius ir kt.) yra susiję nuoseklia ir logiška grandine, tačiau apeliacinis instancijos teismas atmetė šiuos parodymus, konstatuodamas, kad šių duomenų nepakanka pripažinti O.

P. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Todėl apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas dėl O. P. kaltės neįrodytumo yra neišsamus, atliktas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, teikiantis pagrindą spręsti, kad buvo sureikšmintos kai kurios byloje nustatytos aplinkybės nekreipiant dėmesio į byloje surinktų įrodymų visetą. Apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino kiekvieną atskirai, selektyviai, neatskleisdamas jų tarpusavio ryšio, todėl padarė neteisingas išvadas dėl jų visumos įrodomosios reikšmės, pernelyg akcentavo teismo ekspertų duotas skirtingas išvadas dėl J.

J. A. mirties priežasties, todėl neteisėtai ir nepagrįstai išteisino O. P. dėl J. J. A. nužudymo nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti O. P. išteisinimo motyvai neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 3 dalies 2–4 punktų ir 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes šios instancijos teismas nuosprendyje pateikė tik bendrojo pobūdžio išvadas dėl įrodymų visumos vertinimo, tačiau nenurodė motyvų dėl konkrečių įrodymų ir aplinkybių, kuriomis pirmosios instancijos teismas pagrindė O. P. kaltę nužudžius J. J. A..

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas O. P. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (dėl J. J. A. nužudymo), padarė esminius BPK pažeidimus, todėl yra BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 dalyje nurodytas pagrindas panaikinti šio teismo nuosprendžio dalį dėl O. P. išteisinimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (dėl J. J. A. nužudymo) ir nukentėjusiajam J. R. priteisto civilinio ieškinio pakeitimo, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.

Dėl O. P. paskirtos bausmės už A. B. nužudymą

Vilniaus apygardos teismas pripažinęs O. P. kaltu dėl A. B. itin žiauraus tyčinio nužudymo, paskyrė jam už šią nusikalstamą veiką laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs O. P. apeliacinį skundą ir išteisinęs jį pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (dėl J. J. A. nužudymo), padarė išvadą, kad O. P. už A. B. nužudymą, t. y. pripažintą įrodyta pirmą smurtinę nusikalstamą veiką, Vilniaus apygardos teismo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė yra per griežta, todėl šią nuosprendžio dalį pakeitė ir paskyrė O. P. už A. B. nužudymą laisvės atėmimo bausmę dvidešimčiai metų.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas pripažinęs O. P. kaltu dėl A. B. itin žiauraus tyčinio nužudymo, paskirdamas jam už šią nusikalstamą veiką laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tinkamai įvertino O. P. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo asmenybę ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei nepažeidė BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatų, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl O. P. paskirtos bausmės pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (dėl A. B. nužudymo) naikintina paliekant galioti pirmosios instancijos teismo O. P. už A. B. nužudymą paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nuosprendžio dalį dėl O. P. išteisinimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (dėl J. J. A. nužudymo) ir dalį dėl nukentėjusiajam J. R. priteisto civilinio ieškinio, dėl O. P. paskirtos bausmės (dėl A. B. nužudymo) ir dėl bausmių subendrinimo pakeitimo ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nuosprendį be pakeitimų.

Teisėjai Viktoras Aidukas

Aldona Rakauskienė

Albinas Sirvydis