AS-143-273-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS143-273/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00135-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 57; 60 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Šiaulių tardymo izoliatoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl drausminės nuobaudos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Šiaulių apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo G. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2011 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 25/04-69 „Dėl suimtojo nubaudimo“ panaikinimo.

2013 m. gruodžio 17 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai – teisėjams Žanui Kubeckui, Laisvutei Kartanaitei ir Marytei Švažienei. Pareiškėjas nušalinimo pareiškimą motyvavo tuo, kad teisėjų kolegija neleido jam susipažinti su byla, teisėjas Ž. Kubeckas pasakė, kad byla praktiškai išnagrinėta, šaukime į teismo posėdį tik nurodyta, kad byla dėl nuobaudos panaikinimo, tačiau nėra nurodyta, dėl kokios nuobaudos (kada ir kieno paskirtos), teisėjai, padarydami 10 minučių teismo posėdžio pertrauką, nepaklausė pareiškėjo, ar jam užteks 10 minučių, taip pat sugrįžę į teismo salę jo nepaklausė, ar spėjo susipažinti su byla. Nurodė, kad reiškia nušalinimą visam teismui, kadangi byla dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus kaltės vilkinama apie metus, nėra užtikrinamas jo dalyvavimas teismo posėdžiuose, teismas neskiria baudų atsakovui, todėl yra šališkas.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareikštu nušalinimu, nes jis yra nepagrįstas.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjo pareikštą nušalinimą teisėjų kolegijai; paskyrė pareiškėjui 2 500 Lt baudą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 47, 471 str., 84 str. 2 d., 105, 106 str.).

Teismas, spręsdamas nušalinimo klausimą, rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2001 m. vasario 12 d. nutarimu, ABTĮ 47 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, Europos Žmogaus Teisių Teismo 1989 m. gegužės 24 d. sprendimu byloje Hauschildt prieš Daniją, 2000 m. spalio 10 d. sprendimu byloje Daktaras prieš Lietuvą, 2005 m. gegužės 1 d. sprendimu byloje Indra prieš Slovakiją, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A62-2974/2011, 2012 m. kovo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P520-91/2012.

Pažymėjo, jog teisėjas gali būti nušalinamas ar nusišalinti nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo. Pareiškėjas pareiškė nušalinimą teisėjams, kadangi jam nebuvo leista susipažinti su byla. Teismas nurodė, kad pareiškėjui teismo šaukimas atvykti į Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. posėdį pasirašytinai buvo įteiktas 2013 m. lapkričio 8 d. Šaukime nurodytas bylos numeris, nurodyta, jog bus nagrinėjama byla dėl drausminės nuobaudos panaikinimo.

Pareiškėjui pasirašytinai įteiktas teismo šaukimas atitinka ABTĮ 74 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas, nuo 2013 m. lapkričio 8 d. žinodamas apie paskirtą teismo posėdžio datą ir laiką, turėjo galimybę iki jo pateikti teismui prašymą dėl susipažinimo su bylos medžiaga, tačiau tokių prašymų Šiaulių apygardos administraciniame teisme nebuvo gauta. Be to, administracinė byla jau buvo iš esmės nagrinėta keliuose teismo posėdžiuose, kurių metu šalys pasisakė, buvo apklausti liudytojai, pareiškėjas, todėl, teismo nuomone, pareiškėjo argumentas, kad jis nėra susipažinęs su bylos medžiaga, yra nepagrįstas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareikštas nušalinimas bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai grindžiamas išimtinai atliktais procesiniais veiksmais, teismo šaukimo turinio neatitikimu pareiškėjo norams, tai nėra tos aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančių teisėjų nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, jog teisėjų kolegija yra šališka, suinteresuota bylos baigtimi.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytas nušalinimo pagrindas nėra numatytas ABTĮ 47 straipsnyje. Be to, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos ir kitokiomis aplinkybėmis, keliančiomis abejones teisėjų kolegijos nešališkumu. Teisėjai neturi jokio suinteresuotumo šios bylos baigtimi.

Teismas pažymėjo, jog ABTĮ 84 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 5 000 Lt baudą. Piktnaudžiavimas nušalinimo teise pasireiškia ne tik kaip pakartotinai, dėl tų pačių faktų reiškiami nepagrįsti nušalinimai teisėjui (teismui), bet ir kaip nušalinimai, kurie reiškiami apskritai nesant įstatyme numatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių. Šiaulių apygardos administraciniame teisme administracinė byla jau buvo nagrinėjama iš esmės ne viename teismo posėdyje, buvo apklaustos šalys, liudytojai, pareiškėjas. ABTĮ 47 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nustatyta, kad nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus bylą nagrinėti iš esmės. Teismo posėdžio metu teisėjų kolegijos pirmininkas teisėjas Ž. Kubeckas pareiškėjo paklausė, ar jis reiškia nušalinimą teisėjų kolegijai, pareiškėjas nurodė, jog nereiškia. Tačiau vėliau nušalinimą pareiškė remdamasis aplinkybėmis, kurias jau žinojo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, t. y. teismo šaukimo turiniu, bylos vilkinimu, neskyrimu baudų atsakovui, bylos medžiagos nežinojimu. Kadangi pareiškėjas, reikšdamas nušalinimą teisėjų kolegijai, nenurodė nei vieno ABTĮ 47 straipsnyje nustatyto pagrindo ar aplinkybių, kurios keltų abejonių teisėjų nešališkumu, nepagrįstą nušalinimą reiškia piktindamasis teismo šaukimo turiniu, negalėjimu susipažinti su bylos medžiaga, nušalinimą pareiškė, kai nušalinimo klausimas jau buvo išspręstas ir buvo sprendžiami šalių prašymai, nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų žinojęs sprendžiant nušalinimo klausimą ir dėl jų nušalinimo teisėjų kolegijai nereiškė, teismas konstatavo, kad pareiškėjas piktnaudžiauja nušalinimo teise ir jam skirtina 2 500 Lt bauda.

Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nušalinti teisėjų Ž. Kubecko, L. Kartanaitės ir M. Švažienės nuo bylos nagrinėjimo nėra pagrindo, todėl pareiškėjo pareikštas nušalinimas teisėjų kolegijai atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas sufalsifikavo jo nušalinimo pareiškimą. Nušalinimą reiškė dėl to, kad teisėjai, skirdami 10 minučių susipažinti su byla, elgėsi šališkai. Teismas, manydamas, kad nušalinimas nepagrįstas, paskyrė 2 500 Lt baudą. Yra nuteistas ir tokios sumos neturi. Be to, prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar ABTĮ 84 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Konstitucijos 21 straipsnio 2, 3 dalims, nes už nušalinimą skiriamos 5 000 Lt baudos.

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas aktyviai dalyvauja gausiose jo paties inicijuojamuose administracinių bylų ir kituose teisminiuose procesuose, todėl darytina prielaida, jog jam turėtų būti gerai žinomos procesą reglamentuojančios teisės normos, jų reikšmė ir baudos už piktnaudžiavimą procesu. Piktnaudžiavimas nušalinimo teise pasireiškia ne tik kaip pakartotinai, dėl tų pačių faktų reiškiami nepagrįsti nušalinimai teisėjui (teismui), bet ir kaip nušalinimai, kurie reiškiami apskritai nesant įstatyme numatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių, nesilaikant teismo posėdžio tvarkos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo nuomone, darytina išvada apie pareiškėjo objektyviai nesąžiningą veikimą administraciniame procese, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacijos dalykas – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarties dalis skirti pareiškėjui 2 500 Lt baudą. Ši bauda pareiškėjui paskirta už piktnaudžiavimą nušalinimo teise.

ABTĮ 84 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise. ABTĮ 84 straipsnio 2 dalis numato, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 1 000 Lt, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 2 000 Lt už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį. Nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 5 000 Lt baudą. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties skirti baudą gali būti duodamas atskirasis skundas.

Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas sufalsifikavo jo nušalinimo pareiškimą. Pagrindinis argumentas pareikšti nušalinimą buvo nepakankamas teismo nustatytas laikas susipažinti su byla, tačiau pareiškėjas nušalinimą motyvavo ir kitais teismo aptartais argumentais. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo pareiškėjo nurodytus argumentus ir pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas piktnaudžiauja nušalinimo teise. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia išvada. Nagrinėjamu atveju svarstytinas klausimas dėl pareiškėjui paskirtos baudos dydžio. Pagal paminėtas teisės normas, maksimali nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismo skirtina bauda – 5 000 Lt. Iš bylos matyti, kad už piktnaudžiavimą nušalinimo teise 2013 m. gruodžio 17 d. teismo posėdyje pareiškėjas buvo nubaustas tris kartus. Aptariama 2 500 Lt bauda chronologiškai paskirta pirmoji. Teismo vertinimu, tokia bauda yra nepagrįstai didelė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis keistina, skiriant pareiškėjui 500 Lt baudą.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl ABTĮ 84 straipsnio 2 dalies konstitucingumo (ABTĮ 4 str. 2 d.).

Esant tokioms aplinkybėms, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarties dalis keistina.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutarties dalį pakeisti: vietoje pareiškėjui G. K. paskirtos 2 500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) baudos skirti jam 500 Lt (penkis šimtus litų) baudą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė