A-143-1248-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A143-1248/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00632-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 33.3; 58

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. O. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas J. O. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (I t., b. l. 1–2), kurį patikslino (I t., b. l. 177–180), į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2013 m. gegužės 14 d. pranešimą Nr. KV-(10.6.1E)-277 apie suteikiamą paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“;

2) įpareigoti Agentūrą išmokėti jam pagal 2009 m. birželio 15 d. pateiktą paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ (reg. Nr. 2NV-PR-09-1-001542-PR001) (toliau – ir Paraiška) 2012 m. priklausiusią paramą;

3) priteisti iš Agentūros 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo jam pagal Paraišką 2012 m. priklausiusios paramos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

4) priteisti iš Agentūros 100 Lt sumokėtą žyminį mokestį.

Pareiškėjas nurodė, kad Agentūra nepagrįstai nustatė, jog 2012 m. spalio 1 d. kompleksinės patikros metu jis nesilaikė kompleksinės paramos reikalavimų ir padarė geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (toliau – ir GAAB) pažeidimų. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytais pažeidimais. Nurodė, kad 2011 m. gegužės mėn. paminėtas žemės sklypas buvo nuganytas, todėl atsakovas nepagrįstai nustatė, jog jis pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 patvirtinto Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo (toliau – ir Aprašas) 1.2 punktą. Pareiškėjo nuomone, jei ir būtų nustatytas pažeidimas, jo įvertinimas kaip sunkaus yra nepagrįstas. Jis nebuvo informuotas apie paminėto sklypo patikrinimą, todėl negalėjo teikti atsakovui paaiškinimų bei nurodyti jo valdomo sklypo ribų. Tikėtina, kad atsakovas patikrinimo metu galėjo tikrinti jam nepriklausančio sklypo dalį arba jam priklausančio sklypo dalį kartu su nepriklausančio sklypo dalimi. Nors nuganymą nustatantis faktas yra gyvulių išmatos, tačiau paminėtame žemės sklype ganėsi avys, kurių išmatų nebeįmanoma aptikti po kelių mėnesių. Atsakovo darytos nuotraukos patvirtina, kad žolė paminėtame žemės sklype nėra tolygiai išaugusi, tai patvirtina, jog pievose ganėsi gyvuliai. Pabrėžė, kad leidžiama palikti lauke medelius kraštovaizdžio tikslais. Be to, šis sklypas pakartotinai 2 kartus buvo patikrintas 2011 m. rudenį (patikrinimas dėl deklaruotų plotų atitikimo ir bendras visų sklypų patikrinimas), jokių pažeidimų jame nenustatyta, todėl jam nepagrįstai pritaikytos sankcijos. Atsakovas neatsižvelgė į tai, kad jis 2011 m. turėjo ne tik avių, bet ir 11 galvijų bei 8 arklius (1 arklys nebuvo įtrauktas į duomenų bazę). Akcentavo, kad turi pakankamai gyvulių, jog galėtų deklaruoti 159,03 ha nuganomą plotą, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo teigti, kad jo deklaruojami laukai galėjo būti nenuganyti.

Pareiškėjas teigė, kad atsakovas, 2011 m. gruodžio 21 d. atlikęs patikrą, nenurodė, kokie konkretūs Aprašo 1.2 punkto pažeidimai buvo nustatyti šiuose laukuose: 1) kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini) (pažeidimas vertinamas kaip nesunkus, nenuolatinės trukmės, didelio masto); 2) kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini) (pažeidimas vertinamas kaip sunkus, nenuolatinės trukmės, didelio masto); 3) kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini) (pažeidimas vertinamas kaip nesunkus, nenuolatinės trukmės, didelio masto). Nenurodžius konkrečių pažeidimų paminėtuose žemės sklypuose, pareiškėjas neigė, kad iš viso buvo kokių nors pažeidimų. Kadangi jis nežino konkrečių pažeidimų, nesutikimą grindė bendro pobūdžio motyvais.

Pareiškėjas nesutiko ir su atsakovo nustatytais Aprašo 1.3 punkto reikalavimų pažeidimais, nustatytais šiuose laukuose: 1) kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini); 2) kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini); 3) kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini); 4) kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini); 5) kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyti pažeidimai buvo įvertinti kaip mažo masto, nesunkūs, nenuolatinės trukmės. Pabrėžė, kad žolė paminėtuose žemės sklypuose buvo sumulčiuota, t. y. buvo susmulkinta ir tolygiai paskleista. Šiuose laukuose buvo ganyklos, kurios buvo sutvarkytos po ganymo, tačiau atsakovas neįvertino šios aplinkybės, todėl nepagrįstai nustatė pažeidimus.

Pareiškėjas nesutiko ir su atsakovo 2012 m. spalio 1 d. atliktos Paraiškos duomenų patikros vietoje nustatytais Aprašo 1.2 punkto reikalavimų pažeidimais šiuose žemės sklypuose: kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiuose laukuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nes paminėti laukai buvo nušienauti, todėl neaišku, dėl kokių priežasčių atsakovas nustatė pažeidimus. Jis turi nušienavimo faktą patvirtinančias nuotraukas. Šį faktą taip pat gali patvirtinti ir liudytojai. Be to, iš šių metų plano (žemės sklypų deklaravimo programos) matyti, kad praeitais metais paminėti sklypai buvo nušienauti. Pabrėžė, kad nedelsdamas informavo atsakovą, jog nesutinka su paminėtuose žemės sklypuose nustatytais pažeidimais, kadangi jie neatitinka tikrovės, tačiau atsakovas nereagavo į pranešimą.

Pareiškėjas nurodė, kad yra apskundęs visus nustatytus pažeidimus Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-730-561/2013. Paaiškino, kad atsakovas pagal 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. BR6-2088190 už paminėtus pažeidimus jam pritaikė 15 proc. sankciją, pagal 2013 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. BR6-2088882 už paminėtus pažeidimus – 45 proc. sankciją. Pažymėjo, kad pažeidimai, nustatyti 2010 m. rugpjūčio 17 d., 2010 m. gruodžio 29 d. bei 2011 m. sausio 10 d. patikrinimo metu, yra taip pat nepagrįsti, todėl atsakovas neturi pagrindo jais remtis, nustatydamas bei didindamas sankcijas už 2012 m. Pareiškėjo nuomone, jis už tuos pačius pažeidimus yra baudžiamas kelis kartus, o patys pažeidimai yra nustatyti nepagrįstai, todėl jam pagal sprendimą taikomos sankcijos yra nepagrįstos ir neteisėtos.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 12–16; II t., b. l. 29–33) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas dėl 2011 m. rugpjūčio 31 d. patikros rezultatų paaiškino, kad Agentūra, pakartotinai išnagrinėjusi 2011 m. rugpjūčio 31 d. patikros rezultatus, 2011 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. BRK-(11.13)-8208 „Dėl atsakymo į prašymą“ nurodė, jog 2011 m. rugpjūčio 31 d. patikra buvo atlikta tinkamai ir nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pažymėjo, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatyta jokių gyvulių buvimo jame ir ganymo požymių. Be to, nustatė, kad pareiškėjo laikomų ūkinių gyvūnų skaičius 2011 m. rugpjūčio 31 d. buvo mažesnis nei 0,2 SG/ha (nustatyta 0,166 SG/ha). Pažeidimas įvertintas kaip sunkus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 patvirtintos Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos (toliau – ir Metodika) 1 priedu. Pareiškėjo pieva nebuvo sutvarkyta iki rugpjūčio 1 d., todėl 2011 m. rugpjūčio 31 d. patikros metu nustatytas pažeidimas nustatytas ir įvertintas teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjo teiginiai, kad vėliau (2011 m. gruodžio 21 d.) tikrinant kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantį lauką Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo rasta pažeidimų, nepaneigia fakto, jog 2011 m. rugpjūčio 31 d. patikros metu laukas buvo blogos agrarinės būklės, buvo nesilaikyta Aprašo 1.2 punkte nustatytų reikalavimų (kad laukas turi būti nuganytas arba nušienautas iki rugpjūčio 1 d.), ir tai užfiksuota kompleksinės paramos reikalavimų patikros vietoje ataskaitoje Nr. 11-1005971461-D5-1, kuri pareiškėjui buvo pateikta su 2011 m. spalio 10 d. pranešimu Nr. 437. Pabrėžė, kad pareiškėjo teiginys, jog Agentūra neatsižvelgė į jo turimų gyvulių skaičių, nepagrįstas jokiais įrodymais ir yra atmestinas, nes Agentūra, skaičiuodama SG/ha santykį, atsižvelgė į 2011 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjo turėtą sąlyginį gyvulių skaičių.

Atsakovas dėl 2011 m. gruodžio 21 d. patikros metu nustatytų neatitikimų nurodė, kad 2013 m. gegužės 14 d. sprendime yra nurodyta, jog kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini), kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini), kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas Aprašo 1.2 punkto, kuriame teigiama, kad „ganyklas arba pievas, taip pat daugiametes ganyklas arba pievas iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d. bent kartą nuganyti arba ne rečiau kaip kartą per metus (iki rugpjūčio 1 d.) nušienauti“, pažeidimas. Pabrėžė, kad 2013 m. gegužės 14 d. sprendime vartojamas GAAB2 trumpinys, todėl akivaizdu, kad šio reikalavimo pažeidimo nustatymas reiškia, jog paminėtuose laukuose rastos nenuganytos ir nešienautos pievos. Pabrėžė, kad pažeidimai buvo užfiksuoti kompleksinės paramos reikalavimų patikros vietoje ataskaitoje Nr. 11-1005971461-D5-2.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad nenurodė, kokie konkretūs pažeidimai buvo padaryti paminėtuose žemės sklypuose. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2012 m. sausio 16 d. paaiškinime teigė, jog 2011 m. gruodžio 21 d. patikros metu nustatyti trūkumai pašalinti, kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantis laukas Nr. (duomenys neskelbtini) „nušienautas pilnai“, taip akivaizdžiai pripažindamas, kad pažeidimai, nurodyti patikros vietoje ataskaitoje Nr. 11-1005971461-D5-2, buvo padaryti ir jis juos pašalino jau po patikros. Pareiškėjo teiginys, kad pažeidimų šiuose laukuose apskritai nebuvo, yra visiškai nepagrįstas.

Pareiškėjo teiginys, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini), kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini), kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini) ir kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini) žolė buvo susmulkinta ir tolygiai paskleista, yra visiškai nepagrįstas. Nurodė, kad paminėtuose laukuose buvo nustatytas Aprašo 1.3 punkto („šienas ar žalioji masė ganyklose arba pievose, taip pat daugiametėse ganyklose arba pievose turi būti sutvarkyta (išvežta iš lauko; žalioji masė šienavimo metu susmulkinta ir tolygiai paskleista ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose; šienas sudėtas į kūgius arba lauke paliekamas supresuotas šienas) iki kiekvienų metų rugpjūčio 1 d.“) nesilaikymo atvejis. Nustatytas pažeidimas užfiksuotas 2011 m. gruodžio 21 d. patikros metu padarytose nuotraukose, kuriose matyti, kad iš laukų šienas neišvežtas (paliktas eilėse), nesusmulkintas ir nepaskleistas tolygiai. Be to, pareiškėjas 2012 m. sausio 16 d. paaiškinime neskundė nustatytų Aprašo 1.3 punkto pažeidimų, patvirtindamas, kad jie 2011 m. gruodžio 21 d. patikros metu buvo.

Atsakovas dėl 2012 m. spalio 1 d. patikros metu nustatytų neatitikimų nurodė, kad šios patikros metu buvo nustatyta, jog kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini) ir kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo laikomasi Aprašo 1.2 punkte nustatyto reikalavimo. Pažymėjo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su paminėtos patikros rezultatais, su 2012 m. spalio 19 d. ir 2012 m. lapkričio 28 d. raštais kreipėsi į Agentūrą, kuri 2012 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. BR6-11718 atsakė, jog 2012 m. spalio 1 d. patikros metu pažeidimai nustatyti teisingai ir, remiantis Patikros ataskaitos duomenimis bei nuotraukomis, nekyla abejonių, jog jie užfiksuoti būtent pareiškėjo deklaruotuose laukuose.

Atsakovas dėl pritaikytos 45 procentų dydžio kompleksinio paramos susiejimo sankcijos nurodė, kad pritaikyta tokio dydžio sankcija dėl to, jog pareiškėjo valdoje buvo nustatyti pakartotiniai netyčiniai GAAB2 reikalavimo nesilaikymo atvejai. Taikomos sankcijos dydis grindžiamas tuo, kad iš 3 dauginama sankcija, taikyta 2011 m. už pakartotinį netyčinį GAAB2 pažeidimą. 2011 m. pareiškėjui pritaikyta 15 proc. kompleksinio paramos susiejimo sankcija buvo padauginta iš 3 (15 proc. x 3 = 45 proc.). Pabrėžė, kad sankcija pritaikyta vadovaujantis Metodikos 16 punktu.

Atsakovo nuomone, Agentūros 2013 m. gegužės 14 d. sprendimas yra pagrįstas objektyviais faktais, duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, sprendimas pasirašytas tam įgaliojimus turinčio asmens, patvirtintas institucijos antspaudu, todėl atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus ir panaikinti šio sprendimo nėra pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Žemės ūkio ministerija) atsiliepimu į skundą (II t., b. l. 23–27) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini) Agentūra nenustatė jokių gyvulių buvimo jame ir (ar) ganymo požymių, todėl per 2011 m. rugpjūčio 31 d. patikrą nustatytas pažeidimas nustatytas ir įvertintas teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjo teiginiai, kad paminėtas žemės sklypas pakartotinai 2 kartus buvo patikrintas 2011 m. rudenį (patikrinimas dėl deklaruotų plotų atitikimo ir bendras visų sklypų patikrinimas) ir jokių pažeidimų jame nenustatyta, nepaneigia fakto, jog 2011 m. rugpjūčio 31 d. patikros metu laukas buvo blogos agrarinės būklės, t. y. buvo nesilaikyta Aprašo 1.2 punkto reikalavimų (kad laukas turi būti nuganytas arba nušienautas iki rugpjūčio 1 d.).

Pažymėjo, kad per 2011 m. gruodžio 21 d. pareiškėjo valdoje atliktą patikrą nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė Aprašo 1.2 ir 1.3 punktų reikalavimų. Aprašo 1.3 punkto nesilaikymo atvejis buvo užfiksuotas 2011 m. gruodžio 21 d. patikros metu padarytose nuotraukose, iš kurių matyti, kad iš paminėtų laukų šienas neišvežtas, nesusmulkintas ir nepaskleistas tolygiai, todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Nurodė, kad apie per 2012 m. spalio 1 d. atliktą patikrą nustatytus neatitikimus pareiškėjas buvo informuotas Agentūros 2012 m. spalio 3 d. pranešimu Nr. BRK-395, prie kurio buvo pridėta patikros ataskaitos Nr. 12-1005971461-D5-1 kopija. Agentūra šiuose laukuose nenustatė jokių gyvulių buvimo ir (ar) ganymo požymių. Akcentavo, kad 2011 m. rugpjūčio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 21 d. bei 2012 m. spalio 1 d. patikrų metu pažeidimai nustatyti ir įvertinti teisėtai bei pagrįstai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimu (II t., b. l. 148–160) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo apie suteikiamą paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą Nr. KV-(10.6.1E)-277 „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas neigia per 2011 m. rugpjūčio 31 d., 2011 m. gruodžio 21 d. ir 2012 m. spalio 1 d. patikras nustatytus pažeidimus ir nesutinka su Agentūros pritaikytu sankcijos dydžiu.

Teismas, spręsdamas bylą, vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9, 42.2.2, 42.2.3, 451, 46 punktais, Aprašo 1.2, 1.3 punktais.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nesutinka su 2011 m. rugpjūčio 31 d. patikros metu nustatytu Aprašo 1.2 punkto pažeidimu. 2011 m. rugpjūčio 31 d. patikros metu nustatyta, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjas deklaravo 3,23 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos-pievos (5 m. ir daugiau)), nebuvo laikomasi Aprašo 1.2 punkte įtvirtinto reikalavimo, pastabose nurodyta „Nešienauta“. Prie 2011 m. rugpjūčio 31 d. patikros pridėta ir nuotrauka, iš kurios akivaizdžiai matyti, kad pieva yra nenušienauta.

Tokia pieva negali būti laikoma ir nuganyta, nes nematyti jokių išguldytos ar nuėstos žolės pėdsakų. Pieva netgi atrodo sustabarėjusi, o tai irgi patvirtina, kad pareiškėjas pažeidė Aprašo 1.2 punkto reikalavimą. Teismas sutiko su Agentūra, kad pieva iki rugpjūčio 1 d. nebuvo sutvarkyta (nušienauta ar nuganyta), todėl 2011 m. rugpjūčio 31 d. patikros metu nustatytas pažeidimas nustatytas ir įvertintas teisėtai ir pagrįstai. Pareiškėjo teiginiai, kad vėliau (2011 m. gruodžio 21 d.) tikrinant kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantį lauką Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo rasta pažeidimų, nepaneigė fakto, kad 2011 m. rugpjūčio 31 d. patikros metu laukas buvo blogos agrarinės būklės, t. y. jame nesilaikyta Aprašo 1.2 punkto reikalavimų (kad laukas turi būti nuganytas arba nušienautas iki rugpjūčio 1 d.), ir tai užfiksuota kompleksinės paramos reikalavimų patikros vietoje ataskaitoje Nr. 11-1005971461-D5-1, kuri pareiškėjui buvo pateikta su 2011 m. spalio 10 d. pranešimu Nr. 437.

Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginys, kad Agentūra neatsižvelgė į jo turimų gyvulių skaičių, nepagrįstas įrodymais ir yra atmestinas, nes Agentūra, skaičiuodama SG/ha santykį, atsižvelgė į 2011 m. rugpjūčio 31 d., kai buvo atlikta patikra, pareiškėjo turėtą SG skaičių. Teismas pažymėjo ir tai, kad Agentūra 2012 m. sausio 24 d. rašte Nr. BR6-(2.84)-744 pakartotinai įvertino 2011 m. rugpjūčio 31 d. patikros rezultatus ir nustatė, kad šios patikros metu nebuvo rasta jokių gyvulių buvimo požymių kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, nustatė, kad 2011 m. rugpjūčio 31 d. patikros vietoje dieną pareiškėjo laikytas 25,26 sąlyginių gyvulių turėtas skaičius buvo nepakankamas patvirtinti, jog kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantis laukas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuganytas. Pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. gegužės mėn. ganė gyvulius, nes gyvulių ganymo faktą patvirtina gyvulių buvimo lauke požymiai (ekskrementų liekanos, išguldyta žolė ir pan.) ir pareiškėjo laikomų ūkinių gyvūnų skaičius, kuris turi būti ne mažesnis kaip 0,2 SG/ha.

Tačiau jokių gyvulių buvimo jame ir ganymo požymių nustatyta nebuvo. Pareiškėjas nei Agentūrai, nei teismui nepateikė kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. (duomenys neskelbtini) nuganymą ar nušienavimą pagrindžiančių įrodymų, taigi ir nepaneigė Agentūros nustatytų aplinkybių dėl Aprašo 1.2 punkto pažeidimo. Pareiškėjas iki nustatyto termino turėjo arba nušienauti pievas, arba jas nuganyti, tačiau nors ir teigė, kad turi pakankamą gyvulių skaičių, šio reikalavimo neįvykdė ir neįrodė, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini) pieva buvo nuganyta ar nušienauta.

Šiuo atveju pats pareiškėjas galėjo spręsti, kokiu būdu sutvarkyti deklaruotą lauką. Jokių objektyvių priežasčių, kodėl šio lauko nesutvarkė, nenurodė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas teigė, jog Agentūra ginčijamame sprendime nenurodė, kokie konkrečiai pažeidimai buvo nustatyti 2011 m. gruodžio 21 d. patikros metu. Teismas atmetė šiuos teiginius, nes patikroje dalyvavo ir pats pareiškėjas, jam buvo įteikta kompleksinės paramos reikalavimų patikros vietoje ataskaita Nr. 11-1005971461-D5-2. Šios patikros duomenys detaliai aprašyti ginčijamame sprendime, t. y. kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini), kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini), kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas Aprašo 1.2 punkto pažeidimas.

Pažymėjo, jog pareiškėjo teiginiai iš esmės yra ir prieštaringi: nors skunde teigė, kad nežino, kokie buvo nustatyti pažeidimai, tačiau 2012 m. sausio 16 d. paaiškinime nurodė, kad 2011 m. gruodžio 21 d. patikros metu nustatyti trūkumai pašalinti, kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantis laukas Nr. (duomenys neskelbtini) „nušienautas pilnai“. Teikdamas tokius paaiškinimus, jis pripažino, kad nustatyti pažeidimai buvo padaryti ir jau po atliktos patikros juos pašalino. Tokie prieštaringi paaiškinimai paneigė jo teiginius, kad pažeidimų šiuose laukuose apskritai nebuvo.

Be to, pareiškėjas teigė, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini), kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini), kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini) ir kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini) žolė buvo susmulkinta ir tolygiai paskleista. Paminėtuose laukuose buvo nustatytas Aprašo 1.3 punkto nesilaikymo atvejis.

Šis pažeidimas užfiksuotas ir 2011 m. gruodžio 21 d. patikros metu padarytose nuotraukose, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad iš laukų šienas neišvežtas, guli paliktas eilėse ir, priešingai, nei teigė pareiškėjas, jis buvo nesusmulkintas ir nepaskleistas tolygiai. Taigi pagrįstai buvo nustatytas Aprašo 1.3 punkto pažeidimas. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad nustatyto pažeidimo jis negalėjo pašalinti dėl objektyvių priežasčių. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo teisę ginčyti nustatytus pažeidimus, tačiau jis Agentūrai 2012 m. sausio 16 d. pateikė paaiškinimą, o nustatytų pažeidimų neginčijo; taigi pareiškėjo teiginį, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini), kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini), kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini) bei kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini) žolė buvo susmulkinta ir paskleista tolygiai, t. y. kad Aprašo 1.3 punkto reikalavimo pažeidimo šiuose laukuose nebuvo, teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nesutiko ir su 2012 m. spalio 1 d. patikros metu Aprašo 1.2 punkte nustatyto reikalavimo pažeidimu. Remdamasis pateikta 2012 m. spalio 1 d. patikros ataskaita, teismas nustatė, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjas deklaravo 1,92 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos-pievos (5 m. ir daugiau)), ir kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjas deklaravo 1,77 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos-pievos (5 m. ir daugiau)), nebuvo laikomasi Aprašo 1.2 punkto reikalavimų, t. y. pieva nebuvo nušienauta. Atsakovas 2012 m. rugsėjo 6 d. užfiksavo, kad paminėtame lauke pieva yra nenušienauta, ir 2012 m. rugsėjo 7 d. pareiškėją apie tai informavo. Taigi pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pašalinti šį pažeidimą, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų ir nenurodė Agentūrai bei teismui objektyvių aplinkybių, kodėl nepašalino nustatyto pažeidimo. Pareiškėjas 2012 m. spalio 19 d. raštu Nr. BR5.1-24938 ir 2012 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. BR5.1-28714 kreipėsi į Agentūrą, nesutikdamas su 2012 m. spalio 1 d. patikros rezultatais, teigdamas, kad nustatytų pažeidimų jo deklaruotuose laukuose nebuvo. Agentūra 2012 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. BR6-11718 detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skundo argumentus ir konstatavo, kad 2012 m. spalio 1 d. patikros metu pažeidimai nustatyti teisingai ir, remiantis Patikros ataskaitos duomenimis bei nuotraukomis, nustatyti pažeidimai užfiksuoti būtent pareiškėjo deklaruotuose laukuose. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad patikra buvo atlikta galbūt ne jo laukuose ar Agentūra netiksliai nustatė sklypo ribas, yra tik jo prielaidos, kurioms paneigti nepateikė teismui jokių įrodymų. Teismas neturėjo pagrindo abejoti Agentūros atliktos patikros duomenų teisingumu. Nors pareiškėjas teigė, kad atsakovas nepagrįstai nustatė pažeidimus, tačiau nėra objektyvių duomenų, paneigiančių, kad pareiškėjui pagal 2010 m. paraišką pagrįstai pritaikyta 5 proc. sankcija, o pagal 2011 m. paraišką – 15 proc. sankcija.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nesutiko su pritaikyta 45 proc. dydžio kompleksinio paramos susiejimo sankcija. Teismas vadovavosi Metodikos 2, 7, 13, 131, 16 punktais. Nustatė, kad pareiškėjui pagal 2012 m. paraišką pritaikyta kompleksinio paramos susiejimo sankcija už nustatytą pakartotinį (2010, 2011 ir 2012 m., t. y. trečiaisiais metais) netyčinį Aprašo 1.2 punkto reikalavimo pažeidimą. Pareiškėjui pagal 2010 m. paraišką pritaikyta 5 proc. sankcija, pagal 2011 m. paraišką pritaikyta 15 proc. dydžio sankcija, todėl Agentūra, dar kartą nustačiusi pakartotinį to paties reikalavimo pažeidimo atvejį, pripažino, kad paminėtas reikalavimas pažeistas tyčia, ir taikomos sankcijos dydis apskaičiuojamas dauginant ankstesniais metais už šio reikalavimo pažeidimą apskaičiuotos sankcijos dydį iš 3, neatsižvelgiant į jokius apribojimus ir laikantis Metodikos 16 punkte nustatytų reikalavimų. Teismas sutiko su Agentūra, kad ji pagrįstai pareiškėjui pagal 2012 m. paraišką skirtą pagrindinę tiesioginių išmokų dalį sumažino 45 proc. Šiuo atveju atsakovas, nustatydamas 2012 m. taikomą sankciją, 2011 m. už pakartotinį netyčinį Aprašo 1.2 punkto pažeidimą pareiškėjui pritaikytą 15 proc. sankciją padaugino iš 3 (15 proc. x 3 = 45 proc.). Teismas iš esmės sutiko su Agentūros ginčijamame sprendime išdėstytais argumentais dėl sankcijos dydžio, o pareiškėjo argumentus atmetė kaip niekuo nepagrįstus. Agentūra detaliai ginčijamame sprendime argumentavo, kodėl pareiškėjui pritaikė tokio dydžio sankciją. Metodikos nuostatos Agentūrai suteikia teisę, pakartotinai nustačius netyčinius Aprašo 1.2 punkto reikalavimo nesilaikymo atvejus, pareiškėjui taikytą 2011 m. už pakartotinį netyčinį tokį pažeidimą 15 proc. dydžio kompleksinio paramos susiejimo sankciją dauginti iš 3 ir pareiškėjui pritaikyti 45 proc. dydžio kompleksinės paramos susiejimo sankciją dėl to, kad jo valdoje buvo nustatyti pakartotiniai netyčiniai aptariamo reikalavimo nesilaikymo atvejai. Pareiškėjas nepaneigė Agentūros nustatytų Aprašo 1.2 punkto reikalavimo pažeidimų ir nepagrindė bei nepateikė įrodymų savo teiginiams pagrįsti, kad jis neįvykdė nustatytų įsipareigojimų dėl objektyvių aplinkybių. Teismas atkreipė dėmesį ir į pareiškėjo, teikiant 2012 m. paraišką, III skyriaus „Įsipareigojimai“ 8, 9, 10 punktus.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, padarė išvadą, kad Agentūros 2013 m. gegužės 14 d. sprendimas yra pagrįstas objektyviais faktais, duomenimis ir teisės aktų normomis. Sprendime išdėstytas faktinis ir teisinis pagrindas, pagrįsta, kodėl pareiškėjui paskirta nustatyto dydžio sankcija, sprendimas pasirašytas įgaliojimus turinčio asmens, nurodyta jo apskundimo tvarka. Taigi ginčijamas sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Teismas pažymėjo, jog, atmetus pareiškėjo reikalavimą dėl Agentūros 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo panaikinimo, atmestini ir išvestiniai pareiškėjo reikalavimai, t. y. reikalavimas įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjui pagal 2009 m. birželio 15 d. pateiktą paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ (reg. Nr. 2NV-PR-09-1-001542-PR001) 2012 m. priklausiusią paramą; priteisti iš Agentūros 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo pareiškėjui pagal Paraišką 2012 m. priklausiusios paramos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas, be to, pažymėjo, jog pareiškėjas prašė priteisti iš Agentūros 100 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Kadangi pareiškėjo reikalavimai atmestini, tai, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalimi, jis neįgijo teisės reikalauti išlaidų atlyginimo, todėl prašymo priteisti 100 Lt žyminio mokesčio teismas nepatenkino.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, padarė išvadą, kad ginčijamas Agentūros sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (II t., b. l. 163) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą, taip pat priteisti iš atsakovo 50 Lt už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas neteisingai nustatė, jog jis buvo deklaravęs 152,48 ha ganyklų (pievų) bei daugiamečių ganyklų (pievų), nes jis buvo deklaravęs 108 ha ganyklų (pievų) bei daugiamečių ganyklų (pievų). Todėl teismo nustatytas sąlyginių gyvulių skaičius buvo pakankamas patvirtinti nuganymo faktą (25,26 SG/108 ha = 0,234 SG/ha). 2011 m. turėjo ne tik 120 avių, bet ir 18 galvijų (arklių bei karvių). Vienam galvijui yra priskirtina 10 ha nuganomo ploto (iš viso – 180 ha), o 3 avims – 2 ha nuganomo ploto (iš viso – 80 ha arba 16 SG).

Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2011 m. rugpjūčio 31 d. turėtas gyvulių skaičius buvo nepakankamas patvirtinti, jog kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantis laukas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuganytas. Teismas nurodė, kad jis jokiais įrodymais nepagrindė turimų gyvulių skaičiaus. Tačiau jis prašė teismo išreikalauti iš atsakovo visus duomenis, susijusius su patikrinimais, tarp jų ir turimų gyvulių skaičių patvirtinančius duomenis. Pareiškėjas pažymi, kad apie 2011 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo rezultatus buvo informuotas tik 2011 m. spalio 10 d. pranešimu Nr. 437.

Teigia, jog nuganymą nustatantis faktas yra gyvulių išmatos, tačiau paminėtame žemės sklype 2011 m. gegužės mėn. pabaigoje birželio mėn. pradžioje ganėsi avys, kurių išmatų nebeįmanoma aptikti po kelių mėnesių. Paties atsakovo darytos nuotraukos patvirtina, kad paminėtame žemės sklype žolė nėra tolygiai išaugusi, tai taip pat įrodo gyvulių ganymosi faktą. Teismas nevertino atsakovo darytų nuotraukų, taip pat aplinkybės, kad patikrinimas buvo atliekamas jam nedalyvaujant, o apie jo atlikimą buvo pranešta beveik po dviejų mėnesių, tai žymiai apsunkino jo galimybes įrodyti gyvulių ganymosi faktą.

Dėl paminėtos priežasties atsirado būtinybė įrodinėti avių ganymosi faktą liudytojų parodymais. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra gyvulių augintojas ir nušienautą žolę naudoja kaip pašarą gyvuliams. Žolė yra šienaujama daugiau kaip vieną kartą per metus. Žemės sklypuose esantis šienas negali būti vertinamas kaip pažeidimas, už kurį turi būti taikomos sankcijos. Atsakovui pareikalavus, būtų išvežęs šieną iš nurodytų sklypų, t. y. pašalinęs trūkumus. Prieš 2011 m. gruodžio 21 d. jau buvo nušienavęs bei išvežęs šieną iš žemės sklypų, vėliau tais pačiais metais paminėti veiksmai buvo kartojami, kadangi toks yra technologinis šieno (pašarų gyvuliams) gamybos procesas, kuris negali būti vertinamas formaliai.

Pabrėžia, kad ginčijo nustatytų pažeidimų pagrįstumą, teigdamas, kad atsakovas negali jais vadovautis apskaičiuodamas sankcijas pagal 2009 m. birželio 15 d. pateiktą paraišką.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 168–172) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad ganymo faktą patvirtina gyvulių buvimo lauke požymiai (ekskrementų liekanos, išguldyta žolė ir pan.) ir pareiškėjo laikomų ūkinių gyvūnų skaičius, kuris turi būti ne mažesnis kaip 0,2 SG/ha. Kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugpjūčio 31 d. patikros metu nebuvo nustatyta jokių gyvulių buvimo jame ir ganymo požymių. Pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 31 d. turėtas gyvulių skaičius buvo nepakankamas, kad būtų galima patvirtinti kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. (duomenys neskelbtini) nuganymo faktą. Jokių kitų nuganymą ar nušienavimą pagrindžiančių dokumentų pareiškėjas Agentūrai nepateikė. Pareiškėjo pieva nebuvo sutvarkyta iki rugpjūčio 1 d., todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, kad 2011 m. rugpjūčio 31 d. patikros metu Aprašo 1.2 punkto reikalavimo pažeidimas nustatytas ir įvertintas tinkamai. Pažymi, kad pareiškėjas, 2012 m. sausio 16 d. paaiškinimu kreipdamasis į Agentūrą, akivaizdžiai pripažino, jog pažeidimai, nurodyti patikros vietoje ataskaitoje Nr. 11-1005971461-D5-2, buvo padaryti, ir pareiškėjas šiuos pažeidimus šalino jau po patikros. Todėl tai prieštarauja pareiškėjo nurodytam nesutikimui su 2011 m. gruodžio 21 d. patikros metu nustatytu Aprašo 1.3 punkto reikalavimo pažeidimu. Nustatytas pažeidimas užfiksuotas 2011 m. gruodžio 21 d. patikros metu padarytose nuotraukose. 2012 m. sausio 16 d. paaiškinimu pareiškėjas neapskundė nustatyto pažeidimo, taip patvirtindamas, kad šis pažeidimas 2011 m. gruodžio 21 d. patikros metu buvo nustatytas pagrįstai. Teigia, jog pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti, todėl patenkinti apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 177–180) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas, pasirašydamas 2011 m. paraišką, sutiko, jog Agentūra neįspėjusi gali atlikti patikrą pareiškėjo valdoje. Apie patikros rezultatus pareiškėjas buvo informuotas 2011 m. spalio 10 d. pranešimu Nr. 437. Ganymo faktą patvirtina gyvulių lauke požymiai (ekskrementų liekanos, išguldyta žolė) bei pareiškėjo laikomų ūkinių gyvūnų skaičius, kuris turi sudaryti ne mažiau kaip 0,2 SG/ha. Pažymi, kad Agentūra 2012 m. vasario 21 d. raštu Nr. BR6-(11.13)-1479 atsakė į pareiškėjo 2012 m. sausio 16 d. pranešimą, jog į pareiškėjo paaiškinimą negali būti atsižvelgta, nes jis nepateikė duomenų, įrodančių, kad deklaruoti laukai negalėjo būti sutvarkyti laiku dėl priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamo administracinio ginčo esmė – pareiškėjo nesutikimas su atsakovo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu (atsakovo įvardytu kaip pranešimas) pritaikyti pareiškėjui (paminėtos paramos gavėjui) 45 proc. dydžio sankciją už 2012 m. pagal jo 2012 m. birželio 18 d. pateiktą paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką (toliau – ir 2012 m. Paraiška) bei jo 2012 m. spalio 25 d. suformuotą kasmetinio mokėjimo pažymą Nr. 2NV-PR-09-1-001542-KP004. Nesutikimą su šiuo atsakovo sprendimu pareiškėjas grindžia argumentais, kurie, jo manymu, paneigia atsakovo ginčo sprendime nurodytų Aprašo 1.2 ir 1.3 punktų pažeidimų padarymo faktą (pareiškėjas nurodė teismui įrodomąją galią turinčius argumentus, kurie, jo manymu, paneigia paminėtame atsakovo sprendime padarytų išvadų apie tariamai padarytus Aprašo 1.2 ir 1.3 punktų pažeidimus pagrįstumą). Esant tokiai situacijai, kolegija konstatuoja, kad esminę reikšmę nagrinėjamai bylai turi ne teisės taikymo, o fakto nustatymo klausimas. Tai reiškia, kad lemiamą reikšmę nagrinėjamai bylai turi byloje esančių įrodymų vertinimo klausimas.

Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pirmiausia pažymi, kad paminėtą nesutikimą su atsakovo sprendimu pareiškėjas, be kita ko, grindžia argumentais, skirtais paneigti atsakovo sprendime nurodytus kaip nustatytus 2011 m. rugpjūčio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 21 d. pareiškėjo deklaruotų žemės sklypų patikrų metu Aprašo 1.2 ir 1.3 punktų pažeidimų padarymo faktus, taip pat paneigti jam atsakovo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. BR6-2088190 pritaikytos 15 proc. dydžio sankcijos už 2011 metus pagrįstumą ta prasme, kad šioje byloje ginčijamame sprendime atsakovas, taikydamas tam tikras Metodikos nuostatas, neturėjo pagrindo pritaikyti jam paminėtą 45 proc. dydžio sankciją.

Tačiau kolegija pažymi, kad pareiškėjo šioje administracinėje byloje ginčijamos aplinkybės dėl paminėtų 2011 m. rugpjūčio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 21 d. patikrų išvadų nepagrįstumo, t. y. Aprašo 1.2 ir 1.3 punktų pažeidimų faktų nebuvimo, taip pat šių pažeidimų kvalifikavimas jų sunkumo ir tyčios aspektais bei jų reikšmė, parenkant pareiškėjui 15 proc. dydžio sankciją, yra išaiškintos ir nustatytos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-730-561/2013. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui palikus jį nepakeistą 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-719/2014. Pažymėtina, kad nurodytoje Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-730-561/2013 dalyvavo šios administracinės bylos dalyviai, t. y. tie patys asmenys. Esant tokiai situacijai, kolegija pripažįsta būtina taikyti šioje byloje ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tai reiškia, kad, nagrinėjant šią apeliacinę bylą, susiaurėja pareiškėjo pirmosios instancijos teismui (pastebėtina, kad ir jo apeliaciniame skunde) nurodytų aplinkybių nustatymo ir tikrinimo ribos, t. y. faktinės bylos aplinkybės, sietinos su paminėtų 2011 m. rugpjūčio 31 d. ir 2011 m. gruodžio 21 d. pareiškėjo deklaruotų žemės sklypų patikrų rezultatų teisminiu įvertinimu, laikytinos nustatytomis šioje administracinėje byloje ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies taikymo prasme. Todėl kolegija, konstatuodama, kad šios faktinės aplinkybės, taip pat jų įvertinimas Aprašo 1.2 ir 1.3 punktų bei Metodikos 13 punkto taikymo požiūriu pirmosios instancijos teismo nustatytos ir įvertintos iš esmės teisingai, toliau dėl jų nepasisako.

Pasisakydama dėl bylai reikšmingų kitų faktinių aplinkybių, t. y. aplinkybių, sietinų su 2012 m. spalio 1 d. pareiškėjo deklaruotų žemės sklypų kontrolinės patikros rezultatais, kolegija pažymi, kad, pagal šios patikros ataskaitą, kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjas deklaravo 1,92 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos-pievos (5 m. ir daugiau)), ir kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjas deklaravo 1,77 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos-pievos (5 m. ir daugiau)), nebuvo laikomasi Aprašo 1.2 punkto reikalavimų, t. y. pieva nebuvo nušienauta. Šį faktą patvirtina 2012 m. spalio 1 d. surašytoje ir pareiškėjo pasirašytoje ataskaitoje Nr. 12-10005971461-D5-1 esami ir atsakovo pareiškėjui adresuotame 2012 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. BR6-11718 (atsakyme į pareiškėjo 2012-10-19 bei 2012-11-28 raštuose išsakytus nesutikimo su aptariamoje ataskaitoje padarytomis išvadomis argumentus) nurodyti įrodymai, tarp jų ir fotonuotraukos. Pirmosios instancijos teismas įvertino šiuos įrodymus ir, atsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktų kontrargumentų bendrąjį bei prielaidinį pobūdį, kolegijos manymu, pagrįstai konstatavo ataskaitoje padarytų išvadų pagrįstumą. Šių įrodymų įvertinimo kontekste kolegija, atsižvelgdama į įrodinėjamo dalyko specifiką (kontrolinių laukų būklės fiksavimas 2012-08-01), pažymi, kad pareiškėjo nurodytos įrodinėjimo priemonės (jo darytos nuotraukos ir liudytojų parodymai) negali būti laikomos patikimais įrodymų šaltiniais. Todėl šiuo klausimu pareiškėjo argumentai kolegijos pripažintini bylai nereikšmingais.

Be to, kolegija pažymi, kad paminėtos, pareiškėjo šioje administracinėje byloje skundžiamo atsakovo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo prasme reikšmingos faktinės bylos aplinkybės (aplinkybės, sietinos su 2012-10-01 pareiškėjo deklaruotų žemės sklypų kontrolinės patikros rezultatų nustatymu), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartyje (administracinėje byloje Nr. A662-1763/2014) buvo įvertintos kito, pareiškėjo taip pat apskųsto administraciniam teismui, atsakovo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. BR6-2088882 teisėtumo patikrinimo prasme. Pastarojo (2013-04-26) atsakovo sprendimo priėmimui reikšmingos faktinės aplinkybės iš esmės yra tos pačios, kaip ir faktinės aplinkybės, kuriomis atsakovas pasirėmė, priimdamas šioje administracinėje byloje pareiškėjo skundžiamą 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą. Todėl paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartyje padarytos išvados fakto nustatymo prasme pagal aptartas ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies taikymo taisykles yra reikšmingos ir šiai administracinei bylai. Šiame kontekste pažymėtina, kad nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi buvo patvirtinti paminėtos 2012 m. spalio 1 d. patikros rezultatai, buvo pasisakyta dėl atsakovo atlikto šių rezultatų įvertinimo Aprašo 1.2 punkto taikymo požiūriu bei pareiškėjo pateiktų, iš esmės tų pačių, kaip jo nurodyti šioje administracinėje byloje, argumentų nepagrįstumo.

Pasisakydama dėl pareiškėjui atsakovo parinktos sankcijos dydžio (45 proc.), kolegija, sutikdama su šiuo klausimu pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, pritaria teismo išvadai, kad Metodikos 16 punkto taikymo požiūriu tokia sankcija pareiškėjui paskirta pagrįstai.

Kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo nagrinėti šią apeliacinę bylą žodinio proceso tvarka nepatenkinimo, pažymi, jog aplinkybės, kad byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme dalyvaujant pareiškėjui ir kad teisės taikymo požiūriu ši byla nėra sudėtinga, leido apeliaciniam teismui pasinaudoti ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje jam suteikta diskrecija skirti bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija, patikrinusi bylą, nenustatė kitų, pareiškėjo apeliaciniame skunde nenurodytų, motyvų, sudarančių pagrindą panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu ir 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo J. O. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis