AS-146-327-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. AS146-327/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00312-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja S. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba, Tarnyba), nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. dėl neteisėtai sumažinto pareiginės algos koeficiento susidariusią neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 2 516,81 Lt.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 2 p.), ir išaiškino pareiškėjai, kad ji turi teisę paduoti skundą Kauno apygardos administraciniam teismui.

Teismas vadovavosi ABTĮ 35 straipsniu, kuriame nustatyta, kad skundas paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Įvertinęs pareiškėjos skundo turinį, teismas nustatė, kad ji kreipėsi į teismą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Pareiškėja dirba Viešojo saugumo tarnybos Plėtros ir projektų įgyvendinimo skyriaus viršininko pavaduotoja, darbo užmokestį jai moka Tarnyba, vadinasi, darbo užmokesčio nepriemoka pareiškėjai susidarė būtent dėl Viešojo saugumo tarnybos veiksmų. Tarnybos buveinė yra Žeimenos g. 107, Kaune. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 6 straipsnį, Kauno apylinkės teismo veiklos teritoriją apima Kauno apygardos administracinis teismas.

Konstatavęs, kad atsakovas šioje byloje yra Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 22 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjos skundas nepriskirtinas Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir atsisakė jį priimti vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Teismas nutartyje išaiškino pareiškėjai, kad ji turi teisę paduoti skundą Kauno apygardos administraciniam teismui.

III. Pareiškėja S. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartį ir perduoti skundą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad pagal ABTĮ 19 straipsnio 1 dalį, Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas. Centriniai administravimo subjektai – valstybinio administravimo subjektai, kurių veiklos teritorija apima visą valstybės teritoriją (ABTĮ 2 str. 7 d.). Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos yra vidaus reikalų ministrui atskaitinga nuolatinės specialiosios parengties valstybės įstaiga, kurios paskirtis – atkurti ir (ar) užtikrinti viešąją tvarką ypatingų ir ekstremaliųjų situacijų atvejais, o karo metu ginkluotojų pajėgų sudėtyje ginti Lietuvos valstybę, taip pat atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo 3 str. 1 d.). Tarnyba taip pat konvojuoja suimtuosius ir nuteistuosius į laisvės atėmimo vietas ir iš jų, įstatymų nustatyta tvarka taip pat konvojuoja iš laisvės atėmimo vietų į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą, apygardų teismus, Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą bei apygardų administracinius teismus, o ypatingo konvojaus atvejais ir į miestų bei rajonų apylinkės teismus ir atgal, saugo juos teismo posėdžio metu. Viešojo saugumo tarnyba yra biudžetinė vidaus reikalų centrinė įstaiga, išlaikoma iš Lietuvos Respublikos biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų (Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo 3 str. 1 d., 7 str., Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 278, 4 p., 6 p., 7 p.). Remdamasi šiais argumentai pareiškėja teigia, kad Viešojo saugumo tarnyba pagal jai priskirtą kompetenciją vykdo administravimą visoje valstybės teritorijoje ir yra centrinis valstybinio administravimo subjektas. Atsižvelgdama į tai, kad skundo reikalavimai nukreipti centriniam valstybinio administravimo subjektui, pareiškėja prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartį ir grąžinti skundą jos nagrinėti šiam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. ABTĮ 35 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl skundo (prašymo) teismingumo atitinkamos apygardos administraciniam teismui, nepakanka vadovautis vien ABTĮ 35 straipsniu.

ABTĮ 35 straipsnyje numatytos bendrosios taisyklės išimtimi laikytinas ABTĮ 19 straipsnis, nustatantis papildomą Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetenciją. Pagal ABTĮ 19 straipsnio 2 dalies 4 punktą papildomai (išimtinei) Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai priskirta nagrinėti tarnybinius ginčus, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, ir kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinė administravimo institucija, tarnyba ar jos tarnautojas, jeigu Valstybės tarnybos įstatymas nenustato kitokios atitinkamų ginčų sprendimo tvarkos.

Pagal teisės aktų, reglamentuojančių Viešojo saugumo tarnybos veiklą, normas Tarnyba yra centrinis valstybinio administravimo subjektas (ABTĮ 2 str. 7 p.). Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad Tarnyba – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui atskaitinga nuolatinės specialiosios parengties valstybės įstaiga, kurios paskirtis – atkurti ir (ar) užtikrinti viešąją tvarką ypatingų ir ekstremaliųjų situacijų atvejais, o karo metu ginkluotųjų pajėgų sudėtyje ginti valstybę, taip pat atlikti kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas. Tarnyba yra viešasis juridinis asmuo. Ji finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjo Viešojo saugumo tarnyba jai priskirtus uždavinius ir funkcijas vykdo visoje valstybės teritorijoje (Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 6–7 straipsniai; Viešojo saugumo tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 278, 1, 6 , 7 punktai).

Pažymėtina, kad papildoma Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencija (ABTĮ 19 straipsnis) yra siejama ne su atitinkamo viešojo administravimo subjekto, kaip juridinio asmens, buveine, o su jo veiklos teritorija. Atsižvelgiant į tai, kad Viešojo saugumo tarnyba yra centrinis valstybinio administravimo subjektas ir ji veikia visoje šalies teritorijoje, Vilniaus apygardos administracinis teismas, remdamasis vien ta aplinkybe, kad Tarnybos buveinė yra Žeimenos g. 107, Kaune, netinkamai taikė procesinės teisės normas (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.) ir 2014 m. sausio 22 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą. Pasirinkti, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti administracinėje byloje atsakovu, gali tik pareiškėjas (ABTĮ 23 str. 2 d. 2 p., 54 str.). Tačiau administracinis teismas, būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 str.), esant pagrindui turi atkreipti pareiškėjo dėmesį į tai, kad jo atsakovu nurodytas subjektas neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą materialinį teisinį reikalavimą (yra netinkamas atsakovas). ABTĮ 37 straipsnio 4 dalis leidžia administraciniam teismui, sprendžiančiam skundo priėmimo klausimą nustačius, kad pareiškėjas nurodė ne tą atsakovą, tačiau pakankamai aiškiai suformulavo ginčo dalyką, pašalinti šį skundo trūkumą ir priimti skundą toje pačioje nutartyje nurodant kas įtraukiamas administracinės bylos šalimi kaip atsakovas (atsakovai). Tokiu atveju galutinai dėl šalies pakeitimo teismas sprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje, atsižvelgdamas į pareiškėjo poziciją dėl atsakovo (ABTĮ 54 str.). Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde atsakovu nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Viešojo saugumo tarnybos, t. y. centrinio valstybinio administravimo subjekto. Taigi tiek pagal pareiškėjo skunde nurodytą atsakovą, tiek pagal pirmosios instancijos teismo 2014 m. sausio 22 d. išdėstytą nuomonę, kad atsakovu byloje turėtų būti Viešojo saugumo tarnyba, byla pagal pareiškėjos skundą dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Remdamasi išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartis panaikinama ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos S. V. atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos S. V. skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas