AS-552-83-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-83/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00986-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. L. (I. L.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. L. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. K., J. L. K. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas I. L. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2013 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. ISS-(7.5)-371 dalį, kurioje atsisakoma I. L. atkurti nuosavybės teises į 0,0071 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti Tarnybą per 30 dienų priimti sprendimą atkurti I. L. nuosavybės teises į 0,0071 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir tretieji suinteresuoti asmenys M. K., J. L. K. 2013 m. spalio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškė prašymą stabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą, kol Vilniaus miesto apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-30480-432/2013. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 14 d. teismo posėdį atidėjo, norėdamas įvertinti minėto prašymo pagrįstumą.

2013 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio metu atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas, trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė ir tretieji suinteresuoti asmenys M. K., J. L. K. prašė administracinę bylą sustabdyti, o pareiškėjo atstovas prašė atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymo dėl bylos stabdymo netenkinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi administracinę bylą Nr. I-2938-561/2013 sustabdė, kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-30480-432/2013.

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas nagrinėti ieškovų (trečiųjų suinteresuotų asmenų) M. K. ir J. L. K. ieškinys atsakovui Tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys I. L. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija). Ieškovai teismo prašo panaikinti Tarnybos 2013 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 49SFN-(14.49.104)-360 „Dėl atsisakymo parduoti įsiterpusį žemės sklypą“, panaikinti Tarnybos 2013 m. gegužės 8 d. raštą Nr. 1SS-(8.5)-951 ir įpareigoti Tarnybą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parduoti M. K. ir J. L. K. įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įvertino rašytinę bylos medžiagą ir darė išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-30480-432/2013 pagal ieškovų M. K. ir J. L. K. ieškinį atsakovui Tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys I. L. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija), surinktų įrodymų bei priimto sprendimo įvertinimas tiesiogiai sąlygotų teisingo sprendimo priėmimą administracinėje byloje Nr. I-2938-561/2013 pagal pareiškėjo I. L. skundą. Teismas pažymėjo, kad ginčas minėtoje civilinėje byloje vyksta dėl to paties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises.

Teismas, siekdamas visapusiško, teisingo ir objektyvaus bylos aplinkybių nustatymo bei vertinimo, darė išvadą, kad ši administracinė byla turi būti sustabdyta, kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-30480-432/2013.

III. Pareiškėjas I. L. atskiruoju skundu (b. l. 185A-185C) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir M. K. bei J. L. K. prašymą dėl bylos sustabdymo administracinėje byloje Nr. I-2938-561/2013 atmesti.

Pareiškėjas paaiškina, kad Vilniaus apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-30480-432/2013, kurioje vyksta ginčas dėl to paties kaip ir šioje byloje žemės sklypo. Civilinė byla nagrinėjama pagal šioje byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis dalyvaujančių M. K. ir J. L. K. ieškinį, kuriame jie prašo panaikinti Tarnybos atsisakymą parduoti ginčo sklypą ir įpareigoti šį sklypą parduoti kaip įsiterpusį sklypą. Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra pareiškęs reikalavimą įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į paminėtą žemės sklypą. Pareiškėjas nurodo, kad civilinėje byloje jis ir Tarnyba yra paprašę sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta administracinė byla. Pareiškėjas pabrėžia, kad nuosavybės atkūrimas į išlikusį nekilnojamąjį turtą įgyvendinamas vadovaujantis Konstitucijoje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu ir daro išvadą, kad teisė į nuosavybės atkūrimą vertinama kaip aukštesnio laipsnio visuomeninį interesą ginanti teisė lyginant su teise išsipirkti greta nuosavo sklypo esantį įsiterpusį sklypą. Pareiškėjo manymu, teismo atliktas bylos sustabdymas reiškia teisės normų, nustatančių nagrinėjamos bylos prejudiciją Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamai civilinei bylai, pažeidimą. Pareiškėjas pažymi, kad M. K. bei J. L. K. reikalavimas dėl žemės sklypo išpirkimo negali būti nagrinėjamas iki klausimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo išnagrinėjimo, nes pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį pradėta administracinė procedūra (dėl prašymo išpirkti žemę) turi būti stabdoma, kol teismas išnagrinės I. L. reikalavimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą. Pareiškėjo manymu, nuosavybės teisių atkūrimo klausimas yra pirminis ir turi būti nagrinėjamas pirmiausiai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis įsiterpusių žemės sklypų nepriskiria valstybės išperkamai žemei. Tai, pareiškėjo manymu, rodo įstatymų leidėjo poziciją jog teisė į nuosavybės atkūrimą vertinama kaip aukštesnio laipsnio visuomeninį interesą ginanti teisė lyginant su teise išsipirkti greta nuosavo sklypo esantį įsiterpusį sklypą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas nenurodė motyvų, kodėl stabdoma byla.

Tretieji suinteresuoti asmenys M. K. ir J. L. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų manymu, šiuo atveju negalima nagrinėti administracinės bylos, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebus nustatyti faktai ir aplinkybės civilinėje byloje Nr. 2-30480-432/2013. Tretieji suinteresuoti asmenys paaiškina, kad yra sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrasavininkai. Tarp jų nuosavybės teise valdomo sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės yra įsiterpusi siaura valstybinės žemės juosta. 2011 m. liepos 12 d. pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų administravimo skyriui leisti pradėti rengti žemės sklypo planą, kurio tikslas – esamo žemės sklypo padidinimas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, kai nėra galimybės suformuoti atskirų žemės sklypų.

Buvo parengti visi dokumentai, gauti visų institucijų sutikimai, 2012 m. kovo 19 d. priimtas Administracijos direktoriaus įsakymas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo. Sklypo plotas 795 kv. m, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 71 kv. m sklypą prie 724 kv. m privataus žemės sklypo. Šiuo įsakymu nustatytas sklypo naudojimo būdas, pobūdis, urbanistinės-architektūrinės sąlygos ir apribojimai, taip pat, kad sklypo naudotojas privalo per 3 mėnesius nuo įsakymo pasirašymo dienos kreiptis į Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto pardavimo ir jo sujungimo su nurodytu privačiu sklypu. 2012 m. gegužės 13 d.

Tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius suderino galutinį sujungto sklypo planą su kadastriniais duomenimis, tačiau nurodė, kad žemės sklypas negali būti perleistas privačion nuosavybėn, todėl buvo kreiptasi į Vilniaus apylinkės teismą. Trečiųjų suinteresuotų asmenų manymu, civilinėje byloje išnagrinėjus jų ieškinį Tarnybai paaiškės, ar jiems bus parduotas ginčo žemės sklypas ir taps aišku, ar šis sklypas gali būti laikomas laisva žeme Atkūrimo įstatymo prasme. Taip pat civilinėje byloje bus išspręstas klausimas, ar šis sklypas gali būti laikomas įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu, ar jis neįeina į gatvių raudonąsias linijas.

Tretieji suinteresuoti asmenys atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-237/2009, 2007 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS14-290/2007 ir daro išvadą, kad prioriteto nuosavybės teisių atkūrimui teikimas negali būti suprantamas kaip nuosavybės teisių atkūrimo vykdymas pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus. Tretieji suinteresuoti asmenys pažymi, kad Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, jog įstatymais nustačius asmenims tam tikrą teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, valstybei kyla pareiga laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir lūkesčių.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimą ir teritorijų planavimą reglamentuoja skirtingi teisės aktai, kuriuose nustatytos skirtingos procedūros ir reikalavimai. Todėl įsiterpusio sklypo sujungimas su besiribojančiu sklypu – pradėjus rengti žemės sklypo planą, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, šio planavimo rezultatas, t. y. suformuotas įsiterpęs prijungiamas žemės sklypas negali būti panaudojamas kitam tikslui – nuosavybės teisių atkūrimui. Atsakovas pažymi, kad teisės aktuose yra įtvirtintos specialios normos, užtikrinančios įsiterpusių sklypų sujungimą su pagrindiniais sklypais. Atsakovo tvirtinimu, atkūrus nuosavybės teises į ginčo sklypą, bus pažeistas teisės aktuose įtvirtintas imperatyvas dėl pagrindinio sklypo sujungimo su įsiterpusiu žemės sklypu. Atsakovas nurodo, jog yra akivaizdu, kad įsiterpusio žemės sklypo pardavimo ir sujungimo klausimas turėtų būti sprendžiamas pirmiau. Tarnyba pabrėžia, kad prioriteto nuosavybės teisių atkūrimui teikimas negali būti suprantamas kaip nuosavybės teisių atkūrimo vykdymas pažeidžiant kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamos bylos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje.

Iš ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas administracinę bylą sustabdė, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Ši teisės norma numato, jog teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog administracinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, todėl teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai (2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012, 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-262/2012). Pažymėtina, jog kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja aplinkybės, sudarančios įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą, kadangi ilgas bylos sustabdymas gali apsunkinti galimybę nustatyti byloje objektyvią tiesą ir pažeisti žmogaus teises.

Minėto teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-860/2011). Taigi prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011). Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami (2012 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-259/2012).

Tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011). Be to, nors kitoje byloje nustatyti faktai gali palengvinti įrodinėjimo procesą administracinėje byloje (ABTĮ 58 str. 2 d.), tačiau tai nesuponuoja visais atvejais išvados, jog negalima nagrinėti vienos bylos, kol nėra išnagrinėta kita teisme nagrinėjama byla (2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-81/2012, 2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012).

Nagrinėjamu atveju matyti, jog teismo sprendimą sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą sudarė ta motyvacija, jog konkrečiu atveju buvo būtina nustatyti, ar Tarnyba pagrįstai atsisakė parduoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypą M. K. ir J. L. K., kas yra sprendžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-30480-432/2013.

Iš bylos duomenų matyti, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisių pareiškėjui atkūrimo į 0,0071 ha ploto žemės sklypą Vilniaus mieste. Siekdamas įgyvendinti savo teisę į nuosavybės atkūrimą pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, ginčijo Tarnybos 2013 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. ISS-(7.5)-371 dalį bei reiškė kitus reikalavimus. Minėtu sprendimu Tarnyba informavo, jog negali būti atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ar jis parduotas, kadangi dalis šio sklypo yra už gatvės raudonosios linijos ir patenka į gatvės teritoriją (Žemės reformos įstatymo 13 str.). Iš bylos duomenų matyti, jog civilinėje byloje Nr. 2-30480-432/2013 yra ginčijamas Tarnybos sprendimas atsisakyti parduoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini).

Įvertinusi paminėtas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog konkrečiu atveju administracinis teismas turėjo galimybę pats išnagrinėti bylą, todėl ją sustabdė nepagrįstai. Pažymėtina, jog nors klausimo, ar Tarnyba pagrįstai atsisakė parduoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), išsprendimas civilinėje byloje būtų palengvinęs administracinės bylos nagrinėjimą, tai nesuponuoja šios administracinės bylos nagrinėjimo negalimumo. Ta aplinkybė, kad žemė, į kurią pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, patenka į bendrosios kompetencijos teisme ginčijamu Tarnybos sprendimu atsisakytą parduoti tretiesiems suinteresuotiems asmenims žemę, netrukdo administracinę bylą nagrinėti iš esmės. Darant priešingą išvadą, kiltų grėsmė, kad nepagrįstai būtų vilkinamas administracinės bylos nagrinėjimas ir taip bus pažeistas proceso operatyvumo principas.

Atkreiptinas dėmesys, jog pagal ABTĮ administracinis teismas tikrina viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumą šių sprendimų priėmimo metu, t. y. teismas tikrina ar sprendimo priėmimo metu institucijos veikė jų kompetencijos ribose (ABTĮ 3 str.). Administracinio teismo nagrinėjimo dalyku yra viešojo administravimo subjektų veiksmai ar neveikimas pagal sprendimų priėmimo metu buvusią faktinę padėtį atsižvelgiant į kitus galiojančius administracinius sprendimus, į teismo sprendimus ar kitus veiksnius, sąlygojančius sprendimo priėmimo metu esančią faktinę padėtį. Teismas tikrina, ar teisėtai administravimo subjektai priėmė sprendimą, ar atsisakė priimti sprendimą dėl administracinio santykio esmės ar administravimo subjektai priėmė procedūrinio pobūdžio teisės aktus. Minėtas procesas administraciniame teisme nepriklauso tiesiogiai nuo tam tikros civilinės bylos, kurios nagrinėjimas gali užtrukti ilgą laiką, išnagrinėjimo. Viešojo administravimo subjektams nustatyti pakankamai trumpi terminai administracinių sprendimų priėmimui, todėl suinteresuotiems asmenims besikreipiantiems į teismą turi būti aišku, ar jo prašymas išnagrinėtas, ar yra priimtas procedūrinio pobūdžio sprendimas. Jeigu suinteresuotas asmuo abejoja administravimo subjektų veiksmų teisėtumu, šis teisėtumas patikrinamas teisme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-81/2012).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismui neišnagrinėjus bylos negalima priimti sprendimo šioje byloje, todėl nepagrįstai sustabdė nagrinėjamą administracinę bylą iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-30480-432/2013 (ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymą, dėl ko neteisingai išspręstas klausimas, todėl nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – bylos nagrinėjimas atnaujinamas (ABTĮ 148 str., 151 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. L. (I. L.) atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės: atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, M. K. bei J. L. K. prašymą dėl administracinės bylos sustabdymo atmesti bei atnaujinti bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas