AS-767-662/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-767-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01101-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Z. skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. vasario 12 d. gautas pareiškėjo R. Z. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame prašoma panaikinti atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir VVTAT, Tarnyba, atsakovas) 2014 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 10-1200 „Dėl R. Z. prašymo“.

Kadangi skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2015 m. kovo 5 d. pašalinti skundo trūkumus.

Pareiškėjas 2015 m. vasario 25 d. pateikė teismui procesinį dokumentą, įvardintą skundo patikslinimu.

Kadangi pareiškėjas pašalino ne visus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartyje nurodytus trūkumus, teismas 2015 m. kovo 3 d. nutartimi pakartotinai nustatė pareiškėjui terminą iki 2015 m. kovo 13 d. pašalinti skundo trūkumus. Pareiškėjas 2015 m. kovo 9 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2014 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 10-1200.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš esmės kelia ginčą dėl VVTAT 2014 m. gruodžio 30 d. nutarimo, kuriuo atmestas vartotojo R. Z. prašymas įpareigoti UAB „Kauno vandenys“ sąžiningai vykdyti atsiskaitymo už butui tiekiamą, nukanalizuotą ir valomą vandenį sutartį ir grąžinti vartotojui 1 955,30 Lt, t. y. ginčas kilęs tarp R. Z., kaip vartotojo, teisių apsaugos srityje dėl jo pažeistų teisių gynimo. Pareiškėjas paduodamas skundą VVTAT siekė, kad UAB „Kauno vandenys“ sąžiningai vykdytų atsiskaitymo už butui tiekiamą, nukanalizuotą ir valomą vandenį sutartį ir grąžintų jam 1 955,30 Lt. VVTAT 2014 m. gruodžio 31 d. rašte pareiškėjui išaiškino, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo (toliau – ir Vartotojų teisių gynimo įstatymas) 29 straipsniu, ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, prašydamos nagrinėti ginčą iš esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu, tiek po šios institucijos sprendimo priėmimo. Be to, minėtame rašte nurodyta, kad ginčo nagrinėjimo procedūra gali būti skundžiama Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo skunde nenurodo argumentų, susijusių su galimu jo teisių pažeidimu nagrinėjant ginčą Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje. Tačiau, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų, Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015 m. vasario 3 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ir jis grąžintas, ir įpareigojimo Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją ištirti pareiškėjo 2015 m. sausio 31 d. skundo prašymą Nr. 1, t. y. išnagrinėti prašymą pripažinti, kad ginčo nagrinėjimo procedūra buvo pažeista iš esmės.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, konstatavo, kad šiuo atveju ginčas kilo iš sutartinių teisinių santykių tarp vartotojo R. Z. ir UAB „Kauno vandenys“ dėl sutartinių įsipareigojimų tinkamo vykdymo bei 1 955,30 Lt grąžinimo pareiškėjui. Kilęs ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka. Pareiškėjui išaiškinta, kad jis turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

II. Pareiškėjas R. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį ir patikslintą skundą išnagrinėti iš esmės.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir paaiškina, kad šalindamas trūkumus nurodė argumentus, susijusius su jo teisių pažeidimu. Mano, kad negali būti formuojama praktika, jog Tarnybos sprendimo nebūtų galima apskųsti nė vienam teismui. Pareiškėjo teigimu, Tarnybos nutarimu jam yra daroma žala, todėl skundas nagrinėtinas administracinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d.).

Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.). Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 15–20 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais asmenims sukeliamos teisinės pasekmės. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia apskųsti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2014 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 10-1200 „Dėl R. Z. prašymo“, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas įpareigoti UAB „Kauno vandenys“ sąžiningai vykdyti atsiskaitymo už butui tiekiamą, nukanalizuotą ir valomą vandenį sutartį ir grąžinti vartotojui 1 955,30 Lt.

Vertinant ginčo priskirtinumo administraciniam teismui klausimą, visų pirma, turi būti nustatyta, ar Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, priimdama pareiškėjo šioje byloje ginčijamą aktą, veikė viešojo administravimo srityje.

ABTĮ viešąjį administravimą apibrėžia kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojamą viešojo administravimo subjektų veiklą, skirtą įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d.).

Pareiškėjas siekia apskųsti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2014 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 10-1200 „Dėl R. Z. prašymo“, priimtą išnagrinėjus jo prašymą dėl vandens tiekimo sutarties pažeidimų ir nesąžiningo jos sąlygų taikymo.

Iš esmės ginčas yra kilęs dėl paslaugų teikimo, todėl pareiškėjas turėjo teisę pagal skundo padavimo metu nustatytą tvarką remiantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir manydamas, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, turėjo teisę šio skirsnio nustatyta tvarka kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją, Tarnybą, Inspekciją ar Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą, taip pat į šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytas ginčus nagrinėjančias institucijas ar į teismą.

Pareiškėjas šia teise pasinaudojo ir kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri, išnagrinėjusi skundą, priėmė sprendimą, numatytą Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte, bei vartotojo prašymą atmetė. Taigi atsakovas išnagrinėjo ginčą pagal jam suteiktą kompetenciją dėl vartojimo sutarties sąlygų. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnyje taip pat nustatyta, kad ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamos nagrinėti ginčą iš esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu, tiek po šios institucijos sprendimo priėmimo. Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Remiantis šiuo teisiniu reguliavimu pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo nutarimu, turėjo teisę savarankiškai kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą prašydamas nagrinėti ginčą iš esmės dėl paslaugos teikimo sąlygų ir apmokėjimo tvarkos.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. 2011 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1362/2011, 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A39-375/2009), pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktą Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja sutarčių standartines sąlygas ir ginčija nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas. Pagal minėto įstatymo 22 straipsnio 2 dalį ginčai nagrinėjami šio skirsnio nustatyta tvarka, jei kiti įstatymai nenustato kitaip. Kitų įstatymų, nustatančių vartojimo sutarčių standartinių sąlygų nagrinėjimo procedūras, nėra, todėl taikytinos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo šeštojo skirsnio nuostatos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gegužės 19 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-1362/2011, išaiškino, kad tuo atveju, kai ginčas yra kilęs iš vartojimo sutarties sąlygų, toks ginčas turi būti nagrinėjamas pagal Įstatymo 32 straipsnyje numatytas procedūras, remiantis Įstatymo 29 straipsniu, pareiškėjui kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą.

Be to, teisinius santykius, kylančius dėl geriamo vandens pirkimo–pardavimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo, vandens apskaitos, reglamentuoja civilinės teisės normos. Ginčus, kylančius iš civilinių teisinių santykių, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai.

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl Vartotojų teisių apsaugos tarnybos priimtų nutarimų teisėtumo, laikosi pozicijos, kad Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, išankstine ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka priimdama nutarimą dėl vartotojo skundo, iš esmės sprendžia civilinį teisinį ginčą, todėl tokio nutarimo teisėtumo kontrolė administraciniame teisme reiškia civilinio ginčo išnagrinėjimą, kas priskirtina bendrosios kompetencijos teismams. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tokie Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimai negali būti skundžiami nei administracinių ginčų komisijai, nei administraciniam teismui, be kita ko, akcentuojant, jog Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimai yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privalomi subjektui, dėl kurio veiksmų (neveikimo) vartotojas skundžiasi (2009 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A39-182/2009, 2009 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A39-375/2009).

Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika bei atsižvelgdama į pareiškėjo skundo turinį, sprendžia, kad skundžiamas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2014 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 10-1200 „Dėl R. Z. prašymo“ nėra individualus teisės aktas, o tarp pareiškėjo ir UAB „Kauno vandenys“ kilęs ginčas dėl atsisakymo už butui tiekiamą, nukanalizuojamą ir valomą vandenį yra civilinio pobūdžio ginčas, kuris nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams.

Apibendrinus išdėstytas aplinkybės, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo turinys nekelia abejonių dėl jo nagrinėjimo bendrosios kompetencijos teisme, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. Z. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė