A-364-520/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-364-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00290-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Dalios Višinskienės (pranešėja), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. M.) dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) Šilalės skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 10 d. raštą (atsakymą) Nr. 33SD-(14.33.104.)-2112 „Dėl prašymo“; 2) įpareigoti NŽT Šilalės skyrių iš naujo išnagrinėti ir patenkinti pareiškėjos 2013 m. rugsėjo 9 d. prašymą: sustabdyti Kaltinėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo procedūrą, kol bus išnagrinėtas prašymas; panaikinti 2013 m. birželio 26 d. NŽT Šilalės skyriuje vykusio Kaltinėnų kadastro vietovėje vykdomo žemės reformos žemėtvarkos XIV eilės pretendentų susirinkimo protokolo Nr. 33PRT-80 6 punkto dalį, kurioje buvo nutarta A. M. suprojektuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus parduoti iš pasirinkto laisvos žemės fondo žemės sklypų Nr. 367, Nr. 350, Nr. 405, Nr. 230-2; organizuoti papildomą Kaltinėnų kadastro vietovėje vykdomo žemės reformos žemėtvarkos projekto XII eilės pretendentų susirinkimą ir į šį susirinkimą kviesti pareiškėją.

Pareiškėja skunde nurodė, kad NŽT Šilalės skyrius (toliau – ir Šilalės skyrius) padarė esminius Kaltinėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo procedūros pažeidimus. Pareiškėja teigė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies 12 punktu, pareiškėja patenka į XII pretendentų įsigyti valstybinę žemę eilę, todėl būtent XII pretendentų eile turėjo teisę įsigyti daugiau kaip metus naudojamus žemės sklypus (4,86 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaltinėnų kadastro vietovės laisvo žemės fondo žemės plane pažymėtą LF Nr. 405 ir LT Nr. 320-2; 2,28 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pažymėtą LF Nr. 350; 1,50 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pažymėtą LF Nr. 367).

Pareiškėja nurodė, kad 2013 m. birželio 26 d. Šilalės skyriuje vykusio Kaltinėnų kadastro vietovėje vykdomo žemės reformos žemėtvarkos projekto XIV eilės pretendentų susirinkimo protokolo Nr. 33PRT-80 6 punktu pareiškėjos naudojamus žemės sklypus nepagrįstai nutarta suprojektuoti parduoti XIV eilės pretendentui A. M.. Pareiškėjos teigimu, tokiu būdu buvo pažeistas žemės sklypų projektavimo eiliškumas, įtvirtintas Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje. Pareiškėja nesutiko, kad XII eilės pretendentų, pageidaujančių pirkti žemės sklypus, susirinkime, vykusiame 2013 m. gegužės 28 d., nedalyvavo be svarbios priežasties.

Pareiškėja nurodė, kad joks teisės aktas nenustato, jog pretendentui neatvykus į susirinkimą, jis praranda teisę Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatyto eiliškumo tvarka įsigyti valstybinę žemę. Pareiškėja mano, kad jos pašalinimas iš žemės reformos rengimo procedūros vien dėl nedalyvavimo susirinkime yra itin formalus bei nepagrįstas jokiais teisiniais pagrindais. Be to, Šilalės skyrius visiškai neatsižvelgė į svarbias priežastis, dėl kurių pareiškėja negalėjo atvykti į 2013 m. gegužės 28 d. vykusį XII eilės pretendentų susirinkimą.

Pareiškėja nurodė, kad slaugo kartu gyvenančią, sunkiai sergančią ir reikalaujančią nuolatinės priežiūros mamą, kuri susirinkimo dieną pradėjo dusti, paūmėjo sveikatos problemos. Pareiškėjos teigimu, net ir neatsižvelgiant į neatvykimo į 2013 m. gegužės 28 d. susirinkimą priežasčių svarbumą, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, negali kilti tokios pasekmės, kai dėl neatvykimo prarandama pirmenybės teisė pirkti valstybinę žemę.

Pareiškėja tvirtino, jog visuma aplinkybių – pareiškėjos prašymas Šilalės skyriui dėl žemės pardavimo ir prašymas dėl papildomo susirinkimo organizavimo, nuoma, mokesčiai, ūkinė veikla, pateikti dokumentai, sudarė prielaidas manyti, kad Šilalės skyrius turi visus duomenis, patvirtinančius pareiškėjos norą ir teisę pirkti nuomojamus žemės sklypus. Pareiškėjos teigimu, iš jos buvo atimta galimybė pateikti paaiškinimus bei argumentus, tuo pažeidžiant gero administravimo principą. 2014 m. kovo 18 d. Šilalės skyriuje buvo organizuojamas susirinkimas, kurio metu buvo siekiama įvertinti galimybę išspręsti ginčą derybų būdu – A. M. buvo siūloma perleisti kitą žemės sklypą vietoje jam suprojektuoto Nr. 1147-2-3, tačiau trečiasis suinteresuotas asmuo atsisakė. Pareiškėja teigė, kad Šilalės skyrius pažeidė jos teisėtą lūkestį įsigyti nuosavybėn naudojamus žemės sklypus, kurie yra pritaikyti pareiškėjos ekologiniam ūkiui, visiškai neįvertino būsimos žalos ūkiui, kuri neišvengiamai kils, jeigu pareiškėjos naudojami žemės sklypai bus parduoti A. M..

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjos R. D. skundą atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad Šilalės skyrius prieš Kaltinėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžią 2013 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 33VĮ-(14.33.2.)-861 patvirtino pretendentų, norinčių įsigyti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti žemę, mišką, vandens telkinius, sąrašą, kurio XII eilės pretendentų 25 eilės numeriu įrašyta pareiškėja. Vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika), patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ministerijos 1998 m. balandžio 23 d.

įsakymu Nr. 207, 31 punktu, patvirtintas pretendentų, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį nustatytą eiliškumą, sąrašas yra teisinis pagrindas pradėti organizuoti žemės sklypų projektavimo darbus. Pareiškėja, kaip XII eilės pretendentė, 2013 m. gegužės 17 d. Šilalės skyriaus pranešimu Nr. 33SD-(14.33.104.)-930 buvo informuota, kad XII eilės pretendentų susirinkimas vyks 2013 m. gegužės 28 d., nurodytas tikslus laikas ir vieta, kur vyks susirinkimas, taip pat nurodyti projekto autoriaus kontaktiniai telefonai bei adresas, skyriaus specialisto telefonas bei elektroninis paštas, pasekmės, kas bus, jei nebus atvykstama į susirinkimą minėtą dieną. 2013 m. gegužės 17 d.

Šilalės skyriaus pranešimu Nr. 33SD-(14.33.104.)-930 R. D. taip pat pranešta, kad patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektą administracinė procedūra dėl pateikto prašymo nagrinėjimo bus baigta, t. y. laikoma, kad prašymas išnagrinėtas ir nebus nagrinėjamas kito žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu, kaip to reikalauja Metodikos 85 punktas. Atsakovas nurodė, jog pareiškėja minėtą dieną į susirinkimą neatvyko, neinformavo projekto autoriaus ar skyriaus specialisto dėl neatvykimo į susirinkimą priežasčių, o aplinkybė, kad susirinkimo dieną jos motinai staiga pablogėjo sveikata, nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais.

Atsakovas pažymėjo, jog kitas susirinkimas vyko tik 2013 m. birželio 26 d., todėl pareiškėja galėjo kreiptis į Šilalės skyrių dar iki tol, kol jos nuomojamų žemės sklypų nebuvo pasirinkę kiti pretendentai. Taip pat atsakovas paaiškino, kad pareiškėjai buvo suprojektuoti kiti sklypai iš laisvo valstybinio fondo žemės, kuriuos R. D. XV eilės susirinkimo metu pasirinko, ir, patvirtinus Kaltinėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, jai yra sudaryta galimybė juos nusipirkti iš valstybės bei toliau vystyti ūkį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime prašė pareiškėjos skundo reikalavimų netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Metodikos 34, 35 punktai nustato, jog tik pretendentų susirinkime dalyvaujantis asmuo gali pasirinkti konkretų projektuojamą sklypą. R. D. į XII eilės pretendentų susirinkimą neatvyko, Šilalės skyriaus apie neatvykimo priežastis neinformavo ir tik praėjus daugiau nei mėnesiui po susirinkimo pradėjo reikšti pretenzijas. Atsiliepime pažymėta, jog nei vienas teisės aktas, reglamentuojantis žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimą, nenumato galimybės projekto autoriui pačiam, savo iniciatyva, be aiškaus pretendento valios išreiškimo, neatvykusiam pretendentui projektuoti parduoti naudojamą valstybinės žemės sklypą. Atsakovas pagrįstai neprojektavo į susirinkimą neatvykusiai pareiškėjai jos naudojamų žemės sklypų, todėl vėliau 2013 m. birželio 26 d. vykusiame XIV eilės pretendentų susirinkime ginčo žemės sklypai teisėtai buvo pradėti projektuoti A. M.. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, jog pareiškėja, elgdamasi pasyviai, pati dėl savo kaltės nerealizavo savo teisių.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjos R. D. skundą atmetė.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 5 straipsnio 2 dalimi, Žemės reformos įstatymo (2012 m. lapkričio 13 d. redakcija Nr. I-1607) 4 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsnio 1 dalimi. Teismas nustatė, kad 2011 m. liepos 7 d. prašymu R. D. kreipėsi į NŽT Šilalės žemėtvarkos skyriaus vedėją, prašydama suprojektuoti ir parduoti pareiškėjos nuomojamą žemės sklypą – 1,5 ha (duomenys neskelbtini), taip pat pageidavo pirkti 10 ha žemės iš laisvo valstybinio žemės fondo Kaltinėnų kadastro vietovėje. Taip pat teismas nustatė, kad R. D. nuo 2008 metų valdė 1,5 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o nuo 2012 metų – ir 4,86 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bei 2,28 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). NŽT Šilalės skyriaus vedėjas 2013 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 33VĮ-(14.33.2.)-861 patvirtino sąrašą pretendentų, norinčių įsigyti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti žemę, mišką, vandens telkinius Šilalės rajono savivaldybės Kaltinėnų kadastro vietovėje (toliau – ir Pretendentų sąrašas), kurio XII žemės įgijimo eilės 25 numeriu pažymėta pareiškėja R. D..

Teismas taip pat vadovavosi Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12 punktu, Metodikos 31, 33, 34 ir 35 punktais, nustatė, kad apie 2013 m. gegužės 28 d. organizuojamą XII eilės pretendentų susirinkimą pareiškėja R. D. buvo informuota 2013 m. gegužės 17 d. Šilalės skyriaus pranešimu Nr. 33SD-(14.33.104.)-930. 2013 m. birželio 26 d. vykusiame Kaltinėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte dalyvaujančių XIV eilės pretendentų susirinkime, XIV eilės pretendentas A. M. pasirinko pareiškėjos nuomotus ginčo sklypus ir Šilalės skyriaus 2013 m. birželio 26 d. protokolu Nr. 33PRT-80 nutarta ginčo sklypus projektuoti trečiajam suinteresuotam asmeniui.

Teismas pažymėjo, jog Metodikos 38 punkto nuostata neskirsto nedalyvavimo susirinkime priežasčių į pateisinamas ar nepateisinamas ir jokių lengvatų dėl svarbios priežasties neatvykusiems į susirinkimą pretendentams nenustato. Remiantis Metodikos 37 punktu, papildomas susirinkimas (priešingai nei teigė pareiškėja) organizuojamas tik pasibaigus visų eilių pretendentų susirinkimams, todėl asmuo, neatvykęs į susirinkimą jam paskirtu laiku, iš esmės praranda bet kokią pirmumo teisę rinktis žemės sklypus. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje situacijoje R. D. neatvykus į 2013 m. gegužės 28 d. XII eilės pretendentų susirinkimą, jos, kaip pretendentės, eiliškumas buvo pakeistas į XV eilę, o jos nuomoti žemės sklypai pagrįstai ir teisėtai buvo siūlomi paskesnių eilių pretendentams organizuojamų susirinkimų metu, todėl tvirtinti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. ginčo sklypus pasirinko nepagrįstai, nėra teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėja, būdama apdairi ir rūpestinga, privalėjo informuoti projekto autorių ir / ar Šilalės skyrių 2013 m. gegužės 17 d. Šilalės skyriaus pranešime Nr. 33SD-(14.33.104.)-930 nurodytais telefonais apie neatvykimo į pretendentų susirinkimą priežastis. Teismas nustatė, kad 2013 m. liepos 12 d. pareiškėjai pradėjus reikšti pretenzijas dėl jos nuomojamų žemės sklypų suprojektavimo A. M. ir A. K., Šilalės skyrius 2013 m. liepos 17 d. organizavo papildomą susirinkimą dėl XIV eilės pretendentų A. K. ir A. M. sklypų perprojektavimo ir A. K. dėl pareiškėjos atsisakė jam suprojektuoto žemės sklypo Maniškės k., Šilalės r. sav. Teismo vertinimu, tokie aktyvūs atsakovo veiksmai paneigia pareiškėjos tvirtinimus, kad Šilalės skyrius nesilaikė gero administravimo principo. Šilalės skyrius 2013 m. birželio 27 d. pranešimu Nr. 33SD-(14.33.104.)-1319 pakvietė pareiškėją dalyvauti 2013 m. liepos 12 d. organizuojame Kaltinėnų kadastro vietovėje vykdomo žemės reformos žemėtvarkos projekto XV eilės pretendentų susirinkime. Tokiu būdu atsakovas suteikė pareiškėjai galimybę, nepasinaudojus pirmumo teise įsigyti žemės sklypus XII eile, dalyvauti XV eilės pretendentų susirinkime. R. D. 2013 m. liepos 17 d. XV eilės pretendentų susirinkime pasirinko 2,09 ha ir 9,24 ha žemės sklypus, taip pat 3,55 ha žemės sklypą, kurio atsisakė A. K..

Teismas įvertino, kad pareiškėjos 2011 m. liepos 7 d. prašymas įsigyti 10 ha žemės iš laisvo valstybinio žemės fondo buvo patenkintas visiškai, nes pareiškėja 2013 m. liepos 17 d. pasirinko suformuotus žemėtvarkos projekte žemės sklypus, kurių bendras plotas yra 14,88 ha. NŽT Šilalės skyriaus vedėjas 2013 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 33VĮ-(14.33.2.)-2234 patvirtino 2013 metais parengtą Tauragės apskrities Šilalės rajono savivaldybės Kaltinėnų ir Bijotų seniūnijų Kaltinėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, asmenų, kuriems Kaltinėnų kadastro vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai sąrašą, suprojektuotas žemės sklypų ribas ir plotus, pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas pagal 1 ir 2 priedus. Pareiškėja, kaip pretendentė, 2013 m. liepos 17 d. pasirinko įsigyti iš valstybės žemės sklypus ir šie sklypai pareiškėjai suprojektuoti 2013 m. lapkričio 12 d. įsakymu dėl žemės reformos projekto patvirtinimo. Teismas pažymėjo, jog nėra pateikta jokių duomenų, kad pareiškėja būtų atsisakiusi jai suformuotų žemėtvarkos projektu sklypų įsigyti iš valstybės, todėl akivaizdu, kad pareiškėja siekia pretenduoti į ženkliai didesnės apimties sklypų įsigijimą nei pati yra nurodžiusi prašyme dėl valstybinės žemės įsigijimo. Teismas įvertino ir tai, kad pareiškėja dėl 2013 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. 33VĮ-(14.33.2.)-2234, kuriuo suformuoti sklypai įsigyti ar nuomoti iš valstybės, teisėtumo ir pagrįstumo į teismą nesikreipė, todėl sprendė, jog esant nenuginčytiems Tauragės apskrities Šilalės rajono savivaldybės Kaltinėnų ir Bijotų seniūnijų Kaltinėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniams, kuriais A. M. suprojektuoti ginčo žemės sklypai, o pareiškėjai R. D. – jos pasirinkti sklypai, nėra jokių teisinių galimybių grąžinti ginčo šalis į ankstesnę padėtį ir tokiu būdu apginti pareiškėjos tariamai pažeistą teisę. Teismas darė išvadą, kad NŽT Šilalės skyrius, vykdydamas žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą, nepažeidė pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų, o pareiškėjai R. D. neigiamos pasekmės kilo dėl jos pačios pasirinkto elgsenos modelio.

Teismas akcentavo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog, sudarydamas sąlygas pareiškėjai rinktis sklypus, kuriuos įvykusių pretendentų susirinkimo metu Metodikos nustatyta tvarka jau buvo pasirinkę kiti pretendentai ir A. K. pasirinkto sklypo atsisakius dėl trečiųjų asmenų daromos įtakos, išimtinę teisę pasirinkti šį sklypą nesilaikant Metodikoje nustatyto eiliškumo suteikus vienintelei R. D., atsakovas pažeidė kitų pretendentų, kurie taip pat turėjo teisę pretenduoti rinktis šį sklypą nustatyta eiliškumo tvarka, teisėtus interesus. Sprendime konstatuota, kad NŽT darbuotojai ir žemėtvarkos projekto rengėjas nesilaikė Metodikos reikalavimų, vertindami pretendentų eiliškumo tvarką, o tvirtinant žemėtvarkos projektą buvo pažeisti kitų asmenų, pretendavusių į laisvos valstybinės žemės nuomą ar pirkimą, o ne pareiškėjos, interesai. Teismas, nustatęs, kad įvardijamo žemės sklypo pasirinkimas ir jo skyrimas pareiškėjai bei ženkliai didesnio nei pateiktas pareiškėjos prašymas įsigyti iš valstybės žemės sklypų ploto suformavimo teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, pažymėjo, jog teismas neturi teisinio pagrindo revizuoti administracinių aktų šioje dalyje ir bloginti pareiškėjos teisinės padėties.

Teismas sprendė, jog NŽT Šilalės skyrius 2013 m. spalio 10 d. raštu Nr. 33SD-(14.33.104.)-2112 iš esmės pagrįstai konstatavo, kad Kaltinėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo procedūra atitinka Metodikos reikalavimus, todėl naikinti ginčijamą administracinį aktą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti ir patenkinti pareiškėjos 2013 m. rugsėjo 9 d. prašymą nėra teisinio pagrindo.

III. Pareiškėja R. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjos 2014 m. kovo 26 d. skundą dėl NŽT Šilalės skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 10 d. rašto (atsakymo) Nr. 33SD-(14.33.104.)-2112 „Dėl prašymo“ panaikinimo; įpareigoti NŽT Šilalės skyrių iš naujo išnagrinėti ir patenkinti pareiškėjos 2013 m. rugsėjo 9 d. prašymą.

Pareiškėja apeliaciniame skunde išdėsto šiuos pagrindinius argumentus:

1) Teismas neįvertino, kad 2013 m. birželio 26 d. Šilalės skyriaus Kaltinėnų kadastro vietovėje vykdomo žemės reformos žemėtvarkos projekto XIV eilės pretendentų susirinkimo protokolu Nr. 33PRT-80 pareiškėjos naudojamus žemės sklypus nutarus suprojektuoti parduoti XIV eilės pretendentui A. M., pareiškėjai buvo užkirstas kelias įsigyti valstybinės žemės sklypus, kuriuos ji valdė nuomos teise, ir pažeidė jos pirmumo teisę šiuos žemės sklypus nusipirkti. Tokiu būdu buvo pažeistas žemės sklypų projektavimo eiliškumas, nustatytas Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, taip pat 10 straipsnio 1 dalyje. Taip pat pažeisti Metodikos 31 ir 33 punktai, kadangi projektuojant žemės sklypus parduoti nebuvo laikytasi Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatyto pretendentų eiliškumo.

2) Teismas savo sprendimą visiškai nepagrįstai motyvavo ta aplinkybe, jog pareiškėja apie 2013 m. gegužės 28 d. organizuojamą XII eilės pretendentų susirinkimą buvo informuota 2013 m. gegužės 17 d. Šilalės skyriaus pranešimu Nr. 33SD-(14.33.104.)-930, tačiau nedalyvavo XII eilės pretendentų, pageidaujančių pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kurie naudojami pagal sudarytas laikinąsias žemės sklypo naudojimo sutartis, susirinkimo, vykusio 2013 m. gegužės 28 d. metu (protokolas Nr. 33PRT-68), iš anksto Šilalės skyriui nepranešusi apie savo nedalyvavimą. Teismas visiškai neįvertino, jog 2013 m. gegužės 28 d. rašte nėra nurodyta reali rengiamo susirinkimo reikšmė ir tikrosios pasekmės – kad susirinkime pretendentai pagal sudarytus eiliškumo sąrašus rinksis konkrečius žemės sklypus, nenurodyta, kad neatvykus į susirinkimą pareiškėja ne tik neteks eiliškumo teisės pasirinkti savo naudotus ir norėtus įsigyti žemės sklypus, bet ir bus pašalinta iš esamos eilės. Pareiškėjos teigimu, teismui ji nurodė, kad susirinkime negalėjo dalyvauti dėl labai svarbių priežasčių. Pareiškėja įsitikinusi, jog teismas visiškai nepagrįstai savo sprendimą motyvavo tuo, kad Metodika neskirsto nedalyvavimo susirinkime priežasčių į pateisinamas ar nepateisinamas ir jokių lengvatų dėl svarbios priežasties neatvykusiems į susirinkimą pretendentams nenustato. Pareiškėjos teigimu, nei Metodika, nei kiti teisės aktai nenustato, jog pretendento neatvykimas į susirinkimą pašalina įstatymo numatytą pirmenybės teisę įsigyti valstybinę žemę. Todėl neatvykimas į susirinkimą nagrinėjamu atveju negalėjo turėti jokios teisinės reikšmės, pareiškėja pažymi, jog atsakovas byloje nepaneigė tos aplinkybės, kad ji jau iki organizuojamo susirinkimo buvo išreiškusi valią įsigyti konkrečius, jos nuomojamus žemės sklypus. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad pareiškėjos prašymas Šilalės skyriui dėl žemės pardavimo, žemės nuoma, mokesčiai, ūkinė veikla, pareiškėjos pateikti dokumentai jai sudarė prielaidas manyti, jog Šilalės skyrius turi visus duomenis, kad jai būtų parduoti jos nuomojami žemės sklypai. NŽT Šilalės skyrius, iš kurio pareiškėja nuomojosi žemės sklypus, negalėjo nežinoti apie žemės sklypų nuomą ir įstatyme įtvirtintą pareiškėjos pirmumo teisę.

3) Teismas, netinkamai įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė gero administravimo principą, motyvuodamas sprendimą tuo, kad pareiškėja buvo įspėta apie dėl neatvykimo kilsiančias pasekmes. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog administracinės procedūros metu atsakovas užtikrino pareiškėjai teisę žinoti apie vykdomų procedūrų esmę ir galimas pareiškėjos veiksmų pasekmes, taip pat jai nesudarė galimybės būti išklausytai, t. y. neatskleidus tikrosios susirinkimo esmės iš pareiškėjos buvo atimta galimybė pateikti paaiškinimus dėl siekiamų įsigyti žemės sklypų vietos ir plotų, galimybių, sąlygų ir tvarkos bei kitų reikšmingų aplinkybių (Metodikos 34.2, 34.3, 34.4 p.), tai pat pateikti argumentus dėl šiame procese atliktų veiksmų ir priimtų sprendimų.

4) Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Pareiškėja nurodo, kad teismas nevertino, jog ji turėjo teisėtus lūkesčius įsigyti nuosavybėn naudojamus žemės sklypus, kurie yra pritaikyti jos ekologiniam ūkiui, visiškai neįvertino būsimos žalos jos ūkiui, kuri neišvengiamai kils, jeigu jos naudojami žemės sklypai bus parduoti A. M., piktavališkai nesutikusiam pakeisti jų naudojamų žemės sklypų kitais laisvo fondo žemės sklypais.

5) Teismas visiškai nepagrįstai sprendimą grindė tuo, kad: „<...> situacijos, kuomet pretendentas negali dalyvauti susirinkime, reglamentuotos Metodikos 38 punkte, kuris numato, jog užbaigus žemės sklypų projektavimą Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nurodytiems pretendentams, šios Metodikos 35 punkte nustatyta tvarka organizuojamas papildomas pretendentų susirinkimas <...>“. Pareiškėjos teigimu, ji yra Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodyta pretendentė, todėl akivaizdu, kad teismo sprendime paminėtos situacijos jos atveju negali būti taikomos.

6) Pareiškėjos pirmumo teisės paneigimas, pašalinimas iš XII eilės pretendentų vien tik dėl tos aplinkybės, kad ji neatvyko į susirinkimą, yra itin formalus, nepagrįstas nei aplinkybėmis, patvirtinančiomis jos nedalyvavimą (netinkamą dalyvavimą) žemėtvarkos projekto rengimo procese, nei Metodikoje nustatytais teisiniais pagrindais. Pareiškėjos teigimu, jos išdėstytos, byloje nustatytos, tačiau teismo tinkamai neįvertintos aplinkybės, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies prasme, bylos kontekste yra esminės.

7) Teismas savo sprendimą visiškai nepagrįstai motyvavo tuo, jog pareiškėjos 2011 m. liepos 7 d. prašymas įsigyti 10 ha žemės iš laisvo valstybinio žemės fondo buvo patenkintas visiškai, nes ji 2013 m. liepos 17 d. pasirinko suformuotus žemėtvarkos projekte žemės sklypus, kurių bendras plotas yra 14,88 ha, ir šie sklypai jai suprojektuoti 2013 m. lapkričio 12 d. įsakymu dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo. Taip pat teismas visiškai nepagrįstai vertino tai, kad pareiškėja minėtų žemės sklypų nėra atsisakiusi, esant nenuginčytiems Tauragės apskrities Šilalės rajono savivaldybės Kaltinėnų ir Bijotų seniūnijų Kaltinėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniams, kuriais A. M. suprojektuoti ginčo žemės sklypai, o pareiškėjai – jos pasirinkti žemės sklypai, nėra jokių teisinių galimybių grąžinti ginčo šalis į ankstesnę padėtį ir tokiu būdu apginti pareiškėjos tariamai pažeistą teisę. Pareiškėja teigia, jog negalėjo atsisakyti vėliau, po 2013 m. birželio 26 d. Šilalės skyriuje vykusio Kaltinėnų kadastro vietovėje vykdomo žemės reformos žemėtvarkos projekto XIV eilės pretendentų susirinkimo protokolo Nr. 33PRT-80 sudarymo, suprojektuotų žemės sklypų, nes tokiu atveju būtų išvis likusi be žemės. Pareiškėjos teigimu, panaikinus 2013 m. birželio 26 d. susirinkimo protokolo Nr. 33PRT-80 6 punkto dalį, ir vadovaujantis principu, kad iš neteisės neatsiranda teisė, naikintini (pripažintini negaliojančiais) ir visi sprendimai bei administracinės procedūros, atliktos panaikintos 2013 m. birželio 26 d. Šilalės skyriuje vykusio Kaltinėnų kadastro vietovėje vykdomo žemės reformos žemėtvarkos projekto XIV eilės pretendentų susirinkimo protokolo Nr. 33PRT-80 6 punkto dalies pagrindu.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 9 d. sprendimą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1) Teismas visiškai teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir 10 straipsnio 1 dalį, Metodikos 31 ir 33 punktus, teisėtų lūkesčių apsaugos principą bei Viešojo administravimo įstatymą.

2) Teismas teisingai konstatavo, jog žemės reformą vykdantys specialistai bei žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys asmenys privalo vadovautis Metodika. Metodikos 35 punkte įtvirtintas privalomas pretendentų susirinkimo eigos protokolavimas ir numatyta, kad pretendentas pasirašo protokole, kad sutinka su jam projektuojamo žemės sklypo vieta. Projektavimo darbų organizavimo procedūrą reglamentuojančios teisės normos sudaro prielaidą konstatuoti, kad Metodikoje įtvirtinta žodinė žemės sklypų pasirinkimo procedūra, kadangi galimybė dėl konkrečių žemės sklypų išreikšti valią raštu nėra nustatyta. Todėl asmens prašymas pirkti valstybinės žemės sklypą (sklypus) įpareigoja NŽT tik įtraukti tokį asmenį į pretendentų sąrašą, tačiau pretendentas, siekdamas, jog jam būtų suprojektuotas konkretus žemės sklypas, turi privalomai dalyvauti pretendentų susirinkime. Pareiškėjai neatvykus į XII pretendentų susirinkimą jai paskirtu laiku jos nuomoti žemės sklypai pagrįstai ir teisėtai buvo siūlomi paskesnių eilių pretendentams organizuojamų susirinkimų metu.

3) Teismas teisingai konstatavo, kad R. D. nesidomėjo 2013 m. gegužės 28 d. susirinkimo rezultatais, į NŽT dėl žemės sklypų pasirinkimo nesikreipė, neinformavo apie priežastis, dėl kurių minėtą dieną negalėjo atvykti, todėl akivaizdžiai piktnaudžiavo laiku, per kurį apdairus ir rūpestingas asmuo turi pasirūpinti savo teisių apsauga. Be to, teismas teisingai padarė išvadą, kad NŽT Šilalės skyrius, vykdydamas žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą, nepažeidė pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų, o pareiškėjai R. D. neigiamos pasekmės kilo dėl jos pačios pasirinkto elgsenos modelio.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo:

1) Byloje nėra jokių įrodymais pagrįstų duomenų, jog atsakovas NŽT pažeidė apeliaciniame skunde paminėtas teisės normas ar atliko (neatliko) kokius nors kitokius veiksmus, kurie sutrukdė apeliantei įgyvendinti jai įstatymais suteiktas teises.

2) Rašytiniais įrodymais patvirtinta, kad apeliantė nustatyta tvarka ir laiku 2013 m. gegužės 17 d. pranešimu buvo informuota apie organizuojamą XII eilės pretendentų susirinkimą. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog šiame pranešime nėra nurodyta reali rengiamo susirinkimo reikšmė ir galinčios atsirasti tikrosios neatvykimo pasekmės. Pranešino turinys yra informatyvus ir aiškus. Kita vertus, išankstinis ne vėliau kaip prieš 10 dienų pretendentų informavimas ir yra skirtas tam, jog suinteresuoti asmenys detaliau galėtų išsiaiškinti jiems rūpimus ir / ar neaiškius klausimus.

3) Nė vienas teisės aktas, reglamentuojantis žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimą, nenustato galimybės projekto autoriui pačiam savo iniciatyva, be aiškaus pretendento valios išreiškimo, neatvykusiam pretendentui projektuoti parduoti naudojamą valstybinės žemės sklypą, nes tai prieštarautų Metodikos 34 ir 35 punktams. NŽT, apeliantei neatvykus į pretendentų susirinkimą ir iki pat XIV eilės pretendentų 2013 m. birželio 26 d. įvykusio susirinkimo apie neatvykimo priežastis nepranešus ir jokia forma neišreiškus valios dėl pageidaujamų įsigyti sklypų, pagrįstai neprojektavo jos naudojamų žemės sklypų, todėl 2013 m. birželio 26 d. vykusiame XIV eilės pretendentų susirinkime ginčo žemės sklypai teisėtai buvo pradėti projektuoti A. M..

4) Pareiškėja, teisės aktų nustatyta tvarka būdama įtraukta į pretendentų sąrašus, taip sudarius jai prielaidas realizuoti įstatymais suteiktas teises, elgėsi nepateisinamai pasyviai ir pati tik dėl savo kaltės nerealizavo savo teisių, o atsakovas, organizuodamas pretendentų susirinkimus, Metodikos ir kitų teisės aktų nepažeidė, todėl teismas pagrįstai skundo netenkino. Kadangi atsakovas NŽT teisės aktų reikalavimų nepažeidė, nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos ir gero viešojo administravimo principai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Tauragės apskrities Šilalės rajono savivaldybės Kaltinėnų ir Bijotų seniūnijų Kaltinėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu NŽT Šilalės skyriaus 2013 m. birželio 26 d. protokolu Nr. 33PRT-80 priimto nutarimo projektuoti trečiajam suinteresuotam asmeniui A. M. pirkti iš laisvo žemės fondo žemės jo pasirinktus sklypus, kuriais iki 2013 m. gruodžio 31 d. naudojosi pareiškėja R. D.. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nebuvo pareikštas ir nagrinėjamas reikalavimas įpareigoti NŽT parduoti pareiškėjai konkrečius valstybinės žemės sklypus.

Byloje nustatyta, kad 2011 m. liepos 7 d. prašymu R. D. kreipėsi į NŽT Šilalės žemėtvarkos skyriaus vedėją, prašydama suprojektuoti ir parduoti pareiškėjos nuomojamą 1,5 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), taip pat pageidavo pirkti 10 ha iš laisvo valstybinio žemės fondo Kaltinėnų kadastro vietovėje (pareiškėjos pateikto skundo priedų 72 lapas). Bylos duomenimis taip pat nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad R. D. nuo 2008 metų naudojosi 1,5 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini), o nuo 2012 metų – ir 4,86 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini), bei 2,28 ha žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (pareiškėjos pateikto skundo priedų 39 lapas). NŽT Šilalės skyriaus vedėjas 2013 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 33VĮ-(14.33.2.)-861 patvirtino sąrašą pretendentų, norinčių įsigyti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti žemę, mišką, vandens telkinius Šilalės rajono savivaldybės Kaltinėnų kadastro vietovėje, kurio XII žemės įgijimo eilės 25 numeriu pažymėta pareiškėja R. D. (pareiškėjos pateikto skundo priedų 50–56 lapai). NŽT Šilalės skyrius 2013 m. gegužės 17 d. pranešimu Nr. 33SD-(14.33.104.)-930 pakvietė pareiškėją R. D. dalyvauti 2013 m. gegužės 28 d. organizuojamame Kaltinėnų kadastro vietovėje vykdomo žemės reformos žemėtvarkos projekto XII eilės pretendentų susirinkime (pareiškėjos pateikto skundo priedų 71 lapas). Byloje nėra ginčo dėl to, kad į minėtą susirinkimą pareiškėja neatvyko. 2013 m. birželio 26 d. vykusiame Kaltinėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte dalyvaujančių XIV eilės pretendentų susirinkime XIV eilės pretendentas A. M. pasirinko pareiškėjos nuomotus ginčo sklypus ir Šilalės skyriaus 2013 m. birželio 26 d. protokolu Nr. 33PRT-80 nutarta ginčo sklypus projektuoti trečiajam suinteresuotam asmeniui (pareiškėjos pateikto skundo priedų 44–47 lapai).

Byloje taip pat nustatyta, jog pareiškėja R. D. su 2013 m. liepos 12 d. prašymu kreipėsi į NŽT Šilalės skyrių, prašydama pareiškėjos nuomojamų iš valstybės žemės sklypų neparduoti trečiajam suinteresuotam asmeniui A. M., kartu nurodydama, kad sklypų projektavimo metu negalėjo dalyvauti dėl mamos sveikatos (pareiškėjos pateikto skundo priedų 71 lapas). NŽT Šilalės skyrius, atsižvelgdamas į šį pareiškėjos prašymą, 2013 m. liepos 17 d. organizavo susirinkimą dėl XII ir XIV eilių pretendentų papildomų prašymų svarstymo bei A. M. ir A. K. sklypų perprojektavimo. Iš šio susirinkimo 2013 m. liepos 17 d. protokolo Nr. 33PRT-86 matyti, kad A. K. pareiškėjos naudai atsisakė anksčiau suprojektuoto sklypo, o A. M. nesutiko su kitais siūlytais laisvo žemės fondo žemės sklypais ir buvo nutarta palikti jam XIV eile suprojektuotus pirkti sklypus (pareiškėjos pateikto skundo priedų 48–49 lapai).

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja R. D. su 2013 m. rugsėjo 9 d. prašymu kreipėsi į NŽT Šilalės skyrių, prašydama: sustabdyti Kaltinėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo procedūrą, kol bus išnagrinėtas pareiškėjos prašymas; panaikinti 2013 m. birželio 26 d. NŽT Šilalės skyriuje vykusio Kaltinėnų kadastro vietovėje vykdomo žemės reformos žemėtvarkos XIV eilės pretendentų susirinkimo protokolo Nr. 33PRT-80 6 punkto dalį, kurioje buvo nutarta A. M. suprojektuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus parduoti iš pasirinkto laisvos žemės fondo žemės sklypų Nr. 367, Nr. 350, Nr. 405, Nr. 230-2; organizuoti papildomą Kaltinėnų kadastro vietovėje vykdomo žemės reformos žemėtvarkos projekto XII eilės pretendentų susirinkimą ir į šį susirinkimą kviesti pareiškėją (pareiškėjos pateikto skundo priedų 1–4 lapai). NŽT Šilalės skyrius 2013 m. spalio 10 d. raštu (atsakymu) Nr. 33SD-(14.33.104.)-2112 „Dėl prašymo“ nurodė, jog stabdyti Kaltinėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo procedūras nėra pagrindo (pareiškėjos pateikto skundo priedų 29–30 lapai). NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl NŽT Šilalės skyriaus 2013 m. spalio 10 d. rašto, darė išvadą, kad A. M. žemės sklypai suprojektuoti nepažeidžiant Metodikos reikalavimų, todėl NŽT neturi pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą ir panaikinti A. M. Šilalės skyriaus vedėjo 2013 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 33VĮ-(14.33.2.)-2234 patvirtintame Šilalės rajono Kaltinėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotus pareiškėjos nurodytus žemės sklypus Nr. 1147-2, Nr. 1147-3 ir Nr. 1147-4 (pareiškėjos pateikto skundo priedų 36–38 lapai).

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, kuris grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir pareiškėjos 2013 m. rugsėjo 9 d. prašymas NŽT Šilalės skyriui, sprendime darė išvadą, jog NŽT Šilalės skyrius 2013 m. spalio 10 d. raštu Nr. 33SD-(14.33.104.)-2112 iš esmės pagrįstai konstatavo, kad Kaltinėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo procedūra, kiek ji susijusi su nutarimu projektuoti trečiajam suinteresuotam asmeniui A. M. pirkti iš laisvo žemės fondo žemės jo pasirinktus sklypus, kuriuos iš valstybės nuomojosi pareiškėja R. D., atitinka Metodikos reikalavimus, todėl naikinti ginčijamą administracinį aktą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti ir patenkinti pareiškėjos 2013 m. rugsėjo 9 d. prašymą nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog teismas neteisingai išaiškino ir netinkamai taikė Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, 10 straipsnio 1 dalį, Metodikos 31 ir 33 punktus, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principą bei principą, kad iš neteisės teisė neatsiranda (ex injuria jus non oritur).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos apeliacinį skundą.

Pažymėtina, jog pareiškėja savo teisių pažeidimą iš esmės kildina iš teisės aktų nustatytos tvarkos suprojektuoti įsigyti nuosavybėn faktiškai naudojamus valstybinės žemės sklypus bei šios teisės įgyvendinimo eiliškumo pagal Žemės reformos įstatymą, žemėtvarkos projekto rengimo procedūros pažeidimų. Pagrindinė pareiškėjos skundo aplinkybė yra ta, kad, jos teigimu, jai, kaip ginčo valstybinės žemės naudotojai ir XII eilės pretendentei, turėjo būti suprojektuoti ginčo valstybinės žemės sklypai, kuriuos NŽT Šilalės skyriaus 2013 m. birželio 26 d. protokolu Nr. 33PRT-80 buvo nutarta projektuoti trečiajam suinteresuotam asmeniui A. M.. Pareiškėja akcentuoja tai, kad ginčo valstybinės žemės sklypai negalėjo būti suprojektuoti A. M., nes jai įstatymas garantuoja teisę įsigyti nuosavybėn tuos sklypus dėl to, kad ji juos naudojo.

Pagal Žemės įstatymo (Žin., 2004, Nr. 28-868) 5 straipsnio 2 dalį valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pagal Žemės reformos įstatymą suformuoti valstybinės žemės sklypai parduodami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka. Žemės reformos įstatymo 1 straipsnyje nustatyta šio įstatymo paskirtis.

Jame nustatyta, kad Žemės reformos įstatymas reglamentuoja žemės reformos ir privatizavimo tvarką. Taigi tiek pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 dalį, tiek pagal ir Žemės reformos įstatymo 1 straipsnį valstybinės žemės, parduodamos privačion nuosavybėn, rengiant bei įgyvendinant žemėtvarkos projektą turi būti vadovaujamasi Žemės reformos įstatymu ir jį įgyvendinamaisiais teisės aktais. Be to, pažymėtina, kad vienas iš žemės reformos tikslų – asmenų teisės į žemės nuosavybę bei naudojimą įgyvendinimas įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis parduodant žemę, pageidaujantiems ją pirkti (Žemės reformos įstatymo 2 straipsnis).

Žemės santykių pertvarka visų pirma vykdoma teisinėmis priemonėmis. Teisinio reguliavimo tikslas – teisingai suderinti reikšmingus interesus, užtikrinti jų pusiausvyrą. Žemės reformos proceso santykius reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos sistemiškai, atsižvelgiant į teisinio reglamentavimo tikslus, į tai, kokie įstatyme nustatyti būdai jiems pasiekti. Žemės reformos įstatyme įtvirtintos asmens teisės įsigyti valstybinės žemės sklypą įgyvendinimas siejamas su teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais.

Pagal Žemės reformos įstatymo (bylai aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. lapkričio 24 d. iki 2014 m. sausio 1 d., šios redakcijos nuostatomis vadovaujamasi nutartyje) 8 straipsnio 1 dalį asmenims žemės reformos metu žemė, miškas ir vandens telkiniai (suformuotais žemės sklypais) parduodami laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmenų, kuriems vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose arba kituose teritorijų planavimo dokumentuose, eilės sudarymo tvarka.

Šioje byloje yra ypač reikšminga šios normos nuostata, kad valstybinė žemė gali būti parduodama tik pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Pažymėtina, jog pagal Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pabrėžta, kad žemėtvarkos projektams rengti, be kita ko, taikytinos ir Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-351/2014).

Metodikoje (bylai aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 24 d., šios redakcijos nuostatomis vadovaujamasi nutartyje) yra detaliai reglamentuojamos procedūros, kurių laikomasi rengiant atitinkamos teritorijos žemėtvarkos projektą. Remiantis Metodikos 13 punktu, žemėtvarkos projekto rengimas ir įgyvendinimas susideda iš 5 etapų (darbų stadijų), t. y. parengiamųjų darbų; žemės sklypų projektavimo darbų; žemėtvarkos projekto svarstymo, derinimo ir patvirtinimo; žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų paženklinimo vietovėje; paženklintų žemės sklypų nuosavybės teisėms atkurti, parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ar patikėjimo teise valdyti kadastro duomenų bylų parengimo. Taigi prieš asmenims parduodant valstybinės žemės ūkio paskirties žemę turi būti nustatyta tvarka suformuoti žemės sklypai, parengti žemėtvarkos projektai.

Patvirtinus teritoriją žemėtvarkos projektui rengti, žemėtvarkos skyrius atlieka šiuos darbus inter alia išnagrinėjęs gautus pretendentų prašymus ir prie jų pridėtus dokumentus, per 10 darbo dienų nuo šios Metodikos 26.6 punkte nurodyto termino pabaigos sugrupuoja pretendentus pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą ir parengia Pretendentų sąrašą (27.5 p.). Pretendentų sąrašą tvirtina žemėtvarkos skyriaus vedėjas (28 p.).

Metodikos 31 punkte nustatyta, jog patvirtintas Pretendentų sąrašas yra teisinis pagrindas žemėtvarkos skyriui organizuoti žemės sklypų projektavimo darbus; žemės sklypai projektuojami, jų vieta ir ribos su pretendentais aptariamos bei derinamos pretendentų susirinkimuose.

Pagal Metodikos 33 punktą žemės sklypai pretendentams projektuojami laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto eiliškumo; žemėtvarkos skyrius pretendentus kviečia aptarti žemės sklypų projektavimo klausimų pretendentų susirinkime; pretendentai susirinkime registruojami pasirašytinai; atsižvelgiant į pretendentų skaičių gali būti organizuojami keli tos pat eilės pretendentų susirinkimai (kviečiant pretendentus pagal eilę) arba tą pačią dieną organizuojami atskiri kelių arba visų eilių pretendentų susirinkimai; kvietimai pretendentams įteikiami asmeniškai (pasirašytinai) arba išsiunčiami registruotu laišku ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki nustatytos pretendentų susirinkimo dienos. Metodikos 34 punkte nustatyta, jog projekto autorius pretendentų susirinkimo metu inter alia supažindina susirinkime dalyvaujančius pretendentus su laisvos valstybinės fondo žemės plotais (34.2 p.), paaiškina pretendentų galimybes ir sąlygas įsigyti žemės ar naudotis ja bei žemės sklypų projektavimo tvarką (34.3 p.), suprojektuoja žemės sklypus (34.4 p.). Pagal Metodikos 35 punktą pretendentų susirinkimų eiga protokoluojama; pretendentų susirinkimų protokolus surašo žemėtvarkos skyriaus darbuotojas; pretendentų susirinkimo metu pateikti pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos dėl žemės sklypų projektavimo įrašomi pretendentų susirinkimų protokoluose; pretendentų susirinkimų protokoluose taip pat įrašomi pretendentų vardai, pavardės (fizinių asmenų) ar pavadinimai (juridinių asmenų ar kitų užsienio organizacijų), laisvos žemės fondo žemės plotų, kuriuose šiems pretendentams projektuojami žemės sklypai, numeriai (jei žemės sklypas projektuojamas laisvos žemės fondo žemėje) bei pretendentams projektuojamų žemės sklypų numeriai; pretendentas pasirašo protokole, kad sutinka su jam projektuojamo žemės sklypo vieta; pretendentai, kurie pasirenka laisvos žemės fondo žemei priskirtą anksčiau patvirtintame žemėtvarkos projekte ar projektui prilyginamame plane suprojektuotą žemės sklypą, protokole pasirašo, kad sutinka su suprojektuoto žemės sklypo ribomis ir vieta. Protokolas įforminamas Dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V117, nustatyta tvarka.

Atsižvelgus į pirmiau išdėstytas teisės aktų nuostatas, konstatuotina, jog asmens prašymas pirkti valstybinės žemės sklypą (sklypus) įpareigoja NŽT tik įtraukti tokį asmenį į pretendentų sąrašą, tačiau pretendentas, siekdamas, jog jam būtų suprojektuotas konkretus žemės sklypas, turi privalomai dalyvauti pretendentų susirinkime. Metodikoje nėra įtvirtinta galimybė suprojektuoti asmeniui konkrečius sklypus, jam nedalyvaujant pretendentų susirinkime ir tik raštu išreiškiant valią dėl konkrečių sklypų jam suprojektavimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą asmenų, kuriems vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose arba kituose teritorijų planavimo dokumentuose, eilės sudarymo tvarką, yra konstatavęs, jog tai reiškia, kad vietovės projekto rengimo metu projektuojant konkretų žemės sklypą aukštesnės eilės pretendentas turi pasirinkimo pirmenybę, tačiau nesant aukštesnės eilės pretendento ar jam nepasirinkus to žemės sklypo, teisę pasirinkti šį sklypą turi žemesnės eilės pretendentas, atitinkantis konkrečioje teisės normoje įtvirtintas sąlygas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1337/2014).

Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste darytina išvada, kad Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos nuostatos, įtvirtinančios eilės sudarymo tvarką, negalėjo sukurti pareiškėjai teisėto lūkesčio, kad būtent jos naudoti sklypai bus suprojektuoti, kaip jai parduodami žemės sklypai, ir parduodami remiantis vien tuo, kad ji padavė prašymą bei dokumentus, susijusius su jos naudotais sklypais. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad su pareiškėja nebuvo sudaryta ilgalaikė valstybinės žemės nuomos sutartis, o kasmet jai atskiru leidimu buvo suteikiama teisė naudoti žemės ūkio paskirties žemę (pareiškėjos pateikto skundo priedų 74–81 lapai). Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad NŽT Šilalės skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 16 d. įsakymu Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme pareiškėjai leista naudotis valstybinės žemės sklypais iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjos teisė įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypus atsirado dėl to, kad buvo pradėtas rengti Kaltinėnų kadastro vietovės žemėtvarkos projektas, apimantis teritoriją, kurioje buvo pareiškėjos naudojami valstybinės žemės sklypai. Šioje byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad valstybė yra prisėmusi įsipareigojimus suformuoti ir parduoti pareiškėjai būtent jos naudotus valstybinės žemės sklypus. Pareiškėjos naudoti žemės sklypai buvo projektuojamoje teritorijoje, kurioje turi teisę išrinkti sklypus pirmiau už pareiškėją esantys pretendentai. Be to, pagal šios bylos duomenis rengiant Kaltinėnų kadastro vietovės žemėtvarkos projektą pareiškėjai yra suprojektuoti valstybinės žemės sklypai ir byloje nėra įrodymų, kad jai nebus sudaryta galimybė įsigyti nuosavybėn šiuos sklypus.

Iš NŽT Šilalės skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 33VĮ-(14.33.2.)-861 patvirtino Pretendentų sąrašo matyti, kad tarp XII žemės įgijimo eilės pretendentų įvardyti 22 numeriu – A. M. ir 25 numeriu – R. D., XIV žemės įgijimo eilės 6 numeriu nurodytas A. M., o XV žemės įgijimo eilės 8 numeriu pažymėta R. D..

Pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12, 14 ir 15 punktus XII eile parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektams, ne mažiau kaip metus naudojantiems šiuos žemės sklypus, išskyrus šios dalies 7 punkte nurodytus atvejus; XIV eile parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai jauniesiems ūkininkams iki 40 metų, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistravusiems ūkininko ūkį ir naudojusiems ne mažesnį kaip 1 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus; XV eile parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai fiziniams asmenims, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistravusiems ūkininko ūkį, neatitinkantiems šios dalies 12, 13 ir 14 punktuose nustatytų reikalavimų ir naudojusiems ne mažesnį kaip 1 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus. Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai tą patį žemės sklypą pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai keli vienodą pirmumo teisę turintys piliečiai arba ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą pageidauja pirkti keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, žemės sklypas perduodamas ar suteikiamas nuosavybėn neatlygintinai arba parduodamas jį nuomojančiam asmeniui.

Kaip jau buvo minėta, pareiškėja savo pirmumo teisę, kad jai būtų suprojektuoti įsigyti nuosavybėn ginčo valstybinės žemės sklypai, grindžia tuo, jog ji, kaip XII žemės įgijimo eilės pretendentė, turėjo pirmenybę prieš trečiąjį suinteresuotą asmenį A. M. įsigyti konkrečius ginčo valstybinės žemės sklypus. Pareiškėja nurodo, kad ji buvo pirmesnės žemės įgijimo eilės pretendentė ir ji nuomojosi ginčo sklypus bei juose vystė ekologinį ūkį.

Vertinant pareiškėjos argumentus, susijusius su jos pažeista teise, kuri pasireiškė tuo, kad pareiškėjos naudoti žemės sklypai buvo suprojektuoti A. M., o ne jai, pirmiausia dar kartą pažymėtina, kad asmens prašymas pirkti valstybinės žemės sklypą (sklypus) įpareigoja NŽT tik įtraukti tokį asmenį į pretendentų sąrašą, tačiau pretendentas, siekdamas, jog jam būtų suprojektuotas konkretus žemės sklypas, turi privalomai dalyvauti pretendentų susirinkime. Metodikoje nėra įtvirtinta galimybė suprojektuoti asmeniui konkrečius sklypus, jam nedalyvaujant pretendentų susirinkime ir tik raštu išreikiant valią dėl konkrečių sklypų jam suprojektavimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos veiksmai, paduodant NŽT Šilalės žemėtvarkos skyriui 2011 m. liepos 7 d. prašymą dėl žemės sklypų jai suprojektavimo ir pardavimo bei kitus dokumentus, nėra pakankami, kad jai būtų suprojektuoti pirkti iš valstybės nuomoti žemės sklypai. Todėl nepagrįstai pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjos prašymas Šilalės skyriui dėl žemės pardavimo, žemės nuoma, mokesčiai, ūkinė veikla, pareiškėjos pateikti dokumentai jai sudarė prielaidas manyti, jog Šilalės skyrius turi visus duomenis, kad jai būtų parduoti jos nuomojami žemės sklypai.

Taigi pretendentas, kuris siekia įsigyti nuosavybėn valstybinę žemę, privalo laikytis teisės aktais nustatytos valstybinės žemės sklypų projektavimo procedūros. Be abejo ir žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys specialistai yra įgalioti pagal įstatymų reikalavimus suprojektuoti žemės sklypus, laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto eiliškumo, informuoti pretendentus apie jų teises ir galimybes tinkamai jas įgyvendinti, visus veiksmus atlikti bendradarbiaujant ir derinant su piliečiais.

Kaip jau buvo minėta, NŽT Šilalės skyrius 2013 m. gegužės 17 d. pranešimu Nr. 33SD-(14.33.104.)-930 pakvietė pareiškėją R. D. dalyvauti 2013 m. gegužės 28 d. organizuojamame Kaltinėnų kadastro vietovėje vykdomo žemės reformos žemėtvarkos projekto XII eilės pretendentų susirinkime. Iš šio pranešimo matyti, kad jame aiškiai įvardytos neatvykimo į susirinkimą pasekmės, t. y. kad neatvykus į susirinkimą žemės sklypų procedūra bus tęsiama ir žemės sklypai bus projektuojami kitiems pretendentams, įrašytiems į Pretendentų sąrašą, laikantis šiame sąraše nurodyto eiliškumo (pareiškėjos pateikto skundo priedų 71 lapas). Pareiškėja neginčija, kad ji gavo minėtą pranešimą apie pretendentų susirinkimą. Taigi pareiškėjai nedalyvavimo susirinkime pasekmės buvo žinomos arba turėjo būti žinomos, todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovas neužtikrino pareiškėjai teisės žinoti apie vykdomų procedūrų esmę ir galimas pareiškėjos veiksmų pasekmes, nepagrįsti.

Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad į minėtą 2013 m. gegužės 28 d. XII eilės pretendentų susirinkimą pareiškėja neatvyko, apie savo neatvykimą ir neatvykimo priežastis neinformavusi žemėtvarkos skyriaus. Be to, teisės aktuose nėra nurodyta, kad žemėtvarkos skyriaus darbuotojai ar asmuo, rengiantis projektą (projekto autorius), privalo aiškintis priežastis, dėl kurių kviestas pretendentas neatvyko į susirinkimą, perkelti susirinkimo datą, kai neatvyksta pretendentas, kuriam tinkamai ir laiku buvo pranešta apie susirinkimo vietą ir laiką. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai neatvykus į 2013 m. gegužės 28 d. XII eilės pretendentų susirinkimą, NŽT Šilalės skyrius 2013 m. gegužės 28 d. protokolu Nr. 33PRT-68 nutarė pareiškėjai žemės sklypų neprojektuoti ir patvirtinus žemėtvarkos projektą laikyti administracinę procedūrą dėl pareiškėjos prašymo nagrinėjimo baigta (pareiškėjos pateikto skundo priedų 41–43 lapai). Pareiškėja šio nutarimo neginčijo ir tik vėliau kreipdamasi į NŽT Šilalės skyrių su 2013 m. liepos 12 d. prašymu ir prašydama pareiškėjos nuomojamų iš valstybės žemės sklypų neparduoti trečiajam suinteresuotam asmeniui A. M., nurodė, kad sklypų projektavimo metu negalėjo dalyvauti susirinkime dėl mamos sveikatos. Atkreiptinas dėmesys, jog Metodikos 36 punkte nurodyta, kad su pretendentų susirinkimų protokolais žemėtvarkos projekto rengimo metu asmenys gali susipažinti žemėtvarkos skyriuje, o 53 punkte nustatyta, jog pretendentai, nesutinkantys su jiems projektuojamų žemės sklypų ribomis ir vieta, savo pasiūlymus bei pretenzijas gali teikti raštu per visą žemėtvarkos projekto rengimo laikotarpį iki žemėtvarkos projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimo ir jo metu žemėtvarkos skyriui, kuris privalo per 20 darbo dienų nuo pasiūlymų ir pretenzijų pateikimo raštu juos išnagrinėti bei atsakyti pretendentui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad pretendentų neatvykimas į pretendentų susirinkimą sukelia realias teisines pasekmes, todėl Metodikos 33 punkto pažeidimas yra esminis pažeidimas, nes toks pažeidimas užkerta kelią asmeniui įgyvendinti savo subjektinę teisę, t. y. pirkti žemės sklypą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1337/2014).

Kadangi nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjai laikantis Metodikos 33 punkte nustatytos tvarkos ir terminų buvo įteiktas pranešimas, todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad padarytas esminis procedūrinis pažeidimas, dėl kurio buvo užkirstas kelias pareiškėjai įgyvendinti jos nurodomą teisę pirkti naudotus žemės sklypus.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos pasyvumą (nesikreipus į atsakovą beveik 2 mėnesius nuo 2013 m. gegužės 28 d. XII eilės pretendentų susirinkimo iki 2013 m. liepos 12 d.), taip pat pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja nebuvo apdairi ir rūpestinga.

Taip pat pažymėtina, jog Metodikos 38 nustatyta, kad užbaigus žemės sklypų projektavimą Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1–10 punktuose nurodytiems pretendentams, šios Metodikos 35 punkte nustatyta tvarka organizuojamas papildomas pretendentų susirinkimas. Į jį pakartotinai, ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos, kviečiami tie pretendentai, kurie anksčiau kviesti neatvyko į pretendentų susirinkimus arba kurie nesutiko su jiems projektuojamų žemės sklypų ribomis ir vieta (nepasirašė Žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemės žiniaraštyje). Su papildomame pretendentų susirinkime dalyvavusiais pretendentais projektuojamų žemės sklypų ribos ir vieta aptariamos bei jų suderinimas įforminamas šios Metodikos 37 punkte nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Metodika neįtvirtina pareigos NŽT rengti papildomus pretendentų surinkimus kitais, nei pirmiau nurodytais, atvejais. Be to, Metodikos 38 punkto nuostatos negarantuoja pareiškėjai teisės, kad jai nedalyvavus XII eilės pretendentų susirinkime ir jo metu nepasirinkus pageidaujamų suprojektuoti sklypų, tie sklypai papildomo susirinkimo metu išliks niekieno (tos pačios XII eilės ar vėlesnių eilių pretendentų) nepasirinkti. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Metodika nenustato jokių lengvatų dėl svarbios priežasties neatvykusiems į susirinkimą pretendentams.

Taigi pareiškėja, neatvykusi jai paskirtu laiku dalyvauti XII eilės pretendentų susirinkime, prarado savo pirmumo teisę, kaip XII eilės pretendentė, rinktis žemės sklypus, kad šie jai būtų suprojektuoti. NŽT nėra suteikti įgaliojimai suprojektuoti žemės sklypus asmeniui, nedalyvavusiam pretendentų susirinkime ir jo metu neišreiškusiam valios dėl konkrečių sklypų projektavimo. Be to, NŽT neturėjo pagrindo neleisti vėlesnių eilių pretendentams, tarp jų ir XIV eilės pretendentui trečiajam suinteresuotam asmeniui A. M., rinktis pareiškėjos nepasirinktų jos nuomotų žemės sklypų. Pareiškėjos nurodomi, jos nuomone, trečiojo suinteresuoto asmens A. M. nesąžiningi veiksmai pasirenkant pareiškėjos naudotus sklypus bei motyvai, dėl kurių jis pasirinko šiuos sklypus, taip pat nesudarė pagrindo atsakovui neprojektuoti ginčo žemės sklypų trečiajam suinteresuotam asmeniui, nes pareiškėja šių sklypų nebuvo pasirinkusi bei nebuvo pareiškusi pretenzijų dėl 2013 m. gegužės 28 d. XII eilės pretendentų susirinkime priimtų sprendimų iki 2013 m. birželio 26 d.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad Tauragės apskrities Šilalės rajono savivaldybės Kaltinėnų ir Bijotų seniūnijų Kaltinėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu NŽT Šilalės skyriaus 2013 m. birželio 26 d. protokolu Nr. 33PRT-80 buvo nepagrįstai ir neteisėtai priimtas nutarimas projektuoti trečiajam suinteresuotam asmeniui A. M. pirkti iš laisvo žemės fondo žemės jo pasirinktus sklypus, kuriais naudojosi pareiškėja R. D..

Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja, kaip XV eilės pretendentė, 2013 m. birželio 27 d. pranešimu Nr. 33SD-(14.33.104.)-1319 buvo kviečiama į 2013 m. liepos 12 d. XV eilės pretendentų susirinkimą dėl likusių laisvo fondo žemės sklypų projektavimo (pareiškėjos pateikto skundo priedų 96 lapas). Susirinkimo metu, pareiškėjos prašymu, buvo nutarta organizuoti papildomą XII eilės pretendentų susirinkimą. NŽT Šilalės skyriui 2013 m. liepos 17 d. suorganizavus susirinkimą A. M. nesutiko su kitais siūlytais laisvo žemės fondo žemės sklypais pareiškėjos naudai ir buvo nutarta palikti jam XIV eile suprojektuotus pirkti sklypus, kurių de facto siekė pareiškėja. Pareiškėjai nepavykus pasiekti, kad jai būtų suprojektuoti jos norimi sklypai, ji 2013 m. liepos 17 d. pasirinko kitus suformuotus žemėtvarkos projekte žemės sklypus, kurių bendras plotas yra 14,88 ha, ir tai patvirtino savo parašu žiniaraščiuose (b. l. 44–45).

Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, jog pareiškėjos 2011 m. liepos 7 d. prašymas įsigyti 10 ha žemės iš laisvo valstybinės žemės fondo, buvo įgyvendintas visiškai. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjos 2011 m. liepos 7 d. prašymo įgyvendinimo apimtis iš esmės nėra šios bylos dalykas, todėl dėl jo teisėjų kolegija nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjai buvo sudarytos galimybės dalyvauti XII eilės pretendentų susirinkime, kad pareiškėja buvo informuota apie dalyvavimą šiame susirinkime bei nedalyvavimo jame pasekmes, kad dėl savo pačios apsisprendimo (ne dėl atsakovo kaltės) jame nedalyvavo apie tai neinformavusi atsakingos institucijos, kad atsakovas pagrįstai sudarė sąlygas pareiškėjos naudotus žemės sklypus pasirinkti kitiems pretendentams, kad nenustatyta kitų atsakovo neteisėtų veiksmų, daro išvadą, jog pareiškėja nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjai buvo užkirstas kelias įsigyti valstybinės žemės sklypus, kuriuos ji valdė nuomos teise, ir kad atsakovas pažeidė jos pirmumo teisę šiuos žemės sklypus nusipirkti.

Dėl pirmiau nurodytų šioje byloje nustatytų aplinkybių atmestini pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas nesudarė pareiškėjai galimybės būti išklausytai, kad iš pareiškėjos buvo atimta galimybė pateikti paaiškinimus dėl siekiamų įsigyti žemės sklypų vietos ir plotų, galimybių, sąlygų ir tvarkos bei kitų reikšmingų aplinkybių, taip pat pateikti argumentus dėl šiame procese atliktų veiksmų ir priimtų sprendimų. Be to, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas pažeidė gero administravimo principą, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį (2008 m. spalio 6 d. įstatymo Nr. X-1743 redakcija), kurioje įtvirtinta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Teisėjų kolegija, pritardama ir nekartodama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, konstatuoja, kad NŽT Šilalės skyriaus 2013 m. birželio 26 d. protokolu Nr. 33PRT-80 priimtas nutarimas projektuoti trečiajam suinteresuotam asmeniui A. M. pirkti iš laisvo žemės fondo žemės jo pasirinktus sklypus, kuriais naudojosi pareiškėja R. D., teisėtas ir nėra pagrindo jo naikinti.

Apibendrindama šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes ir jas įvertino, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriais pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nepripažintini pagrįstais, todėl apeliacinis skundas yra netenkinamas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos R. D. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Dalia Višinskienė