A-545-756/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-545-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06523-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. (S. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniam padaliniui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. M., atstovaujamas advokato T. Š., kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–6), prašydamas:

1) panaikinti atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) Vilniaus teritorinio padalinio (toliau – ir Vilniaus padalinys) 2013 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. (12.7.-V) 2V-1737 „Dėl projektinių pasiūlymų (duomenys neskelbtini)“, kuriame nepritarta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. (u. k. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Namas), kapitalinio remonto projektui;

2) įpareigoti Vilniaus padalinį atlikti jo kompetencijai priklausantį veiksmą, t. y. pritarti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., kapitalinio remonto projektui, kurį parengė UAB „Senojo miesto architektai“.

Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butas Nr.

12. Jis siekia atlikti virš jam priklausančio buto tvarkomuosius paveldotvarkos darbus: pakeisti susidėvėjusią stogo dangą, stogo plokštumoje įrengti 4 papildomus plokštuminius stoglangius su maskuojančiomis žaliuzėmis, o tokie statybos darbai priskiriami kapitalinio remonto darbams. Šis pastatas įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (toliau – ir Registras) ir paskelbtas valstybės saugomu. Departamentas kontroliuoja tokių objektų tvarkybos darbus. Pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 12 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl namo kapitalinio remonto projekto dėl gatvės fasado tvarkomųjų paveldosaugos ir tvarkomųjų statybos darbų, kuriuos parengė projektavimo įmonė UAB „Senojo miesto architektai“ suderinimo.

Ginčo sprendime nepritarta šiems projektiniams pasiūlymams. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybą kontroliuojanti institucija, jos išvada laikytina sprendimu Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) prasme, sukeliančiu pareiškėjui teises ir pareigas. Ginčo sprendimas neteisėtas, prieštarauja Nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo 14 straipsnio 1 daliai, 19 straipsnio 4 punktui, jame savavališkai traktuojamos faktinės aplinkybės ir taikytini teisės aktai. Atsakovo argumentas, jog pagal Palėpių ir stoglangių įrengimo Vilniaus senamiesčio pastatuose rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos) Vilniaus senamiesčiui nebūdingi dviejų eilių stoglangiai, yra nepagrįstas.

Tokio teiginio ar draudimo Rekomendacijose nėra. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcija ir stogo danga nėra autentiškos. II Pasaulinio karo metu pastatas stipriai nukentėjo, pastato stogas atstatytas XX a. antroje pusėje ir nėra saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo objekto vertingoji savybė. (duomenys neskelbtini) pastato stogas, lyginant su kaimyninių pastatų stogais, yra aukštesnis ir statesnis, visiškai matomas tik atsitraukus iš tolimesniųjų apžvalgos taškų, todėl projektinis sprendimas, keičiant avarinės būklės keraminių čerpių dangą (tvarkomieji paveldosaugos darbai) ir įrengiant papildomą plokštuminių stoglangių eilę su maskuojančiomis žaliuzėmis, pagal objekto vietą ir apžvelgiamumą, kontekstą nekeičia pastato tūrio ir vaizdo, stogo formos, vertingos fasado architektūros, nedaro įtakos gatvės išklotinei ir yra suderinamas su Rekomendacijomis.

Kiti atsakovo argumentai taip pat niekuo nepagrįsti, nes skundžiamame sprendime tik pacituoti Vilniaus senamiesčio tvarkybos rekomendacijų 223 ir 226 punktai, tačiau kaip jie taikytini konkrečiu atveju ir kaip pagrindžia atsakovo sprendimą, nenurodyta. Atsakovas teiginį, kad projektinių pasiūlymų sprendiniai pažeidžia Departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2013 m. rugsėjo 24 d. akte Nr. KPD-RM-2014 nustatytas vertingąsias savybes, grindė tik paminėdamas šaltinį, kur šį dokumentą reikėtų rasti, t. y. http://kvr.kpd.lt/heritage/.

Pagal šio tinklalapio duomenis ginčo sprendime nurodytą dieną – 2013 m. rugsėjo 24 d. – Taryba sprendė klausimus, nieko bendro neturinčius su ginčijamu sprendimu; jeigu toks atsakovo nurodytas aktas egzistuoja, atsakovas privalėjo jį kaip teisės taikymo aktą, galimai turintį reikšmės ginčijamam sprendimui, pateikti pareiškėjui. Atsakovas 2013 m. kovo 7 d. jau buvo priėmęs sprendimą nepritarti parengtiems projektiniams pasiūlymams. Šį klausimą pagal projektuotojų paklausimą svarstė Departamento Komisija kultūros paveldo klausimams nagrinėti (toliau – ir Komisija) ir 2013 m. kovo 26 d. nutarė, kad „<...> projektiniai pasiūlymai nepažeidžia Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento, <...> derinant Projektinius pasiūlymus vadovautis pagrįstais motyvais“.

Atsakovas, nepaisydamas Komisijos rekomendacijų, vėl priėmė iš esmės neteisėtą ir neargumentuotą sprendimą, atmesdamas projektinius pasiūlymus. Atsakovas nesilaikė VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų (įstatymo viršenybės, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia), todėl sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Sprendime Nr. (12.7.-V) 2V-1737 konkrečiai nenustatyta, kas pareiškėjo pateiktame projekte neatitinka nurodytų teisės aktų nuostatų, t. y. sprendimas pagrįstas perrašytomis teisės normomis, tačiau nenurodyta, kuo remiantis jos pasirinktos ir padarytos tokios išvados.

Departamentas pareiškėjui taip pat nepateikė dokumentų, kokių teisės aktų pagrindu priimtas sprendimas. Taigi, sprendimas Nr. (12.7.-V) 2V-1737 neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, o todėl naikintinas.

Atsakovas Departamento Vilniaus padalinys su skundu nesutiko ir atsiliepimu (b. l. 111–113) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Paaiškino, kad pastatas (duomenys neskelbtini), Vilniuje patenka į Registre registruoto kultūros paminklo – Vilniaus senamiesčio – teritoriją. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 12 dalį, Registro duomenys yra vieši ir skelbiami tinklalapyje http://kvr.kpd.lt/heritage. Sprendime Nr. (12.7.-V) 2V-1737 nurodyta, kad projektiniuose pasiūlymuose projektuojami stoglangiai pažeistų vertingąją savybę – Vokiečių gatvės pietvakarių pusės užstatymo išklotinę, kuri pagal Vilniaus senamiesčio viešųjų Kultūros vertybių registro duomenų vertingųjų savybių 2.2.8 punktą, yra šio kultūros paveldo objekto vertingoji savybė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150 patvirtinto Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) 3 punktu, išklotinė – tai vertingų savybių turinčių statinių, formuojančių gatvės (-ių) ar (ir) aikštės užstatymą, fasadų su stogais ir jų elementais (stogo danga, ugniasienėmis, kaminais, stoglangiais ir pan.) frontalinė projekcija, todėl ginčo sprendime nurodyta, kad konservavimo-restauravimo režimas taikytinas ir pastato (duomenys neskelbtini) stogui kaip fasado daliai.

Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 61 kvartalo detalizuotas tvarkymo ir naudojimo režimas pastato (duomenys neskelbtini) gatvės fasadui nustato konservavimo-restauravimo režimą. Reglamento 3.2.3 punkte nurodyta, kad bet kokių medžiaginių elementų, įtvirtinančių teritorijos ir pastatų kultūrinės vertės pažeidimus, įrengimas draudžiamas. Taigi, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas, todėl teisėtas. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsniu, jo 2 punktu, pareiškėjo prašymas įpareigoti Vilniaus padalinį pritarti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kapitalinio remonto projektui yra nepagrįstas.

Pareiškėjas skundą grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su netiksliu Tarybos 2013 m. rugsėjo 34 d. akto Nr. KPD-RM-2014 paskelbimo šaltinio nurodymu, tačiau tai nėra esminis dalykas ir nepaneigia skundžiamame sprendime nurodytos teisinės motyvacijos. Departamento direktoriaus 2007 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. Į-282 „Dėl komisijos sudarymo kultūros paveldo apsaugos klausimams nagrinėti“ sudaryta Komisija, kuri, vadovaujantis šio įsakymo 2 punktu, nagrinėja kultūros paveldo objektų valdytojų ir kitų fizinių bei juridinių asmenų keliamus klausimus, susijusius su kultūros paveldo apsauga ir saugojimu, bei teikia siūlymus dėl jų sprendimo.

Taigi, Komisijos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio. Kompetencija priimti sprendimus dėl valdytojų, ketinančių vykdyti kultūros paveldo objektų tvarkybą, parengtų projektinių siūlymų atitikimo paveldosaugos reikalavimams pagal Įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 16 punktą suteikta Departamentui, o pagal Departamento teritorinių padalinių nuostatų 6.10 punktą – Departamento teritoriniams padaliniams. Komisija, išnagrinėjusi UAB „Senojo miesto architektai“ pateiktus projektinius pasiūlymus, pasiūlė Vilniaus padaliniui, derinant namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kapitalinio remonto projektinius pasiūlymus, atsižvelgti į projektuojamo objekto vertingąsias savybes.

Vilniaus padalinys į šį Komisijos siūlymą atsižvelgė, ką ir nurodė skundžiamame sprendime adresuotame UAB „Senojo miesto architektai“. Taigi, pareiškėjo motyvai, kad Vilniaus padalinys nepaisė nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertų ir specialistų kompetentingos komisijos rekomendacijų, yra neteisingas ir nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindė iš esmės tokiais argumentais (b. l. 91–94, 101–104).

Papildomai nurodė, kad nagrinėjamu atveju svarbus ne tik pareiškėjo privatus interesas, bet ir viešasis interesas, pasireiškiantis siekiu išsaugoti kultūros paveldą. Remiantis Konstitucinio Teismo praktika, kultūros vertybė yra ir nuosavybės teisės objektas, kartu – visuomeninė vertybė; akivaizdu, jog reikalinga tam tikra apsauga, rūpinimasis, kad kultūros vertybė kuo ilgiau išliktų ir tenkintų visuomenės poreikius; kultūros paminklų ir vertybių apsauga yra viešasis interesas, svarbi valstybės funkcija (1999 m. kovo 16 d., 2005 m. liepos 8 d. nutarimai). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, Lietuvos kultūros vertybių apsauga yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucijos 42 str. 2 d.), kurios įgyvendinimas adekvačiomis priemonėmis yra teisinės valstybės principų turinio dalis (2006 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-2282/2006). Taigi, minėto reikalavimo tenkinimas prieštarautų teismų praktikai, būtų neatsižvelgta į viešąjį interesą – tinkamai saugoti valstybės saugomą kultūros paveldo objektą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 19 d. sprendimu (b. l. 153–164) pareiškėjo S. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buto Nr. 12 kapitaliniam remontui, įrengiant papildomą sanitarinį mazgą, 4 papildomus plokštuminius stoglangius ir pakeičiant stogo dangą, viešame aptarime 2012 m. rugsėjo 4 d. pritarė šio namo butų ir negyvenamųjų patalpų savininkai (b. l. 43, 44). Departamento Vilniaus padalinys 2013 m. kovo 7 d. rašte Nr. (12.7.-V) 2V-362 „Dėl projektinių pasiūlymų (duomenys neskelbtini)“ informavo UAB „Senojo miesto architektai“ (kopija išsiųsta Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriui (toliau – ir Skyrius)), kad 2013 m. vasario 13 d. gavo iš Skyriaus projektinių pasiūlymų bylą „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projekto – gatvės fasado tvarkomųjų paveldosaugos ir tvarkomųjų statybos darbų“ ir šiems projektiniams pasiūlymams nepritaria, nes yra prieštaravimų tarp Reglamento nuostatų ir projektinių pasiūlymų (pagal Reglamento reikalavimus 61 kvartalui (duomenys neskelbtini) nustatytas konservavimo-restauravimo režimas), be to, pagal Palėpių ir Stoglangių įrengimo Vilniaus senamiesčio pastatuose rekomendacijas Vilniaus senamiesčiui nebūdingi dviejų eilių stoglangiai (b. l. 18).

Komisija, kuriai pavesta nagrinėti kultūros paveldo objektų valdytojų ir kitų fizinių bei juridinių asmenų keliamus klausimus, susijusius su paveldo apsauga ir saugojimu, bei teikti siūlymus dėl jų sprendimo (b. l. 95–96, 105–106), nedalyvaujant Vilniaus padalinio atstovui, 2013 m. kovo 26 d. posėdyje svarstė namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kapitalinio remonto projektinius pasiūlymus (toliau – ir Projektiniai pasiūlymai) (Departamentas gavo UAB „Senojo miesto architektai“ 2013 m. kovo 21 d. raštą Nr. 13/03-21, kuriuo skundžiamas Vilniaus padalinio 2013 m. kovo 7 d. raštas Nr. (12.7-V) 2V-362, kuriame nepritarta parengtiems Projektiniams pasiūlymams, kadangi, pažeidžiant Reglamento reikalavimus, būtų įrengiami nebūdingi dviejų eilių stoglangiai.

Projektinių pasiūlymų rengėjų nuomone, pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini) (toliau – ir u. k. (duomenys neskelbtini)) stogo danga yra avarinės būklės, jis įrengtas po II pasaulinio karo ir nėra minėtos kultūros vertybės vertingoji savybė; Projektinių pasiūlymų sprendiniuose nedidinamas pastato intensyvumas ir jie neprieštarauja Reglamentui) ir nutarė, kad: Projektiniai pasiūlymai nepažeidžia Reglamento; prašyti Vilniaus padalinio paaiškinti, kokiais motyvais vadovaujantis buvo įrengti dviejų eilių stoglangiai pastatuose Aušros vartų g. 7, Didžioji g. 6, Vokiečių g. 28, Pylimo g. 22, Šv.

Mykolo g. 10, Gaono g. 8, J. Basanavičiaus g. 12, Gedimino pr. 6, Vilniaus g. 4, o jeigu jie įrengti neteisėtai, prašė informuoti, kokių priemonių imtasi; derinant Projektinius pasiūlymus vadovautis pagrįstais motyvais (Komisijos 2013 m. kovo 26 d. posėdžio protokolo išrašas Nr. 13P-05 (b. l. 14, 56); posėdžio dalyvių sąrašas (b. l. 15)).

Vilniaus padalinys 2013 m. balandžio 16 d. rašte Nr. LRV-59 „Dėl namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kapitalinio remonto projektinių pasiūlymų“ Departamentui nurodė, kad Vilniaus padalinys nebuvo informuotas apie 2013 m. kovo 26 d. Komisijos svarstymą dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dviejų eilių stoglangių įrengimo, todėl, susipažinęs su Komisijos protokolo išrašu, nesutinka su Komisijos sprendimu ir prašo pakartotinai svarstyti minėtą klausimą (b. l. 97, 107). Komisija, dalyvaujant Vilniaus padalinio atstovams, 2013 m. gegužės 9 d. posėdyje svarstė namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kapitalinio remonto projektinius pasiūlymus ir nutarė rekomenduoti Vilniaus padaliniui, derinant namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kapitalinio remonto projektinius pasiūlymus, atsižvelgti į projektuojamo objekto vertingąsias savybes (b. l. 16, 17, 98, 99, 108, 109).

Departamentas 2013 m. gegužės 28 d. rašte Nr. (11.44.) 2-1525 „Dėl (duomenys neskelbtini), Vilnius, projektinių pasiūlymų“ informavo UAB „Senojo miesto architektai“, kad 2013 m. kovo 26 d. ir 2013 m. gegužės 9 d. Komisijos posėdžiuose apvarstytas prašymas nagrinėti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kapitalinio remonto projektinius pasiūlymus valstybės saugomai kultūros vertybei, namui (u. k. (duomenys neskelbtini)), kuriems Vilniaus padalinys nepritarė 2013 m. kovo 7 d. rašte Nr. (12.7-V) 2V-362. 2013 m. kovo 26 d. Komisijos posėdyje, nedalyvaujant Vilniaus padalinio atstovams, Komisija konstatavo, kad Projektiniai pasiūlymai neprieštarauja Reglamentui ir paprašė Vilniaus padalinį paaiškinti, kokiais motyvais vadovaujantis buvo įrengti dviejų eilių stoglangiai pastatuose Aušros vartų g. 7, Didžioji g. 6, Vokiečių g. 28, Pylimo g. 22, Šv. Mykolo g. 10, Gaono g. 8. J. Basanavičiaus g. 12, Gedimino pr. 6, Vilniaus g. 4, Vilniuje, taip pat paprašyta, nustačius, kad jie buvo įrengti neteisėtai, informuoti Komisiją, kokių priemonių imtasi, o derinant Projektinius pasiūlymus vadovautis pagrįstais motyvais. Papildomai gavus UAB „Senojo miesto architektai“ 2013 m. balandžio 11 d. raštą Nr. 13/04-03 ir Vilniaus padalinio 2013 m. balandžio 16 d. raštą Nr. LRV-59, Projektiniai pasiūlymai pakartotinai apsvarstyti 2013 m. gegužės 9 d. Komisijos posėdyje, kuriame dalyvavę Vilniaus padalinio atstovai Komisijai paaiškino, kad per paskutinius 2 metus neužfiksuota nelegalių stoglangių įrengimo atvejų, o dviejų eilių stoglangiams nepritariama. Atsižvelgdama į tai, Komisija rekomendavo Vilniaus padaliniui, derinant namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Projektinius pasiūlymus, atsižvelgti į projektuojamo objekto vertingąsias savybes (b. l. 13, 57, 100, 110).

Pagal pareiškėjo, pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buto Nr. 12 savininko (b. l. 38), užsakymą UAB „Senojo miesto architektai“ 2013 m. rugsėjo mėnesį parengė Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 16073, toliau – ir u. k. 16073) teritorijoje esančio nekilnojamojo kultūros objekto (u. k. (duomenys neskelbtini)), t. y. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto – gatvės fasado tvarkomųjų paveldosaugos ir tvarkomųjų statybos darbų – projekto projektinius pasiūlymus, kuriuose, be kita ko, nurodyta, kad: pastato stogo dangos būklė yra nepatenkinama, todėl projektuojami tvarkomieji paveldosaugos darbai bute Nr. 12 – stogo dangos keitimas ir tvarkomieji statybos darbai, įrengiant papildomus plokštuminius stoglangius įregistruotoje antresolėje (kuri dabar neturi apšvietimo); papildomi stoglangiai projektuojami mažesnių gabaritų su išorinėmis stogo spalvos maskuojančiomis metalinėmis žaliuzėmis, atsižvelgiant į pastato tektoniką ir darnaus vystymosi poreikius; papildomų stoglangių komponavimas atitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 20 d. sprendime Nr. 1-651 patvirtintas Palėpių ir stoglangių įrengimo Vilniaus senamiesčio pastatuose rekomendacijas, jog stoglangiai negali dominuoti pastato kompozicijoje, o tik papildyti ją; pasirinktas sprendimas harmoningai papildo pastato architektūrinę visumą; esamas buto išplanavimas – pokarinis, bute nėra išlikusių puošybos ir interjero elementų bei detalių.

Projektiniai sprendimai parengti vykdant pastato priežiūrą, vadovaujantis tyrimų išvadomis, nepažeidžiant valstybės saugomo objekto (u. k. (duomenys neskelbtini)) vertingųjų savybių ir Vilniaus senamiesčio – kultūros paminklo (u. k. 16073) vertingųjų savybių, Reglamento reikalavimų (b. l. 9–55). Remiantis Departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybos 2013 m. rugsėjo 24 d. aktu Nr. KPD-RM-2014, jo 7.2.2.8 punktu, kultūros paveldo vertybės – Vilniaus senamiesčio – viena iš vertingųjų savybių yra Vokiečių gatvės pietvakarių pusės užstatymo išklotinė („<...> Ligoninės, Vokiečių gatvių PV pusių (išskyrus pastatus Vokiečių g.

Nr. 2, Nr. 18, Nr. 18A, Nr. 26, pastatų Ligoninės g. 7, Pylimo g. 44 tūrinius stoglangius; pastatų Ligoninės g. Nr. 11, Vokiečių g. Nr. 6 plokštuminius stoglangius, pastato Vokiečių g. Nr. 14 pristatytą III a., pastatų Vokiečių g. Nr. 4, Nr. 6, Nr. 12, Nr. 14 I a. angos neištirtos; išklotinės iš dalies pakitusios <...>“) (b. l. 115 – 142). Departamento Vilniaus padalinys 2013 m. spalio 16 d. sprendime Nr. (12.7.-V) 2V-1737 „Dėl projektinių pasiūlymų (duomenys neskelbtini)“ nepritarė Projektiniams pasiūlymams, nes yra prieštaravimų tarp Vilniaus senamiesčio – Kultūros paminklo U1P (u. k. 16073) – apsaugos reglamento nuostatų ir projektinių pasiūlymų (b. l. 8, 114).

Sprendime Nr. (12.7.-V) 2V-1737, be kita ko, nurodyta: Reglamento reikalavimuose 61 kvartalui (duomenys neskelbtini) nustatytas restauravimo režimas, o vertingos statinių dalys (fasadai, elementai, rūsiai) tvarkomos pagal konservavimo-restauravimo režimo reikalavimus; Pagal Palėpių ir stoglangių įrengimo Vilniaus senamiesčio pastatuose rekomendacijas Vilniaus senamiesčiui nebūdingi dviejų eilių stoglangiai. Pagal Vilniaus senamiesčio tvarkybos rekomendacijų 223 punktą, įrengiant naujus arba pertvarkant esamus stoglangius, rekomenduojama įvertinti pastato apžvelgiamumą ir kontekstą, o 226 punkte rekomenduojama, kad stoglangių įrengimas neardytų pastato išorės formos.

Projektinių pasiūlymų sprendiniai pažeidžia Tarybos 2013 m. rugsėjo 24 d. akte Nr. KPD-RM-2014 nustatytas vertingąsias savybes (http//:kvr.kpd.lt/heritage/), nes yra saugoma Vokiečių gatvės pietvakarių pusės gatvės užstatymo išklotinė.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. skundą, be kita ko, nagrinėjama, ar Departamento Vilniaus padalinio 2013 m. spalio 16 d. sprendimas Nr. (12.7.-V) 2V-1737 „Dėl projektinių pasiūlymų (duomenys neskelbtini)“, kuriame nepritarta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. (u. k. (duomenys neskelbtini)), kapitalinio remonto projektui, yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjo nuomone, minėtas sprendimas nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės nuostatomis, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl turi būti naikinamas.

Teismas sutinka su pareiškėju, kad skundžiamas sprendimas yra administracinis aktas, nes pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus šios administracinės bylos aspektu nagrinėjamo kapitalinio remonto projektui (kad reikalingas toks projektas šioje byloje ginčo nėra) reikalingas įgalioto pareigūno (šiuo atveju – Departamento Vilniaus padalinio pareigūno) pritarimas. Vadinasi, Departamento Vilniaus padalinio 2013 m. spalio 16 d. sprendimas Nr. (12.7.-V) 2V-1737 „Dėl projektinių pasiūlymų (duomenys neskelbtini)“ traktuotinas kaip statybą leidžiantis/neleidžiantis dokumentas, kuris gali būti skundžiamas administraciniam teismui.

Teismas nesutinka su pareiškėjo skundo motyvais, kad, esą, skundžiamame sprendime nenurodomos faktinės aplinkybės, dėl kurių nepritarta pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, stoglangių antros eilės įrengimui (b. l. 25). Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad skundžiamame sprendime nenurodomos faktinės aplinkybės, neatitinka tikrovės. Sprendime nurodomas interneto tinklalapis (http://kvr.kpd.lt/heritage/), kuriame yra visos kultūros vertybės (nes tai Kultūros vertybių registro tinklalapis), su aprašytomis jų vertingosiomis savybėmis. Pirma, skundžiamame sprendime aiškiai nurodyta, kad saugomas Vilniaus senamiestis kaip visuma (šio saugomo objekto – kultūros paminklo U1P – u. k. 16073) ir jo dalis, o būtent – Vokiečių g. pietvakarių pusės gatvės užstatymo išklotinė. Tinklalapyje http://kvr.kpd.lt/heritage/ detaliau nurodyta, kad Vilniaus senamiestis į Kultūros vertybių registrą įrašytas 1993 m. gegužės 21 d., jis yra Pasaulio paveldo objektas. Pažymėtina, kad Departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybos 2013 m. rugsėjo 24 d. akte Nr. KPD-RM-2014 7.2.2.8 punkte, kultūros paveldo vertybės (Vilniaus senamiesčio) viena iš vertingųjų savybių yra Vokiečių gatvės pietvakarių pusės užstatymo išklotinė (b. l. 115–142), tai nurodyta ir tinklalapyje http://kvr.kpd.lt/heritage/. Antra, skundžiamame sprendime nurodyta, kad saugoma ne tik Vokiečių gatvės pietvakarių pusės užstatymo išklotinė, bet ir konkrečiai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatui nustatytas restauravimo režimas, o visos vertingos statinių dalys (fasadai, elementai, rūsiai) tvarkomos pagal konservavimo-restauravimo režimo reikalavimus. Tinklapyje http://kvr.kpd.lt/heritage/ taip pat nurodyta, jog pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statytas XVI a. pr., perstatytas XVIII a. II p. architekto Martyno Knakfuso (?) (1740–1821), architekto Lauryno Gucevičiaus (?) (1753-1798), jo stilius – klasicizmas (b. l. 32 –34).

Teismo vertinimu, visa šių aplinkybių visuma leidžia teigti, jog faktinės aplinkybės skundžiamame sprendime nurodytos pakankamai išsamiai ir tiksliai. Tai, kad pareiškėjas pradėjo kelti abejones, ar galima saugoti minėto pastato stogą, kuris buvo sugriautas II Pasaulinio karo metais (b. l. 30), nepaneigia fakto, kad pastatas pastatytas dar 16 a., perstatytas 18 a. (b. l. 21). Skundžiamame sprendime aiškiai nurodyta, kad saugoma ne tik pats pastatas, bet Vokiečių gatvės pietvakarių pusės užstatymo išklotinė, kur yra nurodytas pastatas. Kitaip tariant, esminis dalykas yra saugoma Vilniaus senamiesčio dalis, t. y. Vokiečių gatvės pietvakarių pusės užstatymo išklotinė. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje iškėlė abejones dėl teisės akte – Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. ĮV-453 patvirtintame Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų apraše (b. l. 11–12) – vartojamo termino „išklotinė“. Teismui, kaip ir advokatui, teisės aktų terminai yra ir turi būti aiškūs: išklotinė – vertingų savybių turinčių statinių, formuojančių gatvės (-ių) ar (ir) aikštės užstatymą, fasadų su stogais ir jų elementais (stogo danga, ugniasienėmis, kaminais, stoglangiais ir pan.) frontalinė projekcija. Kitaip tariant, tai – plokštuminis statinio vaizdinys, kurį pats advokatas ir pateikė (b. l. 25) ir kurį parengė pareiškėjo samdyta UAB „Senojo miesto architektai“. Pažymėtina, kad minėto statinio frontalinė projekcija, kaip nuotrauka, taip pat yra byloje (b. l. 9).

Pareiškėjas mano, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas teisės aktų nuostatomis. Teismas atmeta ir šiuos pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus. Pirmiausia, teismas pabrėžia, kad pareiškėjas nėra teisus, jog Departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybos 2013 m. rugsėjo 24 d. aktas Nr. KPD-RM-2014 (b. l. 115–142) nėra tinkamai paskelbtas ir pateiktas pareiškėjui. Šio akto nuostatos apie vertingąsias Vilniaus senamiesčio, kaip nekilnojamosios vertybės, savybes paskelbtas tinklalapio http://kvr.kpd.lt/heritage/ (nurodyto skundžiamame sprendime) skiltyje apie visą Vilniaus senamiestį (kultūros paminklas U1P – u. k. 16073).

Tokia skelbimo tvarka nustatyta tiesiogiai Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, jo 8 straipsnio 7–10, 12 dalyse, kuriose, be kita ko, nurodyta: Kultūros vertybių registras steigiamas, tvarkomas, naudojamas ir reorganizuojamas šio įstatymo, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo, Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (7 d.); Nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos vertinimo tarybai nusprendus, kad vertybei reikalinga apsauga. Tokios vertybės registruojamos kaip didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turintys pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksus įeinantys kultūros paveldo objektai ar vietovės. Vertinimo tarybų sprendimai skelbiami Departamento ir vertinimo tarybas sudariusių savivaldybių interneto svetainėse, o informacija apie įregistravimą – Kultūros vertybių registre teisės aktų nustatyta tvarka (8 d.).

Į Kultūros vertybių registrą ir pagal jo duomenis sudarytą nekilnojamosios kultūros vertybės pasą (registro duomenų išraše) įrašomi šie kiekvienos registruojamos vertybės duomenys:

1) nekilnojamosios kultūros vertybės pavadinimas, jos unikalus kodas, adresas;

2) vertinimo tarybos aktu (aktais) nustatytos vertingosios savybės ir kartu su vertybe saugotinos teritorijos ribos (9 d.); Departamentas kiekvienai registruotai nekilnojamajai kultūros vertybei nustato kodą, jį įrašo į Kultūros vertybių registrą ir tikslina jau įrašytus kultūros paveldo objekto ar vietovės žemės sklypams ir kitiems objekto ar vietovės teritorijoje esantiems nekilnojamiesiems daiktams viešo registro (Nekilnojamojo turto registro) suteiktą kodą ar kodus, taip pat kitus teisės aktų nustatytus Kultūros vertybių registro duomenis (10 d.); Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši (12 d.). Taigi, kadangi duomenys apie Vilniaus senamiesčio vertingąsias savybes, be kita ko, apie Vokiečių gatvės pietvakarių pusės gatvės užstatymo išklotinę, yra vieši, o skundžiamame sprendime aiškiai nurodytas tinklalapis http://kvr.kpd.lt/heritage/, kuriame yra minėti duomenys, pareiškėjo argumentai apie jo neinformavimą apie saugotiną Vokiečių gatvės pietvakarių pusės gatvės užstatymo išklotinę yra nepagrįsti.

Pareiškėjo pateiktoje UAB „Senojo miesto architektai“ medžiagoje, kaip minėta, nurodyta, jog pastatas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatytas XVIII a. (b. l. 21), tačiau iš tikrųjų minėtas pastatas statytas XVI a. pr., perstatytas XVIII a. II p. architekto Martyno Knakfuso (?) (1740–1821), architekto Lauryno Gucevičiaus (?) (1753–1798), jo stilius – klasicizmas (b. l. 32–34). Nors UAB „Senojo miesto architektai“ medžiagoje nurodoma, kad papildomų stoglangių komponavimas atitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 20 d. sprendime Nr. 1-651 patvirtintas Palėpių ir stoglangių įrengimo Vilniaus senamiesčio pastatuose rekomendacijas (b. l. 58–64), jų nuostatą, kad stoglangiai negali dominuoti pastato kompozicijoje, o tik papildyti ją, tačiau, teismo vertinimu, būtent taip nėra.

Pagal Palėpių ir stoglangių įrengimo Vilniaus senamiesčio pastatuose rekomendacijas, jų 33 bei 34 punktus, stoglangius paminkliniuose, saugomuose ir registriniuose pastatuose rekomenduojama leisti įrengti tik restauravimo atkūrimo atveju: faktą, kad stoglangiai buvo ar galėjo būti, pagrindus objektyviais duomenimis (ikonografine medžiaga, rašytiniais dokumentais, inžineriniais–techniniais tyrimais) arba pastato tipologija, architektūros stiliumi, kompozicija (menotyrine analize, parengus retrospekcijas-pastato buvusius vaizdus); istorinės-meninės raidos tyrimais nustačius ar patikslinus objekto vertingąsias savybes; nepažeidžiant autentiškumo ir nustatytų pastato vertingųjų savybių (saugotinų stogo konstrukcijų, saugotinos fasadų ir stogo kompozicijos); stoglangius registriniuose objektuose atskirais atvejais rekomenduojama leisti įrengti: stoglangių įrengimo būtinybę pagrindus darnaus vystymosi poreikiais (pastato pritaikymo ir funkcionavimo būtinybe, visuomeniniu interesu ir pan.); nepažeidžiant autentiškumo ir nustatytų pastato vertingųjų savybių (saugotinų stogo konstrukcijų, saugotinos fasadų ir stogo kompozicijos); nepažeidžiant aplinkos vertingųjų savybių (įvertinus objekto vietą, apžvelgiamumą ir kontekstą).

Be to, pagal šių rekomendacijų 35.1 punktą, Vilniaus senamiesčio dosjė papildyme nustatytose vertingose, būdingose senamiesčio erdvėse bei gerai apžvelgiamose vietose (panoramose – pastatai arti svarbiausių regyklų, miesto vidaus erdvėse – pastatai prie aikščių, plačių gatvių, gatvėse – neaukštų pastatų gatvės fasadai) stoglangius rekomenduojama leisti įrengti kultūros paveldo statiniuose ir pastatuose, statytuose iki 1940 m., – restauravimo atkuriant atveju arba stoglangių atsiradimo galimybę pagrindus pastato tipo, architektūros stiliaus, kompozicijos analize.

Įvertinus paminėtą Palėpių ir stoglangių įrengimo Vilniaus senamiesčio pastatuose rekomendacijų teisinį reguliavimą, taip pat Vilniaus senamiesčio tvarkybos rekomendacijų (b. l. 65–84) 223 punktą, kad, įrengiant naujus arba pertvarkant esamus stoglangius, rekomenduojama įvertinti pastato apžvelgiamumą ir kontekstą, 226 punktą, jog rekomenduojama, kad stoglangių įrengimas neardytų pastato išorės formos, bei faktus, kad pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatytame XVI a., ir kuriam, kaip nurodoma skundžiamame sprendime, taikomas restauravimo režimas, bei yra saugoma Vokiečių gatvės pietvakarių pusės gatvės užstatymo išklotinė, darytina išvada, jog minėtame pastate negalima įrengti naujų stoglangių, be kita ko, ir antros eilės, nes jos ten nebuvo.

Be to, teismo vertinimu, tokia projektuojama stoglangių „šachmatinė“ (b. l.

25) tikrai iškreiptų Vokiečių gatvės pietvakarių pusės gatvės užstatymo išklotinę, kuri yra saugoma. Teismas ypač akcentuoja, kad Vilniaus senamiestis yra Pasaulio paveldo objektas, o remiantis Konstitucinio Teismo praktika, kultūros vertybė yra ir nuosavybės teisės objektas, kartu – visuomeninė vertybė; akivaizdu, jog reikalinga tam tikra apsauga, rūpinimasis, kad kultūros vertybė kuo ilgiau išliktų ir tenkintų visuomenės poreikius. Kultūros paminklų ir vertybių apsauga yra viešasis interesas, svarbi valstybės funkcija (1999 m. kovo 16 d., 2005 m. liepos 8 d. nutarimai). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Lietuvos kultūros vertybių apsauga yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucijos 42 str. 2 d.), kurios įgyvendinimas adekvačiomis priemonėmis yra teisinės valstybės principų turinio dalis (2006 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-2282/2006).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, jog pareiškėjo teiginiai, kad skundžiamas sprendimas nepagrįstas teisės aktų nuostatomis, neatitinka VAĮ įtvirtintų įstatymo viršenybės, objektyvumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nėra pagrįsti, o naikinti Departamento Vilniaus padalinio 2013 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. (12.7.-V) 2V-1737 „Dėl projektinių pasiūlymų (duomenys neskelbtini)“ nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjas taip pat prašo teismą įpareigoti Vilniaus padalinį atlikti jo kompetencijai priklausantį veiksmą, t. y. pritarti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. (u. k. (duomenys neskelbtini)), kapitalinio remonto projektui, kurį parengė UAB „Senojo miesto architektai“. Šis reikalavimas tėra išvestinis, todėl nepanaikinus Departamento Vilniaus padalinio 2013 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. (12.7.-V) 2V-1737, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir šį reikalavimą.

III. Pareiškėjas S. M. apeliaciniu skundu (b. l. 167–173) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują – jo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas pirmiausia turėjo išspręsti ginčą dėl Departamento Vilniaus padalinio 2013 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. (12.7.-V) 2V-1737 teisėtumo ir pagrįstumo, o ne pats vertinti ar motyvuoti ginčijamą sprendimą.

Teismo vertinimu, atsakovui pakako nurodyti atitinkamą teisės aktą ar jo paskelbimo šaltinį, o pareiškėjas turėjo pats nurodytame teisės akte susirasti, kodėl viešojo administravimo institucija priėmė neigiamą sprendimą dėl jo prašymo. Tokia teismo išvada prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo įtvirtintiems įstatymo viršenybės, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principams, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai (administracinės bylos Nr. A756-450/2010, Nr. A556-15/2010). Ginčijamas atsakovo sprendimas pagrįstas trimis teiginiais, jame atspindėti kai kurie faktai, pateiktos nuorodos į tam tikrus teisės aktus, tačiau nenurodyti išsamūs argumentai ir nepateiktas teisinis pagrindas (draudimą nustatanti norma), kuriais viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas savo sprendimą. Atsakovo sprendime nemotyvuota, kodėl projektiniai sprendiniai prieštarauja atsakovo nurodytoms Vilniaus senamiesčio tvarkybos rekomendacijoms. Pirmosios instancijos teismas pats vertino ir motyvavo ginčijamą sprendimą, todėl teismo sprendime išdėstyti argumentais ir motyvai, kuriais atsakovas išvis nesirėmė, yra proceso šalių rungtyniškumo principo pažeidimas.

2. Pirmosios instancijos teismas ignoravo faktą, kad skundžiamas sprendimas yra motyvuojamas neegzistuojančiomis teisės normomis, t. y. skundžiamame sprendime remiamasi Palėpių ir stoglangių įrengimo Vilniaus senamiesčio pastatuose rekomendacijų nuostata, kad Vilniaus senamiesčiui nebūdingi dviejų eilių stoglangiai. Tokios normos minėtame akte nėra.

3. Teismas ignoravo faktą, kad neteisėti atsakovo veiksmai tęsiasi jau kurį laiką – atsakovas jau 2013 m. kovo 7 d. priėmė sprendimą nepritarti parengtiems projektiniams pasiūlymams. Šį sprendimą (pagal UAB „Senojo miesto architektai“ skundą) svarstė Komisija ir 2013 m. kovo 26 d. nutarė, kad „<...> projektiniai pasiūlymai nepažeidžia Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento <...>“. Be to, Departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2013 m. rugsėjo 24 d. aktas Nr. K.PD-RM-2014 ir jame nustatytos vertingosios savybės buvo priimtas gerokai vėliau nei pareiškėjas pradėjo derinti su juo projektinius pasiūlymus, todėl akivaizdu, kad ne minėtas aktas buvo tikrojo projekto nederinimo priežastis.

4. Teismas teigė, jog atsakovo sprendime nurodyta, kad konservavimo-restauravimo režimas taikytinas ir pastato (duomenys neskelbtini) stogui kaip fasado daliai. Tačiau tokio argumento ginčijamame sprendime atsakovas nenurodė, o su tokiu teismo teiginiu apeliantas nesutinka.

5. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pastatas yra istorinis, jo stogas buvo visiškai sunaikintas II Pasaulinio karo metu. Todėl kalbėti apie jau neegzistuojančio stogo restauraciją ar jo konservavimą yra absurdiška. UAB „Senojo miesto architektai“ projektiniuose pasiūlymuose buvo įvertinti visi Rekomendacijose nustatyti kriterijai, pagal kuriuos leidžiama įrengti stoglangius. Todėl neaišku, kokiais kriterijais teismas vadovavosi, nustatydamas, kad pagal pateiktus projektinius pasiūlymus stoglangiai dominuoja projekto kompozicijoje ir prieštarauja Rekomendacijai bei kultūros paveldo objektų vertingosioms savybėms, kai atestuota kultūros paveldo architektė ir Departamento Kultūros paveldo klausimams nagrinėti komisijos nariai padarė priešingas išvadas.

Atsakovas Departamento Vilniaus padalinys su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (b. l. 1–3) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo sprendimas motyvuotas ir pagrįstas, todėl teisėtas.

2. Ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Tai, kad klaidingai nurodytas vienas argumentas, t. y. Departamento Vilniaus padalinio visais atvejais reiškiama pozicija dėl dviejų eilių stoglangių negalimumo Vilniaus senamiestyje išdėstyta kaip Rekomendacijų nuostata, nedaro viso sprendimo neteisėtu.

3. Netikslus Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2013 m. rugsėjo 24 d. akto Nr. K.PD-RM-2014 paskelbimo šaltinio nurodymas taip pat nėra esminis pažeidimas ir nepaneigia ginčo sprendime nurodytos motyvacijos, kad projektiniai pasiūlymai pažeidžia minėtu vertinimo tarybos aktu nustatytą vertingąją savybę, nes yra saugoma Vokiečių gatvės pietvakarių pusės užstatymo išklotinė. Šie administracinio akto trūkumai nėra esminiai (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas adm. byloje Nr. A556-336/2011).

4. Departamento komisijos kultūros paveldo apsaugos klausimams nagrinėti sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, o kompetencija priimti sprendimus dėl valdytojų, ketinančių vykdyti kultūros paveldo objekto tvarkybą, parengtų projektinių pasiūlymų atitikimo paveldosaugos reikalavimams yra suteikta Departamentui arba Departamento teritoriniams padaliniams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2013 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. (12.7-V) 2V-1737 „Dėl projektinių pasiūlymų (duomenys neskelbtini)“ teisėtumo ir pagrįstumo. Minėtame sprendime nurodyta, kad Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys nepritaria pakartotinai 2013 m. rugsėjo 12 d. gautiems projektiniams pasiūlymams dėl prieštaravimų tarp šių pasiūlymų ir Vilniaus senamiesčio - kultūros paminklo U1P (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 16073) apsaugos reglamento nuostatų: Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento reikalavimuose 61 kvartalui, (duomenys neskelbtini) numatytas restauravimo režimas, o vertingos statinių dalys (fasadai, elementai, rūsiai) tvarkomos pagal konservavimo – restauravimo režimo reikalavimus. Vilniaus senamiesčiui nebūdingi dviejų eilių stoglangiai. Projektinių pasiūlymų sprendiniai pažeidžia taip pat ir Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2013 m. rugsėjo 24 d. aktu Nr. KPD-RM-2014 nustatytas vertingąsias savybes (http://kvr.kpd.lt/heritage/), nes yra saugoma Vokiečių gatvės pietvakarių pusės gatvės užstatymo išklotinė (b. l. 8).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, sprendime nurodęs, kad atsižvelgus į teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje, negalima įrengti naujų stoglangių, be kita ko, ir antros eilės, nes jos ten nebuvo. Be to, teismo vertinimu, tokia projektuojama stoglangių „šachmatinė“ (b. l. 25) iškreiptų Vokiečių gatvės pietvakarių pusės gatvės užstatymo išklotinę, kuri yra saugoma (pastatas statytas XVI a. pr., perstatytas XVIII a. II p.). Teismas laikėsi pozicijos, kad nepagrįsti ir pareiškėjo teiginiai, jog skundžiamas administracinis aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų įstatymo viršenybės, objektyvumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia principų.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio nustatyta tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl skundžiamo administracinio akto, nėra teisingos.

Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 9 dalį konkrečias nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas atlieka ir už jų vykdymą atsako Kultūros paveldo departamentas. Jis turi apskaitos, paveldotvarkos ir kontrolės tarnybas ir teritorinius padalinius. Tad Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys pripažintinas viešojo administravimo subjektu, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais, šiuo atveju nustatytais ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio (ginčui taikytina 2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1259 redakcija) 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 punktą objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (2008 m. spalio 6 d. įstatymo Nr. X-1743) detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių bylų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (ABTĮ 13 str. 1 d.), ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos reiškia, jog administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz., 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010; 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 ir kt.).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2013 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. (12.7-V)2V-1737 „Dėl projektinių pasiūlymų (duomenys neskelbtini)“, priimtu atsakant į UAB „Senojo miesto architektai“ (projekto užsakovas pareiškėjas S. M.) 2013 m. rugsėjo 12 d. prašymą dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projekto suderinimo, konstatuoja, kad atsakovas, priimdamas minėtą sprendimą, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikė.

Nagrinėjamu atveju buvo pažeistas anksčiau aptartas įstatymo viršenybės, taip pat ir teisėtumo principas, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti. Minėta, jog sprendime atsakovas nurodė, kad projektiniams pasiūlymams nepritaria, nes yra prieštaravimų tarp Vilniaus senamiesčio – Kultūros paminklo U1P apsaugos reglamento nuostatų ir projektinių pasiūlymų, taip pat projektinių pasiūlymų sprendiniai pažeidžia Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2013 m. rugsėjo 24 d. aktu Nr. KPD-RM-2014 nustatytas vertingąsias savybes (http://kvr.kpd.lt/heritage/), nes yra saugoma Vokiečių gatvės pietvakarių pusės gatvės užstatymo išklotinė.

Tačiau kokius konkrečiai prieštaravimus atsakovas nustatė tarp UAB „Senojo miesto architektai“ parengtų projektinių pasiūlymų ir sprendime išvardintų poįstatyminių teisės aktų ir kaip jie pažeidžia konkrečias teisės aktų nuostatas, atsakovas nenurodė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas skundžiamame administraciniame akte nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remdamasis padarė atitinkamas išvadas ir priėmė neigiamą atsakymą dėl projektinių pasiūlymų derinimo. Aiškiai, išsamiai ir suprantamai nemotyvuotas individualus administracinis aktas sudaro kliūtis jį ginčijančiam asmeniui tinkamai, įstatymų nustatyta tvarka realizuoti teisę į galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Juolab, kad, kaip matyti iš byloje esančio 2013 m. kovo 26 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos komisijos kultūros paveldo klausimams nagrinėti protokolo išrašo Nr. 13P-05, komisijos nuomone Projektiniai pasiūlymai nepažeidžia Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento (b. l. 14). Dėl to atsakovas privalėjo priimto sprendimo turinį (teisinį ir faktinį pagrindimą, motyvaciją) išdėstyti taip, kad individualaus administracinio akto adresatas aiškiai suprastų dėl kokios priežasties ir kuo konkrečiai remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į kitokio pobūdžio jam žinomas aplinkybes.

ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.).

Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pareiškėjo apeliacinio skundo argumentui, kad teismas pirmiausia turėjo išspręsti ginčą dėl Departamento Vilniaus padalinio 2013 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. (12.7.-V) 2V-1737 teisėtumo ir pagrįstumo, o ne pats motyvuoti ginčijamą atsakovo sprendimą, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryta. Be to, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies visumoje matyti, kad jis iš esmės grindžiamas atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimuose į pareiškėjo skundą nurodytais motyvais.

Dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių tikrinamoje administracinėje byloje yra pagrindas teisėjų kolegijai konstatuoti, kad atsakovo sprendimo faktinio pagrindo nebuvimas (motyvacijos nebuvimas) yra esminis trūkumas ir esminis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pažeidimas, kas suponuoja skundžiamo sprendimo panaikinimą. Išdėstytos priežastys lemia išvadą, kad pirmosios instancijos teismas dėl viešojo administravimo subjekto nesilaikytų ir teismo nekonstatuotų anksčiau minėtų Viešojo administravimo įstatymo 3 bei 8 straipsnių nuostatų pažeidimų, galėjo neteisingai išspręsti bylą. Tad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimant naują sprendimą iš dalies tenkinti pareiškėjo S. M. skundą ir panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2013 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. (12.7-V)2V-1737 „Dėl projektinių pasiūlymų (duomenys neskelbtini)“ bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti 2013 m. rugsėjo 12 d. prašymą, laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo S. M. (S. M.) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo S. M. (S. M.) skundą tenkinti iš dalies. Atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio 2013 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. (12.7-V)2V-1737 „Dėl projektinių pasiūlymų (duomenys neskelbtini)“ panaikinti ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti 2013 m. rugsėjo 12 d. prašymą, laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė