AS-552-54-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-54/2014

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00215-2012-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 63.1; 63.2; 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. K., A. M., M. V. K. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. K. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros, 100 000 Lt neturtinės žalos.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme ir išaiškino pareiškėjui, kad jis Civilinio proceso kodekso normų nustatyta tvarka turi teisę su ieškiniu dėl žalos atlyginimo ginčo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS602-16/2013 pareiškėjo atskirąjį skundą tenkino iš dalies, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikino ir perdavė skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 25 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją pašalinti nurodytus skundo trūkumus ir teismui vieningu procesiniu dokumentu pateikti naujai suformuluotą skundą.

Panevėžio apygardos administraciniame teisme 2013 m. vasario 21 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas (b. l. 32-33, I t.), kuriuo pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už, pareiškėjo manymu, netinkamai suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose Nr. 50-1-0694-2008, Nr. 41-1-0711-2007 ir Nr. 46-1-0126-2008.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 1 d. nutartimi priėmė patikslintą skundą ir nutarė nagrinėti bylą pagal šį skundą.

II. Pareiškėjas G. K. 2013 m. spalio 7 d. patikslintu skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) priteisti 100 000 Lt neturtinę žalą. Pareiškėjo tvirtinimu, Tarnyba, teikdama jam teisinę pagalbą, pažeidė bendrą pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo 2013 m. spalio 7 d. patikslintą skundą toje dalyje, kurioje pareiškėjas reikalauja priteisti neturtinę žalą dėl to, kad atsakovas nepervedė pareiškėjui iš atsakovo priteistus pinigus – 300 litų, į pareiškėjo nepilnamečio sūnaus D. K. sąskaitą ir pinigų neperdavė pareiškėjo motinai D. K., ir toje dalyje, kurioje pareiškėjas reikalauja priteisti neturtinę žalą, padarytą atsakovo veiksmais (neveikimu) teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pareiškėjui ikiteisminiame tyrime Nr. 45-1-00318-13, baudžiamojoje byloje Nr. PK-861-755-2012, kai pareiškėjui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikti buvo paskirti advokatai R. B., J. A. P., R. M.; įpareigojo pareiškėją iki 2013 m. lapkričio 4 d. pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje teismo nurodytus kitos skundo dalies trūkumus ir teismui vieningu procesiniu dokumentu pateikti įskaitomą bei atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24 straipsnių reikalavimus skundą, kuriame būtų konkrečiai nurodyta, kokios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamą valstybės valdžios institucijos veiklą, buvo pažeistos ir kaip pagal šios institucijos veiklą reglamentuojančias teisės normas institucija turėjo veikti, o taip pat būtų nurodyta, kaip teisės aktų neatitinkantis atsakovo veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimą; prie skundo pridėti skundo aplinkybes patvirtinančius rašytinius įrodymus, jų originalus arba įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas kopijas (pareiškėjui pateikus ir rašytinių įrodymų originalus, ir kopijas, teismas patvirtins pateiktas kopijas, o originalus grąžins pareiškėjui), teismui pateikti tiek skundo ir jo priedų (rašytinių įrodymų) egzempliorių (kopijų), kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme. Teismas taip pat išaiškino G. K., kad nurodytu terminu nepašalinus trūkumų, skundas likusioje dalyje bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas jį pateikusiam asmeniui. Skundą grąžinus, pareiškėjui neužkertama galimybė, pašalinus trūkumus, kreiptis į teismą su skundu bendra tvarka.

Teismas pareiškėjo patikslintą skundą toje dalyje, kurioje pareiškėjas reikalauja priteisti neturtinę žalą dėl to, kad Tarnyba nepervedė pareiškėjui iš Tarnybos priteistus pinigus – 300 litų, į pareiškėjo nepilnamečio sūnaus D. K. sąskaitą ir pinigų neperdavė pareiškėjo motinai D. K., atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Teismas nurodė, kad pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą vėl kildina iš Tarnybos veiksmų, kuriais ši Tarnyba, kaip pareiškėjo skolininkė, pareiškėjo prašymu nepervedė iš Tarnybos teismo sprendimu pareiškėjo naudai priteistos 300 Lt sumos nei pareiškėjo sūnui, nei pareiškėjo motinai. Teismas rėmėsi ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsniu, pažymėjo, kad tokia Tarnybos veikla nėra priskiriama viešajam administravimui, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad dėl skundo reikalavimų išsprendimo jis gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tai pat pažymėjo, kad pareiškėjas jau yra kreipęsis į administracinį teismą dėl tokių Tarnybos veiksmų ir kitoje Panevėžio apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-258-739/2013 jau yra įsiteisėjusi nutartis atsisakyti priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, nes buvo nustatyta, kad ginčas yra kilęs ne iš Tarnybos viešojo administravimo veiklos, o dėl jos, kaip pareiškėjo skolininkės, tai yra asmens, pas kurį yra pareiškėjui Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu priteistos lėšos, veiksmų.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas patikslintame skunde nurodė aplinkybes, kurios nėra susijusios su pareiškėjo teismui pareikštu patikslintu skundu, pagal kurį nagrinėjama administracinė byla. Teismas nurodė, kad pareiškėjo naujai pateiktame patikslintame skunde yra nurodomos aplinkybės, kurios yra susijusios su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu ne tose baudžiamosiose bylose, kurios buvo nurodytos pareiškėjo 2013 m. vasario 21 d. patikslintame skunde, bet kitoje ar kitose bylose, tame tarpe kitame ikiteisminiame tyrime ir baudžiamojoje byloje susijusios su byloje neįtrauktų dalyvauti advokatų, tai yra R.

B., J. A. P., R. M. bei dar kitų, dėl kurių nustatymo pareiškėjas prašė teismo išreikalauti duomenis, teikiama teisine pagalba kitu, jau po skundo padavimo teismui, einančiu laikotarpiu, kuris prasideda po to, kai pareiškėjas padavė 2013 m. vasario 21 d. patikslintą skundą, pagal kurį ir yra nagrinėjama byla. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė visiškai naujas aplinkybes, kurios vyko po 2013 m. vasario 21 d. patikslinto skundo padavimo, tai yra 2013 m. gegužės, birželio, rugpjūčio mėnesiais, įtraukė naujas proceso šalis.

Teismas nurodė ABTĮ 52 straipsnio nuostatą, tačiau pažymėjo, kad pareiškėjo naujai pateiktame skunde ta dalimi, kurioje nurodomos naujos aplinkybės, vykusios laikotarpiais, kurie buvo jau po skundo padavimo, aprašomi nauji Tarnybos veiksmai ar neveikimas naujai į procesą įtraukiamiems advokatams teikiant pareiškėjui teisinę pagalbą bei yra reiškiamas reikalavimas dėl šių naujų veiksmų ar neveikimo pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo, iš esmės yra pareikštas naujas skundas. Priešingu atveju, nagrinėjamos administracinės bylos ribos taptų neapibrėžtos ir neaiškios, besiplečiančios laike kiekviename teismo posėdyje.

Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir darė išvadą, kad patikslintu skundu toje dalyje, kuria yra skundžiami Tarnybos veiksmai teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pareiškėjui jo nurodytuose ikiteisminiame tyrime Nr. 45-1-00318-13, baudžiamojoje byloje Nr. PK-861-755-2012, kai pareiškėjui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikti buvo paskirti advokatai R. B., J. A. P., R. M., sudaro savarankiško skundo reikalavimus ir negali būti laikomi patikslinto skundo reikalavimais. Teismas nurodė, kad naujas skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, padarytą Tarnybos veiksmais, pareiškėjui teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pareiškėjo nurodytuose ikiteisminiame tyrime Nr. 45-1-00318-13, baudžiamojoje byloje Nr. PK-861-755-2012, kai pareiškėjui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikti buvo paskirti advokatai R.

B., J. A. P., R. M. ir / ar kiti pareiškėjo neįvardinti advokatai bei šiuos reikalavimus pagrindžiantys argumentai bei motyvai negali būti priimti šioje administracinėje byloje kaip pirminio skundo patikslinimas. Teismas pareiškėjui išaiškino, jog naujas skundo reikalavimas administraciniam teismui gali būti paduodamas bendra skundams paduoti nustatyta tvarka (ABTĮ 23-24 str.).

Teismas nurodė, kad kitoje dalyje skundas neatitinka įstatymo reikalavimų, keliamų jo turiniui ir formai, kas sudaro kliūtis tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimą. Teismas rėmėsi ABTĮ 23, 24 straipsniais ir pažymėjo, kad pareiškėjas, nevykdydamas įstatymo nuostatų, 2013 m. spalio 7 d. patikslintame skunde trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodė Teisingumo ministeriją, neteisingai įrašydamas šio juridinio asmens pavadinimą ir nenurodydamas buveinės adreso.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui, privalo vykdyti ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5-8 punktų, 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažymėjo, kad pareiškėjas, pagrįsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, turi nurodyti, kaip teisės aktų neatitinkantis atsakovo veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, formuluodamas skundo pagrindą, nurodė konkrečius rašytinius įrodymus, tačiau šių rašytinių įrodymų nepridėjo.

Po skundo padavimo teismui, papildomu prašymu pareiškėjas prašė teismo išreikalauti šiuos įrodymus iš įvairių institucijų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde yra paminėti virš 50 raštų, kurie, kaip matyti iš skundo turinio, arba dauguma jų buvo skirti pareiškėjui, arba jo paties rašyti. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2013 m. spalio 7 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas teismui nurodė, kad dauguma šių įrodymų originalų jis turi, tačiau teismui neteikia dėl to, kad neturi lėšų padaryti jų kopijas, todėl teismas pats turi šiuos įrodymus išsireikalauti.

Teismas pažymėjo, kad įstatymas pareigą pateikti skundo aplinkybes patvirtinančius įrodymus nustato pareiškėjui ir tik tuo atveju, jei pareiškėjas pats negali tokių įrodymų gauti ir teismui pateikia duomenis apie institucijų atsisakymą pareiškėjui pateikti prašomus rašytinius įrodymus, jis gali prašyti teismą tokius įrodymus išreikalauti. Pareiškėjo argumentai, kad jis negali pateikti turimų rašytinių įrodymų originalų teismui, nes jie reikalingi pačiam pareiškėjui, o jų kopijoms padaryti neturi lėšų, teismo vertinimu, yra nepagrįsti.

Teismas pažymėjo, kad taip pat pareiškėjas nevykdo įstatymo jam nustatytos pareigos pateikti tiek skundo ir jo priedų egzempliorių (kopijų), kad juos galima būtų įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme. Pareiškėjo teismo posėdyje išsakyti argumentai, kad jam vykdyti šią įstatymo nuostatą yra neprivaloma bei kad jis neturi lėšų kopijoms padaryti, teismo vertinimu, yra nepagrįsti, nes įstatymo nuostatos yra privalomos visiems, o pagal teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 193 punktą tais atvejais, kai nuteistasis nori prie savo pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo pridėti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, pataisos įstaigų administracija privalo nuteistajam padaryti prašomų dokumentų ir medžiagos kopijas;

šios paslaugos nuteistajam suteikiamos, vadovaujantis Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, patvirtinta Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039; jeigu nuteistojo asmeninėje sąskaitoje nepakanka lėšų pataisos įstaigos administracijai atlyginti už kopijų parengimą, ši suma iš nuteistojo asmeninės sąskaitos nurašoma, kai jis tampa mokus. Teismas pažymėjo ir tai, kad ABTĮ nenumato reikalavimo skundo papildomus egzempliorius pateikti tik atspausdintus ar nukopijuotus techninėmis priemonėmis, jie gali būti surašyti ranka.

III. Pareiškėjas G. K. atskiruoju skundu (b. l. 99-101) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.

Pareiškėjas paaiškina, kad patikslino skundą nurodydamas, kad visi reikalavimai yra dėl to, kad Tarnyba, gavusi iš pareiškėjo skundus, prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, juos nagrinėdama elgėsi ne taip kaip privalėjo elgtis, neatliko tarnybinių tyrimų, nenustatė pažeidimų, nekeitė advokatų, nors pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą turėjo tai padaryti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skundas paduotas viešojo administravimo srityje dėl skundų ir prašymų išnagrinėjimo ir nagrinėjimo Tarnyboje teikiant jam antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas pažymi, kad advokatus trečiaisiais suinteresuotais asmenimis teismas įtraukė savo iniciatyva. Pareiškėjas paaiškina, kad patikslintame skunde nurodė tikslias datas, kada Tarnyba gavo jo skundus, prašymus dėl advokatų nebendravimo ir nebendradarbiavimo, nurodė, dėl kurių Tarnybos skirtų advokatų elgesio pareiškėjas rašė skundus ir prašymus. Pareiškėjo manymu, nėra racionalu keliose bylose nagrinėti pareiškėjo skundus tam pačiam atsakovui, tik dėl ilgesnio laiko tarpo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-582/2013 ir prašo patikrinti, kad pareiškėjui padaryta žala siejama su Tarnybos veiksmais nagrinėjant prašymus ir antstolio 2013 m. balandžio 5 d. patvarkymo. Pareiškėjas teigia nesuprantantis, kodėl Tarnyba negalėjo tenkinti jo prašymo ir pervesti į D. K. sąskaitą pinigus, kadangi anksčiau tai yra dariusi.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą) (ABTĮ 23 str. 1 d. 6 ir 7 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-257/2012). Taigi skundo sudedamosios dalys yra: skundo dalykas – pareiškėjo reikalavimas, ir pagrindas – aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Taigi pareiškėjas turi galimybę patikslinti skundą ir nurodyti konkretų skundo dalyką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS403-317/2006). Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas turi teisę keisti tik vieną iš skundo elementų – pagrindą arba dalyką. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo pagrindą, o pareiškėjo materialinis – teisinis reikalavimas atsakovui, sudaro skundo dalyką. Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o tuo pačiu ir ribas, kuriose pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti bylą.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, kad pareiškėjas nurodo naujas esmines aplinkybes ir pateikia su tuo susijusius papildomus įrodymus, tam tikrais atvejais gali būti vertinama kaip skundo nauju pagrindu pateikimas (2009 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-677/2009). Pareiškėjui iš esmės pateikus naują reikalavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai gali nelaikyti jo skundo patikslinimu ir atitinkamai pagrįstai ir teisėtai atsisakyti priimti tokio pobūdžio skundo reikalavimus, kurie iš esmės yra naujas skundas, neatsiejamai nesusijęs su jau pateiktu skundu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-280/2011). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS438-333/2009 teisėjų kolegija konstatavo, kad nauji skundo reikalavimai teismų praktikoje negali būti pripažįstami skundo tikslinimu ABTĮ 52 straipsnio prasme.

Iš bylos medžiagos matyti, jog teikdamas pirminį skundą (b. l. 32-33, I t.) pareiškėjas nurodė, jog savo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo jis reiškia atsakovui dėl, jo teigimu, netinkamai suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pareiškėjo nurodomose baudžiamosiose bylose Nr. 50-1-0694-2008, Nr. 41-1-0711-2007 ir Nr. 46-1-0126-2008. Kita vertus, patikslintame skunde pareiškėjas savo reikalavimus atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, sieja su galimai neteisėtais veiksmais netinkamai teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir kitose bylose, pareiškėjo pirminiame skunde neminimose bylose, pvz., pareiškėjo nurodomame ikiteisminiame tyrime Nr. 45-1-00318-13, baudžiamojoje byloje Nr. PK-861-755/2012 (b. l. 44-59, III t.). Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, patikslintame skunde nurodomos kitos nei pirminiame pareiškėjo skunde bylos, kuriose teiktos valstybės garantuojamos pagalbos tinkamumą ginčija pareiškėjas, siekdamas prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą, prašoma išsireikalauti dokumentus, susijusius su šiose bylose pareiškėjui teikta valstybės garantuojama teisine pagalba. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo nurodomos naujos aplinkybės, vykusios laikotarpiais, kurie buvo jau po skundo padavimo, iš esmės yra pareikštas naujas skundas. Toks pareiškėjo procesinis veiksmas ABTI 52 straipsnio nuostatų prasme negali būti pripažintas skundo tikslinimu, todėl naujai pateikti skundo reikalavimą pagrindžiantys argumentai bei motyvai negali būti priimti nagrinėti šioje administracinėje byloje kaip pirminio skundo patikslinimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai išaiškino pareiškėjui, jog naujas skundo reikalavimas administraciniam teismui gali buti pateikiamas bendra skundams paduoti nustatyta tvarka (ABTI 23, 24 str.).

Pareiškėjas patikslintame skunde taip pat prašo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą dėl, jo manymu, Tarnybos neteisėtų veiksmų nepervedant į jo sūnaus sąskaitą ar neperduodant jo motinai 300 Lt.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 14 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl minėtų veiksmų atlyginimo, atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme bei išaiškino pareiškėjui, kad jis Civilinio proceso kodekso normų nustatyta tvarka turi teisę su ieškiniu dėl žalos atlyginimo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo patikslintame skunde išdėstyto reikalavimo pobūdį, sutinka su pirmosios instancijos teismo prieita išvada, kad pareiškėjo ginčijama tarnybos veika nepriskiriama viešajam administravimui, todėl pareiškėjo skundą šioje dalyje atsisakytina priimti. Atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks pareiškėjo reikalavimas nagrinėtinas administraciniame teisme. Pažymėtina, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-582/2013 tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumą. Aptariamoje administracinėje byloje iš esmės analogiškai kaip ir šiuo atveju pareiškėjas žalą kildino iš atsakovo veiksmų nepervedant dalį sumos pareiškėjui, skundą atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu kaip nenagrinėtiną administracinių teismų. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju teisingai sprendė pareiškėjo patikslinto skundo aptariamos dalies priėmimo klausimą, t. y. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu atsisakė skundą priimti kaip nenagrinėtiną administracinių teismų ir išaiškino pareiškėjui, kad dėl tokių skundo reikalavimų išsprendimo jis gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytų teiginių, jog jis patikslintame skunde nurodė tikslias datas, kada Tarnyba gavo jo skundus, prašymus dėl advokatų nebendravimo ir nebendradarbiavimo, nurodė, dėl kurių Tarnybos skirtų advokatų elgesio pareiškėjas rašė skundus ir prašymus, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą tik dalyje, t. y., pirma, dėl reikalavimų priteisti žalą atsakovui nepervedant pareiškėjui 300 Lt, antra, dėl patikslintame skunde naujai pareikštų reikalavimų dėl atsakovo galimai neteisėtų veiksmų teikiant valstybės garantuojamą pagalbą pareiškėjo pirminiame skunde nenurodytose bylose. Pabrėžtina, kad likusios pareiškėjo patikslinto skundo dalies pirmosios instancijos teismas neatsisakė priimti. Pareiškėjui nurodyti šios skundo dalies trūkumai ir G. K. įpareigotas juos pašalinti. Pažymėtina, kad ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis nėra skundžiama. Pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti likusią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. K. atskirojo skundo netenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas