A-143-1823-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A143-1823/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01441-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 6.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno I teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja A. K. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi su skundu (I t., b. l. 1–3), kurį patikslino (I t., b. l. 29–30, 45–46), į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2012 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. S-155 „Dėl A. K. specialiųjų poreikių“; 2) panaikinti atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba, NDNT) Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. SS-788 „Dėl A. K. specialiųjų poreikių“.

Pareiškėja nurodė, kad jai nebuvo nustatyti jokie specialieji poreikiai, nors jau du kartus operuotas stuburas, sveikata labai pablogėjusi, sunkiai paeina, šlubčioja, greitai pavargsta, daug metų serga cukriniu diabetu, kenčia stiprius skausmus, vartoja vaistus, jai sunku nueiti vienai pas gydytojus ir reikalinga pagalba. Nuo 2011 m. rugsėjo 29 d. negauna nei vienos specialiojo poreikio kompensacijos, nors sveikata pablogėjo.

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno I teritorinis skyrius (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, NDNT Kauno I teritorinis skyrius) atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 80–82) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad specialiųjų poreikių vertinimas atliekamas remiantis asmenį gydančio gydytojo užpildytu siuntimu į NDNT, medicininių tyrimų išrašais, ligos istorija. Pareiškėjos savarankiškumas pagal Bartelio indeksą įvertintas 50 balų. Asmens gebėjimo apsitarnauti kasdieniniame gyvenime vertinimas pagal Bartelio indeksą yra vienas iš pagrindinių, specialiųjų poreikių vertinimui būtinų pateikti, dokumentų. Įvertinus duomenis, nustatyta, kad pareiškėjos sveikatos būklė neatitinka Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d.

įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtinto Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo (toliau – ir Kriterijų sąrašas) 1.1 (taikomas, kai asmeniui diagnozuotas IV funkcinės klasės širdies nepakankamumas, kai Bartelio indeksas iki 30 balų), 2.1 (taikomas, kai asmeniui diagnozuotas IV funkcinės klasės širdies nepakankamumas, kai Bartelio indeksas iki 35–50 balų), 2.13 (taikomas, kai asmeniui labai sutrikusios galūnių judėjimo funkcijos, kai Bartelio indeksas 25–40 balų), 2.14 (taikomas esant labai ryškiems koordinacijos sutrikimams, kai Bartelio indeksas 25–40 balų), 3.1 (taikomas, kai asmeniui diagnozuotas vienos arba dviejų kojų paralyžius arba ryški parezė), 4.1 (taikomas, kai asmeniui diagnozuotas vienos ar abiejų kojų paralyžius arba ryški parezė, kai reikalingos techninės pagalbos priemonės), 4.2 (taikomas, kai asmeniui diagnozuota ryški parezė) punktų reikalavimų.

Šiuo atveju pareiškėjai diagnozuotas III–IV funkcinės klasės širdies nepakankamumas, todėl nebuvo taikyti Kriterijų sąrašo 1.1 ir 2.1 punktai; 2.13 punktas netaikytas, nes pareiškėjai diagnozuota abiejų kojų parezė, tačiau specialistų išvadose nenurodoma, kad asmeniui diagnozuota ryški paraparezė, hemiplegija, paraplegija ar ryški hemiparezė. Be to, siuntimu ir kitais dokumentais nėra patvirtinta, kad pareiškėjai nustatyti ryškūs koordinacijos sutrikimai, o pareiškėjos savarankiškumas įvertintas 50 balų, todėl netaikytas ir Kriterijų sąrašo 2.14 punktas.

Pareiškėjai nediagnozuoti vienos ar abiejų kojų paralyžius ar ryški parezė, todėl specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis nenustatytas. Taip pat nenustatytas specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis, nes pareiškėjai nediagnozuotos ryškios parezės ar ryškios ataksijos, kaip to reikalaujama Kriterijų sąrašo 4.1 ir 4.2 punktuose.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendimu (II t., b. l. 177–183) atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad šios administracinės bylos dalykas yra Komisijos bei Tarnybos sprendimų, kuriais pareiškėjai nenustatyti jokie specialieji poreikiai, teisėtumas.

Teismas vadovavosi Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. IX-1488 redakcija) (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 10 dalimi, 18 straipsnio 3 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A1-120/V-346 (2011 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. A1-482/V-969 redakcija) patvirtinto Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6 punktu, Kriterijų sąrašo (redakcija, galiojanti nuo 2008 m. liepos 4 d.) 1.1–1.10 punktais.

Nustatė, kad medicininiai dokumentai patvirtina, jog pareiškėjai nustatytas III–IV NYHA funkcinės klasės širdies nepakankamumas, Bartelio indeksas – 60 balų; specialistės vertinimu, pareiškėjos širdies nepakankamumas turėtų būti nustatomas kaip III NYHA funkcinės klasės, o Bartelio indeksas – 60 balų – nustatytas pagrįstai (Kriterijų sąrašo 1.1 p.). Teismas vadovavosi Kriterijų sąrašo 2.1–2.20 punktais. Akcentavo, kad pareiškėjai pagrįstai nustatytas III–IV NYHA funkcinės klasės širdies nepakankamumas bei Bartelio indeksas – 60 balų (Kriterijų sąrašo 2.1 p.).

Atsižvelgė į Kriterijų sąrašo 2.13 punktą ir, remdamasis medicininiais dokumentais, padarė išvadą, jog nematyti, kad pareiškėjai būtų diagnozuoti hemiplegija, paraplegija, ryški paraparezė, hemiparezė; Bartelio indeksas – 60 balų. Remiantis specialistės išvada, pareiškėjai nustatyti kojų lengvos parezės požymiai, kurie daugiau paviršinių ir giluminių jutimų sutrikimai, kojų hipestezija, hiporefleksija, polineuropatinio raumenų aktyvių judesių silpnumas dėl inervacijos sutrikimo. Nustatyti ryškią parezę reikia, kad būtų visiškai sutrikdyta judėjimo funkcija, reikalingos pagalbinės priemonės. Teismas vadovavosi Kriterijų sąrašo 2.14 punktu ir pažymėjo, jog pareiškėjai labai ryškūs koordinacijos sutrikimai nenustatyti pagrįstai, Bartelio indeksas 60 balų, pareiškėja juda be techninės pagalbos priemonių – neįgaliųjų vežimėlio, vaikštynės, ramentų ar kt.

Atsižvelgė į Kriterijų sąrašo 3.1–3.12 punktus. Nustatė, kad pareiškėjai nediagnozuoti abiejų kojų paralyžius arba ryški parezė (Kriterijų sąrašo 3.1 p.). Taip pat atsižvelgė į Kriterijų sąrašo 4.1–4.15 punktus. Nustatė, kad pareiškėjai nėra diagnozuoti abiejų kojų paralyžius arba ryški parezė, ji juda savarankiškai, be techninės pagalbos priemonių – neįgaliųjų vežimėlio, vaikštynės, ramentų ar kt. (Kriterijų sąrašo 4.1 p.); pareiškėjai nėra diagnozuota ryški ataksija (Kriterijų sąrašo 4.2 p.).

Teismo vertinimu, į bylą pateikti, teismo paskirto specialisto kompleksiškai įvertinti bei teismo ištirti rašytiniai įrodymai (medicininiai dokumentai) patvirtina, kad pareiškėjos sveikatos būklė neatitinka Kriterijų sąrašo reikalavimų.

Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje nurodė pašalinti pareiškėjos abejones dėl NDNT veiksmų (aktų), susijusių su transporto išlaidų kompensacijos mokėjimo nutraukimu nuo 2011 m. rugsėjo mėn., kai specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis pareiškėjai nustatytas neterminuotai. Pareiškėjai transporto išlaidų kompensacija neterminuotai nustatyta Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos (toliau – ir VMSEK) Kauno I medicininės socialinės ekspertizės komisijos 2004 m. lapkričio 5 d.

Ekspertizės aktu Nr. 06978 (nuo 2004 m. lapkričio 5 d.) bei NDNT Kauno skyriaus Darbingumo lygio 2007 m. kovo 27 d. pažyma DL-1 Nr. 0213648 (nuo 2004 m. lapkričio 5 d. neterminuotai). Teismas vadovavosi Aprašo (2005 m. gegužės 4 d. įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2005 m. liepos 1 d.) 9 punktu. Remdamasis D. V. šeimos klinikos 2009 m. rugsėjo 29 d. pažyma SPP Nr. 0110514, teismas nustatė, kad pareiškėjai nuo 2009 m. rugsėjo 29 d. iki 2011 m. rugsėjo 29 d. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Tuo metu galiojo Aprašo (2009 m. gegužės 22 d.

įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2009 m. gegužės 31 d.) 9 punktas. Teismas atsižvelgė į Aprašo (2010 m. birželio 4 d. įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 1 d.; 2011 m. rugsėjo 19 d. įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2011 m. rugsėjo 25 d.; 2012 m. kovo 20 d. įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. kovo 30 d.) 16 punktą. Akcentavo, jog pareiškėjai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis galiojo iki 2011 m. rugsėjo 29 d. NDNT Kauno I teritorinio skyriaus Bendro pirminio specialiųjų poreikių 2012 m. sausio 31 d. aktu Nr. SP-393 bei NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus Bendro pirminio specialiųjų poreikių 2012 m. kovo 14 d. aktu Nr. SP-511 pareiškėjai joks specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nebuvo nustatytas, vadinasi, pagal Aprašo (2011 m. rugsėjo 19 d.

įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2011 m. rugsėjo 25 d.) 16 punktą buvo priimtas naujas sprendimas pareiškėjos atžvilgiu ir anksčiau priimti sprendimai dėl specialiųjų poreikių nustatymo (t. y. VMSEK Kauno I medicininės socialinės ekspertizės komisijos 2004 m. lapkričio 5 d. Ekspertizės aktas Nr. 06978, NDNT Kauno skyriaus Darbingumo lygio 2007 m. kovo 27 d. pažyma DL-1 Nr. 0213648, gydytojų komisijos 2009 m. rugsėjo 29 d. pažyma SPP Nr. 0110514) neteko galios. Taigi pagal išanalizuotą reglamentavimą pareiškėjai specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis nebetaikytas pagrįstai.

Teismas nurodė, kad tiek pareiškėjos atstovė, tiek atsakovo atstovai teisme teigė, jog neturi duomenų apie pareiškėjai atliktus naujus jos sveikatos būklės vertinimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos sveikatos būklės vertinimas atliktas labai seniai (2011 m. pab.–2012 m. pr.) ir kad šioje administracinėje byloje skundžiami sprendimai neužkerta pareiškėjai kelio kreiptis į NDNT iš naujo įvertinti sveikatos būklę.

III. Pareiškėja apeliaciniu skundu (III t., b. l. 1–3) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimą.

Pareiškėja nurodo, kad niekas jos netyrė. Transporto išlaidų kompensacija jai buvo paskirta neterminuotai. Tačiau 2009–2011 m. paskyrus pagalbos priežiūros kompensaciją, transporto išlaidų kompensacija panaikinta. Vėliau išleidus naują įstatymą, jai turėjo būti sugrąžinta transporto išlaidų kompensacija. Pažymi, jog netinkamai įvertintos Bartelio indekso nustatymo aplinkybės. Šis indeksas įvertintas 50 balų, todėl neaišku, kodėl paminėtas 60 balų indeksas. Jos sveikata yra bloga, geria vaistus. Teismui išsiuntė kardiologinius tyrimus, kompensuojamųjų vaistų receptus. Teismas apie tai neužsiminė. Teigia, kad gyvena viena, pasiligojusi, nėra, kas padėtų, vargsta. Todėl prašo sugrąžinti transporto išlaidų kompensaciją, suteiktą neterminuotai, ir pratęsti pagalbos priežiūros kompensaciją, kuri jau buvo paskirta 2009–2011 m.

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 31–34) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Vertinant specialiuosius poreikius esant judėjimo funkcijos sutrikimams, Bartelio indekso lentelė yra vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriuo remiantis atliekamas vertinimas dėl specialiojo nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio. Pareiškėjai diagnozuotas III– IV funkcinės klasės širdies nepakankamumas, nenustatyti labai ryškūs galūnių judėjimo funkciniai sutrikimai ar ryškūs koordinacijos sutrikimai, nediagnozuota ryški parezė ar ataksija, asmens savarankiškumas pagal Bartelio indeksą tiek gydančio gydytojo (2012 m. sausio 18 d.), tiek pakartotinai gydytojų reabilitologų konsiliumo (2012 m. sausio 24 d.) įvertintas 50 balų. Abejoti gydytojų kompetencija ir pateiktų duomenų objektyvumu nėra pagrindo. Specialistė patvirtino, kad duomenų apie ryškius koordinacijos sutrikimus dokumentuose nėra, pareiškėjos savarankiškumas pagal Bartelio indeksą nustatytas teisingai ir specialieji poreikiai nenustatyti pagrįstai.

2. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, nustačius pareiškėjai specialųjį nuolatinės priežiūros pagalbos poreikį, specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis neteko galios (tikslinės transporto išlaidų kompensacijos išmokos mokėjimas pareiškėjai nutrauktas nuo 2009 m. spalio 1 d.). Specialiųjų poreikių vertinimo metu atsižvelgiama į faktinę asmens sveikatos būklę (į vertinimo metu esamus sveikatos funkcinius sutrikimus) ir ją pagrindžiančius medicininius dokumentus. Pareiškėjos specialieji poreikiai vertinti 2011 m. ir 2012 m., taigi negalima paneigti, kad asmens sveikatos būklė ginčo nagrinėjimo laikotarpiu galėjo pasikeisti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjos specialiųjų poreikių (kaip juos apibūdina Įstatymo 2 str. 10 d.) nenustatymo, kuris (šių poreikių nenustatymas) buvo konstatuotas trečiojo suinteresuoto asmens Bendro pirminio specialiųjų poreikių 2012 m. kovo 14 d. aktu Nr. SP-511 ir buvo patvirtintas (paliekant šį aktą nepakeistu) pareiškėjos šioje administracinėje byloje skundžiamais atsakovo Sprendimų kontrolės skyriaus 2012 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. SS-788 ir Komisijos 2012 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. S-155. Byloje nėra kvestionuojama nei išvardytų dokumentų (akto ir sprendimų) priėmimo procedūros vykdymo teisėtumas, nei šiuos dokumentus priėmusių asmenų (institucijų) kompetencija priimti tokio pobūdžio sprendimus. Pareiškėja, nesutikdama su šiais sprendimais ir apeliuodama į savo sveikatos būklę (savijautą), iš esmės iškelia tik išvardytų dokumentų pagrįstumo klausimą. Todėl ir, atsižvelgiant į tai, kad ginčo teisiniai santykiai fakto nustatymo prasme turi savo specifiką, kuri pasireiškia būtinumu panaudoti specialiąsias medicinines žinias, kolegija pažymi, kad byloje esantys medicininio pobūdžio įrodymai teismo turi būti įvertinami pirmiausia atsižvelgiant į specialistų padarytas pareiškėjos medicininių duomenų įvertinimo išvadas. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjos specialiųjų poreikių nustatymo prasme reikšmingos aplinkybės - pareiškėjos sveikatos būklės medicininiai parametrai, kurie yra nurodyti šioje administracinėje byloje taikytiname specialiame teisės akte – Kriterijų sąraše - yra nustatytos specialias medicinines žinias turinčių medikų. Todėl įvertinant juos teisės taikymo požiūriu jie gali būti paneigti ar jais gali būti suabejota tik tais atvejais, kai byloje būtų pateiktos kitos specialistų išvados, neatitinkančios nustatytų ginčo sprendimuose. Tokių duomenų (įrodymų) pareiškėja teismui nepateikė, todėl vien jos teiginiai apie nustatytų kriterijų nepagrįstumą negali būti pripažinti pakankamais teismui nesutikti su pareiškėjos skundžiamais sprendimais padarytomis jos sveikatos būklės įvertinimo išvadomis.

Pirmosios instancijos teismas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šioje byloje priimtos 2013 m. kovo 28 d. nutarties nurodymus, pakvietė dalyvauti šios bylos nagrinėjime specialistę (J. S.), kuri, atsakydama į teismo suformuluotus klausimus (II t., b. l. 87-89), pateikė savo paaiškinimus tiek raštu (II t., b. l. 107-110), tiek teismo 2013 m. lapkričio 25 d. posėdyje. Šie paaiškinimai patvirtina pareiškėjos skundžiamų sprendimų pagrįstumą ta prasme, kad Kriterijų sąrašo nuostatų (kurios yra nurodytos teismo sprendime, todėl kolegijos nekartojamos) taikymo požiūriu specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis iš naujo, t. y. po 2011 m. rugsėjo 29 d., pareiškėjai nėra (nebuvo) nustatytas pagrįstai. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde nėra nurodyti nauji argumentai (įrodymai), leidžiantys suabejoti teismo pakviestos specialistės išvadų pagrįstumu, pritaria šiuo klausimu teismo nurodytiems argumentams ir sutinka su teismo padaryta išvada, kad specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis pareiškėjai nėra (nebuvo) nustatytas pagrįstai.

Pasisakydama dėl pareiškėjai nuo 2004 m. lapkričio 5 d. neterminuotai nustatyto specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio (pagal bylos duomenis, jis buvo nustatytas trečiojo suinteresuoto asmens pažyma SPT-4 Nr. 0026730 (I t., b. l. 20)), kolegija pažymi, kad, pagal nuo 2013 m. liepos 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. A1-359/V-725, specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo (forma SPT-4) pažyma galioja iki joje nurodyto termino pabaigos arba neterminuotai, jei specialieji poreikiai buvo nustatyti neterminuotai. Byloje nagrinėjamai situacijai tai reiškia, kad nurodytos pareiškėjai išduotos pažymos SPT-4 Nr. 0026730 galiojimas nuo 2013 m. liepos 1 d. (nurodyto teisės akto įsigaliojimo dienos) toliau tęsiamas neterminuotai. Todėl pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nurodyti argumentai ir padarytos išvados paminėtos (nuo 2013-07-01 įsigaliojusios) nuostatos taikymo požiūriu negali būti pripažinti pagrįstais. Tačiau, kolegijos manymu, tai nereiškia, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjos skundžiami (pabrėžtina, kad iki šios datos (2013-07-01) priimti) atsakovo ir Komisijos sprendimai šio poreikio nenustatymo prasme gali būti (teismo turėjo būti) laikomi ydingais. Šiame kontekste pažymėtina, kad nurodyto teisės akto (2012-07-30 įsakymo Nr. A1-359/V-725) taikymo požiūriu, tuo pačiu ir specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio pareiškėjai galiojimo požiūriu, šioje administracinėje byloje skundžiami sprendimai nėra reikšmingi. Todėl pareiškėjos teisės į šio poreikio turėjimą gynimo prasme nėra pagrindo pakeisti nei pareiškėjos skundžiamų sprendimų, nei pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija pripažįsta pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą iš esmės pagrįstu.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu ir 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Virginija Volskienė