A-143-784-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-784/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00378-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės skundą atsakovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai dėl pažymos ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas viešoji įstaiga Klaipėdos universitetinė ligoninė (toliau – ir pareiškėjas, VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, Ligoninė) kreipėsi su skundu (b. l. 5–11) į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos TLK, apeliantas) 2012 m. gruodžio 4 d. ekspertizės pažymą Nr. E1-12-146 (toliau – ir Ekspertizės pažyma) ir 2013 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. A1-1705 „Dėl Klaipėdos TLK 2012 m. gruodžio 4 d. ekspertizės Nr. E1-12-146 išvadų“.

Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos TLK atliko patikrinimą dėl Ligoninėje suteiktų paslaugų Terapija I, Neurologija II, Neurologija III pateikimo apmokėjimui teisėtumo ir surašė bei Ligoninei pateikė 2010 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimo pažymą Nr. K1-10-97 (toliau – ir Patikrinimo pažyma). 2010 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 9-3097 Ligoninė Klaipėdos TLK pateikė patikslinimus bei paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su Patikrinimo pažymos 2 ir 7 punktais nesutinka, be to, iš dalies nesutinka su patikrinimo rezultatų 3 punktu, ir prašė Patikrinimo pažymą peržiūrėti. 2010 m. rugsėjo 14 d.

Klaipėdos TLK vyko Patikrinimo pažymos peržiūrėjimas. Teigė, kad, vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 1K-41 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių bei kitų įmonių ir įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, kontrolės tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 53 punktu, Ligoninė kreipėsi į Klaipėdos TLK taikinimo komisiją. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. panaikino Klaipėdos TLK 2010 m. spalio 1 d. ekspertizės protokolą ir Klaipėdos TLK direktoriaus sprendimą Nr. A1-4466, o, gavusi teismo sprendimą, Klaipėdos TLK nurodė, kad kontrolės procedūrą tęsia, ir 2010 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimo pažymos Nr. K1-10-97 pagrindu 2012 m. gruodžio 4 d. surašė ekspertizės pažymą Nr. E1-12-146.

Atkreipė dėmesį, kad Ekspertizės pažyma priimta, praėjus dvejiems metams po Patikrinimo pažymos surašymo. Nesutikdamas su Ekspertizės pažyma, pareiškėjas kreipėsi į ikiteisminę instituciją – Klaipėdos TLK taikinimo komisiją, kuri pateikė rekomendacijas. Pareiškėjas argumentavo, kad Ekspertizės pažymoje formaliai atkartotos teisme nagrinėtos ir neteisėtomis pripažintos ekspertizės išvados dėl Patikrinimo pažymos. Nenagrinėta, ar Ligoninės veiksmais buvo padaryta žala, nepateikti konkretūs skaičiavimai, nevertinta Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 15 d.

įsakymo Nr. 1K-282 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių bei įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, padarytos žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nustatymo principų aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2012 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. 1K-282) 2 punkto prasme. Pareiškėjo nuomone, žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui nebuvo padaryta, tai patvirtina Ligoninės ataskaitos.

Nurodė, kad atsakovo taikomos kontrolės priemonės pažeidžia Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pažymėjo, kad tikrinamas laikotarpis buvo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d., todėl už pažeidimus, nuo kurių padarymo praėjo daugiau kaip vieneri metai, kontrolės priemonės negalėjo būti taikomos. Akcentavo, kad Ekspertizės pažymoje nevertinta Klaipėdos TLK taikinimo komisijos rekomendacija Klaipėdos TLK apmokėti Ligoninės 2010 m. spalio 22 d. rašte Nr. 9-3818 nurodytus 12 atvejų kaip Terapija I paslaugas.

Pareiškėjo teigimu, Ekspertizės pažymos 5.1 punkte nurodytos išvados yra neteisingos, nes pateikiamoje lentelėje nurodytais atvejais pacientai buvo hospitalizuoti į įvairius Ligoninės skyrius dėl įtarimų ar jau patvirtintų somatinių diagnozių, bet ne dėl psichikos sutrikimų. Vykdyta išsami diferencinė diagnostika, skirti įvairūs tyrimai, norint verifikuoti ar atmesti įtariamą diagnozę. Paslaugos buvo teikiamos laikantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Sveikatos apsaugos ministerija) patvirtintų bendrųjų vidaus ligų stacionarinių paslaugų teikimo reikalavimų, gydantys gydytojai skyrė ir gydytojo psichiatro konsultaciją, o pastarasis rekomenduodavo gydymą pagal savo kompetenciją.

Pabrėžė, kad lentelėje išvardytais atvejais suteiktų paslaugų negalima priskirti psichiatrijai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 256 „Dėl pirminio, antrinio ir tretinio lygių psichiatrijos ir psichoterapijos paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimų bei bazinių kainų tvirtinimo“ (toliau – ir Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 27 d. įsakymas Nr. 256). Stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pacientams, apdraustiems PSDF biudžeto lėšomis.

Visi pacientai turėjo siuntimus stacionariam gydymui arba jie buvo stacionarizuoti dėl būtinosios medicinos pagalbos, todėl žala PSDF biudžetui nepadaryta. Nesutikimas su Ekspertizės pažymos 5.2 punktu argumentuojamas tuo, kad patikrinimo metu nenustatyta, jog šiame punkte minimi atvejai neatitiko stacionarių paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų. Pastarųjų paslaugų Afektiniame skyriuje teikimas vyko laikantis Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 256 specialiųjų reikalavimų. Ligoninė, nepažeisdama sutarties su Klaipėdos TLK, Afektiniame skyriuje suteiktas paslaugas teisėtai pateikė apmokėti kaip Terapiją I, nes Klaipėdos TLK nuo 2007 m. rugsėjo mėn. be aiškių motyvų atsisakė papildyti sutartį su Ligonine dėl stacionarių psichiatrijos II paslaugų apmokėjimo, ir tai buvo pripažinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose.

Dėl Ekspertizės pažymos 6 punkto nurodė, kad šiame punkte nurodytas atvejis apmokėjimui už paslaugas apskritai nepateiktas, todėl 1 558 Lt žalos biudžetui nustatymas yra nepagrįstas. Pareiškėjas nesutiko su Klaipėdos TLK argumentu, kad Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2012 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. 1K-282 2 punktas netaikytinas, nes procedūros pradėjimo metu jis dar negaliojo. Priimant ginčytiną Ekspertizės pažymą, Klaipėdos TLK privalėjo vadovautis žalos nustatymo principais, numatytais šiame įsakyme, nes šis aktas įsigaliojo nuo 2012 m. lapkričio 21 d.

Atkreipė dėmesį, jog 2012 m. lapkričio 21 d. įsigaliojo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. 1K-283 „Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2006 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. 1K-41 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių bei kitų įmonių ir įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, kontrolės tvarkos aprašo“ pakeitimo“, kuriuo 71 punktu buvo papildytas Aprašas.

Jame yra numatyta mažareikšmio teisės akto pažeidimo sąvoka. Teisės teorijoje yra suformuotas principas, kad procesinės teisės normos taikomos tos, kurios galioja procedūrų atlikimo metu. Apraše įtvirtinta teisės norma Ekspertizės pažymos priėmimo metu buvo galiojanti ir Klaipėdos TLK privalėjo ja vadovautis. Kadangi reali žala PSDF biudžetui nebuvo padaryta, pažeidimas turėjo būti pripažintas mažareikšmiu. Nesutiko su Klaipėdos TLK Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 straipsnio 3 dalies traktavimu.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 51–57) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Klaipėdos TLK Kontrolės ir ekspertizės skyriaus vyriausieji specialistai 2010 m. birželio 29 d.–2010 m. rugpjūčio 6 d. patikrino pareiškėjo 2010 m. sausio 1 d.–2010 m. gegužės 31 d. laikotarpiu suteiktų ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų Terapija I, Neurologija II, Neurologija III paslaugų pateikimo apmokėjimui teisėtumą. 2010 m. rugpjūčio 6 d. buvo surašyta patikrinimo pažyma Nr. K1-10-97. 2010 m. rugsėjo 14 d. vyko Patikrinimo pažymos ekspertizė. Ligoninė su 2010 m. spalio 1 d. ekspertizės dėl Patikrinimo pažymos išvadomis nesutiko ir kreipėsi į Klaipėdos TLK taikinimo komisiją. 2010 m. lapkričio 4 d.

įvyko Klaipėdos TLK taikinimo komisijos posėdis. 2010 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. A1-4466 Klaipėdos TLK direktorius informavo pareiškėją, kad 2010 m. spalio 1 d. ekspertizės išvados yra teisingos, todėl sprendimas lieka nepakeistas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-2904/2012 paliktas nepakeistu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-62-386/2012, kuriuo dėl procedūrinių pažeidimų buvo panaikinti Klaipėdos TLK 2010 m. spalio 1 d. ekspertizės protokolas Nr. E1-10-126 ir Klaipėdos TLK direktoriaus 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. A1-4466 „Dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos siūlymų“.

Atsakovo nuomone, teismai nepanaikino pačios kontrolės procedūros, pradėtos 2010 m. birželio 29 d. Klaipėdos TLK direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-60, ir 2010 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimo pažymos Nr. K1-10-97, o tik 2010 m. spalio 1 d. ekspertizės protokolą Nr. E1-10-126, todėl, įsiteisėjus Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimui, kontrolės procedūra buvo tęsiama toliau, kaip tai numato Aprašas ir 2010 m. gegužės 25 d. Nr. 1K-101 pakeitimas, kuris įsigaliojo 2010 m. birželio 9 d.

Teigė, jog, vadovaujantis Klaipėdos TLK direktoriaus 2012 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-236, buvo pavesta atlikti 2010 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimo pažymos Nr. K1-10-79 ekspertizę. Pažymėjo, kad 2012 m. lapkričio 28 d. įvyko Klaipėdos TLK 2010 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimo pažymos Nr. K1-10-97 rezultatų svarstymas. 2012 m. lapkričio 28 d. rezultatų svarstymo posėdžio protokolas, kartu su Klaipėdos TLK 2012 m. gruodžio 4 d. ekspertizės pažyma Nr. E1-12-146, nustatyta tvarka buvo pateikti Ligoninei. Ligoninė nesutiko su Ekspertizės pažymos išvadomis ir kreipėsi į Klaipėdos TLK taikinimo komisiją, kuri 2013 m. kovo 13 d. posėdyje išnagrinėjo Ligoninės 2013 m. sausio 7 d. kreipimąsi Nr. 9-96 ir pateikė savo siūlymus.

Atsižvelgdamas ir įvertinęs Klaipėdos TLK taikinimo komisijos siūlymus, Klaipėdos TLK direktorius motyvuotu 2013 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. A1-1705 Ekspertizės pažymos išvadas paliko nepakeistas. Nesutikdamas su skundo argumentais, atsakovas nurodė, kad pareiškėjo tikrinimo procedūra buvo pradėta, atlikta ir pabaigta vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, t. y. Aprašo 16 punktu, kuriame nurodyta, jog kontrolės procedūra pradedama, vadovaujantis kontroliuojančiosios įstaigos vadovo įsakymu atlikti patikrinimą. Nurodė, kad paminėtais teismų sprendimais panaikinus Klaipėdos TLK 2010 m. spalio 1 d. ekspertizės protokolą Nr. E1-10-126, nebuvo panaikinta pati kontrolės procedūra, pradėta 2010 m. birželio 29 d.

Klaipėdos TLK direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-60, ir 2010 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimo pažyma Nr. K1-10-97, todėl Klaipėdos TLK pagrįstai, kaip tai numato Aprašo nuostatos, pabaigė pradėtą kontrolės procedūrą, pašalindama pripažintus procedūrinius pažeidimus, tai yra atliekant Patikrinimo pažymos svarstymą ir ekspertizę. Atkreipė dėmesį, jog Aprašo 14 punkte nurodyta, jog kontrolės procedūra atliekama dviem etapais: pirmiausia atliekamas patikrinimas (Aprašo 7.2 p.), po to – ekspertizė (Aprašo 7.4 p.).

Nesutiko su skundo argumentu, jog Ekspertizės pažyma ir joje nustatytos išvados yra neteisėtos, nes, atlikdama tikrinimą ir ekspertizę, Klaipėdos TLK nesivadovavo Aprašu, jame numatyto 2 punkto prasme. Atsakovo nuomone, skundu ginčijama Ekspertizės pažyma surašyta laikantis kontrolės procedūros nustatytos tvarkos ir reikalavimų, ištaisant pripažintus procedūrinius pažeidimus. 2012 m. lapkričio 28 d. patikrinimo rezultatų svarstymo posėdžio metu buvo surašytas Patikrinimo pažymos rezultatų svarstymo posėdžio protokolas, kuriame, kaip nustatyta Aprašo 39 ir 40 punktuose, pažymėta, kurių neatitikimų vertinimui nepritaria Ligoninės atstovai, ir nurodyti jų motyvai.

Be to, jei atliekant patikrinimo ekspertizę, nebuvo atsižvelgta į patikrinimo pažymoje pateiktus pasiūlymus arba kontroliuojamosios įstaigos paaiškinimus, nurodomos tai nulėmusios priežastys. Pažymėjo, kad Ekspertizės pažymos išvadų 5 punkte (5.1 ir 5.2 punktuose) nurodyta, kad 22 atvejais buvo pažeistas 2010 m. kovo 4 d. sutarties Nr. S2-2010-123 2.1 punktas, kuriame sutarties šalys susitarė dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, detalizuotų sutarties 2 priede, teikimo Klaipėdos TLK veiklos zonos gyventojams ir šių paslaugų apmokėjimo iš PSDF biudžeto lėšų.

Minėtame priede nenumatytas apmokėjimas už stacionarines psichiatrijos paslaugas, detalizuotas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 16 d. įsakyme Nr. V-466. Detaliau, Ekspertizės pažymos išvadų 5.1 punkte nustatyta, kad: 12 atvejų ligoniai, kuriems Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 329 4.7 punktu klinikinę diagnozę, ligų gydymo profilį, tyrimo ir gydymo planą nustatė gydantis gydytojas bei patvirtino skyriaus vedėjas ar kitas administracijos paskirtas gydytojas specialistas, gydyti ne Afektinių sutrikimų skyriuje.

Paciento gydymas viename ar kitame skyriuje nelemia, pagal kokį ligų gydymo profilį gydymo atvejis turi būti pateiktas apmokėjimui. Teigė, kad visais išvardytais atvejais (iš viso 12 atvejų) klinikinės ir galutinės diagnozės pacientams gydančių gydytojų nustatytos F00–F09, F20–F29, F30–F39, F40–F44, F50–F52 ligų kodais pagal tarptautinę ligų klasifikaciją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 256, susirgimai TLK-10 ligų kodais F00–F09, F20–F29, F30–F39, F40–F44, F50–F52 priskirti endogeniniams psichikos sutrikimams ir neuroziniams susirgimams, t. y. stacionarinėms psichiatrijos paslaugoms.

Todėl PSDF biudžetui padaryta 8 796,28 Lt žala. Teigė, kad Ekspertizės pažymos išvadų 5.2 punkte nurodyta, jog 10 atvejų ligoniai, kurie buvo hospitalizuoti į Ligoninės Afektinių sutrikimų skyrių su psichikos sutrikimo diagnoze, buvo gydomi gydytojų psichiatrų, skirtas specifinis gydymas antipsichotiniais vaistais. Ligonių klinikinė ar pagrindinė diagnozė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 256, koduota TLK-10 ligos kodu, priskiriamu endogeniniams psichikos sutrikimams ir neuroziniams susirgimams, todėl konstatuota, jog PSDF biudžetui buvo padaryta 9 468,10 Lt žala.

Dėl Ekspertizės pažymos išvadų 6 punkto pagrįstumo teigė, kad viena pacientė perkelta į Afektinių sutrikimų skyrių, nustatyta klinikinė diagnozė – vidutinio sunkumo depresijos epizodas, kodas pagal TLK-10 F32.1. Susirgimas (TLK-10 ligos kodas F32.1), vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 256, priskiriamas endogeniniams psichikos sutrikimams. Akcentavo, kad buvo pažeistas 2009 m. kovo 4 d. sutarties Nr. S2-2009-108 2.1 punktas, kuriame nenumatytas apmokėjimas už stacionarines psichiatrijos paslaugas, detalizuotas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 16 d.

įsakyme Nr. V-466. Žala PSDF biudžetui 1 558 Lt. Ekspertizės pažymos išvadų 7 punkte nurodyta, kad pažeidimai, išvardyti išvadų 5 ir 6 punktuose, buvo įvertinti kaip žala PSDF biudžetui, kuri įvertinta 19 822,35 Lt. Atkreipė dėmesį, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 329 4.7 punktu, ligų gydymo profilio nustatymą ir pateikimą apmokėjimui lemia nustatyta klinikinė ir galutinė (pagrindinė) diagnozė, o 2010 m. kovo 4 d. sutartyje Nr. S2-2010-123 tarp Klaipėdos TLK ir Ligoninės šių paslaugų apmokėjimas nenumatytas. 2010 m. kovo 4 d. sutarties Nr. S2-2010-123 antro priedo 21 punkte numatyta, kad Terapija I profilyje neteikiamos psichiatrijos paslaugos, todėl pareiškėjas pažeidė sutartyje numatytas sąlygas.

Pabrėžė, kad Ligoninė nurodė, jog pagal Aprašą teritorinės ligonių kasos turi teisę kiekvieną mėnesį apskaičiuoti paslaugų apmokėjimo koeficientą, kuris mažinamas arba didinamas sutartinės sumos ribose, atsižvelgiant į suteiktų paslaugų faktinį kiekį litais. Patikslino, kad koeficientas skaičiuojamas ne litais, o balais, o suma išlieka pastovi. Nurodė, kad, vadovaujantis Aprašo 24.11.2 punktu, buvo pažymėta, kad siūlymai neatitikimus vertinti kaip žalą PSDF biudžetui, nurodant numatomos žalos dydį, jeigu teisės aktai ar sutartis nustato, kad neatitikimai turi būti vertinama kaip PSDF žala biudžetui.

Be to, teiginiu, jog žala PSDF biudžetui visai nepadaryta, Ligoninė klaidina teismą ir tuo pačiu ginčija sveikatos apsaugos ministro nustatytą asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarką, kuria vadovaujamasi apmokant už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios numatytos 2010 m. sutartyje. Nepagrįstas skundo teiginys, jog Ekspertizės pažymoje formaliai atkartojami teismine tvarka neteisėta pripažintos ekspertizės pažymos argumentai. 2010 m. spalio 1 d. ekspertizės pažyma Nr. E1-10-126 buvo panaikinta dėl nustatytų procedūrinių pažeidimų surašant 2010 m. spalio 1 d. ekspertizės protokolą.

Panaikindamas 2010 m. spalio 1 d. ekspertizės protokolą, teismas konstatavo, jog klausimo dėl 19 822,35 Lt žalos PSDF biudžetui padarymo neanalizuoja. Nurodė, kad Ligoninė netinkamai interpretuoja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 straipsnio 3 dalies nuostatas, teigdama, jog įstatyme numatyti senaties terminai yra suėję. Šio įstatymo 59 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų senaties terminas apibrėžia terminą, už kurį laikotarpį nuo kontrolės procedūros pradžios (įstaigos vadovo įsakymo pradėti ar atlikti tikrinimą) kontroliuojanti įstaiga, šiuo atveju Klaipėdos TLK, gali atlikti tikrinimą.

Be to, šis terminas nenustato, kad būtent per vienerių metų terminą turi būti pradėta ir atlikta (pabaigta) kontrolės procedūra. Kontrolės procedūros terminus, per kuriuos privalo būti atliktas patikrinimas ir surašyta patikrinimo pažyma, numato Aprašas (Aprašo 22 p.), taip pat nustato terminą, per kurį turi būti atlikta patikrinimo pažymos ekspertizė (Aprašo 41 p.). Nei Aprašas, nei kiti teisės aktai nenustato termino, per kurį turi būti atlikta ir pabaigta kontrolės procedūra. Pažymėjo, kad Klaipėdos TLK taikinimo komisijos 2010 m. lapkričio 4 d. protokole Nr. 2 pateikti siūlymai buvo išdėstyti dėl nebegaliojančio 2010 m. spalio 1 d. ekspertizės protokolo Nr. E1-10-126.

Dėl naujai surašytos 2012 m. gruodžio 4 d. ekspertizės pažymos Nr. E1-12-146 Klaipėdos TLK taikinimo komisijai buvo teikiamas 2013 m. sausio 7 d. pareiškėjo kreipimasis Nr. 9-96, todėl teisines pasekmes sukėlė Klaipėdos TLK taikinimo komisijos rekomendacijos, kurias ji teikė dėl vėliausiai išnagrinėto kreipimosi. Nurodė, kad, priimant 2013 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. A1-1705 dėl ekspertizės pažymos Nr. E1-12-146 išvadų, Klaipėdos TLK taikinimo komisijos rekomendacijos buvo įvertintos.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 8 d. sprendimu (b. l. 162–169) patenkino pareiškėjo skundą. Teismas panaikino Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 2012 m. gruodžio 4 d. ekspertizės pažymą Nr. E1-12-146 ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2013 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. A1-1705.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamą administracinį ginčą pareiškėjas iškėlė, nesutikdamas su Klaipėdos TLK 2012 m. gruodžio 4 d. ekspertizės pažyma Nr. E1-12-146, kurioje pripažinta, kad, nesilaikydama 2010 m. kovo 4 d. sutarties Nr. S2-2010-123 2.1 punkto, kuriuo sutarties šalys susitarė dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, detalizuotų sutarties 2 priede, teikimo Klaipėdos TLK veiklos zonos gyventojams ir šių paslaugų apmokėjimo iš PSDF biudžeto lėšų, Ligoninė PSDF biudžetui padarė 19 822,35 Lt žalą. Be to, pareiškėjas prašė panaikinti Klaipėdos TLK direktoriaus 2013 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. A1-1705, kuriuo jis Klaipėdos TLK 2012 m. gruodžio 4 d. ekspertizės pažymos išvadą, kad, nesilaikydama 2010 m. kovo 4 d. sutarties Nr. S2-2010-123 2.1 punkto, kuriame sutarties šalys susitarė dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, detalizuotų sutarties 2 priede, teikimo Klaipėdos TLK veiklos zonos gyventojams ir šių paslaugų apmokėjimo iš PSDF biudžeto lėšų, Ligoninė PSDF biudžetui padarė 19 822,35 Lt žalą, paliko nepakeistą.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Sveikatos draudimo įstatymo (bylai aktuali 2010 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-960 redakcija) 4, 31, 32 straipsniais, 33 straipsnio 1, 6, 9 punktais, 34 straipsniu, Aprašo (2010 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 1K-101 redakcija) 7.7, 14, 24.10, 24.13.1, 30, 41, 42, 44 punktais. Teismas, sistemiškai aiškindamas Aprašo 24.13.1, 29, 30, 31, 32, 35, 37, 38, 39, 40, 41, 42 punktų nuostatas, padarė išvadą, kad patikrinimo pažymos ekspertizė yra procedūra, kuri pradedama kontroliuojančios įstaigos vadovui įsakymu pavedus atlikti ekspertizę ir paskyrus specialistus ekspertizei atlikti, baigiama – ekspertizės pažymos surašymu. Didžiausią tarnybinę patirtį ir (ar) kompetenciją turintis specialistas skiriamas vyresniuoju ekspertu. Aprašo 32 punktas nustato vyresniojo eksperto teises bei pareigas (32.1, 32.2, 32.4 p.). Teismas taip pat vadovavosi Sveikatos draudimo įstatymo 36 straipsniu, Aprašo 51, 53 punktais.

Teismas, remdamasis Klaipėdos TLK direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-60 „Dėl ASPĮ, VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės, patikrinimo“, nustatė, kad šiuo įsakymu buvo duotas pavedimas nuo 2010 m. birželio 29 d. iki rugpjūčio 10 d. patikrinti suteiktas ir pateiktas apmokėti Klaipėdos TLK asmens sveikatos priežiūros paslaugas Ligoninėje ir pateikti patikrinimo pažymą. Kontrolės tikslas ir užduotis – patikrinti 2010 m. sausio 1 d.–2010 m. gegužės 31 d. suteiktų ir pateiktų apmokėti Klaipėdos TLK asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių TLK-10 ligos kodai F00–F99, pateikimo apmokėti teisingumą.

Patikrinimo pažymos dalyje „Patikrinimo rezultatai“ konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. Ligoninė 22 atvejais pateikė apmokėti nenumatytas apmokėti Endogeniniai psichikos sutrikimai II ir Neuroziniai susirgimai II paslaugas, t. y. psichiatrijos antrinio lygio stacionarines paslaugas (diagnozių kodai pagal TLK-10 F00–F98), nurodydama jas kaip Terapija I paslaugas (paslaugų kodai 2330, 2516), numatoma žala PSDF biudžetui 18 264,354 Lt (2 punktas); 1 atveju kaip Neurologija III (paslaugos kodas 2484), numatoma žala PSDF biudžetui 15 58,00 Lt (3 punktas).

Atsižvelgiant į tai, Patikrinimo pažymos 7 punktu pasiūlyta patikrinimo pažymos 2 ir 3 punktuose išvardytus pažeidimus vertinti kaip žalą biudžetui (numatoma žala – 19 822,354 Lt). Pasinaudodama Apraše numatyta teise, 2010 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 9-3097 Ligoninė pateikė pastabas dėl Patikrinimo pažymos ir išdėstė nesutikimo su 2 ir 7 punktais (iš dalies ir su 3 punktu) argumentus. Išvardijo 12 atvejų (iš pažymoje nurodytų 22), kuriais suteiktos paslaugos teisėtai pateiktos apmokėti kaip Terapija I, kai pacientai net nebuvo patekę į Afektinių susirgimų skyrių, taip pat nurodė 9 atvejus (iš pažymoje nurodytų 22), kuriais pacientai buvo hospitalizuoti į Afektinių sutrikimų skyrių, kuriame paslaugų teikimas vyko laikantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 27 d.

įsakymo Nr. 256 nustatytų specialiųjų reikalavimų, ir šios paslaugos teisėtai pateiktos apmokėti kaip Terapija I (nėra Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintų Terapija I profilio specialiųjų reikalavimų; Ligoninė nuo 2007 m. rugsėjo mėn. turi teisę teikti stacionarines psichiatrijos II paslaugas (licencijuota); Klaipėdos TLK nuo 2007 m. rugsėjo mėn. be aiškių motyvų atsisakė papildyti sutartį dėl stacionarinių psichiatrijos II paslaugų apmokėjimo).

Teismas taip pat nustatė, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-62-386/2012, kuris įsiteisėjo 2012 m. rugsėjo 24 d., Klaipėdos TLK 2010 m. spalio 1 d. ekspertizės protokolas Nr. E1-10-126 ir Klaipėdos TLK direktoriaus 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. A1-4466 „Dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos siūlymų“, kuriuo Klaipėdos TLK direktorius atliktos ekspertizės išvadas paliko nepakeistas, buvo panaikinti. Konstatuota, jog Klaipėdos TLK direktoriaus 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. A1-4466 yra neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui. Šiuo skundu ginčijamuose administraciniuose aktuose, kurie buvo priimti Klaipėdos TLK toliau tęsiant kontrolės procedūrą, pradėtą Klaipėdos TLK direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-60, iš esmės pripažinta, jog 19 822,35 Lt žala PSDF biudžetui padaryta, Ligoninei pažeidus 2010 m. kovo 4 d. sutarties Nr. S2-2010-123 2.1 punktą.

Teismas pažymėjo, jog Klaipėdos TLK yra viešojo administravimo subjektas, kurio priimti individualūs administraciniai aktai turi būti priimami laikantis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų įstatymo viršenybės, objektyvumo ir kitų viešojo administravimo principų ir atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus bendruosius individualaus akto turinio reikalavimus. Remdamasis Patikrinimo pažyma, teismas nustatė, jog siūlymas patikrinimo rezultatų 2 ir 3 punktuose nurodytus pažeidimus vertinti kaip PSDF padarytą žalą iš esmės buvo grindžiamas 2009 m. vasario 26 d. sutarties Nr. S2-2009-108 2.1 punkto ir 2010 m. kovo 4 d. sutarties Nr. S2-2010-123 2.1 punkto pažeidimu. Nustatyta, jog ginčai tarp Klaipėdos TLK ir Ligoninės dėl 2009 m. vasario 26 d. sutarties Nr. S2-2009-108 ir 2010 m. kovo 4 d. sutarties Nr. S2-2010-123 papildymo stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis vyko nuo 2009 m. ir baigėsi tik 2013 m. rugpjūčio 26 d. Kadangi atsisakymas 2009 m. vasario 26 d. sutartį Nr. S2-2009-108 ir 2010 m. kovo 4 d. sutartį Nr. S2-2010-123 papildyti antrinio lygio stacionarinėmis psichiatrijos ir psichiatrijos suaugusiųjų dienos stacionaro paslaugomis buvo ginčijamas teismine tvarka, teismo nuomone, konstatavimas, jog kontrolės procedūros metu nustatyti pažeidimai turėtų būti vertinami kaip žala PSDF biudžetui, laikytinas nepagrįstu. Esant nustatytai aplinkybei, jog Klaipėdos TLK direktoriaus 2013 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. A1-1705 grindžiamas duomenimis, kurie negali būti laikytini objektyviais, teismas padarė išvadą, jog savo turiniu jis prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui, todėl yra neteisėtas ir naikintinas.

III. Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 173–177) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti skundą kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas sprendime tik formaliai išdėstė teisės aktų, reglamentuojančių Klaipėdos TLK statusą bei pagrindines funkcijas, nuostatas, tačiau visiškai neištyrė skunde išdėstytų reikalavimų. Teismo sprendimas nepagrįstas jokiais įrodymais bei motyvais, kuriais remiantis buvo panaikinti ginčijami aktai (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 str.). Teismas neatsižvelgė į ABTĮ 89 straipsnį, nes panaikino skundžiamus aktus, neatsižvelgdamas į esmines aplinkybes bei nenurodydamas nei vieno skundžiamo akto panaikinimo pagrindo.

2. Ekspertizės pažymoje buvo nustatyta žala PSDF biudžetui, o Klaipėdos TLK, vadovaudamasi teisės aktais, siekia žalą PSDF biudžetui išieškoti iš Ligoninės. Klaipėdos TLK, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje nustatytus įpareigojimus, papildė 2010 m. sutartį, sudarytą su Ligonine, antrinio lygio stacionarinėmis psichiatrijos ir psichiatrijos suaugusių dienos stacionaro paslaugomis. Tačiau tikrinimo metu Ligoninė neturėjo teisės stacionarines psichiatrijos paslaugas teikti apmokėti iš PSDF biudžeto lėšų kaip Terapija I, bei tai neatleidžia Ligoninės nuo civilinės atsakomybės, kylančios iš sutartinių ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimo. Ginčą dėl žalos PSDF biudžetui pagrįstumo turėtų spręsti bendrosios kompetencijos teismas. Teismas, viršydamas teismams nustatytus įgaliojimus, pažeidė įstatymuose nustatytus reikalavimus, peržengė savo jurisdikcijos ribas. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2012 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-246/2012, kuriais išspręsti tarp Klaipėdos TLK ir Ligoninės kilę ginčai.

3. Skundžiami aktai panaikinti, pažeidžiant pirmiau nurodytas procesinės teisės normas, nesivadovaujant ABTĮ 81 straipsnyje nustatytais reikalavimais, tinkamai neįvertinus ir neatsižvelgus į Klaipėdos TLK išdėstytus teisinius argumentus. Teismas, neatsakydamas į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, kaip to reikalauja ABTĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostatos, panaikino ginčijamus aktus, neįvardydamas, kokius esminius procedūros reikalavimus Klaipėdos TLK pažeidė juos priimdama.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 182–183) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas pagrįstai nurodė, jog Patikrinimo pažyma bei joje nurodoma tariama žala PSDF biudžetui buvo iš esmės grindžiama paminėtų sutarčių pažeidimu. Vykstant teisminiams ginčams, kurie baigėsi tik 2013 m. rugpjūčio 26 d., konstatavimas, jog kontrolės procedūros metu nustatyti pažeidimai turėtų būti vertinami kaip žala PSDF biudžetui, laikytinas nepagrįstu ir prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui. Atsižvelgiant į tai, nesutinka su apelianto teigimu, kad teismas nenurodė nei vieno skundžiamo akto panaikinimo pagrindo. Teismo sprendimo teisėtumą pagrindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartis. 2009–2013 m. sutartys buvo papildytos 2013 m. spalio 25, 28 d. tik suėjus teismo numatytam terminui ir pasikeitus Klaipėdos TLK direktoriui. Faktas, kad 2009 m. ir 2010 m. sutartys šiuo metu yra papildytos antrinio lygio stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis bei psichiatrijos suaugusiųjų dienos stacionaro paslaugomis, įrodo, jog pagal šiuo metu egzistuojančias aplinkybes Patikrinimo pažyma ir joje nurodyti pažeidimai netenka teisinio pagrindo, kuriuo remtasi, nustatant Ligoninės veiksmų neteisėtumą, todėl pažyma yra neteisėta ir pagrįstai panaikinta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjo skundžiamoje atsakovo 2012 m. gruodžio 4 d. Ekspertizės pažymoje yra nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė tarp šalių sudarytos 2010 m. kovo 4 d. sutarties Nr. S2-2010-123 („Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų“) 2.1 punktą. Šis pažeidimas pasireiškė tuo, kad pareiškėjas atsakovo nustatytais 22 atvejais laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d. pateikė apmokėti šioje sutartyje (jos 2 priede) nenumatytas mokėti psichiatrijos antrinio lygio stacionarines paslaugas, dėl to PSDF biudžetui buvo padaryta 19 822,35 Lt dydžio žala. Pareiškėjo taip pat skundžiamu atsakovo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. A1-1705 Ekspertizės pažyma (paminėtos joje nurodytos išvados) buvo palikta nepakeista.

Nagrinėjamo ginčo esmė – šalių nesutarimai dėl pareiškėjo teisės gauti iš atsakovo administruojamo PSDF biudžeto lėšų apmokėjimą už paminėtas psichiatrijos antrinio lygio stacionarines paslaugas. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamais atsakovo sprendimais, ginčija Ekspertizės pažymoje nurodytų paminėtų 22 paslaugų (atvejų) priskyrimą psichiatrijos paslaugų kategorijai ir, be kita ko, nurodo, kad atsakovas nuo 2007 m. (kai pareiškėjo turima įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencija buvo papildyta suteikiant Ligoninei teisę teikti antrines stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas psichiatrija II bei antrines ambulatorines sveikatos psichiatrijos paslaugas) be aiškių motyvų, pareiškėjo manymu, nepagrįstai ir neteisėtai, atsisakydavo papildyti kalendoriniams metams sudaromas sutartis dėl stacionarių psichiatrijos II paslaugų apmokėjimo iš PSDF biudžeto lėšų. Atsakovas, laikydamasis pozicijos, jog pareiškėjo paminėtu laikotarpiu atliktos ir apmokėti iš PSDF biudžeto lėšų pateiktos paslaugos nepatenka į paminėtos 2010 m. kovo 4 d. sutarties Nr. S2-2010-123 2 priedą (kuriame sutarties šalys susitarė dėl šiame priede detalizuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Klaipėdos TLK veiklos zonos gyventojams ir šių paslaugų apmokėjimo iš PSDF biudžeto lėšų), nurodo, kad pareiškėjas, gavęs apmokėjimą už šias paslaugas, padarė PSDF biudžetui 19 822,35 Lt žalą.

Atsižvelgdama į nurodytas šio ginčo šalių pozicijas, kolegija pripažįsta būtina pirmiausia išaiškinti pirmiau nurodytos 2010 m. kovo 4 d. sutarties Nr. S2-2010-123 (jos 2.1 p. ir 2 priedo) reikšmę ginčo teisiniams santykiams ir šiai administracinei bylai.

Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pažymi, kad ginčai tarp šios bylos šalių dėl paminėtos 2010 m. kovo 4 d. sutarties Nr. S2-2010-123 ir kitų panašių sutarčių (sudarytų kitiems, negu šiai administracinei bylai aktualiu, laikotarpiams) papildymo, numatant pareiškėjo teikiamų stacionarių psichiatrijos II lygio paslaugų ir suaugusių psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų apmokėjimą iš PSDF biudžeto lėšų, buvo nagrinėjami administraciniuose teismuose nuo 2009 m. ir galutinai buvo išspręsti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-379/2013 (b. l. 117-155).

Šioje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas tokio pobūdžio sutartis, konstatavo, kad jos turi būti vertinamos kaip administracinės, nes teisiniai santykiai, kurių pagrindu kyla sutartiniai įsipareigojimai, yra administraciniai, o pačios sutartys viešojo administravimo subjektų sudaromos viešosios teisės normų imperatyviojo reguliavimo pagrindais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išanalizavęs paminėtų sutarčių teisinę prigimtį ir teisės aktų nustatyto jų sudarymo reglamentavimo ypatumus, be kita ko, padarė išvadą, kad nagrinėjamai administracinei bylai aktuali paminėta 2010 m. kovo 4 d. sutartis Nr. S2-2010-123 turi būti papildyta antrinio lygio stacionariomis psichiatrijos ir psichiatrijos suaugusių dienos stacionaro paslaugomis.

Toks įpareigojimas šios bylos atsakovui (Klaipėdos TLK) buvo nustatytas aptariamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties rezoliucinėje dalyje. Iš šios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties taip pat matyti, kad nurodytas ginčo sutarties papildymas, kaip ir toks pats analogiškos tarp tų pačių šalių sudarytos 2009 m. vasario 26 d. sutarties Nr. 2009-108 papildymas (su nuoroda, kad tai turi būti padaryta nuo 2009-12-01), leidžia daryti išvadą apie tokių papildymų retroaktyvų taikymą, t. y. (kalbant apie šioje administracinėje byloje nagrinėjamą situaciją) jų veikimą atsakovo tikrinamiems santykiams nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės 31 d.

Vadinasi šioje administracinėje byloje atsakovo nurodyti argumentai dėl būtinumo taikyti ginčo 2010 m. kovo 4 d. sutartį Nr. S2-2010-123 (jos 2.1 p. ir 2 priedą), neatsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje nurodytus papildymus, negali būti pripažinti pagrįstais. To pakanka pripažinti nepagrįstais ir šioje administracinėje byloje pareiškėjo skundžiamus atsakovo Ekspertizės pažymą ir 2013 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. A1-1705.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisingas ir pagrįstas. Taigi tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys

Skirgailė Žalimienė