A-602-122-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A602-122/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01154-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno tardymo izoliatoriui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) iki 2012 m. balandžio 19 d. buvo kalinamas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK). Į Kauno tardymo izoliatorių jis atvyko 2012 m. balandžio 19 d., kur buvo laikomas iki 2013 m. balandžio 3 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neteisėtus Pravieniškių PN-AK veiksmus siejo su tuo, jog jis negalėjo iš artimųjų 2012 m. spalio 19 d. gauti televizoriaus, kadangi Pravieniškių PN-AK pateikė Kauno tardymo izoliatoriui netinkamai užpildytus dokumentus, kuriuose buvo nurodyta, jog jis turi televizorių. Dėl minėtų veiksmų pareiškėjas kreipėsi su prašymais į Pravieniškių PN-AK.

Pravieniškių PN-AK 2012 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. S-25077 pranešė, jog 2008 m. sausio 6 d. pareiškėjas gavo naudojimui televizorių „Clatronic“, DVD grotuvą „Hyundai“ ir ausines „Philips“. Tai, kad minėti daiktai sugedo, neatitinka tikrovės, kadangi jie nebuvo pristatyti tarnybos pareigūnams ir nebuvo išregistruoti kaip sugedę, taip pat nebuvo gautas pareiškėjo prašymas perduoti minėtus daiktus už laisvės atėmimo vietos ribų (b. l. 55, 56, 98-101).

Pareiškėjas dėl Pravieniškių PN-AK veiksmų kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), kuris 2012 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 2S-6016 nurodė, jog Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmai, neleidžiantys pareiškėjui įsigyti naujo televizoriaus, yra pagrįsti (b. l. 53, 54).

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 10), kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK (toliau – ir atsakovas), priteisti 5000 Lt neturtinės ir 500 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2012 m. balandžio 19 d. buvo pervežtas iš Pravieniškių PN-AK į Kauno tardymo izoliatorių. Būnant Kauno tardymo izoliatoriuje, artimieji jam norėjo perduoti televizorių, tačiau to negalėjo padaryti, nes Pravieniškių PN-AK atsiuntė dokumentus, kuriuose buvo nurodyta, jog jis gavo televizorių „Clatronic“, DVD „Hyundai“ ir ausines „Philips“, tačiau apie nurašytą techniką jokių duomenų nepateikė. Tokiais atsakovo veiksmais pareiškėjo artimieji patyrė turtinę žalą (vežė iš Šiaulių televizorių, atsiprašė iš darbo, samdė automobilį, pirko kurą). Pareiškėjo artimieji taip pat neteko pajamų, kadangi minėti pinigai buvo skirti jam. Taip pat pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, nes, negaunant televizoriaus, pašlijo nervai, nuolat kankina galvos skausmai ir prasidėjo depresija.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepimu į skundą (b. l. 14-17) prašė skundo netenkinti.

Atsiliepime į skundą nurodė, jog, remiantis pareiškėjo Pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelės 2008 m. sausio 6 d. duomenimis, pareiškėjas gavo naudojimui televizorių „Clatronic“, DVD grotuvą „Hyundai“ ir ausines „Philips“, ir minėtą faktą pareiškėjas patvirtino savo parašu. Remiantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-124 patvirtintu Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas) laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys, norintys perduoti savo daiktus už laisvės atėmimo vietos ribų, rašo prašymą laisvės atėmimo vietos direktoriui, kuriame nurodo, kokius daiktus ir kokiam asmeniui nori perduoti. Prašymą ir jame nurodytus daiktus šie asmenys pateikia direktoriaus įsakymu paskirtiems pareigūnams, kurie patikrina daiktus ir perduoda juos kartu su asmens prašymu laisvės atėmimo vietos pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda biuro pareigūnams. Sulaužytus ar kitaip sugadintus perduodamus daiktus laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys, kuriems šie daiktai priklauso, privalo pristatyti tarnybos, atsakingos už laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų priežiūrą, pareigūnams išregistruoti. Pareiškėjas daiktų – televizoriaus „Clatronic“, DVD grotuvo „Hyundai“ ir ausinių „Philips“ –nepristatė tarnybos, atsakingos už laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų priežiūrą, pareigūnams ir šie daiktai nebuvo išregistruoti kaip sugedę, taip pat nebuvo gautas pareiškėjo prašymas perduoti minėtus daiktus už laisvės atėmimo vietos ribų.

Remiantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. V-46 patvirtintomis Nuteistųjų naudojamų daiktų elektros energijos sąnaudų apskaičiavimo ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apmokėjimo taisyklėmis, pataisos įstaigos direktoriaus įgalioti darbuotojai sudaro nuteistųjų, turinčių elektros prietaisus, sąrašus, kuriuose nurodoma nuteistojo vardas ir pavardė; turimų elektros prietaisų pavadinimai; kiekvieno elektros prietaiso galia. Jei nuteistasis atsisakė naudotis elektros prietaisu, tai pažymima sąraše, nurodant nutraukimo naudojimusi elektros prietaisu datą. Nuteistajam įsigijus naują (-ų) elektros prietaisą (-ų), sąrašas papildomas. Kiekvienas nuteistasis pasirašytinai supažindinamas, kokie jo turimi elektros prietaisai įtraukti į sąrašą. Remiantis pareiškėjo parašu patvirtintos Nuteistojo turimų elektros prietaisų apskaitos kortelės duomenimis, minėtas televizorius „Clatronic“ 2010 m. rugsėjo 13 d. buvo įtrauktas į pareiškėjo Pravieniškių PN-AK naudojamų daiktų elektros energijos sąnaudų apskaitą ir jokių atžymų apie pareiškėjo atsisakymą juo naudotis nėra. 2012 m. balandžio 19 d. išvykdamas iš Pravieniškių PN-AK, pareiškėjas savo parašu patvirtino, kad vykdant Aprašo 21 punkto reikalavimus, pasiėmė visus savo asmeninius daiktus (tame tarpe ir televizorių „Clatronic“) ir dėl jų administracijai pretenzijų neturi. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jo teisės ar orumas, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, buvo pažeisti, ir neįrodė, kad atsakovas nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno tardymo izoliatorius atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 106-107) prašė teismo skundą atmesti.

Atsiliepime nurodė, jog į Kauno tardymo izoliatorių pareiškėjas atvyko 2012 m. balandžio 19 d., kur buvo laikomas iki 2013 m. balandžio 3 d. 2013 m. balandžio 3 d. išvyko į Vilniaus laisvės atėmimo vietų ligoninę. Atvykęs į Kauno tardymo izoliatorių, pareiškėjas turėjo tik asmeninius rūbus ir avalynę. Jokios vaizdo, garso ar kompiuterinės technikos neturėjo. Šį faktą liudija paties pareiškėjo 2013 m. sausio 1 d. pateiktas paaiškinimas. 2013 m. kovo 13 d. pareiškėjas gavo televizorių „Alba“ su integruotu DVD grotuvu bei kitą elektroninę įrangą. Be to, pažymėjo, kad, būdamas Kauno tardymo izoliatoriuje ir pateikęs prašymą, jis galėjo pasinaudoti kompiuterių klase, biblioteka, pasivaikščiojimo kiemeliu su sportine įranga, stalo tenisu. Laikomi izoliatoriuje asmenys nemokamai gauna spaudą, gali naudotis 2012 m. kovo mėnesį atidarytu Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo centru. Atkreipė dėmesį, kad gauti aparatūrą pareiškėjui esant Kauno tardymo izoliatoriuje kliūčių nebuvo. Tai liudija įrašai jo paaiškinime. Paaiškinimas pateiktas 2013 m. sausio 3 d. Tą pačią dieną paaiškinime įrašyta rezoliucija – išbraukti iš sąrašo televizorių „Clatronic“. Taip neliko jokių kliūčių gauti televizorių, kurį pareiškėjas 2013 m. kovo 13 d. gavo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad ginčas byloje yra kilęs dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų, t. y. netinkamai vykdant jo turimų elektros prietaisų apskaitą (registraciją), atlyginimo. Anot pareiškėjo, neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė tuo, kad Kauno tardymo izoliatoriui buvo perduoti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. buvo nurodyta, jog pareiškėjas 2008 m. gavo televizorių „Clatronic“, DVD grotuvą „Hyundai“ ir ausines „Philips“, jis prašymų dėl minėtos aparatūros nurašymo nepateikė, todėl jo artimieji neteko galimybės perduoti, o pareiškėjas gauti jų atvežtą televizorių, todėl jo artimieji patyrė piniginių išlaidų, kurios galėjo būti skirtos pareiškėjui, o pareiškėjas patyrė nuolatinius galvos skausmus, depresiją dėl netektos galimybės gauti informaciją.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) (akto redakcija, galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2012 m. liepos 1 d.) 10 straipsnio 1 dalimi, kur nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Specialiąsias nuteistųjų teises ir pareigas nustato atskirų rūšių bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojantys šio kodekso skyriai (BVK 11 str. 2 d., 12 str. 3 d.). BVK 110 straipsnio 1 dalyje tarp specialiųjų nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigų yra įtvirtintos pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, kt. BVK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta nuteistųjų, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, teisė naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo magnetofonais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Teismas sprendė, kad įstatymų leidėjas baigtinio leistinų nuteistiesiems naudoti daiktų sąrašo nepateikė, o tai padaryti įgalino poįstatyminį teisės aktą turintį teisę priimti subjektą.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 punkte (akto redakcija, galiojanti nuo 2012 m. liepos 1 d.) nurodyta, jog nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo magnetofonais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, kompaktinių diskų grotuvais, muzikos instrumentais, kasetėmis su vaizdo įrašu bei kompaktiniais diskais grotuvams ir kompaktinių žaidimų aparatams, taip pat kitomis informacijos ir duomenų laikmenomis, buitiniais šaldytuvais ir patalyne, jeigu nuteistasis raštu atsisako Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės.

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais, A. M. areštuoto asmens ir nuteistojo asmens bylų duomenimis, pareiškėjo paaiškinimais bylos nagrinėjimo metu, teismas sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų, ar ir kada pareiškėjo artimieji giminaičiai Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnams pateikė rašytinį prašymą perduoti pareiškėjui televizorių Aprašo 5 punkte nustatyta tvarka. Taip pat matyti, kad pareiškėjas 2012 m. balandžio 19 d., išvykdamas iš Pravieniškių PN-AK į Kauno tardymo izoliatorių, paėmė visus savo asmeninius daiktus (b. l. 19, 20), o 2012 m. balandžio 19 d. atvykus į Kauno tardymo izoliatorių ir atlikus suimtojo (nuteistojo) asmens kratą, 2012 m. balandžio 19 d. protokolais Nr.2.2-55-1460 ir Nr.2.2-55-1461 patikrinimo metu buvo paimti iš pareiškėjo A. M. medikamentai ir smulkūs asmeniniai daiktai bei patalynė (televizorius, buitiniai prietaisai nenurodyti). Tokiu būdu, pareiškėjas, būdamas supažindintas su bendrosiomis ir specialiosiomis nuteistųjų teisėmis ir pareigomis bei Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymais (areštuoto asmens byla, b. l. 85), išvykdamas iš Pravieniškių PN-AK turėjo pareigą atlikti Aprašo 21, 22 ir 24 punktuose nurodytus veiksmus, t. y. privalėjo išsivežti su savimi asmeninius daiktus, rašyti prašymą kokius daiktus ir kokiam asmeniui perduoti, ar pristatyti pareigūnams dėl sulaužymo ar sugadinimo išregistruoti, tačiau to nepadarė, todėl tiek Pravieniškių PN-AK, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno tardymo izoliatorius visiškai pagrįstai vadovavosi nuteistojo A. M. turimų elektros prietaisų apskaitos kortelės, nuteistojo, naudojamų elektros prietaisų, elektros sąnaudų ir išlaidų apskaitos kortelės duomenimis, jog nuteistojo vardu 2012 m. balandžio 19 d. (minėta, kad artimųjų prašymo perduoti daiktus nėra pateikta) buvo registruoti televizorius „Matsui“, kuris įstatymų nustatyta tvarka 2011 m. balandžio 22 d. grąžintas už pataisos įstaigos ribų, televizorius „Clatronic“, DVD grotuvas „Hyundai“, sumuštinių keptuvė „Moulinex“ ir virdulys „Clatronic“ (b. l. 39, 50-52, 69-82).

Teismas sprendė, kad iš nuteistojo A. M. asmens bylos duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjas 2012 m. balandžio 19 d., būdamas supažindintas su Kauno tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklėmis, suimtojo teisėmis ir pareigomis ir su visa suimtajam (nuteistajam) žinoti privaloma informacija (nuteistojo asmens byla (b. l. 74), 2012 m. gruodžio 21 d. Kauno tardymo izoliatoriui pateikė prašymą dėl duomenų apie jam priklausančius buitinius elektros prietaisus pateikimo, tačiau nurodė, jog jo vykdyti nereikia, o 2013 m. sausio 3 d. paaiškinimu Kauno tardymo izoliatoriui nurodė, jog televizorius „Clatronic“ buvo sunaikintas pagal jo prašymą Pravieniškių PN-AK (nuteistojo asmens byla, b. l. 118 antra pusė, b. l. 122). Tokiu būdu, Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnas, įvertinęs dokumentinę medžiagą, televizorių „Clatronic“ išregistravo iš nuteistojo Pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelės, o pareiškėjas įgijo teisę gauti buitinį elektros prietaisą – televizorių „Alba“ su pulteliu bei kitą elektroninę įrangą, kuriuos ir gavo 2013 m. kovo 13 d. (b. l. 109-112).

Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo veiksmus atitikimo BVK 96 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 173 punkto nuostatoms prasme, pripažino, kad atsakovo atstovas, pateikęs duomenis apie nuteistajam priklausančius elektros prietaisus, elgėsi taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Todėl nagrinėjamo ginčo atveju nėra vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti – valdžios institucijos neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų Pravieniškių PN-AK administracijos ar atskirų jos pareigūnų, darbuotojų neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš būtinųjų sąlygų deliktinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 str., 6. 271 str.), teismas sprendė, kad nėra tikslinga aiškintis aplinkybių dėl kitų sąlygų buvimo ir jas vertinti, todėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 5000 Lt neturtinės ir 500 Lt turtinės žalos atlyginimo, netenkintino kaip nepagrįsto (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas 2013 m. gegužės 17 d. (pagal gavimo datą) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad Aprašo 5 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų sutuoktiniai, sugyventiniai ar artimieji giminaičiai daiktus su rašytiniu prašymu, kuriame nurodo savo sutikimą juos tikrinti pažeidžiant garantines plombas, įteikia laisvės atėmimo vietos pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda biuro pareigūnams. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjo artimieji pateikė rašytinį prašymą perduoti daiktus pareiškėjui. Pabrėžiama, kad ši tvarka taikoma tik tada, jei daiktai yra priimami, o iš pareiškėjo artimųjų buvo atsisakyta priimti televizorių, todėl prašymo ir nėra.

Pažymi, kad pareiškėjo atstovas paaiškino, kad televizoriaus nepriėmė, nes Pravieniškių PN-AK atsiuntė Kauno tardymo izoliatoriui pareiškėjo bylą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjui priklauso televizorius „Clatronic“, DVD „Hyundai“ ir ausinės „Philips“. Taigi pareiškėjui atvykus į Kauno tardymo izoliatorių 2013 m. balandžio 19 d., buvo remiamasi nurodytais duomenimis, tačiau jie neteisingi ir tai patvirtino Kalėjimų departamentas, kuris 2012 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. 2S-6016 nurodė, kad į Pravieniškių PN-AK 2-ojoje valdyboje pareiškėjo vardu įregistruotą Nuteistojo turimų elektros prietaisų apskaitos kortelę buvo įtraukti šie prietaisai: televizorius „Matsui“ (įstatymų nustatyta tvarka 2011 m. balandžio 22 d. grąžintas artimiesiems), DVD grotuvas „Hyundai“, sumuštinių keptuvė „Moulinex“ ir virdulys „Clatronic“ (b. l. 53, 54). Tai įrodo, kad Pravieniškių PN-AK aplaidžiai ir nesilaikydami taisyklių vykdė pareiškėjo turimų daiktų apskaitą.

Konstatuoja, kad teismas nepagrįstai nepripažino televizoriaus „Clatronic“ išregistruotu. Teigia, kad jei pareiškėjas nebūtų išregistravęs televizoriaus „Clatronic“, jis pagal taisykles nebūtų galėjęs gauti televizoriaus „Matsui“, kurį pareiškėjas turėjo iki 2011 m. balandžio 22 d., nes laisvės atėmimo vietoje nuteistasis negali turėti dviejų tos pačios rūšies prietaisų. Pažymi, kad pagal tas pačias taisykles Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnai nepriėmė atvežto televizoriaus, nes pareiškėjo byloje buvo užregistruotas televizorius „Clatronic“, gautas 2008 m. Taigi pareiškėjas nebūtų galėjęs turėti televizoriaus „Matsui“, jei nebūtų išregistravęs televizoriaus „Clatronic“ (b. l. 39, 50-52, 69-82). Tai pripažino ir atsakovo atstovas teismo posėdyje.

Nurodo, kad teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK negavo pareiškėjo prašymo išregistruoti televizoriaus „Clatronic“, DVD „Hyundai“ ir ausinių „Philips“. Tačiau Kalėjimų departamento 2012 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. 2S-6016 nurodyta, kad televizorius „Matsui“ 2011 m. balandžio 22 d. grąžintas pareiškėjo artimiesiems (b. l. 53, 54). Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašė atsakovo atstovo pateikti jo rašytą prašymą dėl televizoriaus „Matsui“, kurį pareiškėjas rašė pagal visas taisykles ir kuris turėjo būti jo byloje, tačiau prašymas nebuvo pateiktas ir atsakovo atstovas negalėjo nieko paaiškinti, kur dingo aptartas prašymas. Tai dar kartą įrodo, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai neatidžiai ir nerūpestingai dirbo, taip pat tai, kad jei dingo vienas prašymas, galėjo dingti ir prašymas nurašyti televizorių „Clatronic“ ir kitus daiktus.

Pažymi, kad jei pareiškėjas būtų turėjęs televizorių „Clatronic“ ir DVD „Hyundai“, jis būtų turėjęs mokėti už jų sunaudojamą elektros energiją, kitaip tie prietaisai būtų atimti. Bet pareiškėjas už juos nemokėjo, o mokėjo už visai kitus daiktus, kuriuos ir turėjo.

Atsakovas Pravieniškių PN-AK 2013 m. birželio 7 d. (pagal gavimo datą) pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o A. M. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų argumentų ir įrodymų. Nurodo, kad pagal taisykles, sulaužytus ar kitaip sugadintus daiktus laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys, kuriems šie daiktai priklauso, privalo pristatyti tarnybos, atsakingos už laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų priežiūrą, pareigūnams išregistruoti. Apeliantas daiktų (televizoriaus „Clatronic“, DVD grotuvo „Hyundai“ ir ausinių „Philips“) nepristatė minėtai tarnybai ir jie nebuvo išregistruoti. Pažymi, kad vien pareiškėjo teiginys, kad jis tokius prašymus pateikė, nepateikus pačių prašymų, jų pateikimo fakto neįrodo, nes nuteistasis turi teisę pasilikti įteikto prašymo nuorašą.

Teigia, kad televizorius „Clatronic“ 2010 m. rugsėjo 13 d. buvo įtrauktas į apelianto Pravieniškių PN-AK naudojamų daiktų elektros energijos sąnaudų apskaitą ir jokių atžymų apie nuteistojo atsisakymą juo naudotis nėra. Nurodo, kad 2012 m. balandžio 19 d. išvykdamas iš Pravieniškių PN-AK, pareiškėjas savo parašu patvirtino, kad nuteistasis, išvykdamas iš įstaigos, paėmė visus savo asmeninius daiktus ir įstaigos administracijai pretenzijų neturi.

Dėl neturtinės žalos pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje konstatuota, kad kartais teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama satisfakcija už patirtą teisės pažeidimą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką būtent pareiškėjui tenka pareiga įrodyti konkretų patirtos žalos dydį pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, kad patirta žala kyla būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų. Pažymi, kad norint priteisti neturtinę žalą, reikia nustatyti visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas. Neturtinės žalos buvimas priklauso ne tik nuo pažeidimo fakto buvimo, bet ir nuo realiai nukentėjusiojo asmens patirtų neigiamų padarinių dydžio, jų akivaizdumo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno tardymo izoliatorius 2013 m. birželio 21 d. (pagal gavimo datą) pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, kad 2012 m. balandžio 19 d. atvykęs į Kauno tardymo izoliatorių, pareiškėjas turėjo tik asmeninius rūbus ir avalynę. Jokios vaizdo ir garso technikos neturėjo. Laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje po pateiktų paaiškinimų 2013 m. kovo 13 d. gavo televizorių „Alba“ su integruotu DVD grotuvu ir kitą techniką. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl 500 Lt nuostolių sumos pagrindimo. Kadangi tai tik abstraktus, įrodymais nepagrįstas reikalavimas, nėra pagrindo jo priteisti. Nurodo, kad pareiškėjas skunde plačiai aprašo televizoriaus „Clatronic“ išregistravimą, bet nepateikia jokių įrodymų, kaip tai susiję su pašlijusiais nervais, depresija, galvos skausmais, kuriuos mini kaip pagrindą neturtinei žalai atlyginti, neturtinė žala pareiškėjui pagrįstai nepriteista.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų netinkamai vykdant jo turimų elektros prietaisų apskaitą, atlyginimo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas iki 2012 m. balandžio 19 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK. Į Kauno tardymo izoliatorių jis atvyko 2012 m. balandžio 19 d., kur buvo laikomas iki 2013 m. balandžio 3 d. Pareiškėjas neteisėtus Pravieniškių PN-AK veiksmus sieja su tuo, jog jis negalėjo iš artimųjų 2012 m. spalio 19 d. gauti televizoriaus, kadangi Pravieniškių PN-AK pateikė Kauno tardymo izoliatoriui netinkamai užpildytus dokumentus, kuriuose buvo nurodyta, jog jis turi televizorių.

Pravieniškių PN-AK 2012 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. S-25077 pranešė, jog 2008 m. sausio 6 d. pareiškėjas gavo naudojimui televizorių „Clatronic“, DVD grotuvą „Hyundai“ ir ausines „Philips“. Minėti daiktai nebuvo pristatyti tarnybos pareigūnams ir nebuvo išregistruoti kaip sugedę, taip pat nebuvo gautas pareiškėjo prašymas perduoti minėtus daiktus už laisvės atėmimo vietos ribų.

Pareiškėjas dėl Pravieniškių PN-AK veiksmų kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris 2012 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 2S-6016 nurodė, jog Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmai, neleidžiantys pareiškėjui įsigyti naujo televizoriaus, yra pagrįsti.

Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kuris 2013 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą remiantis tuo, kad nebuvo vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti – valdžios institucijos neteisėtų veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktais motyvais ir sprendžia, kad teismas teisingai pritaikė ginčui taikytiną teisę.

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010), valstybė ir savivaldybės turi pareigą atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime inter alia konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus.

Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus, susijusius su nuteistojo turimų elektros prietaisų apskaita, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo matyti, kad Pravieniškių PN-AK (CK 6.271 str. taikymo prasme – institucijos) administracijos veiklos neteisėtumą pareiškėjas grindžia tuo, kad artimieji jam negalėjo perduoti televizoriaus, nes Pravieniškių PN-AK atsiuntė dokumentus, kuriuose buvo nurodyta, jog jis gavo televizorių „Clatronic“, DVD „Hyundai“ ir ausines „Philips“, tačiau apie nurašytą techniką jokių duomenų nepateikė. Dėl to pareiškėjo artimieji patyrė turtinę žalą (vežė iš Šiaulių televizorių, atsiprašė iš darbo, samdė automobilį, pirko kurą). Pareiškėjo artimieji taip pat neteko pajamų, kadangi minėti pinigai buvo skirti pareiškėjui. Pareiškėjas teigia, kad patyrė ir neturtinę žalą, nes, negaunant televizoriaus, pašlijo nervai, nuolat kankina galvos skausmai ir prasidėjo depresija.

Pažymėtina, kad nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę turi laikytis specialių pareigų, kurias jiems nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK). Pagal BVK 110 straipsnio 1 dalį tarp laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pareigų inter alia įtvirtinta, kad jie privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Speciali tvarka dėl laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduodamų daiktų nustatyta Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ir įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos apraše, patvirtintame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-124.

Aprašo 5 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų sutuoktiniai, sugyventiniai ar artimieji giminaičiai daiktus su rašytiniu prašymu, kuriame nurodo savo sutikimą juos tikrinti pažeidžiant garantines plombas, įteikia laisvės atėmimo vietos pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda biuro pareigūnams. Remiantis Aprašo 21 punktu iš laisvės atėmimo vietos išvykstantys asmenys savo daiktus privalo išsivežti su savimi. Laisvės atėmimo vietos administracija, už asmenų savavališkai paliktų daiktų būklę nėra atsakinga. Iš laisvės atėmimo vietų išvykstantys ir į jas atvykstantys asmenys privalo pristatyti savo turimus daiktus patikrinti. Šio Aprašo 22 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys, norintys perduoti savo daiktus už laisvės atėmimo vietos ribų, rašo prašymą laisvės atėmimo vietos direktoriui, kuriame nurodo, kokius daiktus ir kokiam asmeniui nori juos perduoti. Prašymą ir jame nurodytus daiktus šie asmenys pateikia direktoriaus įsakymu paskirtiems pareigūnams, kurie patikrina daiktus ir perduoda juos kartu su asmens prašymu laisvės atėmimo vietos pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda biuro pareigūnams, o pagal Aprašo 24 punktą sulaužytus ar kitaip sugadintus perduodamus daiktus laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys, kuriems šie daiktai priklauso, privalo pristatyti tarnybos, atsakingos už laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų priežiūrą, pareigūnams išregistruoti.

Pareiškėjas į Kauno tardymo izoliatorių iš Pravieniškių PN-AK atvyko 2012 m. balandžio 19 d. Prieš išvykdamas, pareiškėjas 2012 m. balandžio 19 d. parašė pareiškimą (b. l. 19), kuriame nurodyta, kad nuteistasis, išvykdamas iš įstaigos, paėmė visus savo asmeninius daiktus ir įstaigos administracijai pretenzijų neturi. Pareiškimas patvirtintas nuteistojo parašu. Kauno tardymo izoliatoriuje 2012 m. spalio 19 d. pareiškėjas negalėjo gauti televizoriaus iš artimųjų, nes pagal Pravieniškių PN-AK pateiktus dokumentus buvo nurodyta, kad jis turi kitą televizorių „Clatronic“. Pareiškėjas teigia, kad pateikti duomenys neteisingi, nes minėto televizoriaus jis neturėjo. Pagal vėliau, būnant Kauno tardymo izoliatoriuje, 2013 m. sausio 3 d. pateiktą pareiškėjo paaiškinimą (b. l. 110) televizorius „Clatronic“ buvo sunaikintas pagal pareiškėjo prašymą Pravieniškių PN-AK. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal minėtą Aprašo 24 punktą sulaužytus ar kitaip sugadintus perduodamus daiktus laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys, kuriems šie daiktai priklauso, privalo pristatyti tarnybos, atsakingos už laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų priežiūrą, pareigūnams išregistruoti. Taigi šioje normoje nustatyta pareiga būtent nuteistajam, o ne laisvės atėmimo vietos administracijai pristatyti sugedusius daiktus nurodytiems asmenims ir užtikrinti, kad jie būtų išregistruoti. Nuteistajam tinkamai neatlikus jam nustatytų pareigų, jis negali remtis tuo, kad vėliau yra pateikiami neteisingai užpildyti apskaitos dokumentai. Jis turėjo pats pasirūpinti, kad televizorius „Clatronic“, kuriuo jis anksčiau naudojosi, jam sugedus, būtų tinkamai išregistruotas ir išbrauktas iš pareiškėjo Pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelės, nes vėliau jam atvykus į Kauno tardymo izoliatorių ir gavus jo pareiškimą, kad nuteistasis, išvykdamas iš įstaigos, paėmė visus savo asmeninius daiktus, Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnai pagrįstai galėjo remtis Pravieniškių PN-AK pateiktais apskaitos dokumentais.

Bendroji įrodinėjimo naštos (lot. onus probandi) paskirstymo taisyklė skelbia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2329/2011). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog jis įvykdė Aprašo 24 punkte nustatytą pareigą pristatyti nebenaudojamą televizorių tarnybos, atsakingos už laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų priežiūrą, pareigūnams ir įforminti jo išregistravimą. Vien pareiškėjo teiginiai, jog jis viską tinkamai įformino, nesant nei pareiškėjo prašymo išregistruoti minėtą televizorių, nei kitų įrodymų, negali būti pakankamu pagrindu teismui konstatuoti Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų neteisėtumą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad, jei jis būtų turėjęs televizorių „Clatronic“, jis būtų turėjęs mokėti už jo sunaudojamą elektros energiją, tačiau jis mokėjo už visai kitus elektros prietaisus. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis pareiškėjo argumentas nepaneigia fakto, kad pareiškėjas nesilaikė jam nustatytų pareigų ir nepasirūpino nebenaudojamo prietaiso pristatymu ir išregistravimu. Tokiu atveju neigiami padariniai, susiję su minėtų pareigų nevykdymu, negali tekti institucijai, kuriai tokia pareiga pagal teisės aktus nėra nustatyta.

Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodomi tariamai neteisėti Pravieniškių PN-AK yra ištaisyti pareiškėjui 2013 m. sausio 3 d. pateikus paaiškinimą (b. l. 110), kuriame jis paprašė išbraukti televizorių „Clatronic“ iš pareiškėjo Pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelės. Tą pačią dieną buvo įrašyta rezoliucija dėl televizoriaus išbraukimo. Atlikus šiuos veiksmus, pareiškėjui nebeliko kliūčių gauti naują televizorių ir 2013 m. kovo 13 d. buvo gautas televizorius „Alba“.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Pravieniškių PN-AK, pateikęs duomenis apie pareiškėjui priklausančius elektros prietaisus, elgėsi taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Nenustačius bent vienos iš aptartų atsakomybės sąlygų (šiuo atveju fakto, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, nustatė ginčo išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, išnagrinėjo bylą nepažeisdamas proceso teisės normų, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius