Legislator Case Law & Legislation
A-442-1190-14 AI generated

A-442-1190-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number A-442-1190-14
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centro prašymą atsakovui R. G. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

A-442-1190-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas biudžetinė įstaiga Palangos miesto rinkliavų centras (toliau – ir Rinkliavų centras) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. G. 540 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A442-1190/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00854-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centro prašymą atsakovui R. G. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas biudžetinė įstaiga Palangos miesto rinkliavų centras (toliau – ir Rinkliavų centras) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. G. 540 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 nuo 2010 m. sausio 1 d. nustatė vietinę rinkliavą Palangos miesto savivaldybėje, patvirtino Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai) bei pavedė pareiškėjui administruoti vietinę rinkliavą. Nuostatai vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus juridinius asmenis ir jų padalinius, turinčius leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal savivaldybės tarybos nustatytus vietinės rinkliavos parametrus, kurie nurodyti Nuostatų 1 ir 2 prieduose bei valstybės įmonės Registrų centro duomenis. Pagal VĮ Registrų centro duomenis atsakovas Palangos miesto savivaldybėje nuosavybės teise valdo, naudoja, disponuoja nekilnojamojo turto objektu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), todėl atsakovas skolingas pareiškėjui 540 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad iš atsakovo Nuostatų nustatytais terminais negauta nei viena vietinės rinkliavos mokėjimo pranešime nurodyta įmokos suma, suformavo priminimą sumokėti rinkliavą ir išsiuntė atsakovui. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas nesikreipė dėl lengvatos suteikimo ir nepateikė pareiškėjui dokumentų, įrodančių teisę į lengvatą.

Atsakovas R. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas pažymėjo, jog 2011 metais jis buvo pateikęs prašymą dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, tačiau jokio sprendimo, kad jis yra neatleidžiamas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, negavo, todėl manė, jog nuo vietinės rinkliavos mokėjimo jis yra atleistas. Pripažino gavęs 2012 m. pabaigoje priminimą sumokėti vietinę rinkliavą, tačiau manė, jog šis priminimas atsiųstas klaidingai.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo pareiškėjui 180,00 Lt nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Kitoje dalyje prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas, rėmėsi Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi (redakcijomis, galiojusiomis iki 2012 m. balandžio 28 d. ir po 2012 m. balandžio 28 d.), taip pat principu „teršėjas moka“ (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis), ir nurodė, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Remdamasis aktualiomis Rinkliavų įstatymo normomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, nurodė, kad vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis, jos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu.

Vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Remdamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, teismas nustatė, kad pastatas – gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, kurio bendrasis plotas 71,37 kv. m, nuosavybės teise nuo 2006 m. birželio 15 d. priklauso atsakovui.

Tai reiškia, kad atsakovas pagal Nuostatų 6 punktą laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog 2011 m. jis buvo pateikęs prašymą dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ir prašymą pagrindžiančius dokumentus. Negavęs neigiamo atsakymo manė, jog yra atleistas nuo vietinės rinkliavos mokesčio, todėl į 2012 m. lapkričio 19 d. priminimą nereagavo, manydamas, jog priminimas buvo atsiųstas dėl klaidos.

Teismas atsižvelgė į Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-321 patvirtinto Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo aprašo (toliau – ir Aprašas) 2.2 punktą, kuriame nurodyta, kad 100 proc. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvata taikoma fiziniams ar juridiniams asmenims nesinaudojantiems nekilnojamojo turto objektu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje.

Iš į bylą pateiktų AB „Lesto“ 2011 m. gegužės 17 d. pažymos apie apmokėjimą už suvartotą elektros energiją (b. l.

30) ir UAB „Palangos vandenys“ 2011 m. balandžio 29 d. pažymos Nr. (11.6) IS-507 (b. l. 31), teismas sprendė, jog nuo 2010 m. sausio 1 d. iki šių pažymų gavimo (t. y. 2011 m. gegužės mėn.) gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, nebuvo eksploatuojamas. Pažymėjo, jog šių pažymų gavimo laikas (2011 m. viduryje) leido daryti išvadą, jog šių pažymų gavimo ir jų pateikimo Rinkliavų centrui tikslas buvo vietinės rinkliavos lengvatos gavimas. Nors pareiškėjo atstovas teigė, jog Rinkliavų centre nerastas atsakovo prašymas dėl vietinės rinkliavos lengvatos suteikimo, tačiau ta faktinė aplinkybė, jog dokumentus, suteikiančius teisę į lengvatos taikymą atsakovas buvo pateikęs pareiškėjui, o pastarasis minėtus dokumentus pateikė teismui, leido daryti išvadą, jog dokumentus (pažymas) ir prašymą dėl vietinės rinkliavos lengvatos suteikimo atsakovas 2011 m. buvo pateikęs Rinkliavų centrui, tačiau atsakovas jokio sprendimo nepriėmė.

Pagal Aprašo 6 punktą teismas darė išvadą, jog atsakovas nuo 2011 metų birželio mėnesio (nustačius, kad gegužės mėnesį atsakovas buvo pateikęs prašymą dėl vietinės rinkliavos lengvatos suteikimo) turėjo būti atleidžiamas nuo vietinės rinkliavos iki 2011 m. gruodžio 31 d. Remiantis byloje pateiktomis 2011 metų pažymomis bei vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas sprendė, kad už laikotarpį iki AB „Lesto“ 2011 m. gegužės 17 d. pažymos ir UAB „Palangos vandenys“ 2011 m. balandžio 29 d. pažymos gavimo iš atsakovo taip pat nėra pagrindo priteisti vietinę rinkliavą, kadangi minėtose pažymose konstatuotas akivaizdus faktas, jog gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, nebuvo eksploatuojamas iki 2011 metų vidurio, o pagal Aprašo 6 punktą lengvata taikoma iki tų metų gruodžio 31 d.

Remdamasis išdėstytu, teismas sprendė, jog nėra pagrindo priteisti iš atsakovo nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Atsakovui 2012 m. lapkričio 19 d. buvo išsiųstas priminimas sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, tačiau atsakovas nesielgė rūpestingai ir į šį priminimą nereagavo, nepateikė prašymo dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos įmokos už 2012 metus. Pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70 patvirtinto Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo aprašo 4 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris visus praėjusius metus, sutampančius su finansiniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), nenaudojo nuosavybės ar kita teise priklausančio nekilnojamojo turto ir pageidauja, kad jam būtų suteikta lengvata, ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 31 d.

Rinkliavų centrui pateikia prašymą dėl lengvatos suteikimo ir kitus privalomus dokumentus. Atsakovas Rinkliavų centrui prašymą dėl lengvatos suteikimo pateikė tik 2013 m. spalio 22 d., tačiau Rinkliavų centras 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. (4.6.)-753-C23-1605 jo prašymo netenkino nurodydamas, kad toks prašymas turėjo būti pateiktas iki einamųjų metų kovo 31 d. Atsisakymas taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šis klausimas nebuvo svarstomas. Pažyma apie skolą dėl vietinės rinkliavos mokėjimo Nr. (3.35)-C29-260 patvirtino, kad atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu už 2012 metus yra 180,00 Lt.

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, atsakovo patalpų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamasis namas, todėl atsakovą apmokestinant vietine rinkliava, pritaikytas Gyvenamosios paskirties pastatams taikomas tarifas. Mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal Nuostatų 1 priedo 1 punktu apibrėžto pastato nustatytą metinę rinkliavą – 180 Lt metams. Teismas sprendė, jog paskaičiuota vietinė rinkliava yra teisėta ir pagrįsta. Atsakovas sprendime minimu laikotarpiu nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina 180,00 Lt įsiskolinimo suma pareiškėjui.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimą ta apimtimi, kurioje teismas nepriteisė iš atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Nurodo, kad net ir laikant, kad atsakovas pateikė pareiškėjui prašymą 2011 m. gegužės mėn. dėl 100 proc. vietinės rinkliavos lengvatos, jis nebūtų pretendavęs į lengvatą, kadangi atsakovas nepateikė visų Aprašo 4 punkte nurodytų dokumentų, o vadovaujantis Aprašo 5 punktu, nepateikus visų nurodytų dokumentų 100 proc. vietinės rinkliavos lengvatos yra netaikomos. Pabrėžia, jog remiantis Aprašo 6 punktu, net jei ir atsakovas būtų parašęs prašymą dėl 100 proc. vietinės rinkliavos lengvatų 2011 m. gegužės mėn. ir pateikęs visus reikalingus dokumentus, lengvata būtų buvusi suteikta tik už laikotarpį nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo biudžetinės įstaigos (toliau – ir BĮ) Palangos miesto rinkliavų centro reikalavimo atsakovui R. G. sumokėti nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.) teisėtumo ir pagrįstumo.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimu (b. l. 48–53) pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisė 180 Lt nesumokėtą rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., tačiau kitoje dalyje skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog į bylą pateiktų 2011 m. gegužės 17 d. AB „Lesto“ (b. l. 30) ir 2011 m. balandžio 29 d. UAB „Klaipėdos vandenys“ (b. l. 31) pažymų, kurias atsakovas R. G. 2011 m. pateikė BĮ Palangos miesto rinkliavų centrui, tikslas buvo gauti vietinės rinkliavos lengvatą, todėl tai, kad šias pažymas teismui posėdžio metu pateikė pats pareiškėjas, patvirtina faktą, jog 2011 m. atsakovas visgi buvo kreipęsis į BĮ Palangos miesto rinkliavų centrą su prašymą dėl minėtos lengvatos suteikimo 2011 metams ir dėl šios priežasties atsakovas turėjo būti atleistas nuo vietinės rinkliavos sumokėjimo 2011 metais (nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.). Be to, teismo vertinimu, nėra pagrindo priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai rinkliavą, už laikotarpį iki minėtų AB „Lesto“ ir UAB „Klaipėdos vandenys“ pažymų gavimo, kadangi šiose pažymose konstatuotas faktas, jog gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, nebuvo eksploatuojamas iki 2011 m. vidurio (pažymose teigiama, kad prie gyvenamojo namo elektros apskaitos prietaiso nėra, o UAB „Palangos vandenys“ vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų atsakovui neteikia).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su minėtomis teismo išvadomis iš dalies nesutinka.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju aktualius teisinius santykius reglamentuoja Rinkliavų įstatymas ir Atliekų tvarkymo įstatymas, taip pat su šių įstatymų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktas taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Vadinasi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunalinė paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka formuojamą praktiką kitose LVAT nutartyse (pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A575-3542/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 taip pat pažymėjo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pasisakė, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Palangos miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą Nr. T2-263, kuriuo patvirtino Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurių 5 punktas vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apibrėžė kaip Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatytą privalomą įmoką, galiojančią Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Nuostatų 6 punkte buvo apibrėžti vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus juridinius asmenis ir jų padalinius, turinčius leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų 16 punktą, vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytus Vietinės rinkliavos parametrus, kurie nurodyti šių Nuostatų 1 ir 2 prieduose. Fiziniai asmenys, vietinės rinkliavos mokėtojai, moka nustatytą mokestį nuo turtinio vieneto.

Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovui R. G. Palangos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga (b. l. 9–10). Ši aplinkybė leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, jog atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas, t. y. jis turi pareigą mokėti atitinkamą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovas R. G. nėra sumokėjęs Palangos miesto savivaldybėje nustatytos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (b. l. 7), todėl, atsižvelgiant nurodytą teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką bei tai, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, darytina išvada, jog iš atsakovo turėjo būti priteista nesumokėta minėtos rinkliavos suma.

Pažymėtina, kad pagal Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 3 punktą lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams nustato atitinkamos savivaldybės taryba savo sprendimu. Palangos miesto savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-231 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), pagal kurio nustatytą tvarką ir sąlygas asmuo galėjo įgyti teisę mokėti mažesnio dydžio rinkliavą ar visai jos nemokėti. Aprašo 4 punktas numatė, jog asmenys, nesinaudojantys nekilnojamojo turto objektu ir norintys, kad jiems būtų suteikta 100 proc. lengvata, BĮ Palangos miesto rinkliavų centrui turi pateikti: 1) prašymą; 2) AB „VST“ pažymą apie suvartotą elektros energijos kiekį per paskutinius dvylika mėnesių iki prašymo pateikimo dienos; 3) UAB „Palangos vandenys“ pažymą apie suvartotą vandens kiekį per paskutinius dvylika mėnesių iki prašymo pateikimo dienos; 4) Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad estetiška statinio ir jo aplinkos išvaizda išlaikyta ir atitinka galiojančių Palangos miesto savivaldybės statinių naudojimo ir tinkamos priežiūros taisyklių reikalavimus; 5) Palangos miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus išduotą dokumentą, kad nekilnojamojo turto objekto teritorija yra sutvarkyta ir atitinka Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimus. Pagal minėto aprašo 6 punktą, pateikus visus nurodytus dokumentus, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvata įsigalioja nuo kito mėnesio 1 dienos ir galioja iki gruodžio 31 d.

Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. T2-231 buvo taikomas skaičiuojant lengvatas nuo 2010 m. sausio 1 d. (sprendimo 8 punktas). Šis sprendimas pripažintas netekusiu galios Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70, kuriuo, be kita ko, patvirtintas naujas Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo fiziniams ir juridiniams asmenims tvarkos aprašas, pagal kurį 100 proc. lengvata skiriama ir teikiama tais atvejais, kai nekilnojamas turtas buvo nenaudojamas visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. imtinai) (3.1 punktas) arba nekilnojamas turtas buvo nenaudojamas einamaisiais kalendoriais metais (3.2 punktas).

Kaip jau minėta, lengvatų apskaičiavimą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. reglamentavo Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-231 patvirtintas aprašas, kurio 6 punktas nustatė, jog 100 proc. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvata įsigalioja nuo kito mėnesio 1 dienos ir galioja iki gruodžio 31 d., tačiau tik tuomet, kai BĮ Palangos miesto rinkliavų centrui yra pateikiami visi šio aprašo 4.1 – 4.5 punktuose nurodyti dokumentai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pateikęs Palangos miesto rinkliavų centrui prašymą taikyti minėtą lengvatą 2010 metais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prašymą BĮ Palangos miesto rinkliavų centrui atsakovas pateikė tik 2011 metais. Iš bylos duomenų nustatyta, jog 2011 metais BĮ Palangos miesto rinkliavų centrui buvo pateiktos 2011 m. gegužės 17 d. AB „Lesto“ ir 2011 m. balandžio 29 d. UAB „Klaipėdos vandenys“ pažymos, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad atsakovas BĮ Palangos miesto rinkliavų centrui būtų pateikęs kitus 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-231 4.1 – 4.5 punktuose nurodytus dokumentus. Todėl, atsižvelgiant į Aprašo 4 punkto nuostatas, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovui gali būti suteikta 100 procentų lengvata už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., nes byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovas BĮ Palangos miesto rinkliavų centrui buvo pateikęs visus Aprašo 4 punkte nurodytus dokumentus.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovas R. G. neprivalo sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir pareiškėjo prašymas tenkinamas pilnai, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo R. G. 540 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centro apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centro prašymą tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. G. pareiškėjui biudžetinei įstaigai Palangos miesto rinkliavų centrui 540 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt litų) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys