A-525-1061-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-1061/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00220-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.2; 14.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. R. individualios įmonės „Broliai juodvarniai“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybės įmonei Valstybės turto fondas dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. R. individuali įmonė „Broliai juodvarniai“ su skundu (I t., b. l. 4–8) ir patikslintais skundais (I t., b. l. 52–55; 131–134) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. vasario 8 d. raštą, kuriuo nutraukta (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano tikrinimo procedūra (toliau – ir Sprendimas);

2) įpareigoti Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių išduoti pareiškėjui P. R. individualiai įmonei „Broliai juodvarniai“ detaliojo plano (duomenys neskelbtini), Kaune, patikrinimo aktą.

Nurodė, kad pareiškėjas 2010 m. sausio 20 d. raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorių su prašymu perduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, ir sudaryti sutartį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, kurio tikslas iki 96 kv. m įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto prijungimas, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas, nekeičiant esamos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties. 2010 m. birželio 1 d.

Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1960 (toliau – ir Įsakymas) detaliojo plano organizatoriaus funkcijos perduotos pareiškėjui. Kauno miesto savivaldybė su pareiškėju 2010 m. birželio 30 d. sudarė Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų sutartį Nr. 40-11-123 (toliau – ir Sutartis). Pareiškėjas planavimo sąlygų sąvadui detaliojo planavimo dokumentui rengti kreipėsi 2010 m. birželio 17 d. prašymu. Administracija 2010 m. rugpjūčio 6 d. patvirtino planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti.

Pareiškėjas parengė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune detalųjį planą (rengėjas – UAB „Ateivis LT“). Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui (toliau – ir Skyrius) 2012 m. liepos 30 d. raštu buvo pateiktas prašymas patikrinti teritorijų planavimo dokumentą ir išduoti tikrinimo aktą. Skyrius 2012 m. rugpjūčio 6 d. raštu nurodė papildyti detalųjį planą. Atsižvelgiant į Skyriaus raštą, detalusis planas buvo papildytas ir 2012 m. gruodžio 3 d. iš naujo priduotas Skyriui su pakartotiniu prašymu dėl patikrinimo.

Skyrius 2013 m. vasario 8 d. raštu atsisakė pateikti tikrinimo aktą ir dokumento patikrinimą nutraukė. Pareiškėjo nuomone, Skyriaus atsisakymas yra neteisėtas, nepagrįstas, turi būti panaikintas ir Skyrius įpareigotinas išduoti pareiškėjui tikrinimo aktą dėl sekančių motyvų. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų žemės sklypų valdytojui ar naudotojui perdavimo ir sutarčių dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo tvarką ir sąlygas, detaliojo plano organizatoriaus teisių perdavimo metu (2010 m. birželio 30 d.), reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtintas Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašas (toliau ir – Organizatoriaus aprašas).

Jo 5 punkte buvo numatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimas ir sutarties sudarymas galimas tik tada, kai detaliojo planavimo objektas yra žemės sklypas ar sklypų grupės; 7.5 punktas numatė galimybę detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas perduoti bei sudaryti sutartį, kuomet numatoma keisti naudojamų žemės sklypų ribas ir plotą, jei toks keitimas neprieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams. Aptariamo Organizatoriaus aprašo 7 punkte nebuvo numatyta jokia papildoma sąlyga, kad tokie keitimai turėtų būti susiję su žemės sklypų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje (kaip 2013 m. vasario 8 d. rašte nurodė Skyrius), tad Administracijos direktoriaus Įsakymas yra teisėtas, pagrįstas, nepanaikintas, galiojantis iki šiol.

Įsakymo pagrindu sudaryta Sutartis taip pat yra galiojanti, t. y. pareiškėjui detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės yra perduotos tinkamai, pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ir galioja iki šiol. Skyrius, nutraukdamas dokumento patikrinimą, nepagrįstai rėmėsi šiuo metu galiojančio Organizatoriaus aprašo 7 punktu, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) konsultacijomis, kurios yra tik nuomonė šiuo metu aktualia Organizatoriaus aprašo redakcija.

Tai, kad, minėtų įstaigų nuomone, pagal šiuo metu galiojantį Organizatoriaus aprašo reglamentavimą pareiškėjui negalėtų būti perduotos detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos, nereiškia, kad jau perduotos teisės ir pareigos pagal tuo metu galiojančią Organizatoriaus aprašo redakciją yra neteisėtos, nepagrįstos. Skyrius minėtų įstaigų neinformavo, o minėtos įstaigos taip pat neišsakė savo nuomonių dėl konkrečios situacijos, kai pareiškėjui detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos perduotos galiojant 2010 m. birželio 30 d.

Organizatoriaus aprašui. Vertino, jog nepaisant to, net ir tuo atveju, jei šiuo metu pareiškėjui nebūtų galima perduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų (pagal šiuo metu galiojančią Organizatoriaus aprašo redakciją), pasibaigus norminio teisės akto galiojimui galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta teisės akto galiojimo metu pagal įstatymą, ir kuri buvo pažeista, t. y. pareiškėjas turi teisę užbaigti teisėtai ir pagrįstai pradėtą procedūrą. Taip pat nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisija, gavusi pareiškėjo planavimo dokumentus, pritarė derinimo procedūrai.

Skyrius, gavęs 2012 m. liepos 30 d. pareiškėjo kreipimąsi dėl parengto detaliojo plano patikrinimo ir tikrinimo akto išdavimo, savo 2012 m. rugsėjo 6 d. rašte nieko neužsiminė apie tai, kad butų ar buvo negalimas detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių perdavimas, nurodė tik formalius detaliojo plano taisytinus pagrindus, kurie buvo pataisyti ir Skyriui pakartotinai priduoti dar 2012 m. gruodžio 3 d. Savo veiksmais Skyrius nepagrįstai vilkina sprendimo priėmimą, tuo pažeisdamas pareiškėjo teises, teisėtus ir pagrįstus lūkesčius.

Atsakovas Inspekcija pateikė atsiliepimą į skundą (I t., b. l. 138–143), kuriuo prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog Inspekcijos nuomone, skundžiamas raštas yra motyvuotas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnio nuostatas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimų. Vertino, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) redakcijos, galiojusios rašto priėmimo metu, Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 28 d.

įsakymu Nr. D1-831/3D-868 (toliau – ir Tvarkos aprašas) ir Tikrinimo aprašo nuostatos. Rėmėsi Tvarkos aprašo 4.1, 8.1, 8.4 punktais, Tikrinimo aprašo 2, 7.1 punktais, TPĮ 20 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11, 26 dalimis. Akcentavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra apie 0,04 ha įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto nei naudotojas, nei valdytojas, todėl neturi subjektinės teisės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnyje, reikalauti panaikinti skundžiamą raštą ir įpareigoti Inspekcijos Skyrių išduoti pareiškėjui detaliojo plano (duomenys neskelbtini), Kaune patikrinimo aktą.

Taip pat nurodė, kad sutartis, dėl detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, gali būti pasirašyta tik su detaliojo teritorijų planavimo dokumentu rengiamo žemės sklypo valdytojais ar naudotojais. Žemės sklypo valdytojai ar naudotojai, su kuriais yra sudaryta sutartis dėl detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, turi teisę detaliai planuoti tik tą teritoriją, kuri yra jų valdoma ir naudojama. Nagrinėjamu atveju, minėta, iki 0,04 ha įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto pareiškėjas nei valdo, nei naudoja, šis žemės plotas nėra suformuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimų ir panaikinti raštą.

Pareiškėjo argumentai dėl sprendimo priėmimo vilkinimo yra nepagrįsti, nes Inspekcijos Skyrius 2012 m. gruodžio 3 d. gavęs pareiškėjo prašymą patikrinti detalųjį planą, 2012 m. gruodžio 25 d. raštu informavo pareiškėją apie tai, kad Inspekcija kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir NŽT dėl tarnybinės pagalbos, o 2013 m. sausio 21 d. gavus minėtų institucijų išaiškinimus, buvo priimtas skundžiamas 2013 m. vasario 8 d. raštas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija pateikė atsiliepimą į skundą (I t., b. l. 100–107), kuriuo prašė pareiškėjo skundą tenkinti.

Administracija atsiliepime teigė, kad nei Tikrinimo aprašas – teisės aktas, kurio nuostatomis remiantis priimtas skundžiamas sprendimas, nei TPĮ, kaip aukštesnės galios teisės aktas, nenumato valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai teisės tikrinti, ar administracijos direktoriaus sudarytos detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartys yra teisėtos, nes teritorijų planavimo dokumento patikrinimas apima planavimo etapus, prasidėjusius po organizatoriaus sutarties sudarymo, id est, planavimo sąlygų išdavimas, svarstymo, derinimo procedūros ir kita.

Rėmėsi TPĮ 20 straipsnio 1, 2 dalimis, vertino, jog pagal TPĮ 20 straipsnio nuostatas, planavimo organizatoriumi gali būti savivaldybės administracijos direktorius, valstybinės žemės valdytojas arba asmuo, kuriam organizatoriaus teisės ir pareigos yra perduotos sutartimi. Inspekcija, tikrindama detaliojo teritorijų planavimo dokumentą, nustato, ar planavimo organizatorius yra vienas iš aukščiau paminėtų asmenų (Tikrinimo aprašo 7.1 p.), id est, savivaldybės administracijos direktorius, valstybinės žemės valdytojas arba asmuo, kuriam organizatoriaus teisės ir pareigos yra perduotos sutartimi.

Tik nustačiusi, kad detalųjį teritorijų planavimą atlieka ne savivaldybės administracijos direktorius, valstybinės žemės valdytojas arba asmuo, kuriam organizatoriaus teisės ir pareigos yra perduotos sutartimi, turi teisę, vadovaudamasi Tikrinimo aprašo 8.1 punktu, nutraukti teritorijų planavimo dokumento patikrinimą. Esant galiojančiai ir teisės aktų reikalavimus atitinkančiai su pareiškėju sudarytai Sutarčiai, Inspekcija neturėjo pagrindo konstatuoti, jog organizatorius yra neteisėtas, tai padarydama Inspekcija, peržengė savo kompetencijos ribas ir neteisėtai nutraukė teritorijų planavimo dokumento patikrinimą.

Administracijos nuomone, Tikrinimo aprašo 7.1 punkto nuostata tikrinimą atliekančiai institucijai nesuteikia įgalinimų vertinti administracinio akto ir sutarties, kurių pagrindu buvo perduotos detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos, teisėtumo ir vienašališkai nuspręsti laikyti juos neturinčiais teisinės galios. Ginčo atveju pareiškėjo nuomos teise valdomas sklypas suplanuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, TPĮ 22 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu tikslu padidinamas ne daugiau kaip 6 arais.

Be to, iki sudarant minėtą Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį, pareiškėjas gavo Kauno apskrities viršininko 2009 m. gegužės 5 d. sutikimą Nr. 24-221-(16.24.) rengti žemės sklypo detalųjį planą, kurio planavimo tikslas inter alia įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto prijungimas. Taigi, pareiškėjas, planuodamas nuomos teise valdomą žemės sklypą pagal minėtoje TPĮ nuostatoje numatytą tikslą, gavo valstybinės žemės patikėtinio sutikimą rengti detalųjį planą (Organizatoriaus aprašo 12.5 p.).

Valstybinės žemės patikėtinis taip pat raštu pritarė parengto detaliojo plano sprendiniams (tą patvirtina detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje esantis Tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjos 2012 m. liepos 18 d. derinimas). Pažymėjo, jog laisva valstybinė žemė gali būti perleidžiama, perduodama naudotis ar išnuomota, tik atlikus būtinus teritorijų planavimo darbus bei įregistravus žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre. Tokiais atvejais, kai teritorijų planavimo dokumentu siekiama prisijungti laisvą įsiterpusį valstybinės žemės plotą, minėtas plotas nebūna suformuotas kaip atskiras žemės sklypas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Be to, toks įsiterpusios valstybinės žemės plotas ir negalėtų būti suformuotas kaip atskiras valstybinės žemės sklypas, nes tai yra būtina sąlyga pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte nustatytus reikalavimus įsiterpusiems valstybinėms žemės sklypams. Vienintelis tokio laisvos įsiterpusios valstybinės žemės ploto valdytojas yra Tarnyba. Atsižvelgiant į ginčo aplinkybes, detaliojo planavimo organizatorius, suplanavęs nuomos teise valdomą teritoriją, detaliuoju planu pakeisdamas žemės sklypo ribas bei plotą įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąskaita, elgėsi teisėtai, teisę tą daryti jam suteikė valstybinės žemės patikėtinio sutikimas ir galiojanti, nenuginčyta sutartis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba pateikė atsiliepimą į skundą (I t., b. l. 78–80).

Nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,0430 ha, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise iki šiol valdomas Tarnybos, nors šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl patikėjimo teisės perregistravimo valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybės turto fondas vardu. Kauno apskrities viršininko 2003 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 02-01-4815 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos“ ir 2003 m. rugpjūčio 11 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N19/2003-1592 (toliau – ir Nuomos sutartis) žemės sklypas 13 metų, skaičiuojant nuo sutarties sudarymo dienos, buvo išnuomotas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Milikonių kalnas“. Kauno apskrities viršininkas 2006 m. birželio 9 d. sutikimu Nr. 10-867 „Dėl žemės nuomos teisės perleidimo“ sutiko, kad UAB „Milikonių kalnas“ perleistų žemės sklypo nuomos teisę prie naujajam savininkui perleidžiamo pastato bei kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune. Vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260, 45 punktu, perleidžiant žemės nuomos teisę į visą žemės sklypą, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas, tačiau valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos nekeičiamos, o tokį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo naujasis nuomininkas ir nuomotojas. Nagrinėjamu atveju, nors UAB „Milikonių kalnas“ buvo išduotas sutikimas perleisti žemės sklypo nuomos teisę, Nuomos sutartis, įrašant nuomininku pareiškėją, nėra pakeista. Žemės sklypo valdytojai ar naudotojai, su kuriais yra sudaryta sutartis dėl detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, turi teisę detaliai planuoti tik tą teritoriją, kuri yra jų valdoma ar naudojama. Pareiškėjas norimo prisijungti iki 0,04 ha žemės sklypo naudotoju ar valdytoju galėtų būti tik suformavus sklypą ir sudarius su pareiškėju valstybinės žemės nuomos ar pirkimo – pardavimo sutartį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybės turto fondas pateikė atsiliepimą į skundą (I t., b. l. 146–147), kuriuo prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pastatas – parduotuvė – baras, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, 1992 m. buvo privatizuotas, VĮ Valstybės turto fondas 2013 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydamas perduoti visus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dokumentus tam, kad galėtų įregistruoti patikėjimo teisę į minėtą žemės sklypą. Tarnyba pateikė VĮ Valstybės turto fondas prašomus dokumentus, todėl VĮ Valstybės turto fondas artimiausiu metu kreipsis į Nekilnojamojo turto registrą, prašydamas įregistruoti VĮ Valstybės turto fondo patikėjimo teisę į šį valstybinės žemės sklypą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu (I t., b. l. 155–163) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. (15.26)-2D-2177; įpareigojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių atlikti 2012 m. gruodžio 3 d., reg. Nr. TP3-3126, pateikto plano rengėjo UAB „Ateivis LT“, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, parengto detaliojo plano, kurio planavimo organizatorius – P. R. individuali įmonė „Broliai Juodvarniai“, patikrinimą.

Aptaręs remiantis bylos medžiaga nustatytas aplinkybes, teismas rėmėsi Tikrinimo aprašo 2, 7.1 ir 8.1 punktais, TPĮ 20 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Vertino, kad Inspekcija patikrinimą nutraukė iš esmės dėl to, kad, jos nuomone, pareiškėjas nėra iki 0,04 ha įsiterpusio laisvo valstybinės žemės sklypo naudotojas nei valdytojas, todėl negali būti planavimo organizatoriumi. Teismas šiuos atsakovo motyvus laikė nepagrįstais.

Pažymėta, jog detaliojo teritorijų planavimo organizatorius yra valstybinės žemės valdytojas arba savivaldybės administracijos direktorius, kuris šią savo teisę Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali perduoti žemės sklypų valdytojui ar naudotojui, sudarydamas su juo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį (TPĮ 20 str., Organizatoriaus aprašo 3, 4 punktai). Aiškindamas Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią savivaldybė Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog ši norma interpretuotina kaip įstatymų leidėjo suteikta teisė viešojo administravimo subjektui perduoti dalį savo teisių ir pareigų (organizuoti detaliojo plano rengimą; pasirinkti detaliojo plano rengėją; finansuoti detaliojo teritorijų planavimo darbus; teikti detaliojo plano projektą viešai svarstyti, derinti, teikti tikrinti ir tvirtinti TPĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; atlikti kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas pareigas), atliekant detalųjį teritorijų planavimą, žemės savininkui, valdytojui ar naudotojui, kurie gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys (2006 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1114/2006, 2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1352/2010).

Pabrėžta, jog šioje administracinėje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas yra pagrindinės dalies, tikrinimui pateiktu, detaliuoju planu suplanuoto sklypo (valstybinės žemės sąskaita padidinto) nuomininkas. Taip pat pažymėta, kad planuojamo prijungti įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto savininko patikėtinis (Tarnyba) 2009 m. gegužės 5 d. pareiškėjui išdavė sutikimą Nr. 24-221-(16.24.) rengti detalųjį planą dėl įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto prijungimo prie pareiškėjo nuomos teise valdomo žemės sklypo, o 2012 m. liepos 18 d. pritarė iš esmės parengto padidinto žemės sklypo detaliojo plano sprendiniams.

Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad detaliojo planavimo organizatorius, suplanavęs nuomos teise valdomą teritoriją, detaliuoju planu pakeisdamas sklypo ribas bei plotą įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąskaita, elgėsi iš esmės teisėtai, kadangi teisę tą daryti jam suteikė Tarnybos sutikimas ir Sutartis, kurios nei pareiškėjas, nei valstybinės žemės valdytojas (Tarnyba) neginčijo, ji yra galiojanti. Dėl įsiterpusio laisvo 76 kv. m valstybinės žemės ploto, kurį detaliuoju planu prie savo nuomos teise valdomo sklypo prisijungė planavimo organizatorius (pareiškėjas), teismas pažymėjo, kad šių planavimo organizatoriaus veiksmų, esant žemės valdytojo – Tarnybos raštiškam sutikimui tą daryti, bei raštiškam pritarimui jau parengto detaliojo plano sprendiniams, nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti neteisėtais.

Pažymėtina, kad analogiškos nuomonės laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, konstatavęs, kad planavimo organizatorių veiksmų, kai jie detaliuoju planu prisijungia laisvą valstybinės žemės sklypą, esant žemės valdytojo sutikimui, nėra pagrindo laikyti neteisėtais (rėmėsi 2009 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-448/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-1352/2010). Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatavo, jog atsakovas nepagrįstai nutraukė pareiškėjo pateikto detaliojo plano patikrinimą vadovaudamasi Tikrinimo aprašo 8.1 punktu, todėl skundžiamą sprendimą panaikino.

Dėl reikalavimo įpareigoti Inspekcijos Skyrių išduoti pareiškėjui detaliojo plano (duomenys neskelbtini), Kaune, patikrinimo aktą, teismas pažymėjo, kad toks reikalavimas nėra visiškai tikslus, nes pagal Tikrinimo aprašo nuostatas, atsakovas patikrinimo aktą (su teigiama ar neigiama išvada) gali išduoti tik atlikęs visą pateikto dokumento (detaliojo plano) tikrinimo procedūrą, numatytą Tikrinimo aprašo III skirsnyje. Nagrinėjamoje byloje atsakovas tikrinimo procedūrą nutraukė, nustatęs, jog pareiškėjas neatitinka Tikrinimo aprašo 8.1 punkto reikalavimų, t. y., atsakovas, dokumento tikrinimo metu, iš esmės visų veiksmų, kaip tai numatyta Tikrinimo aprašo III skirsnyje, neatliko, todėl teismas negali įpareigoti atsakovo išduoti patikrinimo aktą, nes dokumento tikrinimas gali būti nutraukiamas ir kitais pagrindais, be to, gali būti sustabdomas (Tikrinimo aprašo 8, 9 punktai). Todėl teismas iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir panaikinęs skundžiamą sprendimą, įpareigojo Inspekcijos Skyrių, teisės aktų nustatyta tvarka, atlikti pateikto tikrinti teritorijų planavimo dokumento patikrinimą.

Kitų proceso dalyvių argumentų teismas neanalizavo, laikydamas juos pertekliniais ir neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui.

Pareiškėjo atstovo prašymas priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į tai, jog neatitiko ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, nebuvo spręstas, pareiškėjui išaiškinta, jog jis turi teisę pateikti, minėto įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantį prašymą dėl išlaidų atlyginimo ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

III. Atsakovas Inspekcija pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 165–171), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir pareiškėjo patikslintą skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) Inspekcijos Skyrius pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas kaip planavimo organizatorius nėra asmuo nurodytas TPĮ 20 straipsnyje ir vadovaudamasis Tikrinimo aprašo 8.1 punktu, skundžiamu raštu detaliojo plano tikrinimą nutraukė. Teismo išvada, kad detaliojo plano patikrinimas remiantis minėta teisės norma nepagrįstas, prieštarauja Organizatoriaus aprašo 3–5, 7 ir 19 punktų reikalavimams, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 12.4 punktui.

2) Nesutinka su teismo išvada, kad planavimo organizatorių veiksmų, kai jie detaliuoju planu prisijungia laisvą valstybinės žemės sklypą, esant žemės valdytojo sutikimui, nėra pagrindo laikyti neteisėtais. Ši išvada sprendime grįsta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota bylose, kurių ratio decidendi nesutampa su šia administracine byla.

3) Teismas nenurodė motyvų, dėl kurių atmetė Inspekcijos argumentus, kad teisės aktai Inspekcijai nenumato galimybės ginčyti Administracijos direktoriaus Įsakymo ar Sutarties. Tikrindama detalųjį planą Inspekcija veikė laikydamasi principo, kad viešojo administravimo subjektas turi teisę veikti tik tiek, kiek leidžia teisės aktai. Remiasi Tikrinimo aprašo 8.1 punktu ir TPĮ 20 straipsniu, teigia, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas suplanavęs ginčo teritoriją elgėsi iš esmės teisėtai, nes tai jam leido Sutartis ir Kauno apskrities viršininko sutikimas. Aplinkybė, kad Sutartis galioja, nedaro skundžiamo rašto neteisėtu. Sutartis yra tik pradinis teritorijų planavimo procedūros veiksmas. Nustačius, kad planavimo organizatorius nėra asmuo nurodytas TPĮ 20 straipsnyje, ši procedūra buvo nutraukta. Inspekcijai konstatavus, kad planavimo organizatorius nėra asmuo nurodytas TPĮ 20 straipsnyje, pareiškėjui neatimama teisė kreiptis regreso tvarka dėl tokiais Administracijos veiksmais sukeltos žalos atlyginimo.

4) Teismas, tenkindamas antrąjį pareiškėjo reikalavimą, jį performulavo, nors pareiškėjas buvo atstovaujamas kvalifikuoto teisininko, pats turėjo galimybę patikslinti skundą, nurodydamas konkretų skundo dalyką (tai jam buvo pasiūlyta teismo posėdžio metu), tačiau dėl antrojo reikalavimo to nebuvo padaryta. Esant šios aplinkybėms, tam, kad nebūtų pažeisti rungimosi ir dispozityvumo principai, teismas turėjo atmesti pareiškėjo reikalavimą kaip nepagrįstą, o ne keisti patikslinto skundo reikalavimą, motyvuodamas, kad tenkina iš dalies.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 1–4), kuriuo prašo 2013 m. lapkričio 13 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo pirmosios ir antrosios instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

1) Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti.

2) Detaliojo planavimo organizatoriaus teisės pareiškėjui perduotos tinkamai. Inspekcija neturi teisės spręsti, ar detaliojo planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos gali būti perduodamos sutartimi. Nutraukti detaliojo plano patikrinimą Aprašo 8.1 punkto pagrindu Inspekcija galėjo tik tuo atveju, jei būtų nustačiusi, kad detalų teritorijų planavimą atlieka ne asmuo, kuriam Sutartimi perduotos organizatoriaus teisės ir pareigos.

3) Apeliaciniame skunde nenurodyta nuo kokios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos buvo nukrypta, bei kokie procesinių teisės normų pažeidimai buvo padaryti, todėl pareiškėjas dėl to nepasisako.

4) Dalinis reikalavimo patenkinimas nėra dalyko pakeitimas. Nepatenkinus pareiškėjo reikalavimo dalies dėl patikrinimo akto išdavimo, tačiau skundžiamą raštą panaikinus, atsakovas bet kuriuo atveju privalėtų iš naujo atlikti pareiškėjo parengto detaliojo plano patikrinimą, tą ir nurodė teismas priimdamas sprendimą pareiškėjo reikalavimą tenkinti iš dalis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 8–17), kuriuo prašo palikti nepakeistą Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmeti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1) Kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, teisės aktai Inspekcijai nesuteikia teisės pripažinti neteisėtais galiojančią Sutartį ar Administracijos direktoriaus Įsakymą. Tad konstatuodama, kad pareiškėjas nėra asmuo nurodytas TPĮ įstatymo 20 straipsnyje, Inspekcija peržengė savo kompetencijos ribas. Tiek sutarties sudarymo metu galioję, tiek dabar galiojantys teisės aktai nedraudžia Administracijos direktoriui sudaryti detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties ginčo atveju numatytu planavimo tikslu. Tik pasirašęs sutartį asmuo įgyja teisę kreiptis dėl planavimo sąlygų sąvado išdavimo ir pradėti planavimo procedūras, tad argumentas, kad sutartis tėra tarpinis procesinis veiksmas, nepagrįstas. Teisės aktai savivaldybės administracijos direktoriui suteikia galimybę perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas tais atvejais, kurie numatyti TPĮ 22 straipsnio 1 dalyje, t. y. ir ginčo atveju, esamo sklypo ribas ir plotą keičiant prijungiant įsiterpusį laisvą valstybinės žemės plotą. Vertina, jog Tarnybos rašte, kuriuo Inspekcija rėmėsi priimdama skundžiamą sprendimą pateikiama abstraktaus pobūdžio informacija, ja nėra atsakoma į ginčui aktualius klausimus, be to, tiek jame, tiek Aplinkos ministerijos rašte, pateikiama nuomonė, o ne oficialus teisės aktų aiškinimas, todėl Inspekcija nėra jų saistoma.

2) Akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju buvo suplanuotas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis ir Nekilnojamojo turo registre įregistruotas sklypas, kuris TPĮ 22 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu tikslu padidinamas ne daugiau kaip 6 arais.

3) Apeliaciniame skunde nurodomas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys svarbios šios bylos nagrinėjimui vertinant valstybinės žemės valdytojo vaidmenį planuojant valstybinę žemę ir vertinant planavimo organizatorių veiksmus, teismas jomis vadovavosi pagrįstai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 20–22), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą vertina, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, TPĮ nuostatas vertino bylos aplinkybių kontekste, tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, atskleidė bylos esmę, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, motyvus ir argumentus pagrindė. Atsižvelgdama į tai, jog viešojo administravimo subjektai turi teises ir pareigas tik teisės aktų nustatytose ribose ir negali viršyti jose nustatytų savo kompetencijos ribų, Tarnyba nevertino Administracijos veiksmų, sudarant Sutartį, teisėtumo ir Inspekcijos veiksmų, nutraukiant detaliojo plano tikrinimo procedūrą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. (15.26)-2D-2177 (b. l. 9–10), kuriuo nutrauktas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano patikrinimas, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat reikalavo įpareigoti Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių išduoti pareiškėjui minėto žemės sklypo patikrinimo aktą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, t. y. panaikino pareiškėjo skųstą Inspekcijos Skyriaus Sprendimą ir įpareigojo Inspekcijos Skyrių atlikti 2012 m. gruodžio 3 d., reg. Nr. TP3-3126, pateikto plano rengėjo UAB „Ateivis LT“, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, parengto detaliojo plano patikrinimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylą, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, teisės aktų nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka.

Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas 2010 m. sausio 20 d. raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas perduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas ir sudaryti sutartį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, kurio tikslas – iki 96 kv. m įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto prijungimas, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas, nekeičiant esamos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties (b. l. 27). 2010 m. birželio 1 d.

Administracijos direktorius įsakymu Nr. A-1960 nusprendė sudaryti su pareiškėju sutartį dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo teritorijų planavimo organizatorius teisų ir pareigų perdavimo (b. l. 28). Ši sutartis (Nr. 40-11-123) sudaryta 2010 m. birželio 30 d. (b. l. 29–30). Sutarties objektas – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimas (1 p.); planavimo tikslas – iki 0,04 ha įsiterpusio laisvo valstybinės žemės sklypo prijungimas, naudojimo būdo/pobūdžio, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymas, nekeičiant esamos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties (2 p.).

Planavimo organizatoriui (pareiškėjui) išduotos planavimo sąlygos ir 2010 m. rugpjūčio 6 d. patvirtintas Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. S-7449 (b. l. 33–36). Pareiškėjas parengė Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune detalųjį planą (rengėjas – UAB „ATEIVIS LT“) ir 2012 m. liepos 30 d. Inspekcijos Skyriui pateikė prašymą atlikti teritorijų planavimo dokumento patikrinimą ir išduoti tikrinimo aktą (b. l. 22). 2012 m. rugsėjo 6 d. raštu Inspekcijos skyrius paprašė papildyti detalųjį planą trūkstamais dokumentais, pagal kitas pastabas, padaryti atitinkamus pataisymus (b. l. 21).

Detalusis planas buvo papildytas ir 2012 m. gruodžio 3 d. iš naujo priduotas Inspekcijos Skyriui su pakartotiniu prašymu dėl patikrinimo, su tikslu gauti patikrinimo aktą (b. l. 19). Inspekcijos Skyrius skundžiamu Sprendimu, vadovaudamasis 2012 m. lapkričio 5 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. D1-904/3D-844 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo (Tikrinimo tvarkos aprašas) 8.1 punkto nuostatomis, nustatęs, kad pareiškėjas negali būti planavimo organizatoriumi, dokumento patikrinimą nutraukė (b. l. 9–10).

Taigi, pareiškėjas siekia prie savo nuomojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) prijungti iki 96 kv. m įsiterpusį laisvą valstybinės žemės plotą, nors nėra jo (planuojamo prijungti žemės ploto) valdytojas ar naudotojas.

Tikrinimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu) 8.1 punktas numato, kad dokumento patikrinimas nutraukiamas paaiškėjus, kad planavimo organizatorius nėra asmuo, nurodytas Teritorijų planavimo įstatymo 8, 14 ir 20 straipsniuose, arba Dokumento rengėjas neatitinka reikalavimų, nurodytų Teritorijų planavimo įstatymo 36 straipsnyje.

Ginčui aktualios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcija) 20 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai yra savivaldybės administracijos direktorius ar valstybinės žemės valdytojai. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad savivaldybė ar valstybinės žemės valdytojai Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui. Iš esmės analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtinto Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo 3 bei 4 punktuose (neteko galios nuo 2014 m. sausio 1 d.).

Ginčo atveju aktuali anksčiau minėtos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos 2 dalis, numatanti galimybę detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas perduoti žemės sklypų valdytojui ar naudotojui. Pažymėtina, jog savivaldybės administracijos direktoriaus teisė perduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas nėra absoliuti, o saistoma teisės aktų nustatytų reikalavimų. Nors ginčui aktualiose normose ir nėra tiesiogiai įtvirtinta tiesioginių nurodymų arba nustatyta draudimų (susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), tačiau minėtos normos nustato atitinkamą teisinį režimą, kurio rėmuose reguliuojamų teisinių santykių dalyviai veikia ne savavališkai, o paklusdami nustatytam režimui (savivaldybės administracijos direktorius pasinaudoti Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatyta teise perduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas gali tik laikydamasis teisės aktais nustatytų reikalavimų). Vienas iš tokių reikalavimų, siekiant įgyvendinti Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatą, yra tai, kad detaliojo teritorijų planavimo organizatorius būtų žemės sklypų valdytojas ar naudotojas. Taigi šios nuostatos lingvistinė ir prasmės loginė analizė suponuoja išvadą, kad savivaldybės administracijos direktorius ar valstybinės žemės valdytojas teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas gali perduoti tik asmenims, kurie yra planuojamų žemės sklypų valdytojai ar naudotojai. Nebuvimas tokiu asmeniu (žemės sklypų valdytoju ar naudotoju) eliminuoja savivaldybės administracijos direktoriaus galimybę pasinaudoti normoje numatyta teise – perduoti teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas.

Analogiškos pozicijos aiškindamas Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio nuostatas laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris 2011 m. balandžio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-1000/2011 yra konstatavęs, kad Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnis galimybę įgyti ir turėti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas sieja su asmens teise į planuojamą žemę, t. y. asmuo turi būti planuojamos žemės valdytojas ir naudotojas. Kitose administracinėse bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad sutartis dėl detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo gali būti pasirašyta tik su detaliojo teritorijų planavimo dokumentu rengiamo žemės sklypo valdytojais ar naudotojais (2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1352/2010) arba, jog nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad sutartis dėl detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo gali būti pasirašyta tik su detaliojo teritorijų planavimo dokumentu rengiamo žemės sklypo valdytojais ar naudotojais. Atitinkamai šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad žemės sklypo valdytojai ar naudotojai, su kuriais yra sudaryta sutartis dėl detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, turi teisę detaliai planuoti tik tą teritoriją, kuri yra jų valdoma ar naudojama. Bet koks šių asmenų detaliojo planavimo ribų išplėtimas už valdomos ar naudojamos teritorijos ribų vertintinas kaip neteisėtas (2009 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–448/2009).

Žemės įstatymo (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1983 redakcija) 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 26 dalį, žemės valdytojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas įstatymų, kitų teisės aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu įgiję teisę valdyti privačią žemę, taip pat valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka valstybinė ar savivaldybės žemė perduota patikėjimo teise.

Byloje nėra duomenų, įrodymų, jog pareiškėjas valdo, naudoja ar disponuoja siekiamu prisijungti įsiterpusiu valstybiniu žemės sklypu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog jis nelaikytinas planuojamo prijungti iki 96 kv. m įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto nei valdytoju, nei naudotoju. Kadangi pareiškėjas nėra nei šio žemės sklypo valdytojas, nei naudotojas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio prasme, tai jis negali būti ir detaliojo teritorijų planavimo organizatoriumi.

Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo, atliekamo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą pagal kompetenciją vykdančioje institucijoje (toliau – Priežiūros institucija), tvarką nustato minėtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-904/3D-844 patvirtintas Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašas. Tikrinimo tvarkos aprašo 7.1 punkte įtvirtinta, jog dokumento tikrinimo metu patikrinama, ar planavimo organizatorius yra asmuo, nurodytas Teritorijų planavimo įstatymo 8, 14 ir 20 straipsniuose. To paties Tikrinimo tvarkos aprašo 8 punkte nurodyti atvejai, kai dokumento patikrinimas nutraukiamas. Pagal minėto teisės akto 8.1 punktą, minėta, dokumento patikrinimas nutraukiamas paaiškėjus, kad planavimo organizatorius nėra asmuo, nurodytas Teritorijų planavimo įstatymo 8, 14 ir 20 straipsniuose, arba Dokumento rengėjas neatitinka reikalavimų, nurodytų Teritorijų planavimo įstatymo 36 straipsnyje.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog nustačius, kad pareiškėjui negali būti perduotos teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos (būti teritorijų planavimo organizatoriumi) teritorijų planavimo dokumento patikrinimas nutrauktas teisėtai ir pagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog aukščiau pateiktas teisės normų aiškinimas, atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose – 2014 m. balandžio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-960/2014. Kadangi pastaroji ir nagrinėjama bylos yra analogiškos, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Konstatavus, kad skundžiamas Inspekcijos Skyriaus sprendimas teisėtas ir pagrįstas, nesant pagrindo jo naikinti, negali būti tenkinamas ir antrasis skundo reikalavimas dėl Inspekcijos Skyriaus įpareigojimo išduoti pareiškėjui detaliojo plano (duomenys neskelbtini), Kaune patikrinimo aktą.

Dėl pareiškėjo ir Administracijos argumentų, jog kad Inspekcija negali paneigti pareiškėjo turimų organizatoriaus teisių ir pareigų, kurios perduotos teisės aktų nustatyta tvarka ir teisėta bei galiojančia sutartimi, remiantis aukščiau minėtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, pažymėtina, jog Tikrinimo tvarkos aprašo 8.1 punkte įtvirtintos elgesio taisyklės taikymui (dokumento patikrinimas nutraukiamas) svarbus yra minėtoje normoje nustatytos aplinkybės atsiradimas/konstatavimas (paaiškėjus, kad planavimo organizatorius nėra asmuo, nurodytas Teritorijų planavimo įstatymo 8, 14 ir 20 straipsniuose), t. y. nutraukimo pagrindas aiškiai ir tiksliai apibrėžtas. Ir priešingai, teisės aktai nenustato, kad šios elgesio taisyklės taikymą suponuoja detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties pripažinimas negaliojančia ar pan. Kita vertus, Inspekcija, kaip teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą vykdanti institucija, veikė savo kompetencijos ribose.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kiti administracinės bylos proceso šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai nėra reikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, vertino bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, todėl jo priimtas sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.

Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą suteikia tik tai proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, keičiamas, o pareiškėjo reikalavimai atmetami, todėl pareiškėjas neturi teisės reikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą pakeisti. Teismo sprendimo dalį, kuria panaikintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. vasario 8 d. sprendimas Nr. (15.26)-2D-2177 ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius įpareigotas atlikti 2012 m. gruodžio 3 d., reg. Nr. TP3-3126, pateikto plano rengėjo UAB „Ateivis LT“, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, parengto detaliojo plano patikrinimą, panaikinti ir šioje dalyje pareiškėjo P. R. individualios įmonės „Broliai Juodvarniai“ skundą atmesti.

Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas