AS-200-822/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-200-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05113-2014-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.6.1; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. P. skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. P. 2014 m. lapkričio 27 d. pateikė skundą teismui, kuriame prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. (6.5)I9262; priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neteisėtai už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. sumažintą senatvės pensijos dalį – 16 847,35 Lt. Tuo atveju, jei teismas konstatuotų, kad pareiškėja yra praleidusi kreipimosi į teismą terminą, prašė skundo padavimo terminą atnaujinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi pareiškėjos J. P. skundą priimti atsisakė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš prašomo panaikinti atsakovo sprendimo matyti, kad nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjai, pats aktas savaime kokių nors materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Šiame sprendime pažymėta, kad jis nėra galutinis sprendimas dėl J. P. pateikto skundo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o galutinis sprendimas, kurį pareiškėja galės skųsti teismui, bus priimtas tik 2014 m. gruodžio 19 d. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad prašomas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas administracinės procedūros eigoje, kuris objektyviai jokios įtakos J. P. teisių ir pareigų apimčiai nedaro, t. y. sprendimas nepažeidžia ir negali pažeisti tų pareiškėjos teisių ar įstatymų saugumų interesų, kurių teisminę gynybą garantuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis. Nagrinėdamas skundus dėl materialinių teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Kadangi pareiškėjos reikalavimas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, jos skundo dalį atsisakyta priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytais atvejais, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d., nustatė, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tokiu įstatyminiu reguliavimu ginčuose dėl valstybinio socialinio draudimo pensijų priteisimo yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, apskundžiant teritorinio skyriaus sprendimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, o šios sprendimą – teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-168/2011).

Antruoju skundo reikalavimu pareiškėja prašė priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neteisėtai už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. sumažintą senatvės pensijos dalį – 16 847,35 Lt, tačiau aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad J. P. skundas išankstine tvarka nebuvo išnagrinėtas.

Pagal Administracinių bylos teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 3 punktą skundą atsisakoma priimti, jei pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Kadangi J. P. į teismą dėl įpareigojimo išmokėti nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. negautą senatvės pensijos dalį kreipėsi nesilaikiusi išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, šią jos skundo dalį taip pat atsisakyta priimti.

III. Pareiškėja J. P. su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi nesutinka. Atskirajame skunde (b. l. 13–15) prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėja nurodo, kad jos atžvilgiu nebuvo priimtas joks individualus teisės aktas. Paskirtos senatvės pensijos mažinimas pradėtas atsakovui tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiavus mokėtinos pensijos dydį. Todėl teismo nutartyje minimo viešojo administravimo subjektų priimto individualaus teisės akto pareiškėjos atžvilgiu nėra. Nesant tokio akto, nėra ir galimybės jį skųsti.

Paaiškina, kad į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą pareiškėja kreipėsi 2014 m. spalio 20 d., t. y. praleidusi trejų metų terminą, tačiau kartu nurodo, kad terminą skaičiuojant nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimo oficialaus paskelbimo (2012 m. rugsėjo 21 d.), skundo padavimo terminas nėra suėjęs.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad iki šiol nėra nustatytas mechanizmas, kada ir kaip turėtų būti grąžintos dirbantiems pensininkams neišmokėtos pensijų nepriemokos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja J. P. atskirajame skunde ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Pareiškėja, kreipdamasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašė panaikinti 2014 m. lapkričio 19 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštą Nr. (6.5)I-9262; priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neteisėtai už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. sumažintą senatvės pensijos dalį – 16 847,35 Lt. Tuo atveju, jei teismas konstatuotų, kad pareiškėja yra praleidusi kreipimosi į teismą terminą, prašė skundo padavimo terminą atnaujinti.

Iš skundo argumentų matyti, jog pareiškėja, skunde formuluodama reikalavimą priteisti iš atsakovo VSDFV 16 847,25 Lt senatvės pensijos nepriemoką, siekia Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) pagrindu sumažintos senatvės pensijos dalies priteisimo, t. y. pareiškėja iš esmės nesutinka su atsakovo VSDFV veiksmais nemokėti jai tam tikro dydžio pensijos.

Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios sąlygos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nustatantį, kad skundą atsisakoma priimti, jei pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 40 straipsnio 1 dalį valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka VSDFV teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-87 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų VSDFV įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV. VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad VSDFV, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. VSDFV išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui.

Aiškindama minėtas Pensijų įstatymo 45 straipsnio ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 konstatavo, kad minėtos nuostatos neabejotinai patvirtina, jog valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., administracines bylas Nr. AS602-716/2013, AS438-818/2013, AS502-849/2013, AS525-813/2013 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi Pensijų įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas, 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 taip pat konstatavo, kad ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčo iš esmės išsprendimu privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka teismų praktikoje pripažįstamas toks išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas jį išnagrinėjus patenkinamas visas ar iš dalies, arba atmetamas, t. y. kai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija priima sprendimą pagal kompetenciją išnagrinėjusi skundą ir patikrinusi atitinkamo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1101/2014).

Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje pareiškėjos pateiktų duomenų, ji 2014 m. spalio 20 d. kreipėsi į VSDFV, prašydama išmokėti senatvės pensijos skirtumą, susidariusį dėl Laikinojo įstatymo taikymo. VSDFV, atsakydama į pareiškėjos prašymą, 2014 m. lapkričio 19 d. sprendime Nr. (6.5)I-9262 konstatavo, jog VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo nuo 2010 m. sausio 1 d. mokėti pareiškėjai sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją apskundimo terminą pareiškėja praleido, bei nurodė, kad, jei iki 2014 m. gruodžio 19 d. pareiškėja pateiks įrodymų, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo, priešingu atveju – pareiškėjo prašymas bus paliktas nenagrinėtas (b. l. 7–8). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų pakartotinai kreipusis į VSDFV ir nurodžiusi aplinkybes, pateisinančias skundo padavimo termino praleidimą, bei pateikusi minėtas aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas bylos aplinkybes bei nurodyto VSDFV sprendimo turinį, konstatuoja, jog pareiškėjos senatvės pensijos dalies išmokėjimo klausimas nagrinėjamu atveju nebuvo iš esmės išnagrinėtas, t. y. VSDFV pareiškėjo prašymą dėl senatvės pensijos nepriemokos nepriėmė nagrinėti. Pažymėtina, jog ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka institucijos sprendimas atsisakyti nagrinėti skundą reiškia tai, kad ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka nebuvo pasinaudota, nes institucija nėra išnagrinėjusi ginčo iš esmės ir nėra priėmusi sprendimo dėl ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-774/2014). Atsižvelgdama į išdėstytas teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir šios bylos individualias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjos pradėta privaloma išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą procedūra nebuvo užbaigta, o pareiškėjos argumentai, kad ji pasinaudojo išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, nepagrįsti. Šios aplinkybės yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo priteisti senatvės pensijos nepriemoką pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi VSDFV direktoriui suteikė įgaliojimus nustatyti skundų nagrinėjimo tvarką. Vykdydamas įstatymų leidėjo pavedimą, VSDFV direktorius patvirtino Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisykles (bylai aktuali 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-247 redakcija, toliau – ir Taisyklės). Šių Taisyklių 31 punkte nurodyta, kad jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Atsižvelgusi į nurodytą teisės normą, teisėjų kolegija nurodo, kad įstatymų leidėjas VSDFV kompetencijai priskyrė teisę atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad termino atnaujinimo klausimas turi būti sprendžiamas neteisminėje institucijoje, vykdančioje viešojo administravimo funkcijas.

Pareiškėja savo skunde taip pat reiškė reikalavimą panaikinti VSDFV 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. (6.5)I-9262 kaip neteisėtą ir nepagrįstą, bei nurodė, jog nesutinka su VSDFV išvada, kad nagrinėjamu atveju yra praleistas skundo padavimo terminas.

Bylos duomenimis, VSDFV 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. (6.5)I-9262 pareiškėjos skundas dėl pensijos nepriemokos neišmokėjimo nebuvo išnagrinėtas iš esmės, t. y., vadovaujantis byloje esančiais duomenimis, darytina išvada, kad VSDFV pareiškėjos skundo dėl senatvės pensijos nepriemokos nagrinėti nepriėmė. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje ginčijamas VSDFV sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas neišnagrinėtas iš esmės, nelaikytinas sprendimu, priimtu išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo nagrinėjamu atveju, pareiškėjai nesutinkant su VSDFV sprendime išdėstytais motyvais, jog pareiškėja yra praleidusi terminą kreiptis į VSDFV, VSDFV 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimui Nr. (6.5)I-9262 apskųsti turi būti taikoma Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, kad VSDFV sprendimai ir veiksmai (neveikimas) (išskyrus numatytus šio straipsnio 4 dalyje) gali būti skundžiami Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Bylos duomenimis, VSDFV 2015 m. sausio 9 d. sprendime Nr. (6.5)I-133, kuriame nurodyta, kad per nustatytą terminą pareiškėja nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti, kad terminą apskųsti VSDFV teritorinio skyriaus sprendimą nuo 2010 m. sausio mėn. pradėti jai mokėti pagal Laikinojo įstatymo atitinkamas nuostatas perskaičiuotą valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją praleido dėl svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą šį terminą atnaujinti, buvo nustatytas 20 dienų terminas apskųsti 2014 m. lapkričio 19 d. VSDFV sprendimui Nr. (6.5)I-9262 ir VSDFV 2015 m. sausio 9 d. sprendimui Nr. (6.5)I-133.

Vadovaudamasi bylos duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėja dėl VSDFV 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. (6.5)I-9262 į teismą kreipėsi 2014 m. lapkričio 27 d., t. y. nepraleidusi nustatyto termino. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti VSDFV 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. (6.5)I-9262.

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą ir iš dalies pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį, t. y. pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti VSDFV 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. (6.5)I-9262 priimti. Kita Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarties dalis, kuria nepriimtas nagrinėti pareiškėjos reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 16 847,35 Lt senatvės pensijos skirtumą paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį pakeisti.

Priimti pareiškėjo J. P. skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. (6.5)I-9262.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė