3K-3-396/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė

byla Nr. 3K-3-396/2014

Teisminio

proceso Nr. 2-01-3-19579-2010-0

Procesinio

sprendimo kategorijos: 75.6; 75.8

(S)

LIETUVOS

AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo

26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių

bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės

(pranešėja), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,

rašytinio proceso tvarka teismo

posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. B. kasacinį

skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos

2013 m. gruodžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui E. B. dėl

santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys: D. S., G. L., Danske Bank A/S Lietuvos

filialas, uždaroji akcinė bendrovė „SSB studija“.

Teisėjų

kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiama dėl

materialiosios teisės normų, reglamentuojančių santuokos

metu įgyto turto teisinį režimą ir tokio turto padalijimą nutraukiant santuoką,

aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė A. B. pareikštu

ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo E. B. santuoką dėl

atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „B.“, pripažinti, kad šalys santuokinio gyvenimo negyvena ir netvarko

bendro ūkio nuo 2007 m. sausio 1 d., padalyti santuokoje įgytą turtą – jai

priteisti 813 270 Lt vertės turtą:

-

butą, esantį (duomenys

neskelbtini), 227 000 Lt vertės;

-

65/100 dalis patalpų,

esančių (duomenys neskelbtini), 576 550 Lt vertės;

-

patalpą - garažą, esantį (duomenys

neskelbtini), 9720 Lt vertės.

Atsakovui priteisti 578 477,73 Lt vertės

turtą:

-

35/100 dalis patalpų,

esančių (duomenys neskelbtini), 310 450 Lt vertės;

-

159 135,70 Lt reikalavimo

teisę į BUAB „Lithill“;

-

teisę į UAB „Danske

Capital“ sukauptą turtą Pensijų fonde „Danske pensija 100“ – 8892 Lt;

-

vertybinius popierius UAB

„Unitela“, kuriuos sudaro 50 proc. akcijų, 50 000 Lt vertės;

-

prekės ženklą „Lithill“,

50 000 Lt vertės.

Pripažinti atsakovo asmeninėmis skolomis:

-

paskolą pagal jo ir Danske

Bank A/S Lietuvos filialo sudarytą kredito sutartį Nr. BR 1115030578,

pakeistą 2005 m. balandžio 28 d. susitarimu Nr. BR 1115030578-P1 ir 2007 m.

rugsėjo 25 d. susitarimu Nr. BR 1115030578-P2, paskolos likutis sudaro 99 576,39

euro;

-

prievoles kreditoriui G. L. pagal 2009 m. vasario 3 d. paprastąjį vekselį,

prievolės dydis – 1 800 000 Lt;

-

prievoles kreditoriui UAB

„SSB studija“ pagal du 2010 m. birželio 14 d. paprastuosius vekselius,

prievolės dydis – 94 000 Lt.

Ieškovė taip pat prašė nustatyti naudojimosi

patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tokiu būdu:

ieškovei paskirti naudotis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais: 8-19, 8-15,

8-16, 8-17, 8-14, 8-18, 8-10, 8-11, 8-18, 8-12, 8-13, 8-7, 8-4, 8-3, 8-5,

bendras plotas 164.39 kv. m; atsakovui paskirti naudotis patalpomis, plane

pažymėtas indeksais: 8-1, 8-2, 8-6, 8-8, 8-9, bendras plotas 88,51 kv. m; priteisti

iš atsakovo ieškovei 10 000 Lt moralinę žalą, 9089 Lt kompensaciją už

komunalinius mokesčius ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas santuokoje jai

buvo nelojalus, neištikimas, šeima yra faktiškai iširusi nuo 2007 metų, kai

atsakovas nustojo visiškai rūpintis vaikais, kurie šiuo metu jau pilnamečiai,

nebeteikė šeimai jokio materialinio išlaikymo, slėpė pajamas, kurios sudaro 453 452,98

Lt ir kurias jis naudojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Dėl šios priežasties

ji prašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir pusę negautų pajamų suma

sumažinti atsakovo dalį iš bendro šeimos turto, t. y. 226 726,49 Lt.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas su ieškovės

reikalavimais nesutiko. Jo manymu, santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Jis nurodė,

kad su ieškove kartu negyvena tik nuo 2010 m. liepos mėnesio, iki to laiko

gyveno kartu ir tvarkė bendrą ūkį. Jis nesutiko, kad ieškovei būtų paskirta

didesnė turto dalis ir jai priteista kompensacija bei neturtinės žalos

atlyginimas. Atsakovas taip pat nurodė, kad jo motina 1994 m. gruodžio 7 d.

padovanojo jam 90 000 Lt patalpoms adresu: (duomenys neskelbtini), skirtų UAB

„Lithill“ veiklai, pirkti. Šių patalpų remontas ir pertvarkymas kainavo 705

354,28 Lt. Lėšas remontui atsakovas sukaupė pats ir pasiskolino iš Danske

banko. Kadangi patalpos pirktos už jo motinos padovanotas lėšas, tai jos

priklauso jam asmeninės nuosavybės teise. Butas adresu: (duomenys neskelbtini),

įgytas santuokos metu, todėl dalytinas lygiomis dalimis. UAB „Lithill“ akcijos

ir reikalavimo teisė šiai bendrovei jokios vertės neturi, todėl tiek akcijos,

tiek reikalavimų teisė dalytina šalims po lygiai. UAB „Unitel“ akcijos taip pat

yra bevertės, todėl atsakovas sutiko, kad jos būtų perduotos ieškovei už 1 Lt.

Prekės ženklas „Lithill“ parduotas už 2000 Lt, pinigai panaudoti šeimos reikmėms

tenkinti. Atsakovas sutiko, kad nuosavybės teisė į UAB „Danske Capital“ fonde

sukauptus 8892,03 Lt atitektų jam. Kadangi ieškovė automobilio neturi, garažas,

esantis (duomenys neskelbtini), turėtų būti paskirtas jam, o ieškovei išmokama

4860 Lt kompensacija. Ieškovės reikalavimas priteisti iš jo 9089,07 Lt

kompensaciją už komunalinius mokesčius nepagrįstas, nes visi šie mokesčiai buvo

mokami iš santuokoje įgytų lėšų. Atsakovas taip pat sutiko, kad prievoles Danske

Bank A/S ir UAB „SSB studija“ vykdytų jis, nes ieškovė sutiko, kad VšĮ

„Drąsinkime ateitį“ būtų paskirta jam. Tačiau, jo manymu, 66 625,46 Lt dalį

įsipareigojimų kreditoriui G. L. privalo mokėti ieškovė. Atsakovas

taip pat nurodė, kad pajamų neslėpė: 2005 metais darbo užmokestis sudarė ne 172

759,56 Lt, o 121 068,42 Lt (atskaičius mokesčius); iš patalpų nuomos 2005–2010

metais gavo ne 346 693,42Lt pajamų, o 181 582,37 Lt (atskaičius mokesčius už ketverius

metus), iš viso – 336 058,40 Lt, t. y. vidutiniškai 4667,47 Lt per

mėnesį. Šios pajamos buvo panaudotos šeimos reikmėms, patalpų remontui, dengiamas

kreditas Danske bankui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos

teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės

teismas 2012 m. vasario 2 d. sprendimu nutraukė A. B. ir E. B. santuoką; pripažino, kad

santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko

santuokinę pavardę – B.; priteisė iš atsakovo ieškovei

5000 Lt neturtinės žalos atlyginimui; pripažino, kad šalys sutuoktinio gyvenimo

negyvena ir bendro ūkio netvarko nuo 2010 m. liepos mėnesio; pripažino patalpas

adresu: (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybe; santuokoje įgytą

turtą padalijo taip:

- ieškovei priteisė butą, esantį (duomenys

neskelbtini), kurio vertė 227 000 Lt; UAB „Unitela“ 100 proc. akcijas, 50 000

Lt vertės; garažą, esantį (duomenys neskelbtini), 9720 Lt vertės; BUAB

„Lithill“ 50 proc. akcijų ir 79 567,85 Lt kreditorių reikalavimų iš BUAB

„Lithill“ – iš viso turto už 361 627 Lt; priteisė iš ieškovės valstybei likusią

10 845,80 Lt dalį žyminio mokesčio;

- atsakovui priteisė patalpas,

esančias (duomenys neskelbtini), 887 000 Lt vertės; BUAB „Lithill“ 50 proc.

akcijų ir 79 567,85 Lt kreditorių reikalavimų į BUAB „Lithill“; VšĮ

„Drąsinkime ateitį“; teisę į UAB „Danske Capital“ investicijų valdymą VSDĮD Pensijų

fonde „Danske pensija 100“ 8892,05 Lt sumą – iš viso turto už 980 319 Lt;

- atsakovo asmeninėmis

prievolėmis pripažino skolą kreditoriui Danske bank A/S Lietuvos filialui,

paskolos likutis 99 576,39 euro; 94 000 Lt prievolę kreditoriui UAB „SS

studija“ pagal du 2010 m. birželio 14 d. paprastuosius vekselius; 1 800 000 Lt prievolę

kreditoriui G. L. pagal 2009 m. vasario 3 d. paprastąjį

vekselį. Atsakovo kreditorių prievolėms viršijant jam priteisto turto dalį, teismas

žyminio mokesčio iš jo nepriteisė.

Pirmosios instancijos teismas

netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo kompensaciją už

komunalinius mokesčius; priteisė iš atsakovo ieškovei 3500 Lt už advokato

paslaugas, 445,50 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų, 400 Lt ieškovei suteiktos

valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų padengimui; iš abiejų šalių priteisė

po 63,73 Lt procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų.

Teismas laikė įrodytu, kad šalių santuoka

iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas santuokos metu buvo ieškovei

neištikimas, tačiau ieškovė neįrodė, kad faktiškai kaip šeima šalys negyvena

nuo 2007 m. (CK 3.60 straipsnio 2 dalis, 3.61 straipsnis); nenustatė pagrindo

nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117, 3.123 straipsniai).

Butą, įgytą santuokos metu ir

šalims priklausantį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, esantį

adresu: (duomenys neskelbtini), teismas priteisė ieškovei, o atsakovui –

patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini), pripažinęs šias bendrąja

jungtine sutuoktinių nuosavybe. Spręsdamas pirmiau nurodytų patalpų nuosavybės

klausimą, teismas įvertino tai, kad jos įgytos santuokos metu, panaudojus

lėšas, gautas sutuoktiniams pardavus nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį

(duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs 1994 m. birželio 3 d. ir 1994 m.

gruodžio 6 d. pirmiau nurodytų patalpų pirkimo–pardavimo sutartį, 1994 m.

gruodžio 9 d. brangaus turto įgijimo deklaraciją, 1994 m. gruodžio 7 d.

dovanojimo sutartį, kuria atsakovo motina padovanojo jam 90 000 Lt, ieškovės

atsakovui 1998 m. spalio 5 d. išduotą įgaliojimą, kitus byloje esančius

įrodymus ir liudytojų parodymus, sprendė, kad byloje neįrodyta, jog patalpos,

esančios adresu: (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui asmeninės

nuosavybės teise. Teismas pažymėjo, kad nėra galimybės nustatyti tikslios šių

patalpų remonto darbų pradžios ir jų vertės, nes šalių paaiškinimai ir pateikti

duomenys prieštaringi, jie atsisakė patalpų remonto darbų vertės nustatymo

ekspertizės. Teismo vertinimu, iš pateiktų dokumentų taip pat nėra galimybės

visiškai tiksliai nustatyti ir atskirti, kokios lėšos buvo panaudotos patalpų

remontui, kiek jų panaudota šeimos poreikiams tenkinti, kiek atsakovas nuslėpė

nuo šeimos, o jeigu nuslėpė, kur buvo panaudotos, taip pat nėra galimybės

nustatyti, kiek faktiškai skolintų ir kiek atsakovo asmeninių lėšų buvo

panaudota patalpų remontui. Atsakovui priteisus didesnės vertės turtą, teismas

garažą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), priteisė ieškovei.

Teismas, nesant ginčo dėl atsakovo

sukauptų 8892,03 Lt Pensijų fonde „Danske pensija 100“, šią sumą priteisė jam; 159

135,70 Lt reikalavimo teisę į BUAB „Lithill“ tarp šalių padalijo lygiomis

dalimis; atsakovui sutikus, 50 000 Lt vertės UAB „Unitela“ akcijas priteisė

ieškovei. Šalims atsisakius bendrovių akcijų ir turto vertės nustatymo

ekspertizės, teismas neturėjo galimybės nustatyti realią jų vertę.

Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų,

kad visi pasiskolinti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, tai

ieškovės solidariosios prievolės pagal atsakovo pasirašytus vekselius

kreditoriams G. L. ir UAB „SS studija“, teismo vertinimu,

neatsiranda (CK 3.109 straipsnis). Danske Bank A/S kreditas atsakovui suteiktas

buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), remontui ir buto remonto darbams

panaudotų nuosavų lėšų refinansavimui, atsakovas sutiko vykdyti prievoles pagal

šią kredito sutartį, todėl teismas atsakovo prievolę šiam kreditoriui pripažino

asmenine jo prievole.

Teismas laikė neįrodytu, kad

atsakovas šeimos lėšas iššvaistė ir kad 9089 Lt už komunalinius mokesčius buvo

mokami asmeninėmis ieškovės lėšomis; pažymėjo, kad, atsakovui priteisus

patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini), jų vertė yra daug didesnė

negu ieškovei priteistas turtas, tačiau atsakovui paliekami visi įsiskolinimai kreditoriams,

kurie viršija jam paskirto turto vertę, todėl nepriteisė ieškovei kompensacijos

už jai paskirtą mažesnės vertės nekilnojamojo turto vertės dalį.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės

teismas 2012 m. vasario 27 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimus 2012 m.

vasario 2 d. sprendime.

Vilniaus apygardos teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi pakeitė Vilniaus

miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimo dalį dėl santuokos

metu įgyto turto padalijimo ir santuokos metu įgytą turtą padalijo taip:

ieškovei A. B. priteisė:

-

butą, esantį adresu: (duomenys

neskelbtini), 227 000 Lt vertės;

-

38/100 dalis patalpos-buto,

esančio adresu: (duomenys neskelbtini), 337 060 Lt vertės;

-

50 proc. BUAB „Lithill“

akcijų ir 79 567,85 Lt reikalavimo teisę į BUAB „Lithill“; iš viso turto už 643

627,85 Lt;

atsakovui E. B. priteisė:

-

62/100 dalis patalpos-buto,

esančio adresu: (duomenys neskelbtini), 549 940 Lt vertės;

-

50 proc. BUAB „Lithill“

akcijų ir 79 567,85 Lt reikalavimo teisę į BUAB „Lithill“;

-

UAB „Unitela“ 100 akcijų,

1 Lt vertės;

-

Pensijų fonde „Danske

pensija 100“ sukauptą turtą pagal pensijų kaupimo sutartį – 8892,03 Lt vertės;

-

1000 Lt pajinį įnašą VšĮ

„Drąsinkime ateitį“;

-

patalpą-garažą, esantį

adresu: (duomenys neskelbtini), 9720 Lt vertės;

iš viso turto už 649 120,88 Lt;

iš atsakovo E. B. ieškovei

A. B. priteisė 2746,51 Lt kompensaciją už atsakovui

tenkančią didesnę turto dalį;

kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pakeitė

teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir šias išlaidas paskirstė tarp

šalių taip:

priteisė ieškovei iš atsakovo 7078,20 Lt

advokato išlaidų, 614,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos

teisme, 5576,37 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 3920 Lt išlaidų

advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, iš viso – 17189,17

Lt;

priteisė atsakovui iš ieškovės 800 Lt byloje

dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme;

priteisė valstybei iš atsakovo 9645,73 Lt

žyminio mokesčio ir 101,33 Lt pašto išlaidų, iš ieškovės – 2331,27 Lt žyminio

mokesčio ir 26,14 Lt pašto išlaidų.

Teismas, remdamasis CK 3.70

straipsnio 2 dalimi, 6.250 straipsniu, sutiko su pirmosios instancijos teismo

ieškovei priteista 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma; remdamasis CK

3.117, 3.118, 3.119, 3.123 straipsniais, sprendė, kad pirmosios instancijos

teismas padalijo tarp šalių santuokos metu įgytą turtą ir sudarė turto balansą neteisingai.

Teismas, įvertinęs CK 3.87

straipsnio 1 dalies, 3.88 straipsnio 2, 3 dalių, 3.89 straipsnio 1 dalies 7

punkto, 2 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių nuostatas, patalpų, esančių adresu: (duomenys

neskelbtini), įsigijimo aplinkybes ir 1994 m. gruodžio 6 d. pirkimo–pardavimo

sutartį, sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog šios patalpos yra asmeninė jo nuosavybė,

įgyta už jo asmenines lėšas, kurias jam padovanojo motina. Šias savo išvadas

teismas grindė tuo, kad 90 000 Lt dovanojimo sutartis buvo sudaryta 1994 m.

gruodžio 7 d., t. y. jau po to, kai patalpos buvo įsigytos. Atsakovo motinos,

kuri buvo apklausta kaip liudytoja, parodymus dėl pinigų dovanojimo ir patalpų

įsigijimo aplinkybių teismas, atsižvelgdamas į giminystės ryšį, vertino

kritiškai. O ieškovės paaiškinimai dėl nurodytų aplinkybių, teismo vertinimu,

nuoseklūs ir tikėtini.

Įvertinęs bylos medžiagą ir šalių

pateiktus naujus dokumentus, teismas nustatė, kad santuokos metu šalių

bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas šis turtas: butas, esantis adresu:

(duomenys neskelbtini), 227 000 Lt vertės; patalpos-butas, esantis adresu: (duomenys

neskelbtini), 887 000 Lt vertės; patalpa-garažas, esantis adresu: (duomenys

neskelbtini), 9720 Lt vertės; 100 proc. BUAB „Lithill“ akcijų ir 159 135,70 Lt

reikalavimo teisė į BUAB „Lithill“; UAB „Unitela" vertybiniai popieriai –

100 akcijų, 1 Lt vertės; Pensijų fonde „Danske pensija 100“ sukauptas turtas

pagal pensijų kaupimo sutartį, 8892,03 Lt vertės; 1000 Lt pajinis įnašas VšĮ

„Drąsinkime ateitį“. Viso santuokos metu įgyto turto vertė – 1 292 748,73 Lt, ½

dalis šio turto sudaro 646 374,36 Lt. Taigi pirmosios instancijos teismas

neteisingai sprendė, kad dalytino turto vertė yra 1 341 946 Lt, ir, pagrįstai

nenustatęs pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnis),

nepagrįstai turtą tarp šalių padalijo nelygiomis dalimis – ieškovei paskyrė

turto už 361 627 Lt, o atsakovui – už 980 319 Lt.

Teismas sprendė, kad ieškovė

neįrodė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl patalpų, esančių adresu: (duomenys

neskelbtini), remonto vertės ir remontui panaudotų lėšų kilmės nepagrįstumo ir

kad atsakovo turto dalis turi būti sumažinama šeimos negautų pajamų, kurių

šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir

naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, suma (CPK 178 straipsnis).

Nustatęs, kad šalių santuokoje

įgyto turto vertė sudaro 1 294 748,73 Lt, teismas konstatavo, jog kiekvienam

sutuoktiniui priteistina ½ dalis turto vertės, t. y. 646 374,36 Lt. Teismo

vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai BUAB „Lithill“ akcijas ir

159 135,70 Lt reikalavimo teisė į BUAB „Lithill“ padalijo šalims kiekvienai po

½ dalį; nepagrįstai ieškovei paskyrė patalpą–garažą, esantį adresu: (duomenys

neskelbtini), 9720 Lt vertės, nes garažas yra atsakovo motinos buto, esančio

adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena atsakovas, kieme, ieškovė

automobilio neturi, garažu nesinaudoja, todėl jį tikslingiau paskirti

atsakovui. Įvertinęs šalių konfliktinius santykius, aplinkybę, kad atsakovas

bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), negyvena, teismas sprendė, kad

šis butas pagrįstai priteistas ieškovei natūra.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teismas

santuokos metu įgytą turtą tarp šalių padalijo taip: ieškovei skyrė butą,

esantį adresu: (duomenys neskelbtini), 227 000 Lt vertės; 38/100 dalis patalpų-buto,

esančio adresu: (duomenys neskelbtini), 337 060 Lt vertės, 50 proc. BUAB

„Lithill“ akcijų ir 79 567,85 Lt reikalavimo teisę į BUAB „Lithill“, t. y. iš viso

turto už 643 627,85 Lt. Atsakovui paskyrė: 62/100 dalis patalpų-buto, esančių

adresu: (duomenys neskelbtini), 549 940 Lt vertės; 50 proc. BUAB „Lithill“

akcijų ir 79 567,85 Lt reikalavimo teisė į BUAB „Lithill“; 100 akcijų UAB

„Unitela“, 1 Lt vertės; Pensijų fonde „Danske pensija 100“ sukauptą turtą pagal

pensijų kaupimo sutartį, 8892,03 Lt vertės; 1000 Lt pajinį įnašą VšĮ

„Drąsinkime ateitį“; patalpą-garažą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini),

9720 Lt vertės, t. y. iš viso turto už 649 120,88 Lt. Iš atsakovo ieškovei teismas

priteisė 2746,51 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Kadangi

teisės aktuose nėra įsakmaus reikalavimo, kad teismas, padalydamas tarp

sutuoktinių jų bendrai gyvenamą ir (ar) naudojamą butą (patalpas), nustatytų

naudojimosi tokiu bendrąja daline nuosavybe tampančiu turtu tvarką, teismas nenustatė

patalpų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos.

Kadangi šalys apeliaciniais

skundais neskundė teismo sprendimo dalies, kurioje kreditorių prievolės už 1

894 000 Lt pripažintos asmeninėmis atsakovo prievolėmis, tai teismas nepasisakė

dėl šių prievolių kilmės ir masto (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

III. Kasacinio

skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu

atsakovas E. B. prašo pakeisti

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 2

d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų

kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutarties dalis dėl patalpų, esančių adresu: (duomenys

neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir santuokoje įgyto

turto padalijimo; atmesti ieškovės

reikalavimą pripažinti patalpas, esančias adresu: (duomenys

neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybe; ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti po ½

dalis buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini); likusią apeliacinės instancijos teismo

nutarties dalį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi

šie argumentai:

1. Dėl materialiosios teisės normų,

reglamentuojančių asmeninę sutuoktinių nuosavybę, aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas asmeninę

sutuoktinių nuosavybę (santuokos metu sutuoktinio įgytą turtą už asmenines

lėšas) reglamentuojančias teisės normas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

suformuotą teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinio valios turtą įgyti

asmeninėn nuosavybėn išreiškimą, turtą įgijus iki įsigaliojant naujajam CK,

taikymo ir aiškinimo praktiką, nepagrįstai patalpas, esančias adresu: (duomenys

neskelbtini), pripažino bendrąja jungtine nuosavybe ir įtraukė į dalytino

turto sąrašą. Ginčo patalpos įsigytos galiojus senajam Santuokos ir šeimos

kodeksui (toliau – ir SŠK), todėl teismas, taikydamas naujojo CK normas

retroaktyviai, privalėjo nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių

principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos,

atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką (Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m.

balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Z. v. Ž. Z., bylos Nr. 3K-3-579/2002;

2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

D. v.

A. D., bylos Nr. 3K-3-343/2006;

2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto

apylinkės prokuratūra v. Vilniaus apskrities

viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-208/2008). Vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK

3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą sąlygą, kad

įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą

asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo

būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį,

kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir

garantavo teisėtų interesų apsaugą. Remiantis SŠK 22 straipsnio 1 dalimi, turto

įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakako konstatuoti

faktą, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo

6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. E. K., bylos Nr. 3K-3-395/1999).

Ginčo

patalpos buvo įgytos 1994 metais, todėl, vertinant atsakovo valią patalpas

įsigyti asmeninėn nuosavybėn, turėjo būti atsižvelgta į tuo metu suformuotą

teismų praktiką – koks tuo metu atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo

pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. Nagrinėjamu

atveju, atsižvelgiant į tuometę teismų praktiką, atsakovo valia patalpas įgyti

asmeninėn nuosavybėn buvo aiškiai išreikšta – 1994 m. gruodžio 6 d. patalpų

pirkimo–pardavimo sutartyje atsakovas nurodytas kaip vienintelis asmuo,

įgyjantis nuosavybės teisę į šias patalpas, patalpos VĮ Registrų centre

įregistruotos kaip asmeninė atsakovo nuosavybė, jos įsigytos iš atsakovo

motinos M. B. 1994

m. gruodžio 7 d. dovanojimo sutartimi dovanotų lėšų. Be to, atsakovo, kaip vienintelio

turtą įsigyjančio asmens, statusą patvirtina Brangų turtą įsigijusio arba

įsigyjančio Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaracija.

Teismas

nepagrįstai atmetė atsakovo motinos parodymus dėl dovanojimo sutarties sudarymo

ir pinigų perdavimo aplinkybių. Vien ta aplinkybė, kad notarinė dovanojimo

sutartis buvo sudaryta viena diena vėliau negu patalpų pirkimo–pardavimo

sutartis, nepaneigia to fakto, jog faktiškai pinigai atsakovui buvo perduoti

anksčiau ir būtent ginčo patalpoms įsigyti, nes dovanojimo sutartis yra realinis

sandoris, kuris laikomas sudarytu, kai turtas perduodamas apdovanojamajam, ir nedaro

tokio dovanojimo sandorio negaliojančio (1964 m. CK 281, 282 straipsniai, 1994

m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. 1-459 redakcija). Atsižvelgiant į tai, kad

dovanotojas buvo atsakovo motina, tokia situacija nėra keista – artimos

giminystės ryšiais susijusius asmenis sieja abipusis pasitikėjimas ir nėra

būdingas santykių tarp tokių asmenų formalizavimas. Dovanojimo sutartyje nėra nurodyta,

kada faktiškai pinigai buvo perduoti, todėl šios sutarties sudarymas po patalpų

pirkimo–pardavimo sutarties nepaneigia M. B., kaip liudytojos, parodymų.

Pažymėtina,

kad patalpos ir VĮ Registrų centre įregistruotos kaip atsakovo asmeninė, o ne

bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Tai ieškovei visada

buvo žinoma ir ji niekada dėl to iki šiol nekėlė jokių pretenzijų ir nesiėmė

veiksmų tokiai padėčiai pakeisti.

Lėšos, gautos pardavus butą, esantį adresu: (duomenys

neskelbtini), buvo prarastos, todėl niekaip negalėjo būti panaudotos patalpoms,

esančioms adresu: (duomenys neskelbtini),

pirkti. Šias aplinkybes patvirtina liudytojo S. G. parodymai. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad už buto,

esančio adresu: (duomenys

neskelbtini), pardavimą gauta suma nebuvo pakankama ginčo patalpoms įsigyti.

Be to, šis butas buvo įgytas pardavus atsakovui asmeninės nuosavybės teise

priklausantį vieno kambario butą, esantį adresu: (duomenys

neskelbtini). Dėl to didelė dalis šių prarastų lėšų priklausė atsakovui

asmeninės nuosavybės teise. Nė vienas byloje esantis įrodymas nepatvirtina kitokių

lėšų buvimo, įsigyjant 1994 metais ginčo patalpas. Vienintelis byloje esančiais

įrodymais, tarp jų ir oficialiaisiais rašytiniais, pagrįstas patalpų įsigijimo

finansavimo šaltinis – atsakovo motinos 1994 m. gruodžio 7 d. dovanojimo

sutartimi atsakovui šioms patalpoms įsigyti dovanotos lėšos.

Aplinkybė, kad dėl ginčo patalpų pirkimo iš pradžių buvo sudaryta kita

sutartis, situacijos nekeičia. Ieškovė taip pat nedalyvavo ir sudarant 1994 m.

birželio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį, šia sutartimi patalpos taip pat buvo

įgyjamos atsakovo asmeninėn nuosavybėn ir šis sandoris taip pat būtų

finansuojamas iš atsakovui dovanotų lėšų (nes kitokių nebuvo). Nurodyta pirkimo–pardavimo

sutartis per tris mėnesius nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto registravimo

įstaigoje, todėl tapo negaliojanti (1964 m. CK 255 straipsnis).

2. Dėl kreditorių prievolių

paskirstymo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys apeliaciniais skundais neskundė teismo sprendimo dalies,

kuria asmeninėmis atsakovo prievolėmis buvo pripažintos kreditorių prievolės už

1 894 000 Lt, nepasisakė dėl jų kilmės ir masto. Dėl šios priežasties teismas,

iš esmės pakeitęs santuokoje įgyto turto statusą ir jo padalijimo būdą, nepagrįstai

atsisakė perdalyti kreditorių prievoles, taip pažeisdamas ir pablogindamas atsakovo

padėtį. Taigi buvo netinkamai taikytos materialiosios teisės normos,

reglamentuojančios kreditorių prievolių paskirstymą.

Pirmosios

instancijos teismas sprendimu priskirdamas atsakovui visus įsipareigojimus

kreditoriams, kartu jam priskyrė ir patalpas, esančias adresu: (duomenys

neskelbtini), t. y. kartu priskyrė ir didesnę turto dalį. Dėl to tuo metu

nebuvo pagrindo ginčyti tokį prievolių kreditoriams paskirstymą. Be to, didelė šių prievolių dalis buvo

skirta būtent ginčo patalpų remontui ir jų pritaikymui verslo veiklai. Kadangi,

atsakovo manymu, šis turtas yra jo asmeninė nuosavybė, tai nebuvo pagrindo

ginčyti asmeninei nuosavybei pagerinti išleistų lėšų, sudarančių

įsipareigojimus kreditoriams, priskyrimą. Tačiau apeliacinės instancijos

teismui patenkinus ieškovės reikalavimą pripažinti patalpas, esančias adresu: (duomenys

neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybe ir jas padalijus tarp šalių,

situacija iš esmės pasikeitė ir prievolės kreditoriams, atsiradusios dėl šių

patalpų esminio pagerinimo, taip pat turėjo būti padalytos tarp šalių (CK 3.109

straipsnio 1 dalies 2 punktas).

3. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės

instancijos teismai pagrįstai konstatavo, kad dalijant tarp šalių santuokoje

įgytą turtą nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123

straipsnio 1 dalis.). Patalpas, esančias adresu: (duomenys

neskelbtini), pripažinus atsakovo asmenine nuosavybe, kitas turtas, kuris buvo

įgytas santuokoje, dalytinas lygiomis dalimis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Pirmosios

instancijos teismas sprendimu visas skolas priskyrė asmeniškai atsakovui. Nors

dalis jų buvo skirta UAB „Lithill“ verslui finansuoti, taip pat ieškovei buvo

priskirtos ½ UAB „Lithill“ akcijų ir ½ kreditorių reikalavimų UAB

„Lithill“, ieškovei nebuvo priskirta jokia skolos dalis, proporcinga tenkančiai

UAB „Lithill“ verslo daliai. Teismas konstatavo, kad atsakovui paliekami visi

įsiskolinimai kreditoriams, kurie gerokai viršija jam priskirto turto vertę.

Taigi, iš santuokoje įgyto turto atsakovui iš esmės nelieka nieko, net neįmanoma

padengti jam priskirtų skolų. Toks turto padalijimas neatitinka sutuoktinių

bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Visas santuokoje įgytas turtas turėjo būti

padalytas lygiomis dalis, tarp jo ir butas, esantis adresu: (duomenys

neskelbtini). Tiek įstatyme (CK 3.127 straipsnio 3 dalis), tiek teismų

praktikoje, dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise

priklausantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Pagrindo

nukrypti nuo šio prioriteto nėra, todėl butas šalims dalytinas natūra lygiomis

dalimis.

Trečiasis

asmuo G. L. prisidėjo

prie atsakovo E. B. kasacinio

skundo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė

A. B. prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti

nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi

šie argumentai:

1. Ieškovė pareikštu ieškiniu neprašė pripažinti patalpų, esančių

adresu: (duomenys

neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybe. Šios patalpos įgytos sutuoktiniams

gyvenant santuokoje už bendras sutuoktinių lėšas. Dėl to, remiantis CK 3.87 ir

3.88 straipsnių nuostatomis, jos pripažintinos bendrąja sutuoktinių nuosavybe.

Atsakovas nebuvo pateikęs teismui priešieškinio dėl šių patalpų pripažinimo jo

asmenine nuosavybe. Teismai, atmesdami atsakovo argumentus, susijusius su ginčo

patalpų pripažinimu jo asmenine nuosavybe, pagrįstai šį turtą pripažino bendrąja

jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovas taip pat nereiškė ieškovei

priešieškinio dėl prievolių pripažinimo bendromis (CPK 143 straipsnis), atsiliepime

į ieškinį pripažino prievoles asmeninėmis (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187

straipsnis), nė vienas kreditorių byloje nepareiškė savarankiškų reikalavimų

(CK 3.126 straipsnio 1 dalis), todėl teismams nebuvo pagrindo savo iniciatyva

ginčyti paties atsakovo pripažintą ir kreditorių neginčijamą jo prievolių

pobūdį. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad prievoles

pagal banko paskolą, laidavimo sutartį ar vekselį galima būtų pripažinti

bendromis.

Pažymėtina, kad ginčo patalpos negali būti pripažintos asmenine

atsakovo nuosavybe ir dėl tos priežasties, kad jos buvo iš esmės pagerintos, naujai

įrengtas butas palėpėje su atskiru įėjimu iš bendros namo laiptinės. Be to, atsakovas neįrodė, kad jo

pasiskolinti pinigai buvo panaudoti būtent ginčo patalpų remontui, kiek ir

kokiu būdu buvo apmokėta už šį remontą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad

ginčo patalpų remontas atliktas už 109 884 Lt sumokėtus UAB „Lithill“ ir 285

000 Lt panaudojus bendras šeimos lėšas. Galbūt buvo panaudota ir daugiau šeimos

lėšų, kurias atsakovas gaudavo už patalpų nuomą ir kaip darbo užmokestį.

2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs

šalių pateiktus rašytinius įrodymus, nustatė, kad šalių santuokoje įgytą

bendrosios jungtinės nuosavybės teise turtą sudaro turtas, į kurio sąrašą

(balansą), šalia aprašyto kito turto, buvo įtrauktas butas, esantis adresu: (duomenys

neskelbtini), 227 000 Lt vertės; patalpos, esančios adresu: (duomenys

neskelbtini), 887 000 Lt vertės. Apeliacinės instancijos teismas

skundžiamoje nutartyje patvirtino tą pačią nuostatą. Atsakovas

ir visi kreditoriai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos

teisme metu pripažino, kad visos atsakovo skolos yra jo asmeninės. Atsakovui

neginčijus šios aplinkybės, nepateikus teismui jokių įrodymų, kad skolintos

lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, pirmosios instancijos teismas

pripažino atsakovo asmeninėmis prievolėmis paskolas: Danske Bank A/S Lietuvos

filialui, paskolos likutis 99 576,39 euro, pagal du 2010 m. birželio 14 d. paprastuosius

vekselius UAB „SSB studija“ už 94 000 Lt, pagal 2009 m.

vasario 3 d. paprastąjį vekselį kreditoriui G.

L. už 1 800 000 Lt. Kadangi šalys apeliaciniais skundais neskundė

teismo sprendimo dalies, kuria asmeninėmis atsakovo prievolėmis buvo

pripažintos prievolės kreditoriams už 1 894 000 Lt, tai teismas pagrįstai šio

klausimo nesprendė.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys

atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k

o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas

kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės

taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų

nustatytų aplinkybių ir iš naujo faktų nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1

dalis). Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį teisės taikymo aspektu keliami

teisės normų, reglamentuojančių santuokoje įgyto turto registravimo reikšmę turto

teisiniam statusui, kai turtas įgytas galiojant SŠK nuostatoms; turto

pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe; santuokoje įgyto turto padalijimo

ir kreditorių prievolių klausimus. Kasacinis teismas pasisako keliamais teisės

taikymo klausimais.

Dėl santuokoje įgyto turto teisinio

rėžimo

Nagrinėjamu atveju ginčas iš

esmės kilo dėl to, ar patalpos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), yra

bendroji jungtinė šalių (buvusių sutuoktinių) nuosavybė, ar asmeninė

kasatoriaus nuosavybė. Byloje teismų nustatyta ir ginčo dėl to tarp šalių nėra,

kad šios patalpos buvo įgytos šalims gyvenant santuokoje, t. y. 1994 m.

gruodžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, jos Nekilnojamojo turto registre nuo

1994 m. gruodžio 12 d. įregistruotos tik kasatoriaus vardu. Teismai, spręsdami

dėl šio turto teisinio režimo, įvertinę bylos nagrinėjimo metu nustatytas

aplinkybes ir šalių pateiktus rašytinius įrodymus, padarė vienodą išvadą, kad

ginčo patalpos pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Kasatorius, nesutikdamas su tuo,

kad ginčo patalpos pripažintos bendrąja jungtine nuosavybe, kasaciniame skunde

teigia, jog teismai, spręsdami dėl ginčo turto teisinio režimo, atsižvelgdami į

tai, kad patalpos įgytos iki naujojo CK įsigaliojimo, privalėjo vadovautis patalpų

pirkimo metu galiojusiomis SŠK nuostatomis ir tuo metu buvusia teismų praktika.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija

pažymi, kad tiek SŠK, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal

kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas

po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21

straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymo nustatyta

sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija. Be to, santuokoje įgytas turtas

laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų

vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine

nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21

straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik CK 3.88

straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto

registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių

nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai

turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja

jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė

nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame

registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo

prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš pirmiau

nurodytų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba

pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas

įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas,

įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos,

kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio

nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Tačiau pagal Civilinio kodekso patvirtinimo,

įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3

dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos tada,

kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. CK. Iki naujojo CK įsigaliojimo (t.

y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas

vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik

vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas

turtas įgytas santuokos metu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą

civilinėje byloje A. G. v. K.

G., bylos Nr. 3K-3-551/2006; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą

civilinėje byloje I. Valterienė v. N. V., bylos

Nr. 3K-3-30/2011; kt.). Be to, pažymėtina, kad gali būti nuginčyta ir

turto, įgyto santuokos metu, bendrosios jungtinės nuosavybės teisės

prezumpcija, įrodžius vienam iš buvusių sutuoktinių, kad tam tikras turtas yra

jo asmeninė nuosavybė (SŠK 22 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89

straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo plenarinė sesija 2010

m. gegužės 20 d. nutarimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, atkreipė

dėmesį į tai, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik

teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta

įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių

normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės

nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių

turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp

sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešojo registro duomenimis (CK 3.88

straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą)

remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių

taisyklėmis. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad SŠK 21 straipsnio 3

dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, nebuvo nustatyta turto detali

registracija ir jos reikšmė turto statusui; turtas, įregistruotas tik vieno

sutuoktinio vardu, buvo laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas

turtas buvo įgytas santuokos metu.

Nagrinėjamoje byloje tiek

pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad ginčo patalpos

įgytos šalių santuokos metu, todėl jos yra bendroji jungtinė sutuoktinių

nuosavybė, neatsižvelgiant į tai, jog jos viešajame registre įregistruotos tik

kasatoriaus vardu, o kasatoriaus pateiktais įrodymais nėra paneigiama įstatyme

įtvirtinta santuokinio turto bendrumo prezumpcija. Be to, teismai konstatavo,

kad ginčo patalpos santuokos metu iš santuokinių ir skolintų lėšų buvo iš esmės

pakeistos, rekonstruotos, pritaikytos įmonės veiklai. Pirmosios instancijos

teismas, vertindamas galimą atsakovui dovanotų lėšų panaudojimą ginčo patalpoms

įsigyti, nurodė, kad po rekonstrukcijos labai padidėjo patalpų vertė, tačiau pažymėjo,

kad ir pagal CK 3.90 straipsnio nuostatas jos pripažintinos bendrąja jungtine

sutuoktinių nuosavybe. Remiantis tuo, kas aptarta, atmestini kasacinio skundo

argumentai dėl netinkamo materialiosios teisės normų taikymo, sprendžiant dėl

ginčo patalpų priklausymo bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei.

Be to, teisėjų kolegija,

atsakydama į kasacinio skundo argumentus dėl kasacinio teismo praktikos

taikymo, aiškinant teisę ginčo santykiams reglamentuoti, pažymi, kad kasacinio

teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismai, taikydami naujojo

Civilinio kodekso normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams,

turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų –

teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK

įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto

pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina

atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi

vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte

nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio

valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos

valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto

įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu

reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine

sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad

turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas

santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė.

Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo

pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu

pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė;

turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn

nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą

civilinėje byloje pagal M. M. prašymą,

bylos Nr. 3K-3-280/2008; kt.).

Nagrinėjamos bylos kontekste tai

reiškia, kad kasatorius, siekdamas paneigti ginčo patalpų bendrumo prezumpciją,

leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalėjo įrodyti, kad šios patalpos buvo

įsigytos tik už jo asmenines (dovanotas ir (ar) skolintas) lėšas (CK 3.89

straipsnio 2 dalis, CPK 12, 178 straipsnis), nes, minėta, vien turto

registracijos kasatoriaus vardu fakto nepakanka tam, kad ginčo patalpos būtų

pripažintos jo asmenine nuosavybe.

Šiuo aspektu teisėjų

kolegija pažymi, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje

esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas,

kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba

neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą

konstatuota, kad teismai,

vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o

išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį

teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos

aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d.

nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija

,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m.

birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v.

UAB „Pabradė“, bylos Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Teismas,

vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir

logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr.,

pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos

2012 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J.

M. v. R. M. ir kt., bylos 3K-3-585/2012;

2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „YIT Technika“

v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Įrodymų

pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems

ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių

aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus

teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos

Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

L. v.

Lietuvos Respublikos Prezidentas ir kt., bylos Nr.

3K-3-85/2014; kt.). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje

pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių

aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam

nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta,

kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai

dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo

taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam

tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma

leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus

(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008

m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

G. v. Vilniaus apskrities viršininko

administracija, bylos Nr. 3K-3-324/2008; kt.).

Teismai, spręsdami dėl to, kokios

(bendros šeimos ar asmeninės kasatoriaus) lėšos buvo panaudotos įsigyjant

patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini), įvertino 1993 m. spalio 21 d.

buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pardavimo aplinkybes, ginčo patalpų

įsigijimo ir rekonstravimo aplinkybes, 1994 m. birželio 3 d. ir 1994 m.

gruodžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartis, 1994 m. gruodžio 7 d. dovanojimo

sutartį, 1994 m. gruodžio 9 d. Brangų turtą įsigijusio arba įsigyjančio

Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaraciją, 1998 m. spalio 5 d. ieškovės

atsakovui išduotą įgaliojimą, susirašinėjimus, kitus byloje esančius įrodymus,

šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus. Iš šių įrodymų visumos teismai

nustatė ir iš esmės šalys to neginčija, kad vien tik šalių turėtų santuokinių

lėšų nebuvo pakankamai tiek patalpoms įsigyti, tiek jų rekonstrukcijai,

patalpos po rekonstrukcijos buvo pagerintos, jų vertė padidėjo. Įvertinusi

skundžiamus teismų procesinius sprendimus įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

taisyklių taikymo aspektu, teisėjų kolegija jų pažeidimo nenustatė. Byloje

esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė teismai, teisėjų kolegija

neturi pagrindo.

Teisėjų kolegija, apibendrindama

tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės

instancijos teismai patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini), kasatoriui

neįrodžius vien tik asmeninių lėšų panaudojimo šioms patalpoms įsigyti,

pagrįstai pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Dėl santuokinio turto padalijimo

būdo

CK 3.117 straipsnio 1 dalimi

įstatymo leidėjas įtvirtino sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją,

kuria teismas privalo vadovautis padalydamas santuokinį turtą, jeigu nenustato

CK 3.123 straipsnyje nustatytų pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo bendro turto

lygių dalių ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. Taikant CK

3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras

aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo lygių dalių principo, reikia taip pat

nustatyti, kiek tas nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio,

vaiko interesus, vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs sutuoktiniams tenkančių

turto dalių nustatymo kriterijai. Kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro

sutuoktinių lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini

teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės

sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr.

3K-P-186/2010). Remiantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, santuokinis turtas

padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto

dalis, jeigu galima taip padalyti; jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto

padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį

įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais; parenkant turto

padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų

interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas

svarbias aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje teismai nenustatė

įstatymo nustatytų nukrypimo nuo lygių dalių principo pagrindų, santuokinį

turtą tarp šalių padalijo natūra, tačiau skirtingai. Apeliacinės instancijos

teismas nustatė, o kasatorius šios teismo išvados kasacinio skundo argumentais

nepaneigė, kad šalys santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo

šį turtą: butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), 227 000 Lt vertės;

patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini), 887 000 Lt vertės; patalpą-garažą,

esantį adresu: (duomenys neskelbtini), 9720 Lt vertės; 100 proc. BUAB „Lithill“

akcijų ir 159 135,70 Lt reikalavimo teisė į BUAB „Lithill“; UAB „Unitela“

vertybiniai popieriai – 100 akcijų, 1 Lt vertės; Pensijų fonde „Danske pensija

100“ sukauptas turtas pagal pensijų kaupimo sutartį, 8892,03 Lt vertės; 1000 Lt

pajinis įnašas VšĮ „Drąsinkime ateitį“.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl

turto padalijimo tarp šalių būdo, iš dalies sutinka su kasacinio skundo

argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs ginčo patalpas

bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalijęs jas tarp šalių, ieškovei

priskirdamas 38/100 dalis šių patalpų, o kasatoriui – 62/100 dalis, taip pat

ieškovei turėjo paskirti ir dalį prievolių, pripažintų asmeninėmis kasatoriaus

prievolėmis, nes byloje nustatyta, kad skolintos lėšos buvo naudotos nurodytų

patalpų pagerinimui (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios

instancijos teismas, dalydamas šalių santuokinį turtą, atsižvelgė į tai, kad ginčo

patalpoms įsigyti ir rekonstruoti yra panaudotos tiek šalių santuokinės lėšos,

tiek kasatoriaus asmeninės (taip pat ir skolintos), todėl ginčo patalpas

priteisė kasatoriui kartu asmeninėmis jo skolomis pripažindamas prievoles

kreditoriams Danske bank A/S Lietuvos filialui, UAB „SS studija“ ir G. L.. Pažymėtina, kad kasatorius bylos nagrinėjimo metu iš

esmės sutiko, kad pirmiau nurodytos prievolės būtų pripažintos jo asmeninėmis, ginčo

patalpas paskiriant jam. Kreditoriai taip pat neprieštaravo dėl šių prievolių

pripažinimo kasatoriaus asmeninėmis skolomis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmiau

nurodyta aplinkybė dėl asmeninių kasatoriaus lėšų (dovanotų ir skolintų) panaudojimo

įgyjant santuokoje turtą ir iš esmės jį pagerinant bei pritaikant verslui,

šioje byloje pripažintina „kita svarbia aplinkybe“, reikšminga sprendžiant

klausimą dėl turto padalijimo būdo ir padalijant santuokoje įgytą turtą natūra

(CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, taikydama šią teisės normą,

pažymi, kad turto padalijimas natūra taip pat reiškia atsižvelgimą į sutuoktinių

interesus, o kai jie yra priešingi, juos derina, taikydama nurodytoje normoje

išvardytus kriterijus, tarp kurių gali būti įvairios, bet visada pripažintinos

svarbiomis aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų

skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą

civilinėje byloje E. V. G. v. A. G.,

bylos Nr. 3K-3-298/2014). Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad, panaudojus

tik dalį asmeninių lėšų, santuokoje įgytas turtas nepripažintinas asmeniniu

vieno iš sutuoktinių turtu. Tačiau faktą, kad buvo įdėta dalis vieno iš

sutuoktinių asmeninių lėšų, galima pripažinti svarbia aplinkybe nukrypti nuo

lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą turtą (CK 3.123 straipsnio 1

dalis), arba asmeninių lėšų panaudojimą pripažinti kita svarbia aplinkybe, į

kurią turi būti atsižvelgta parenkant atitinkamą turto padalijimo būdą ir

padalijant turtą natūra (CK 3.127straipsnio 3 dalis), arba taikyti abi šias

teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus

teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. M. v. S. M., bylos

Nr. 3K-3-342/2014). Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios

instancijos teismo sprendimu bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims

priklausančias patalpas, esančias adresu: (duomenys neskelbtini), palikti

kasatoriui natūra asmeninės nuosavybės teise.

Teisėjų kolegija pripažįsta

tinkamu tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų sprendimą paskirti butą,

esantį adresu (duomenys neskelbtini), tik ieškovei, nes kasatorius šiame bute

negyvena, o santykiai tarp šalių yra sudėtingi. Taigi šis butas, turto

padalijimo momentu esantis bendru santuokiniu turtu, po santuokinio turto

padalijimo paliktinas ieškovei natūra valdyti asmeninės nuosavybės teise.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad,

palikus šį santuokinį turtą (butą ir patalpas) natūra sutuoktiniams taip, kaip pirmiau

nurodyta, kasatoriui tenka didesnis ir vertingesnis turtas, o ieškovei – mažesnio

ploto ir vertės butas. Tačiau iš kasatoriaus kompensacija ieškovei už didesnės

vertės turtą nepriteistina, nes jam paliktas turtas, į kurį jis įdėjo dalį

asmeninių lėšų ir kurį iš dalies pagerino skolintomis lėšomis, pripažintomis jo

asmeninėmis skolomis.

Kadangi ieškovė automobilio

neturi, garažu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), esančiu kasatoriaus

motinos buto kieme, nesinaudoja, tai teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės

instancijos teismo išvada, kad šį garažą po santuokinio turto padalijimo tikslingiau

natūra palikti kasatoriui valdyti asmeninės nuosavybės teise, tačiau kartu priteisiant

ieškovei kompensaciją pinigais, sudarančią pusę jo vertės, t. y. 4860 Lt.

Teisėjų kolegija pripažįsta

pagrįstu apeliacinės instancijos teismo sprendimą BUAB „Lithill“ akcijas ir 159

135,70 Lt reikalavimo teisę į šią įmonę padalyti tarp šalių po lygiai,

kasatoriui palikti UAB „Unitela“ akcijas, Pensijų fonde „Danske pensija 100“ sukauptus

8892,03 Lt pagal pensijų kaupimo sutartį ir 1000 Lt pajinį įnašą VšĮ

„Drąsinkime ateitį“. Pažymėtina, kad šios apeliacinės instancijos teismo

nutarties dalies kasatorius kasaciniu skundu neskundė.

Kiti

kasacinio skundo argumentai dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos

bylose dėl santuokinio turto padalijimo, nėra reikšmingi ginčo sprendimui,

todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, apibendrindama

tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas,

priteisdamas ieškovei 38/100, o kasatoriui 62/100 dalis patalpų, esančių

adresu: (duomenys neskelbtini), netinkamai taikė materialiosios teisės normas,

reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimo būdus, todėl skundžiama

nutartis keistina, panaikinant nurodytą apeliacinės instancijos teismo nutarties

dalį dėl patalpų, esančių, adresu: (duomenys neskelbtini), ir dėl šios dalies

paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria šios

patalpos priteistos kasatoriui; taip pat keistina nutarties dalis dėl ieškovei iš

kasatoriaus priteistos 2746,51 Lt kompensacijos už pastarajam tenkančią didesnę

turto dalį priteisiant ieškovei 4860 Lt kompensaciją už atsakovui atitenkantį garažą;

be to, keistina nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kita

nutarties dalis nekeistina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies

priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų

daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2,

3 dalys).

Kasaciniu skundu atsakovas prašė pakeisti

pirmosios instancijos

teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl patalpų,

esančių adresu: (duomenys

neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir santuokoje įgyto

turto padalijimo; atmesti ieškovės

reikalavimą pripažinti patalpas, esančias adresu: (duomenys

neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybe; ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti po ½

dalį buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Ginčijama suma,

nuo kurios apskaičiavo žyminį mokestį, jis nurodė 118 360 Lt, todėl už kasacinį

skundą privalėjo sumokėti 3367,20 Lt žyminio mokesčio. Paduodant kasacinį

skundą atsakovas sumokėjo 1000 Lt, o 2367,20 Lt mokėjimas jam buvo atidėtas

2014 m. sausio 31 d. nutartimi iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka. Nagrinėjamu

atveju teisėjų kolegija netenkino kasacinio skundo reikalavimų dėl patalpų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), pripažinimo

asmenine atsakovo nuosavybe ir buto, esančio adresu(duomenys neskelbtini), padalijimo tarp šalių lygiomis dalimis, tačiau bendrąja jungtine

sutuoktinių nuosavybe pripažintos patalpos, esančios adresu: (duomenys

neskelbtini), vis dėlto po santuokos nutraukimo priteistos kasatoriui natūra. Dėl

šios priežasties teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir

sąžiningumo principais, sprendžia, kad iš ieškovės priteistina 1/4 dalis už

kasacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio, t. y. 842 Lt. Likusi nesumokėta 1525

Lt žyminio mokesčio dalis valstybei priteistina iš atsakovo.

Atsakovas kasaciniu skundu prašė

priteisti jam iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą

nagrinėjant kasacine tvarka, t. y. 800 Lt. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį

skundą taip pat prašė priteisti jos patirtas išlaidas už advokato

teisines paslaugas parengiant procesinius dokumentus kasaciniam teismui, t. y. 3630

Lt. Iš atsakovo ieškovei priteistina dalis jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.

y. 1000 Lt, o iš ieškovės atsakovui – 200 Lt (CPK 93

straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnis; Lietuvos advokatų tarybos

2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m.

balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse

bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę

pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.13, 8.14 punktai).

Pakeitus apeliacinės instancijos

teismo nutartį, turi būti perskirstomos apeliacinės

instancijos teismo iš šalių priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas,

iš dalies tenkindamas ieškovės apeliacinį skundą, priteisė jai iš atsakovo 7078,20 Lt advokato išlaidų

ir 614,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme,

5576,37 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 3920 Lt išlaidų advokato

pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, iš viso – 17189,17 Lt; priteisė

atsakovui iš ieškovės 800 Lt byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti

pirmosios instancijos teisme; priteisė valstybei iš atsakovo 9645,73 Lt žyminio

mokesčio ir 101,33 Lt pašto išlaidų, iš ieškovės – 2331,27 Lt žyminio mokesčio

ir 26,14 Lt pašto išlaidų. Atsižvelgdama į teisinį

rezultatą šioje byloje, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir

sąžiningumo principais, teisėjų kolegija sprendžia,

kad apeliacinės instancijos teismo iš šalių valstybei priteistos bylinėjimosi

išlaidos paliktinos nepakeistos, o šalių turėtos atstovavimo ir kitokios

išlaidos mažintinos, iš atsakovo ieškovei priteisiant 6000 Lt, o iš ieškovės atsakovui

– 200 Lt (CPK 3 straipsnis, 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnis; Lietuvos

advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro

2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl

civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo

teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.2, 8.9, 8.10 punktai).

Kasacinis teismas

turėjo 64,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. pažyma). Atsižvelgiant į teisinį

rezultatą byloje, ¼ dalis šių išlaidų, t. y. 16,15 Lt, priteistina

iš ieškovės, o ¾ dalys, t. y. 48,45 Lt, – iš atsakovo

(CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2

punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n

u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų

skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį pakeisti:

1) panaikinti

nutarties dalį, kuria ieškovei A. B. priteista 38/100

dalys, o atsakovui E. B. 62/100 dalys patalpos-buto,

esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir dėl šios dalies palikti galioti

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimo dalį,

kuria patalpa-butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), priteista

atsakovui E. B.;

2) pakeisti

nutarties dalį, kuria ieškovei A. B. iš atsakovo E. B. priteista 2746,51 Lt kompensacija už jam tenkančią

didesnę turto dalį, ir priteisti ieškovei A. B. 4860 (keturių

tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimties) Lt kompensaciją už atsakovui

atitenkantį garažą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini);

3) pakeisti

nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo: valstybei iš ieškovės A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti

2331,27 Lt (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt vieną litą 27 ct) žyminio

mokesčio ir 26,14 Lt (dvidešimt šešis litus 14 ct)

pašto išlaidų, o iš atsakovo E. B. (asmens kodas (duomenys

neskelbtini) – 9645,73

Lt (devynis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt penkis litus 73 ct) žyminio

mokesčio ir 101,33 Lt (vieną šimtą vieną litą 33 ct) pašto išlaidų; priteisti iš ieškovės

A. B. (asmens kodas (duomenys

neskelbtini) atsakovui E. B. (asmens kodas (duomenys

neskelbtini) 200 (du šimtus) Lt atstovavimo išlaidų, o iš atsakovo E.

B. (asmens kodas (duomenys

neskelbtini) ieškovei

A. B. (asmens kodas (duomenys

neskelbtini) – 6000 (šešis tūkstančius) Lt atstovavimo išlaidų;

4) kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo E.

B. (asmens kodas (duomenys

neskelbtini) ieškovei

A. B. (asmens kodas (duomenys

neskelbtini) 1000

(vieną tūkstantį) Lt, o iš ieškovės A. B. (asmens

kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui E.

B. (asmens kodas (duomenys

neskelbtini) 200 (du šimtus) Lt atstovavimo išlaidų, patirtų

kasaciniame teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovės A.

B. (asmens

kodas (duomenys neskelbtini) 842 (aštuonis

šimtus keturiasdešimt du) Lt žyminio mokesčio ir 16,15 Lt

(šešiolika litų 15 ct) bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1525 (vieną tūkstantį penkis šimtus

dvidešimt penkis) Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir 48,45 Lt (keturiasdešimt

aštuonis litus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Valstybei priteista suma mokėtina

į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752,

biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina

Januškienė

Gintaras

Kryževičius

Dalia

Vasarienė