A-492-801-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A492-801/2014

Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00474-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 11.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl praleisto termino pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. birželio 23 d. kreipėsi su pareiškimu (b. l. 3-5) į Kretingos rajono apylinkės teismą.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi (b. l. 26-27) bylą pagal teismingumą perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas, vykdydamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 5 d. ir 2013 m. birželio 14 d. nutartis, pateikė patiksliną prašymą (b. l. 40-41), kuriuo prašė:

1) pripažinti svarbiomis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 4 dalyje numatyto termino pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus praleidimo aplinkybes;

2) atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies numatytą terminą pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kretingos žemėtvarkos skyriui P. S. nuosavybės teises į 32,63 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) patvirtinančius dokumentus;

3) panaikinti NŽT direktoriaus 2013 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-81 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriaus vėdėjo 2012 m. kovo 7 d. išvadų Nr. 14IP-9 ir Nr. 14IP-10 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pripažinimo negaliojančiomis“. Tačiau Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi minėtas patikslinto prašymo reikalavimas laikytas nepaduotu (b. l. 50-51).

Pareiškėjas nurodė esantis testamentinis S. S. įpėdinis, o prašymą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo 1992 metais pateikė P. S. (S. S. sutuoktinis). S. S. nebuvo žinoma šio klausimo sprendimo eiga, t. y., ar yra pateikti dokumentai, ar buvo pripažinta nuosavybės teisė į žemę ir pan. Sutuoktiniui mirus, S. S. pati papildomai pateikė dokumentus iš Lietuvos centrinio archyvo apie jo iki žemės nacionalizacijos valdytus žemės sklypus. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2006 m. buvo pateikti prašymai NŽT bei kitoms tarnyboms.

2010 m. spalio 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius (toliau – ir NŽT Kretingos skyrius) raštu Nr. 14-R7-464(3.2) S. S. pasiūlė kreiptis į teismą tam, kad būtų įrodytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios žemės valdymo nuosavybės teisę. Kretingos rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimu tenkino S. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pripažino, kad jos sutuoktinis P. S. paveldėjo iš savo tėvo P. S. 32,63 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurį valdė nuosavybės teisėmis iki žemės nacionalizacijos. Teismo sprendimui įsiteisėjus, S. S. kreipėsi į NŽT Kretingos skyrių dėl nuosavybės teisių į 32,63 ha žemės atkūrimo. NŽT Kretingos skyriaus vedėjas 2012 m. kovo 7 d. išvadomis Nr. 14IP-9 ir Nr. 14IP-10 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir Išvados) patvirtino P. S. teisę atkurti nuosavybės teises į 24,20 ha žemės, miško sklypą, vandens telkinį (duomenys neskelbtini) vietovės teritorijoje ir į 8,43 ha žemės, miško sklypą, vandens telkinį (duomenys neskelbtini) vietovės teritorijoje. Tačiau NŽT direktorius 2013 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-81 pripažino negaliojančiomis NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 7 d. Išvadas nustatęs, kad jos buvo parengtos pažeidžiant teisės aktų nuostatas.

Pareiškėjas pabrėžė, jog tik iš 2013 m. vasario 28 d. NŽT rašto Nr. 1SS-(9.5)-407 jis sužinojo, kad yra praleistas terminas dokumentams pateikti. Akcentavo, jog S. S. daug metų siekė atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, kurį valdė jos sutuoktinis, atliko daugybę veiksmų, kuriuos nurodė skirtingos valstybinės institucijos, o apie tai, kad praleistas nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo terminas jos testamentinis įpėdinis (t. y. pareiškėjas) sužinojo tik 2013 m. vasario mėnesį, todėl teigė, jog terminas yra praleistas dėl svarbios priežasties.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą (b. l. 18-23), kuriame prašė pareiškėjo prašymą atmesti.

Nurodė, jog P. S. 1991 m. spalio 4 d. Kretingos rajono Darbėnų apylinkės agrarinei tarnybai pateikė pirminį prašymą dėl nuosavybės teisių į savo tėvo P. S. iki nacionalizacijos valdytą 23,28 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini), atkūrimo. Nuosavybės teisės pretendentui P. S. į tenkančią tėvo P. S. valdytą 5,87 ha žemės dalį Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 1155 atkurtos (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į aukščiau minėtą išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurtos pilnumoje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad P. S. Mažeikių rajono Židikų agrarinės reformos tarnybai 1992 m. gruodžio 16 d. pateikė pirminį prašymą ir į savo iki nacionalizacijos valdytas žemes, esančias (duomenys neskelbtini) kaimuose, ar Kretingos rajone. Nurodė, kad Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojai 1994 m. rugpjūčio 14 d., 1996 m. birželio 1 d, 2005 m. spalio 6 d., 2008 m. gruodžio 15 d. pranešimais informavo P. S., kad nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko P. S. valdytas žemes Židikų seniūnijoje nėra galimybės atkurti, kadangi pretendentas nepateikė nuosavybės teises į žemę patvirtinančių dokumentų. K. P. S. nuosavybės teisių atkūrimo byla į P. S. valdytas žemės Kretingos rajone Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui persiųsta tik 2010 m. sausio 7 d., tai apsunkino nuosavybės teisių atkūrimą, tuo labiau, kad pretendentas P. S. mirė 2006 m. spalio 4 d. ir jo išreikštą valią įgyvendino žmona – turtinių teisių perėmėja S. S. per įgaliotą asmenį M. S..

Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, Išvados buvo patvirtintos pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, (toliau – ir Įgyvendinimo tvarka) 11 punkto reikalavimus, todėl NŽT direktorius 2013 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-81 Išvadas pripažino negaliojančiomis. Kretingos žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2013 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-261, vadovaudamasis minėtu NŽT 2013 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-81, panaikino Kretingos žemėtvarkos skyriaus pažymą Nr. 14PAŽ-6 „Dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų“, parengtą P. S. vardu.

Nurodė, kad pakankamai ilgas įstatymais nustatytas terminas dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikti savaime suponavo galimybę piliečiui elgtis aktyviai ir turėti pakankamai daug laiko realizuoti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Pažymėjo, jog šiuo atveju įrodymai apie terminų praleidimo priežastis nebuvo pateikti.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 3 d. sprendimu (b. l. 91-98) pareiškėjo M. S. prašymą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas atkurti nuosavybės teises pretenduoja kaip testamentinis įpėdinis, kuriam turtą (turtinę teisę) testamentu paliko mirusio turto savininko sutuoktinė. Pareiškėjas atkurti nuosavybės teises pretenduoja kaip testamentinis S. S. įpėdinis. S. S. 2009 m. kovo 5 d. testamentu, patvirtintu Plungės rajono notarų biuro notarės A. V. (reg. Nr. 1093), jai priklausančią žemę, kuri jos vardu bus įregistruota atitinkamuose valstybės registruose atkūrus nuosavybės teises į turėtą žemę, paliko pareiškėjui M. S..

Teismas nustatė, jog turto savininkas P. S. įstatymo nustatytu terminu buvo padavęs prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau nei jis, nei jo sutuoktinė S. S. nuosavybės teises įgaliotai atkurti institucijai nebuvo pateikusi nuosavybės teises patvirtinančio dokumento, o toks dokumentas – Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimas atitinkamoms institucijoms buvo pateiktas tik 2012 m. spalio 30 d.

Teismas taip pat nustatė, kad Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojai 1994 m. rugpjūčio 14 d., 1996 m. birželio 1 d. pranešimais informavo P. S. apie pareigą pateikti nuosavybės teises įrodančius dokumentus, o 2005 m. spalio 6 d. pranešimu informavo P. S., kad nuosavybės teisės į buvusio žemės savininko P. S. valdytas žemes Židikių seniūnijoje nebus atkurtos, nes pretendentas nepateikė nuosavybės teises į žemę patvirtinančių dokumentų. Nors turto savininką P. S. Mažeikių rajono žemėtvarkos skyrius informavo dėl pareigos pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui į Mažeikių rajone esančią žemę, tačiau pretendentas, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, galėjo teisingai suvokti teisinę situaciją, t. y. kad būtina pateikti ir jo 1992 m. vasario 18 d. prašyme išreikštą valią atkurti nuosavybės teises į Kretingos rajone esančią žemę nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, nes pats asmeniškai teikdamas minėtą prašymą privalėjo žinoti, kad toks dokumentas nepateiktas.

Teismas pažymėjo, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu tenka patiems pretendentams. Vertino, kad pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti, visiškai neargumentuoja teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, o būtent, dėl kokios priežasties įstatyme numatytą terminą praleido P. S. bei jo turtinių teisių perėmėja S. S.. Teismas pažymėjo, jog teisiniuose santykiuose egzistuoja teisių ir pareigų vienovė, įpareigojanti ne tik viešojo administravimo subjektą tarnauti žmonėms, bet ir pačiam žmogui veikti už įstatymais apibrėžtų klausimų sprendimą laiku bei tinkamai. Kiekvienas asmuo, kaip teisinių santykių dalyvis, teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir pareigas. Tokia nuostata įpareigoja ne tik kitus asmenis veikti pagal įstatymus, bet įpareigoja ir patį suinteresuotą asmenį veikti racionaliai ir operatyviai. Informacijos stoka, kai pats asmuo, norėdamas įgyvendinti savo teises, ja nesidomi arba nepakankamai aktyviai domisi, tėra subjektyvi, nuo paties asmens valios priklausanti priežastis.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei tai, kad P. S. mirė po dviejų metų, kai terminas pateikti dokumentus tapo atstatomuoju, tačiau nei pats asmeniškai, nei per įgaliotą atstovą, nei kitokiu būdu neišreiškė savo valios minėtą terminą atnaujinti teismine tvarka, darė išvadą, kad nebuvo pateikta jokių duomenų, kad iki Atkūrimo įstatymu nustatyto nuosavybės teises patvirtinančio dokumento pateikimo termino, t. y. 2003 m. gruodžio 31 d. egzistavo neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog jam tik iš 2013 m. vasario 28 d. NŽT rašto tapo žinoma, jog praleistas terminas nuosavybės teises patvirtinančio dokumento pateikimui.

Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog prašymas dėl termino atnaujinimo turi būti tenkintas, nes NŽT Kretingos skyrius, siūlydamas S. S. pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, nesiūlė tuo pačiu pateikti prašymą ir dėl termino atnaujinimo jų pateikimui, tuo suklaidindamas pretendentę. Nurodė, jog byloje nėra objektyvių duomenų patvirtinančių, kad NŽT Kretingos skyrius būtų informavęs S. S. apie tai, jog ji ne tik privalo kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisių į iki nacionalizacijos valdytą žemę juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bet ir pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo nuosavybės teises patvirtinančio dokumento pateikimui. Įvertinus tai, kad Kretingos rajono apylinkės teisme 2011 m. gruodžio 27 d. nagrinėjant civilinę bylą pagal S. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ją atstovavo advokatas, kuris, preziumuojama, žino teisės aktus ir moka juos taikyti, darytina išvada, jog atstovas, žinodamas apie praleistą įstatymu nustatytą terminą nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimui, turėjo pareikšti prašymą šio termino atnaujinimui, tačiau to nepadarė. Todėl sprendė, kad atstovas nuosavybės teisių atkūrimo įgyvendinimo procese veikė neapdairiai ir nepakankamai rūpestingai.

Teismas sprendė, kad nenustatytos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios aplinkybės, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (2003 m. gruodžio 31 d.), todėl prašymas dėl termino atnaujinimo nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimui netenkintas.

III. Pareiškėjas M. S. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 103-106), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo prašymą.

Laikosi prašyme išdėstytos pozicijos bei apeliaciniame skunde pakartoja faktines aplinkybes bei argumentus.

Pareiškėjas akcentuoja, kad tik 2013 m. vasario 28 d. raštu NŽT informavo jį, jog yra praleistas terminas pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus ir turi būti atnaujintas terminas šiems dokumentus pateikti.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti, visiškai neargumentavo teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, o būtent, dėl kokios priežasties įstatyme numatytą terminą praleido P. S. bei jo turtinių teisių perėmėja S. S., yra neteisėtos ir nepagrįstos.

Pareiškėjo teigimu, teismo sprendimo motyvas, kad S. S. civilinėje byloje dėl juridinio fakto nustatymo buvo atstovaujama įgalioto atstovo taip pat nešalina nuosavybės teisių atkūrimą procesą administruojančios valstybės institucijos (šiuo atveju Kretingos žemėtvarkos skyriaus) pareigos laiku informuoti prašymą pateikusį pilietį apie praleistą įstatyme nustatytą terminą ir būtinumą jį atnaujinti. Teigia, kad jei pareiškėjas apie praleistą terminą būtų informuotas laiku, tai jis prašymą dėl termino atnaujinimo būtų teikęs kartu su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie P. S. iki nacionalizacijos valdytą turtą.

Teigia, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesą administruojančios valstybės institucijos (šiuo atveju – Mažeikių žemėtvarkos skyrius) taip pat neveikė aktyviai įstatymų nustatyta tvarka. 8 metus Mažeikių žemėtvarkos skyrius nesikreipė į archyvus dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo. Iki 2010 m. balandžio 29 d. Lietuvos centriniam valstybiniam archyvui nebuvo teikti jokie prašymai.

Pareiškėjas pažymi, jog teismas neatsižvelgė ir neįvertino, kad byloje minimi institucijų pranešimai parašyti ne ant firminio valstybės institucijos blanko, rašyti ranka, be valstybės institucijos spaudo, o vienas pranešimas net nepasirašytas, todėl P. S. dėl savo garbaus amžiaus (P. S. gimė 1922 m.), prasto išsilavinimo, blogos sveikatos būklės galėjo ir nesuprasti šių pranešimų turinio, jų svarbos bei teisinės reikšmės, todėl ir neieškojo papildomų dokumentų, įrodančių nuosavybės teises.

Pareiškėjas taip pat vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei papildomai pažymi, jog P. S. nuosavybės teisės pagal jo 1991 m. gruodžio 30 d. prašymą buvo atkurtos Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. liepos 25 d. sprendimu. Atkuriant nuosavybės teises pagal 1991 m. gruodžio 30 d. prašymą P. S. neteikė jokių papildomų dokumentų, todėl pagrįstai galėjo tikėtis, kad nuosavybės teisės bus sėkmingai atkurtos ir pagal 1992 m. vasario 10 d. prašymą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į prašymą, ir pažymi, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamojoje byloje nepateikta jokių duomenų, kad iki Atkūrimo įstatymo nustatyto nuosavybės teises patvirtinančio dokumento pateikimo termino, t. y. 2003 m. gruodžio 31 d., egzistavo neabejotinai objektyvios aplinkybės, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino.

Nurodo, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas prasidėjo 1991 metais ir jo eiga, teisinės bei faktinės problemos, nuostatų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, keitimai ne kartą viešai aptarti, svarstyti, aiškinti. Apie terminus paduoti prašymus ir atitinkamus dokumentus buvo skelbiama viešai įstatymų nustatyta tvarka, todėl visi suinteresuoti asmenys juos galėjo ir turėjo žinoti. Pareiškėjas, žinodamas apie vykstantį nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir tinkamai rūpindamasis savo interesais, turėjo galimybę, nustatant juridinį faktą Kretingos rajono apylinkės teisme, atstovaujant teisininkui profesionalui (advokatui), pateikti prašymą terminui atnaujinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad P. S. 1992 m. vasario 18 d. pateikė Mažeikių rajono Židikų apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. S. 80 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) ar Mažeikių sen., Mažeikių arba Kretingos rajone.

Mažeikių rajono Židikų apylinkės agrarinės reformos tarnyba 1994 m. rugpjūčio 14 d. raštu paprašė atvykti į tarnybą ir nurodyti, su kokiais savininkais ribojasi žemė, pristatyti archyvinius žemės dokumentus. Mažeikių rajono Židikų apylinkės agrarinės reformos tarnyba 1996 m. kovo 1 d. raštu paprašė pristatyti archyvinius dokumentus, įrodančius nuosavybės teises, nurodyti, ką ketinama daryti su žeme. 2005 m. spalio 6 d. raštu Mažeikių rajono žemėtvarkos skyrius informavo P. S., kad nuosavybės teisės į 80 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) kaime, Mažeikių r., nebus atkurtos, nes nepateikti nuosavybės teises į žemę patvirtinantys dokumentai. 2008 m. gruodžio 15 d. raštu Mažeikių rajono žemėtvarkos skyrius informavo P. S., kad jo 1992 m. vasario 18 d. prašymas nebus įgyvendintas, kadangi nepateikti archyviniai dokumentai arba teismo sprendimas bei prašymas dėl tolimesnio vykdymo.

P. S. 2006 m. spalio 4 d. mirė. Jo palikimą priėmė sutuoktinė S. S..

S. S. 2009 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į Kretingos rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu atkurti nuosavybės teises į 60 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, Kretingos rajone, kurią nuosavybės teise valdė P. S..

Pagal Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio (iki 2004 m. spalio 26 d. galiojusi įstatymo redakcija) nustatytas prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą padavimo terminas (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminas (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) turėjo naikinamųjų terminų pobūdį, nes, pagal tuomet galiojusias įstatymo redakcijas, šių terminų praleidimo faktas buvo siejamas su teisės į nuosavybės teisių atkūrimą netekimu, nesvarbu, dėl kokių priežasčių (objektyvių ar subjektyvių) šie terminai buvo praleisti.

Pagal šio straipsnio 2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-489 redakciją (įsigaliojo nuo 2004 m. spalio 26 d.), nurodyti terminai prarado naikinamąją reikšmę ir tapo atnaujintinais terminais. Tai rodo straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatos, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Atkūrimo įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 str. 6 d.).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą įrodymams, patvirtinantiems nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikti, iš esmės akcentavo, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, kas sutrukdė jo tėvui įstatymo nustatytu terminu pateikti nuosavybės teises į norimą atgauti žemę patvirtinančius dokumentus. Pažymėjo, kad Mažeikių rajono žemėtvarkos skyrius informavo P. S. apie pareigą pateikti nuosavybės teises į Mažeikių rajone esančią žemę patvirtinančius dokumentus, todėl pretendentas turėjo suprasti, kad būtina pateikti ir nuosavybės teises į Kretingos rajone esančią žemę patvirtinančius dokumentus, tačiau dėl nežinomų priežasčių to nepadarė.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija tokias pirmosios instancijos teismo išvadas laiko nepagrįstomis.

Konstatuotina, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, jog institucija, kuriai teisės aktais iš esmės pavesta įgyvendinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytus tikslus, būtų priėmusi oficialų sprendimą, kuriuo pretendentą P. S. būtų informavusi apie tai, kokius konkrečius nuosavybės teises į žemę patvirtinančius dokumentus iš archyvų turi pateikti, ar ten jų neradęs, turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus 1994 m. rugpjūčio 14 d. ir 1996 m. kovo 1 d. raštai tokiais sprendimais nepripažinti, juose nurodyti reikalavimai yra pernelyg abstraktaus pobūdžio, nenurodoma, kokių konkrečių dokumentų prašoma, kokius konkrečius veiksmus pretendentas turi atlikti. Byloje taip pat nėra duomenų, ar apskritai tokie pranešimai buvo įteikti P. S.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į pareiškėjo amžių, darytina išvada, kad kreipdamasis į viešojo administravimo subjektą su prašymu, jis turėjo pakankamą pagrindą tikėtis, kad institucija laiku ir tinkamai atliks jo kompetencijai priskirtus veiksmus, tačiau taip neįvyko.

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju vertina, kad institucija nesivadovavo gero viešojo administravimo principais, tinkamai neinformavo pretendento P. S. apie konkrečius būtinus pateikti dokumentus, todėl pripažintina, kad pareiškėjo elgesys buvo objektyviai nulemtas kompetentingos institucijos veiksmų. Tokios aplinkybės pripažintinos svarbiomis termino atnaujinimo priežastimis.

Be to, tolimesni institucijos veiksmai leido suprasti, kad pati institucija nelaiko, kadterminas pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus yra praleistas ir pretendento P. S. įpėdinei S. S. taip pat pareiškėjui, kuris šiai mirus, tapo testamentiniu jos įpėdiniu, suteikė pagrįstą lūkestį, kad nuosavybės teisės į P. S. priklausiusią žemę bus atkurtos. NŽT nepriėmė sprendimo, kuriuo būtų atsisakyta atkurti nuosavybės teises į P. S. iki nacionalizacijos valdytą žemę, priešingai Kretingos rajono žemėtvarkos skyrius 2010 m. balandžio 29 d. kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, prašydamas pateikti informaciją apie P. S. iki nacionalizacijos valdytą žemę Kretingos apskrities (duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose. Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus Žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių dokumentų nagrinėjimo komisija 2010 m. gegužės 25 d. nagrinėjo Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktų dokumentų tinkamumą žemės valdymo nuosavybės teise faktui patvirtinti. Nustačiusi, kad turimų dokumentų nepakanka, minėta komisija pasiūlė S. S. kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto patvirtinimo. Kretingos rajono žemėtvarkos skyrius 2010 m. spalio 18 d. raštu dar kartą pasiūlė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Kretingos rajono apylinkės teismui 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimu nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjo iš tėvo P. S. 32,63 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos rajone, kurį valdė nuosavybės teisėmis iki žemės nacionalizacijos, Kretingos rajono žemėtvarkos skyrius priėmė išvadas, kuriomis patvirtino P. S. teisę atkurti nuosavybės teises į 8,43 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, Kretingos rajone, kurią S. S. pageidavo gauti lygiaverčiu sklypu (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje ir 24,20 ha žemės kurią S. S. pageidavo gauti lygiaverčiu sklypu (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje. Tokiais veiksmais S. S., kurios įpėdinis yra pareiškėjas, buvo sukurtas teisėtas lūkestis, kad nuosavybės teisės į P. S. žemę bus atkurtos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nuolat atkreipiamas dėmesys, kad Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnyje, apibrėžiančiame įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ir administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, kad kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012).

Atsižvelgdama į suinteresuotojo asmens Tarnybos Kretingos žemėtvarkos skyriaus teisės aktuose apibrėžtą paskirtį ne tik kaip institucijos, įgyvendinančios Atkūrimo įstatyme numatytus valstybė politikos atkurti Lietuvos Respublikos piliečiams teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, bet ir į jos, kaip viešojo administravimo subjekto statusą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad suinteresuotasis asmuo iki 2010 m., kuomet kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, pasiūlė S. S. kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nebuvo atlikęs visų veiksmų, reikalingų išnagrinėti P. S. prašymą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą pilna apimtimi. Tokios aplinkybės negali būti vertinamos kaip kliūtis pareiškėjui atnaujinti terminą, o jo praleidimo priežastys sietinos ne su asmens pasyviu, subjektyvaus pobūdžio elgesiu, bet su institucijos netinkamu veikimu, pasireiškiančiu objektyviai. Teisėjų kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime atliktu termino praleidimo priežasčių vertinimu, sprendimą naikina ir tenkindama apeliacinį skundą, atnaujina pareiškėjui terminą įrodymams, patvirtinantiems nuosavybės teises, pateikti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo M. S. prašymą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui M. S. terminą pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos žemėtvarkos skyriui P. S. nuosavybės teises į 32,63 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime Kretingos rajone, patvirtinančius dokumentus.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė